Susiję Pagrindinis Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T2-1 2007-01-18
Padalinys: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO 2007-2009 M. PATVIRTINIMO (PRIEDAS)

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

2007 m. sausio 18 d. sprendimo nr. T2-1

1 priedas

(1a forma)

 

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2007–2009 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė:

 

POLITINIAI-TEISINIAI VEIKSNIAI

 

1 veiksnys. Narystė ES.

Klaipėdos miesto savivaldybė, organizuodama savo veiklą, privalo atsižvelgti į savivaldybėms tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčius ES privalomojo pobūdžio teisės aktus direktyvas, reglamentus, sprendimus ir svarbesnius rekomendacinio pobūdžio dokumentus rekomendacijas, komunikatus, gaires, strategijas. ES teisės aktai reguliuoja daugelį sričių, tradiciškai priklausančių regioninės ir vietos valdžios kompetencijai viešuosius pirkimus, aplinkos apsaugą, ekonominės veiklos reguliavimą, viešųjų paslaugų teikimą, privačių įmonių subsidijavimą.

2 veiksnys. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys viešąjį administravimą ir vietos savivaldą.

Pagrindiniai norminiai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybė, yra Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, vietos savivaldą reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Savivaldybės ekonominius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo metams įstatymas ir kiti. Planuojant Klaipėdos miesto savivaldybės veiklą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 patvirtintą Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje išskiriami trys ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.

Klaipėdos miesto savivaldybės veiklai įtakos turės Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatytos šalies viešojo administravimo sistemos reformos. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje nurodomos strateginės viešojo administravimo reformų kryptys: 1) elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas, elektroninės vyriausybės plėtra; 2) vyriausybės ir vyriausybės įstaigų veiklos modernizavimas, valstybės valdymo; institucijų vidinio administravimo bei viešojo administravimo procedūrų skaidrumo užtikrinimas; 3) centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijų optimizavimas bei valdymo tobulinimas; 4) savivaldos plėtojimas; 5) valstybės tarnybos administracinių gebėjimų ugdymas[1].

Savivaldybės veiklai įtakos turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategija. Remiantis šiuo nutarimu, daugiausia dėmesio iki 2010 m. bus skiriama šioms sritims:

1. geresniam valdymui (Better Regulation);

2. žmogiškųjų išteklių valdymui (Human Resource Management);

3. naujovėms teikiant viešąsias paslaugas (Innovative Public Services);

4. elektroninei valdžiai (toliau vadinama – e. valdžia) (e-Government).

Nutarime iškeltas svarbus savivaldybėms tikslas – plėtoti vietos savivaldą: vietos savivaldos lygiu sukurti veiksmingą valdymą, patogų gyventojams.

Šiuo tikslu siekiama nustatyti optimalią administracinę-teritorinę savivaldybių sandarą ir vietos savivaldos lygiu sukurti tinkamiausią organizacinę institucijų bei įstaigų struktūrą su aiškiai pasiskirstyta atsakomybe ir apibrėžta kompetencija. Tikslui pasiekti numatyti uždaviniai: didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, savivaldybių veiklos ir finansinio valdymo efektyvumą, sudaryti sąlygas savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas viešąsias paslaugas, skatinti, kad vietos gyventojų bendruomenių atstovai aktyviau dalyvautų priimant savivaldybių sprendimus, stiprinti seniūnijas vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją.

2006–2008 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje valdymo politikos srityje numatyta didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, nuolat ir metodiškai plėsti savivaldybių funkcijas; stiprinant seniūnijas didinti vietos bendruomenių įtaką sprendžiant vietos problemas, finansiškai remti vietos gyventojų bendruomeninį judėjimą; savivaldybėms perduoti atsakomybę, funkcijas ir išteklius, susijusius su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu žemės ūkio, žemėtvarkos, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, viešosios tvarkos palaikymo ir kitose srityse, išskyrus regioninės reikšmės objektus. Nuo 2007 m. II pusmečio savivaldybėms bus perduota gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcija.

3 veiksnys. Regioninė politika ir savivaldybių bendradarbiavimas.

2005 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos“. Strategijoje siūloma laikotarpiu iki 2013 m. plėtoti tuos žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptus regioninius centrus, kurie, turėdami ekonominį potencialą bei infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas – tai Alytus, Marijampolė, Utena, Tauragė ir Telšiai su aplink šiuos centrus esančiomis integruotomis teritorijomis. Tolimesnis svarbus žingsnis būtų parengti individualių, konkrečiais projektais pagrįstų plėtros priemonių paketus kiekvienai Lietuvos plėtotinai vietovei – tiek kaimiškoms vietovėms,tiek didmiesčiams, regioninės reikšmės augimo centrams ar socialiai plėtotinoms teritorijoms.

Priėmus Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pataisas, ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. panaudojimo laikotarpiu regioninės plėtros taryboms (kurias sudaro apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų, teritorinės darbo biržos atstovo ir deleguotų savivaldybių tarybų narių) bus suteikti įgaliojimai paskirstyti dalį apskričiai skirtų ES finansinės paramos lėšų.

2007 m. bus patvirtintas Klaipėdos apskrities regioninės plėtros planas 2007–2013 m., kuriame atsispindės apskrities savivaldybių plėtros ir ES finansinės paramos lėšų panaudojimo prioritetai.

2005 m. vasarą keturios pajūrio savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos pasirašė bendradarbiavo sutartį „Quattro“. Keturios savivaldybės šiuo metu labiausiai bendradarbiauja turizmo srityje. 2007–2009 m. planuojama plėtoti „Quattro“ bendradarbiavimą ir kitose aktualiose srityse: viešojo transporto organizavimo, socialinės infrastruktūros, inžinerinio aprūpinimo sistemų plėtros, investicijų pritraukimo.

4 veiksnys. Pasikeitusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis.

2006 metais dėl politinės krizės ir politinių jėgų persiskirstymo įvyko Vyriausybės sudėties kaita. Atsistatydinus Ministrui Pirmininkui pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo suformuota mažumos vyriausybė, kuri savo veiklą nutarė grįsti nuolatinio konstruktyvaus dialogo tarp kairiosios (valdančiosios) ir dešiniosios (Proveržio) koalicijų keliu. Naujojoje Centro kairės mažumos Vyriausybės programoje buvo įvardintos pagrindinės spręstinos problemos, susijusios su švietimu, sveikatos ir socialine apsauga. Prioritetinių programos veiklos sričių ir krypčių korekcija nacionaliniu lygmeniu turėjo įtakos ir savivaldos lygmens veiklos planavimui.

 

5 veiksnys. 2007 m. vyksiantys vietos savivaldos rinkimai.

2007 metų pradžioje Lietuvoje vyksiantys savivaldybių rinkimai gali tapti svarbiu veiksniu, turinčiu įtakos savivaldybių prioritetinių tikslų įgyvendinimo tęstinumui. Politinė kaita vietos valdžioje gali turėti tiesioginės įtakos politinio ir administracinio lygmens dialogo kokybei, siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo metodų kaitai. Klaipėdos miesto politinis gyvenimas, lyginant su kitais Lietuvos miestais, iki šiol pasižymėjo politinių kompromisų paieška ir stabilumu, todėl egzistuoja didelė galimybė, kad ši susiformavusi politinė tradicija, nepriklausomai nuo naujo jėgų pasiskirstymo, bus tęsiama ir neatsilieps nuosekliam miesto plėtros prioritetų įgyvendinimui.

 

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

 

1 veiksnys. Naujas ES paramos programavimo laikotarpis.

Klaipėdos miesto savivaldybės veiklai įtakos turės 2007–2013 metams skiriama Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama. 2006 m. lapkričio 23 d. Seimas pritarė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektams. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos plėtros tikslų bus siekiama investuojant į tris esmines šios strategijos įgyvendinimo prioritetines kryptis:

1. Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei.

2. Konkurencinga ekonomika.

3. Gyvenimo kokybė ir sanglauda.

Prioritetinėms kryptims įgyvendinti parengtos trys veiksmų programos:

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai bus skirta 16 proc. struktūrinės paramos lėšų.

Ekonomikos augimo veiksmų programai numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,32 proc. 10 proc. finansavimo skiriama ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimui, mažinant skirtumus tarp atskirų regionų, skiriama 39,68  proc. visos 2007–2013 m. ES paramos.

Programų investicinės kryptys pateiktos 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Trys veiksmų programos ir jų kompetencijai priskirtos investicijų kryptys[2]

Veiksmų programa

Investicijų kryptys[3]

1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa.

1.1. Žmonių pritraukimas ir išlaikymas darbo rinkoje.

1.2. Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas, mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtra.

1.3. Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimų stiprinimas.

1.4. Viešojo administravimo gebėjimų stiprinimas.

1.1. Užimtumas ir lankstesnės darbo vietos.

1.2. Mokymosi visą gyvenimą sistema.

1.3. Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimai.

1.4. Viešojo administravimo tobulinimas.

2. Ekonomikos augimo veiksmų programa.

2.1. Tiesioginė ir netiesioginė parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) bei inovacijoms ir investicijų skatinimas.

2.2. Informacinė visuomenė visiems.

2.3. Transporto tinklas.

2.4. Energijos tiekimo tinklai.

2.1. Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms.

2.2. Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms.

2.3. Informacinė visuomenė visiems.

2.4. Transporto tinklas.

2.5. Energijos tiekimo tinklai.

3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

3.1. Vietinė plėtra.

3.2. Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

3.3. Aplinkos kokybė ir energijos vartojimo efektyvumas.

3.1. Savivaldybių urbanistinė infrastruktūra; Veiklos kaimo vietovėse diversifikavimas; Paveldas/turizmas.

3.2. Sveikata; Darbo rinkos institucijos; Švietimo institucijos.

3.3. Aplinka; Energijos efektyvumas.

 

Planuojama, kad ES struktūrinė parama Lietuvai per 7 metų laikotarpį sudarys apie 20,62 mlrd. Lt (iš jų Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 13,74 mlrd. litų,  Sanglaudos fondo – 6,88 mlrd. litų).

2 veiksnys. Atidėta Lietuvos narystė euro zonoje.

Siekdama pasirengti tinkamai vykdyti bendrą pinigų politiką, Vyriausybė pritarė prisijungimui prie Antrojo euro zonos valiutos kurso mechanizmo (2004 m. birželio 28 d. Lietuva tapo VKM – II narė), kuris būtinas Lietuvai rengiantis euro įvedimui. Atsižvelgiant į tai, Lietuva turės dalyvauti formuojant bendrą ES ekonominę politiką bei atitikti Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus Mastrichto kriterijus (biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. BVP, turi būti užtikrintas nacionalinės valiutos stabilumas, infliacija neturi viršyti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto mažiausią infliaciją turinčių trijų ES narių vidurkio, palūkanų norma daugiau kaip 2 procentiniais punktais neturi viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių palūkanų normos).[4]

Planuota, kad Lietuva eurozonos nare taps nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Tačiau dėl neįvykdytų vieno iš šešių Mastrichto kriterijų (infliacijos rodiklio neatitikimo) euro įsivesti nepavyko. Atidėjus euro įvedimą 2010 metams, Lietuva, taip pat ir Klaipėdos miestas, negavo laukiamų investicijų 2006 m. viduryje. Esant silpnai būsto pasiūlai bei dėl laukiamo euro įvedimo dirbtinai pakeltoms kainoms, metų viduryje nekilnojamojo turto rinka išgyveno sąstingio laikotarpį, smarkiai mažėjo sandorių skaičius.

 

3 veiksnys. Planuojamas ilgalaikis stabilus valstybės ekonominis augimas.

Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonomikos augimo, labai svarbu sukurti palankią investicinę ir verslo aplinką. Lietuvos konvergencijos programa išreiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus ir toliau tęsti ekonomines ir struktūrines reformas. Siekiant numatytų tikslų ekonominės politikos kryptimis turėtų būti spartūs bei tolygūs konvergencijos tempai ir stabili makroekonominė aplinka, palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos, skaidrus valstybės ir politinis sutarimas dėl vykdomų reformų, stabili ir prognozuojama teisinė aplinka, gilesnė ekonominė integracija su Europos Sąjunga.

Pastaraisiais metais Lietuvai sėkmingai pavyko išvengti BVP augimo, susijusio su pernelyg didele infliacija. BVP augimas vidutinės trukmės laikotarpiu išliks vienas didžiausių Europoje, todėl infliacija bus keliomis dešimtosiomis spartesnė nei įprasta. Komercinių bankų kreditų, ES paramos, geresnių prekybos sąlygų, užsienyje uždirbtų pajamų pervedimai į Lietuvą ir mokesčių mažinimo stimuliuojamas vartojimas bei investicijos vidutinės trukmės laikotarpiu didins užimtųjų skaičių ir mažins nedarbą. Dėl didėjančios darbuotojų paklausos nedarbas nukrito žemiau 6 procentų. Nedarbo lygiui taip pat turėjo įtakos gyventojų emigracija ir dėl to sumažėjęs darbo jėgos kiekis.

Nors naftos kainos didėja, ES paramos sukeltas fiskalinis ūkio stimulas ir mokesčių naštos mažinimas turėtų išlaikyti verslininkų pasitikėjimą sparčia Lietuvos ūkio plėtra.

Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą, BVP ir nedarbo lygis tolygiai mažės, o vidutinis darbo užmokestis kils (žr. 2 lentelę).

 

2 lentelė. 2006–2009 m. prognozuojami makroekonominiai rodikliai[5]

Rodiklis

2006

2007

2008

2009

BVP augimas / Realaus BVP augimas (proc.)

7

6,3

5,8

5,3

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc.

2,9

2,8

2,8

2,5

Priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas / Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc.

8,0

8,1

8,9

8,8

 

Ekonomikos aplinkai nutolus nuo prielaidų, 2007–2009 metų ekonominių rodiklių prognozės atitinkamai keičiamos. Tikėtina, kad ir 20082009 metų ekonominių rodiklių prognozės bus keičiamos, jeigu komerciniai bankai keis paskolų išdavimo planus.

Įvertinus darbdavių apklausos rezultatus ir darbo rinkos tendencijas, prognozuojama, kad 2006 m. Klaipėdos darbo biržoje bus įregistruota apie 6940 naujų darbo vietų, registruosis 8900 bedarbių, nedarbo lygis metų pabaigoje sumažės 0,2 proc. ir sieks 3,3 proc. Prognozuojama, kad per metus į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipsis 2100 ieškančiųjų darbo mažiau negu 2005 metais. Besikreipiančiųjų į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą srautas labai nesikeis; jaunimas sudarys 13,03 proc., vyrai 31,35 proc., moterys 68,65 proc., kaimo gyventojai 13,99 proc. visų besikreipiančiųjų. Padidės kvalifikuotų darbininkų bei tarnautojų poreikis. Daugiausia bedarbių bus įdarbinama paslaugų sektoriaus įmonėse.[6]

4 veiksnys. Tiesioginės užsienio investicijos.

Per pastaruosius keletą metų Lietuva, kartu ir Klaipėda, tapo vienu iš investicijų traukos centrų Baltijos regione. Investicijų traukai teigiamos įtakos turi palanki geografinė bei politinė padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytų rinkos, kvalifikuotos ir, palyginti su Vakarų šalimis, vis dar pigesnė darbo jėga, nedidelės gamybos sąnaudos, nuolatinis ekonomikos augimas, palanki aplinka verslui plėtoti.

Lietuvos pritraukiamuose investicijų srautuose dominuoja tiesioginės užsienio investicijos, tuo tarpu valstybės investicijos dažniausiai yra netiesioginės ir turi mažiau įtakos ekonominei plėtrai.

Tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos mieste nuo 2003 iki 2006 metų padidėjo 32,1 proc. ir 2006 metų pradžioje sudarė 7,1 proc. visų šalies investicijų. Šis rodiklis nėra didelis, nes bendrai Lietuvoje minėtu laikotarpiu užsienio investicijos padidėjo 42,6 proc., Vilniuje – 36,7 proc., tuo tarpu Kauno, Šaulių ir Panevėžio miestuose investicijos padidėjo nežymiai (žr. 3 lentelę).

 

3 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos[7]

 

2003

2004

2005

2006

mln. Lt

%

mln. Lt

%

mln. Lt

%

mln. Lt

%

Lietuva

13183,8

 

13699,41

 

16192,56

 

18802,4

 

Klaipėda

1003,9

7,6

1109,33

8,1

1232,45

7,6

1326,5

7,1

Vilnius

8298

62,9

7910,81

57,7

9721,78

60,0

11343,7

60,3

Kaunas

1320

10,0

1592,12

11,6

1446,37

8,9

1322,2

7,0

Šiauliai

124,8

0,9

131,48

1,0

137,35

0,8

161,8

0,9

Panevėžys

361,6

2,7

563,52

4,1

633,41

3,9

672,3

3,6

 

Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančiam vienam gyventojui – 6528 litų,  Klaipėdos miesto savivaldybė 2005 m. šiek tiek atsiliko nuo šalies vidurkio (7022 Lt) ir buvo penkta Lietuvoje – ją aplenkė Vilniaus miesto, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Mažeikių rajono savivaldybės (žr. 4 lentelę).

           

4 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt.[8]

  

2003

2004

2005

Lietuva (vidurkis)

3976

4727

7022

Klaipėda

5836

6528

6495

Vilnius

14304

17578

24064

Kaunas

4316

3973

3735

Šiauliai

1002

1056

1324

Panevėžys

4792

5449

5415

Kėdainių r.

2659

4469

16632

Klaipėdos r.

7623

8812

16719

Mažeikių r.

11442

17499

57913

 

Iš 1 diagramos matyti, jog prie daugiausia investuojančių šalių 2006 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste galima priskirti Daniją – 29 proc. (398,7 mln. Lt), Šveicariją – 23 proc. (303,9 mln. Lt), Vokietiją – 16 proc. (212,3 mln. Lt), Estiją – 7 proc. (92,5 mln. Lt). Kitų šalių investuotojai sudaro 25 proc., iš kurių daugiausiai investavo Suomija, JAV, Kanada, Norvegija.

 

1 diagrama. Tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos mieste pagal šalis investuotojas, mln. Lt[9]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Pagal ekonominės veiklos rūšis 2006 m. pradžioje didžiausią dalį tiesioginių užsienio investicijų Klaipėdos mieste sudarė investicijos į maisto produktų ir gėrimų, tabako gaminių gamybą (24,9%), sausumos, oro bei vandens transporto ir kelionių agentūrų veiklas (24,5%), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybą (14,6%), naftos ir chemijos produktų gamybą (7%), nekilnojamojo turto, nuomos (4%) ir kitas verslo veiklas (25%) (žr. 2 diagramą).

 

 

 

 

 

 

2 diagrama. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis, mln. Lt[10]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Iš 36-ių daugiausia užsienio investuotojų lėšų pritraukusių Lietuvos bendrovių šešios bendrovės yra Klaipėdoje (tai tabako produktus gaminanti „Philip Morris Lietuva“, „Švyturys-Utenos alus“, jūrų transporto paslaugas teikianti „Lisco Baltic Service“, elektronikos įrenginius gaminanti „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, „Baltijos“ laivų statykla ir „Klaipėdos nafta“).

Investicijų traukos centras – rytiniame Klaipėdos pakraštyje esanti 205 ha laisvoji ekonominė zona, iš kurių 85 ha yra naudojami (sukurta infrastruktūra, parengti detalieji planai ir kt.), siūloma išplėsti iki 400 ha. Pagrindinis LEZ pranašumas – zonoje veikiančioms įmonėms taikomos pelno, nekilnojamojo turto, kelių ir kitų mokesčių lengvatos. Mokestinės lengvatos išlieka ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nes jos taikomos vadovaujantis ES reglamentais dėl valstybės pagalbos ūkio subjektams. Per 2005 metus įsikūrusios įmonės pirko prekių ir paslaugų už 140 mln. Lt iš kitų įmonių, planuojama, kad 2007 metais jų produkcija sudarys 56 proc. Klaipėdos uosto krovos. Nuo įsikūrimo pradžios į LEZ buvo pritraukta daugiau kaip 600 mln. Lt investicijų. Šioje teritorijoje dirba daugiau kaip 3300 žmonių.

Klaipėdos LEZ įsikūrusios šios bendrovės: „Philip Morris Lietuva“ (cigarečių gamyba), „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (automobilių laidų gamyba), Danijos kapitalo bendrovė UAB „BNTP“ (statanti sandėliavimo patalpas ir užsiimanti nekilnojamojo turto nuoma), UAB „Klaipėdos verslo parkas“ (didmeninė autodetalių prekyba, elektronikos gaminių surinkimas), Danijos bendrovė „A. Esperesen A/S“ (žuvų perdirbimo gamykla, sukūrusi 150 darbo vietų), UAB „Nemuno Bangos Grupė“ (PET pakuočių ruošinių gamyba), UAB „Klaipėdos Skuba“ (Renault krovininių automobilių prekyba, sunkvežimių aptarnavimo centras), „Mestilla“ (metilo esterio gamyba), UAB „Baltijos delikatesai“. 2005 m. įsteigtoje UAB „Fishlita“ investuota 13 mln. Lt ir sukurta 120 darbo vietų. LEZ teritorijoje kuriasi Tailando koncernas „Orion Global PET/Indorama“ (polimerinės žaliavos ir PET ruošinių gamyba) tai 280 mln. litų vertės projektas, sukursiantis 120 naujų darbo vietų, Indijos bendrovė „Polyplex Corporation Ltd“ „Vakarų nafta“, atstovaujanti Rusijos chemijos koncernui „Chimtrast“.  2005 m. į LEZ buvo investuota 233,5 mln. litų, o užbaigus 2006 metų projektus, LEZ tritorijoje iš viso bus investuota 500 mln. litų.

5 veiksnys. Klaipėda – regiono pramonės ir verslo centras.

Klaipėda ekonominių rodiklių atžvilgiu yra viena iš lyderių Lietuvoje. Klaipėdos bei regiono ateitis daug priklausys nuo to, kaip sparčiai vystysis jūrų uostas, jūrų transportas. Uostas vaidina svarbų ekonominį, socialinį vaidmenį miesto, regiono ir šalies mastu. Tiesiogiai su uosto veikla susiję šimtai ūkio subjektų, specialistai vertina, kad mūsų uostas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs maždaug su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse sukurta apie 23 tūkst. darbo vietų. Statistika teigia, kad vidutinis darbo užmokestis su uosto veikla susijusiose įmonėse buvo ir išlieka aukštesnis už šalies vidurkį, o pajūrio regionas – didžiąja dalimi būtent dėl jūrų uosto – daugelio ekonominių ir socialinių rodiklių atžvilgiu yra antras po Vilniaus.

2006 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste veikė 5072 įmonės, tai 0,3 proc. daugiau nei 2005 metais tokiu laiku (2005 m. buvo 5058 įmonės) ir 3,13 proc. daugiau nei 2004 m. (buvo 4913 įmonių). Tačiau Klaipėdos miestas perpus atsilieka nuo Vilniaus miesto, kuriame 2005 m. veikė 20400 įmonių, ir nuo Kauno miesto – 10 113.

Pagal ekonomines veiklos grupes Klaipėdos mieste dominuoja prekybos (1375), transporto ir sandėliavimo (735) bei nekilnojamojo turto (842) įmonės (žr. 3 diagramą).

 

3 diagrama. Pagrindinės Klaipėdos miesto ekonominės veiklos rūšių grupės, vnt. [11]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Didžiausios Klaipėdos bendrovės pagal 2005 m. pardavimų pajamas yra UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, kurios pardavimų apimtis siekia 464 mln. Lt, UAB „Philips Morris Lietuva“ – 448 mln. Lt, UAB „Vakarų medienos grupė“ – 252,1 mln. Lt, UAB „Lisco Baltic service“ – 238,7 mln. Lt ir kitos įmonės (žr. 4 diagramą).

 

4 diagrama. Didžiausios Klaipėdos bendrovės pagal 2005 m. pardavimų pajamas, mln. Lt[12]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Be minėtų įmonių, Klaipėdoje pelningai dirba AB „Klaipėdos mediena“, AB „Baltijos“ laivų statykla, AB „Pajūrio mediena“, AB „Klaipėdos baldai“, AB „Limarko laivininkystės kompanija“, UAB „Perdanga“, UAB „Nesė“, UAB „Baltijos grupė“, A. Griciaus autotransporto įmonė, UAB „Profine Baltic“, UAB „Avitelos prekyba“, AB „Klaipėdos kartonas“, UAB „Genčių nafta“, AB „Dilikas“,  UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos duona“, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ ir kt.

6 veiksnys. Palanki, bet ne visiškai išnaudojama aplinka turizmui.

Vertinant Lietuvos mastu, Klaipėda turi didelį turizmo plėtros potencialą. Klaipėda yra prie jūros esančio turistinio regiono centras, taip pat stambus transporto mazgas. Klaipėdos miestas yra viena svarbiausių šalies turistinių traukos zonų. Pajūrio teritorijos ilgis, priklausantis Klaipėdai, įskaitant Kuršių marių pakrantę, siekia apie 15 km.

Aplink Klaipėdą išsidėstę svarbiausi šalies kurortai – Palanga, Šventoji ir Nida. Atvykę į šiuos kurortus turistai aplanko ir Klaipėdą, kur tikisi aktyvaus poilsio, pramogų. Klaipėdos jūrų muziejus su delfinariumu yra vienas iš didžiausių šios rūšies muziejų Europoje.

Klaipėdos miestas žymus ir kultūros ištekliais. Mieste yra nemažai architektūros paminklų. Daugiausia tai XVIII–XX amžių senamiesčio statiniai. Vieni vertingiausių, dažniausiai laikomi architektūros paminklai – senasis paštas su bokšte įrengtu karilionu, Dramos teatras ir Taravos Anikės skulptūra Teatro aikštėje, Aukštojoje gatvėje esantis namų kompleksas ir sandėlis, Pirklio namas bei skulptūrų parkas senųjų miesto kapinių teritorijoje. Klaipėdoje veikia keturi muziejai. Mieste galima aplankyti dailės, archeologijos, istorijos bei kitokius paminklus. Klaipėdos senamiestyje ir centre lankytiniems objektams buvo sukurta nuorodų ir informacinių stendų sistema. Klaipėdos Turizmo informacijos centras pavieniams turistams siūlo gidų paslaugas bei turistinį ekskursinį turą po miestą specialiai pritaikytu autobusu.   

Klaipėda garsėja kultūrinių renginių gausa ir įvairove. Vienas unikaliausių renginių Lietuvos mastu – Jūros šventė, kurios ištakos siekia 1936 metus. Ji yra neatskiriama Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalis ir svarus indėlis į miesto ekonomiką. Šventė organizuojama taikant pažangų mišraus finansavimo modelį, pritraukiant privačių rėmėjų lėšas. 2006 metais į Jūros šventę buvo sėkmingai integruoti tarptautiniai renginiai – lenkų jachtų regata „Amber Race“, taip pat turintis senas tradicijas tarptautinis senųjų burlaivių festivalis „Baltic Sail“.

2006 metų rugpjūčio gale startavo šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“. Šokio, teatro, muzikos ir dailės projektai vyko Klaipėdos laivų remonto įmonės ir piliavietės teritorijoje. Jau antrus metus vykstantis festivalis sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Klaipėdos paplūdimių būklė kasmet gerėja. Jau kelinti metai Smiltynės, Melnragės ir 2-osios Melnragės  paplūdimiai yra sertifikuojami tarptautiniu Mėlynosios vėliavos pažymėjimu. Ir ateityje bus siekiama šio tarptautinio standarto diegimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose, sutvarkant kitus paplūdimius. Siekiant suvienodinti poilsiaujančiųjų prie jūros saugumo standartus rytinės Baltijos jūros pakrantės ruože, apimančiame Lietuvos ir Latvijos teritorijas, Klaipėdos miesto savivaldybė įsijungė į INTERREG programos finansuojamą projektą. Dėl gautos apie 500 tūkst. litų siekiančios subsidijos Klaipėdos paplūdimius prižiūrinti įstaiga – Klaipėdos skęstančiųjų tarnyba buvo aprūpinta nauja gelbėtojų įranga, automobiliu, specialiomis valtimis, mobiliais paplūdimio stebėjimo centrais, taip pat buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti ir kitas poilsiautojų saugumo užtikrinimo priemones.

Aktyvaus poilsio mėgėjams 2006 m. rugpjūčio pabaigoje buvo nutiestas naujas Melnragės–Girulių dviračių takas. Šį keturių kilometrų ilgio dviračių taką planuojama jungti prie viso per miesto žaliuosius plotus vingiuojančio vadinamo žaliakelio, kuris jungsis su Palangos link vedančia dviračių trasa.

2006 m. gauta ES finansinė parama 50 vietų kempingui Giruliuose įrengti.

Taip pat tenka pažymėti, kad turizmo plėtrą Klaipėdoje stabdo nepakankamai išvystyta viešoji turizmo infrastruktūra. Mieste dar trūksta dviračių nuomos ir saugojimo aikštelių, kempingų, atvirų ir uždarų baseinų, SPA kompleksų bei pigios nakvynės viešbučių.

Pastebima tendencija, kad parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos išsikelia iš Klaipėdos senamiesčio į didžiuosius prekybos centrus. Dėl „apmirusios“ verslo veiklos senamiestis tampa nebepatrauklus miesto gyventojams ir turistams.

Aktuali išlieka turistinio sezoniškumo problema, kurią galima būtų iš dalies išspręsti konferenciniu turizmu.

7 veiksnys. Klaipėda – jūrinio turizmo centras.

Šiuo metu jūrinis turizmas ir poilsis sparčiai populiarėja – Klaipėdą į savo maršrutus įtraukia pagrindinės Baltijos jūros regatos ir kruizų organizatoriai, pvz., lenkų regata „Amber Race“, taip pat pareiškusi norą vykti 2008 metais „Europe Sailing Cup“ regata. Klaipėdai sulaukiant vis didesnio buriuotojų dėmesio labai svarbus tampa pradėtas įgyvendinti senojo Pilies uosto ir Danės krantinių rekonstrukcijos projektas. Jį įgyvendinus, Klaipėda galės priimti daugiau jachtų, nes šiuo metu buriuotojams akivaizdžiai trūksta vietos, tai pademonstravo 2006 m. birželio mėnesį įvykęs kelių dešimčių suomių jachtų vizitas.

Atstovybes Klaipėdos mieste ėmė steigti žinomi jachtų gamintojai, čia atvyksta burlenčių ir katerių mėgėjai iš kaimyninių šalių.

Jau ketvirtus metus veikia Klaipėdos kruizinių laivų terminalas. 2005 m. per penkis mėnesius trukusį pramoginės laivybos sezoną priimtas 61 keleivinis laivas, t. y. 2,5 karto daugiau, lyginant su 2002 metais. Nors 2006 atvyko mažiau kruizinių laivų dėl objektyvių priežasčių (iš viso 49), atvykusių turistų skaičiumi 2006-ieji metai pranoko 2005-uosius.

 

5 diagrama. Aptarnauta kruizinių laivų keleivių Klaipėdos uoste 20022005 metais[13]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

              5 diagramoje matyti, jog 2005 metais kruiziniai laivai į miestą atplukdė 24 tūkst. keleivių, t. y. 69 proc. daugiau, lyginant su 2004 metais, bei 3,1 karto daugiau, lyginant su 2002 metais.

Vertinama, kad vienas kruizinio laivo keleivis vidutiniškai išleidžia 240–260 Lt, todėl galima teigti, jog pajamos, gaunamos iš kruizinių laivų turistų 2004 metais, lyginant su 2003 metais, išaugo nuo 2,16 mln. Lt iki 3,55 mln. Lt, t. y. 65 proc. 2005 metais pajamos iš kruizinių laivų turistų sudarė apie 6,2 mln. Lt, t. y. išaugo 75 proc.

Ateityje planuojama, kad į Klaipėdą per sezoną turėtų atplaukti 2–3 tūkst. jūrinių jachtų ir apie 180–210 kruizinių laivų, tai yra regioną aplankytų 60–70 tūkst. turistų.  

Populiarėja vandens turizmas Kuršių mariose. Nuomojamų laivų – kelios dešimtys. Nuo 2005 metų liepos pradžios pradėjo kursuoti 300 vietų laivas „Mecklenburg“ (maršrutas Klaipėda–Juodkrantė–Nida). 2006 m. vasaros sezonui buvo siūlomas naujas maršrutas Kuršių mariose laivu „Forelle“ (Klaipėda–Juodkrantė–Nida–Ventė–Mingė).

8 veiksnys. Kryptingai vystoma susisiekimo infrastruktūra.

Siekdama pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, savivaldybė investuoja į susisiekimo infrastruktūrą. 2006 m. Klaipėdoje prasidėjo šiaurinio išvažiavimo iš miesto statybos paskutinio etapo darbai. Projekto vertė – apie 74 mln. litų. Uostamiesčiui tai vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio investicinių projektų. Įgyvendinus jį, bus išspręsta nemažai miesto transporto problemų, šiuo maršrutu bus nukreiptas sunkiasvoris transportas iš šiaurinės uosto dalies. Didžioji dalis rekonstrukcijai reikalingų lėšų yra dengiama iš ES struktūrinių fondų, 35 proc. finansuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė ir 20 proc. Klaipėdos miesto savivaldybė.

2005 ir 2006 m. Klaipėdos miesto savivaldybė itin didelį dėmesį skyrė kelių infrastruktūros vystymui. Didžiausi pokyčiai 2005–2006 m. laikotarpiu: trylikoje miesto gatvių paklota ištisinė asfaltbetonio danga, kurios plotas – 108 969 m2, 2006 m. gatvių duobių remontui skirta 1500 tūkst. Lt (2005 m. – 2067,8 tūkst. Lt), dar 2540 tūkst. Lt (2005 m. – 1366,8 tūkst. Lt) skirta daugiabučių namų kiemų ir įvažiavimo kelių dangų remontui, toliau plečiamas dviračių takų tinklas, įrengti takai nuo Smiltelės iki Paryžiaus Komunos gatvės, baigtas įrengti ir apšviestas dviračių takas nuo Kretingos gatvės iki Girulių paplūdimio.

Tačiau dėl vis didėjančio transporto eismo intensyvumo ties pagrindinėmis Klaipėdos žiedinėmis sankryžomis jaučiamos didelės automobilių spūstys, tai kelia papildomų eismo saugumo ir oro taršos problemų. Siekiant padidinti transporto srauto pralaidumą žiedines sankryžas planuojama rekonstruoti, o kai kuriais atvejais visai pertvarkyti.

Lietuvoje kasmet daugėja įvairių rūšių ir paskirties automobilių. 2004 m. registruota apie 1 479,4 tūkst. transporto priemonių, iš jų uostamiestyje – 87,3 tūkst. Per metus Lietuvoje automobilių padidėjo pusantro šimto tūkstančių kartų daugiau nei praėjusiais metais, iš jų vien Klaipėdoje – per 4,2 tūkst. (Klaipėdoje 2005 m. užregistruota 91,464 tūkst. automobilių).

2007 m. susisiekimo infrastruktūros vystymas išlieka prioritetu savivaldybės veikloje. Planuojama toliau vykdyti gatvių tiesimo ir rekonstrukcijos darbus, ruošiami dokumentai elektroniniam bilietui įdiegti miesto autobusuose, bus pradėtas įgyvendinti savivaldybės tarybos patvirtintas automobilių laikymo sistemos įdiegimo priemonių planas, padėsiantis išspręsti automobilių laikymo problemą centrinėje miesto dalyje.

9 veiksnys. Augantis komercinės paskirties patalpų plotas.

Klaipėdoje sparčiai auga negyvenamųjų namų statybos. 2005 m. negyvenamųjų namų statybai išduota 47 leidimai, t. y. 62 proc. daugiau nei praėjusiais metais (2004 m. – 29 leidimai).

2005 m. Klaipėdos mieste pastatyta 30 negyvenamųjų pastatų, kurių bendras plotas – 149,9 tūkst. m2 (2004 m. – 62,5 tūkst. m2 ) ir išlieka antroje vietoje po Vilniaus, kuriame pastatyta 507 pastatai, iš kurių 232 tūkst. m2 sudaro negyvenamųjų patalpų bendro ploto, ir Kauno, kur negyvenamųjų patalpų bendras plotas sudaro 127,9 tūkst. m2. Klaipėdos miesto gyvenamųjų ir komercinių pastatų augimo tendencijos pavaizduotos 6 diagramoje.

 

6 diagrama. Gyvenamieji ir negyvenamieji namai, pastatyti per 20032005 m., m[14]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


SOCIALINIAI VEIKSNIAI

 

1 veiksnys. Demografinė padėtis.

Klaipėdos mieste išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Per 1990–2000 metų laikotarpį Klaipėdos miesto gyventojų skaičius sumažėjo tik 1,2 proc., nuo 2001 iki 2006 pradžios – net 9,7 proc. Tokį gyventojų skaičiaus mažėjimą sąlygojo tiek natūralios gyventojų kaitos dinamika, tiek neigiamos migracijos saldo augimas (žr. 5 ir 6 lenteles).

 

5 lentelė. Gyventojų migracija Klaipėdos mieste 20012005 m.[15]

Metai

Atvyko

Išvyko

Migracijos saldo

2001

2044

2602

-558

2002

2000

2613

-613

2003

2720

3892

-1172

2004

2978

4154

-1176

2005

3064

4200

-1136

*Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

6 lentelė. Natūralus gyventojų prieaugis / sumažėjimas Klaipėdos mieste 20012005 m.[16]

Metai

Natūralus gyventojų prieaugis / sumažėjimas

2001

-164

2002

-261

2003

-265

2004

-244

2005

-315

 

Panagrinėjus statistinius duomenis, matyti, kad kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius didėja (žr. 7 lentelę) – galima daryti prielaidą, kad dalis Klaipėdos miesto gyventojų vykstant aglomeracijos procesams, persikelia gyventi į kaimyninę savivaldybę.

 

7 lentelė. Gyventojų skaičiaus kaita Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos savivaldybėse[17]

Metai

Gyventojų skaičius Klaipėdos miesto sav.

Gyventojų skaičius Klaipėdos rajono sav.

Gyventojų skaičius Palangos sav.

Gyventojų skaičius Neringos sav.

2003

191624

46378

17610

2408

2004

190187

47039

17603

2629

2005

188767

47800

17611

2834

2006

187316

48409

17671

3018

 

2001–2006 m. Klaipėdos apskrityje vaikų (0–14 metų amžiaus) sumažėjo 19,4 procento, o 15–59 metų gyventojų padaugėjo 2,9 procento. Pagyvenusių žmonių (60+ metų amžiaus) padaugėjo 3,7 procento (žr. 8 lentelę).

 

 

 

 

 

 

 

 

8 lentelė. Klaipėdos miesto gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes 2006 m. pradžioje[18]

 

Gyventojai pagal amžiaus grupes

Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, %

0–14

15–59

0–14

15–59

0–14

15–59

Iš viso Lietuvoje

560393

2148938

693953

16,5

63,1

20,4

Klaipėdos apskritis

62612

245061

72939

16,4

64,4

19,2

Klaipėdos m. sav.

27100

125172

35044

14,5

66,8

18,7

Klaipėdos r. sav.

8648

30433

9328

17,9

62,8

19,3

 

Klaipėda yra antras miestas po Vilniaus, pagal tautinės gyventojų sudėties margumą. 2001 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdoje 71,3 proc. gyventojų sudarė lietuviai, 28,7 proc. – kitų tautybių žmonės (žr. 9 lentelę).

 

9 lentelė. Klaipėdos miesto tautinė sudėtis[19]

 

2001 metai

Gyventojų skaičius

Procentais nuo bendro gyventojų skaičiaus

Iš viso

192954

 

Lietuviai

137557

71,3

Lenkai

743

0,4

Rusai

41110

21,3

Baltarusiai

3606

1,9

Ukrainiečiai

4652

2,4

Kitos tautybės

2232

1,2

Nenurodė

3054

1,6

 

2 veiksnys. Gyventojų pajamos.

Nuo 2006 m. liepos 1 dienos sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 27 proc., dėl to padidėjo gyventojų pajamos ir sumažėjo darbo ir kapitalo apmokestinimo disbalansas. Numatoma, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mokestis dar mažės ir pasieks 24 proc. ribą.

Minimali mėnesinė alga nuo 2006 m. liepos 1 d. buvo pakelta iki 600 Lt. Pagal dabartinės Vyriausybės 20062008 metų programos veiklos prioritetus, iki 2008 metų yra numatyta pakelti minimalų darbo užmokestį iki 800 litų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Klaipėdos mieste 2005 m. sudarė 1384 Lt ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį – 1276 Lt. Didesnis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 m. buvo Vilniaus mieste (1561 Lt), Mažeikių rajone (1502 Lt), Visagino mieste (1843 Lt).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Klaipėdos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, 2001–2006 m. nuolat augo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1653,5 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 19,9 procento, valstybės sektoriuje – 1729,9 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, išaugo 21,4 procento, o privačiame sektoriuje – 1605,9 lito ir buvo 19,2 procento didesnis negu trečiąjį praėjusių metų ketvirtį. Prognozuojama, kad dėl didėjančios darbo jėgos paklausos, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje ir toliau sparčiai augs.

3 veiksnys. Mažėjantis nedarbo lygis.

Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. 2006 m. Klaipėdos regiono darbo rinka išsiskyrė mažėjančia darbo jėgos pasiūla ir išliekančia didele jos paklausa. Tai liudija darbo rinką apibūdinantys rodikliai – išaugo užregistruojamų laisvų darbo vietų skaičius, sumažėjo bedarbių skaičius, kaip ir bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų.

Prognozuojama, kad pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.

2005 metų pabaigoje Klaipėdos mieste nedarbo lygis buvo 3,3 %, t. y. bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginus su 2004 m., sumažėjo 2,2 procentiniais punktais, tačiau išlieka didesnis už respublikos vidurkį (3,1%). Pagal nedarbo lygį iš didžiųjų šalies miestų Klaipėda lenkia Vilnių (2,91%), Kauną (2,67%), Šiaulius (2,59%).

Tačiau ženkliai sumažėjęs nedarbo lygis nėra vien teigiamas faktorius. Pagrindinė mažo nedarbo lygio priežastis – gyventojų ekonominė emigracija į užsienio valstybes. Darbo jėgos trūkumas jau pradėjo neigiamai veikti gamybos ir paslaugų sektorius Klaipėdos mieste: įmonėms ir įstaigoms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, dėl to jos nespėja laiku vykdyti savo įsipareigojimų.

4 veiksnys. Mokyklų pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimas.

2006/2007 mokslo metais Klaipėdos mieste veikia 11 darželių-mokyklų, 1 pradinė, 11 pagrindinių, 15 vidurinių, 2 suaugusiųjų vidurinės mokyklos, 5 gimnazijos, 13 papildomojo ugdymo įstaigų, 3 nevalstybinės mokyklos. Valstybinėse mokyklose mokosi 25437 mokiniai, nevalstybinėse – 332.

Per pastaruosius trejus metus pagerėjo miesto mokyklų tinklo panaudojimas ir siekiama visiškai pereiti prie mokymosi pirma pamaina. Kasmet mažėja tuščių vietų mokyklose skaičius: 2005/2006 m. m. – 686 mokymosi vietos, 2004/2005 – 788 mokymosi vietos, 2003/2004 – 802 mokymosi vietos, bet dar 2-jų mokyklų mokiniai (177 mokiniai) mokosi dviem pamainomis (2003/2004 m. m. 16-oje mokyklų mokiniai mokėsi dviem pamainom). Miesto mokyklų užpildomumas pagerėjo: 2002/2003 m. m. mokyklų pastatų užpildomumas svyravo nuo 46 iki 169 procentų, 2005/2006 m. m. – nuo 63 iki 160,7 procento, į 90–110% užpildomumo ribą pateko 11 mokyklų, kai 2002/2003 m. m. buvo tik 4 mokyklos.

2004 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 m. bendrąjį planą. Planas apima ir Mokyklų reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos programą, kurioje atsispindi kiekvienos Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklos reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos gairės.

2005 m. įgyvendinant Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą iki 2012 m. pasiektas mokyklų tinklų efektyvumas, t. y. sumažėjo 102 tuščiai finansuojamos mokymosi vietos, sumažėjo antroje pamainoje besimokančiųjų dalis nuo bendro mokinių skaičiaus (nuo 3,4 proc. iki 1,6 proc., 2006 lapkričio mėn. – 0,6 proc.), palaipsniui mažėja mokyklų pastatų užpildomumo pagal projektinį pajėgumą skirtumas.

Vidaus struktūros pertvarkos pradžia „Dviejų gaidelių“ mokykloje-darželyje ir „Kuršių“ vidurinės mokyklos reorganizavimas pagerino rusų dėstoma kalba mokyklų užpildomumą (rusų dėstoma kalba mokyklų 5–12 kl. užpildymas pagerėjo nuo 23,93 mok. iki 24,9 mok., nors rusakalbių besimokančiųjų sumažėjo 9,8 proc., t. y. 544 mokiniais).

5 veiksnys. Nuolatos gerinama ugdymo įstaigų materialinė bazė.

2004/2005 m. m. Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų aplinkai atnaujinti ir ugdymo sąlygoms gerinti buvo skirta 10 785,53 tūkst. Lt, iš jų: įstaigų remonto darbams, inventoriaus įsigijimui, muzikos instrumentų bei technologijų kabinetų ir virtuvių įrangos atnaujinimui – 3 344,35 tūkst. Lt, pastatų būklės gerinimui – 7672,74 tūkst. Lt.

Nors į ugdymo įstaigų materialinę bazę jau nemažai investuota, tačiau daugelio ugdymo įstaigų pastatų būklė vis dar neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Du pagrindiniai mokymo bazės tobulinimo aspektai, kuriems Klaipėdoje skiriamas didelis dėmesys, yra:

1) mokyklų pastatų atnaujinimas,

2) mokyklų kompiuterizavimo lygio kėlimas.

2004 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų pastatų renovacijos programą iki 2015 metų. Programoje numatyta, kad iki 2015 metų bus renovuoti bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų bei kitų švietimo įstaigų pastatai, investicijos sieks 196,4 mln. litų.

Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų kompiuterizacijos lygis pastaraisiais metais augo sparčiai. 1998 metais ekspertiniais vertinimais, vienu kompiuteriu Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose naudojosi 72 moksleiviai, 2004/2005 m. m. pradžioje vienas kompiuteris teko 23 moksleiviams. Visos švietimo įstaigos turi galimybę naudotis internetu. Įgyvendinant 2004/2005 m. m. programas pasiekta, kad bendrojo lavinimo mokyklose 2005 metų pabaigoje funkcionavo 1518 kompiuteriai, 2006 metais – 1673, ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 154 kompiuteriai, papildomojo ugdymo įstaigose – 75 kompiuteriai[20]. Mokinių skaičius (1–12 klasių) vienam kompiuteriui bendrojo lavinimo mokyklose 2003–2006 metais pakito nuo 34 iki 15.

Tačiau, nors kompiuterizacijos lygio augimas yra spartus, reikalingos papildomos investicijos, kad kompiuterių skaičius augtų toliau ir vienas kompiuteris tektų ne daugiau nei 10 moksleivių, taip pat turėtų būti nuolat atnaujinama kompiuterinė įranga.

Nuolat atnaujinant mokomąsias bazes, mokiniams gerėja ugdymo aplinka bei mokymo kokybė, pvz., 2006 metais egzaminus laikė 2397 mokiniai, sėkmingai išlaikė 2367, t. y. 98,7 proc. Įstojo į aukštąsias mokyklas 1706 mokinių, t. y. 83,2 proc.

6 veiksnys. Sportinę veiklą riboja ne visiškai išvystyta sporto infrastruktūra.

Lietuvos sporto informacijos centro sociologinio tyrimo duomenimis (2004 m.), Klaipėdos mieste savarankiškai sportuoja apie 30 procentų gyventojų, registruota daugiau kaip 100 visuomeninių sporto klubų, veikia 6 biudžetinės sporto mokymo įstaigos, 10 privačių sporto studijų ir centrų, teikiančių sporto paslaugas. Moksleiviai ir studentai turi galimybę lankyti papildomojo ugdymo pratybas savo mokymo įstaigų sporto bazėse.

Klaipėdiečių aktyvumą sporto ir kūno kultūros srityje riboja silpnai išvystyta infrastruktūra individualiai sportuojantiems: susidėvėję sporto aikštynai gyvenamuose kvartaluose ir prie mokyklų, mieste trūksta baseinų. Klaipėdos miestas lieka vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriame nėra universalios sporto ir pramogų arenos.

Klaipėdos mieste būtų galima plėtoti sportinę veiklą, kurios negalima vystyti kituose šalies regionuose – buriavimą, kitas su atvirais vandenimis susijusias sporto šakas. Tačiau šios galimybės kol kas neišnaudojamos. Neišvystyta sportinio turizmo infrastruktūra – nėra pakankamai mažųjų laivų prieplaukų, o ir esančiose reikalingas esminis infrastruktūros modernizavimas.

Klaipėdos miesto savivaldybė deda nemažai pastangų renovuojant ir plečiant sporto bazes (tiek vien biudžeto, tiek kooperuotomis lėšomis). Per 2005–2006 metus ypatingas dėmesys skirtas sporto bazių ir sportinio inventoriaus atnaujinimui: rekonstruota „Neptūno“ krepšinio sporto klubo salė, kuri talpina 1000 žmonių – 200 daugiau nei anksčiau, po rekonstrukcijos duris atvėrė „Žalgirio“ sporto rūmai, kuriuose įrengta tarptautinių standartų sportinių žaidimų salė su tablo, treniruoklių salė, bokso treniruočių salė su atskirais persirengimo kambariais ir dušais, įrengta „Pamario“ mokyklos regbio-futbolo stadiono veja su laistymo sistema, tęsiami Lengvosios atletikos maniežo, „Žalgirio“ stadiono renovacijos darbai, pradėti sporto mokyklos „Viesulas“, centrinio miesto Sportininkų g. 46, dviračių treko komplekso Kretingos g. 36 renovacijos darbai, ruošiamas „Gintaro“ sporto centro baseino pastato techninis projektas renovacijai. 2007 metais planuojama parengti projektą sporto salės su baseinu statybai Lideikio g., Moksleivių sporto centro (Paryžiaus komunos g. 16A) veiklos atnaujinimo galimybių studiją; techninę dokumentaciją universalios sporto arenos statybai.

Klaipėdos mieste stengiamasi sudaryti sąlygas sportuoti neįgaliesiems: 2005 metais organizuotai sportavo 246 įvairaus amžiaus neįgalieji, veikė 4 neįgaliųjų sporto klubai. Tačiau išlieka aktuali problema dėl neįgaliesiems nepritaikytos sporto bazės ir specialistų, turinčių žinių ir gebėjimų dirbti su įvairią negalią turinčiais žmonėmis, trūkumo.

Klaipėdiečių aktyvumą sporto ir kūno kultūros srityje riboja silpnai išvystyta infrastruktūra individualiai sportuojantiems: susidėvėję sporto aikštynai gyvenamuosiuose kvartaluose ir prie mokyklų, mieste trūksta baseinų.

7 veiksnys. Nusikalstamumo lygis.

2005 m. Klaipėdos mieste užregistruotos 6305 nusikalstamos veikos, t. y. 168 nusikalstamomis veikomis mažiau negu 2004 m. Šimtui tūkstančių gyventojų teko 3353 registruotos nusikalstamos veikos (Vilniaus mieste – 4609, Kauno mieste – 3441). Tačiau Klaipėdoje užregistruota daugiau padariusių sunkių nusikaltimų (100000-ių gyventojų tenka 222, Vilniuje – 196, Kaune – 176).

Palyginus su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdoje per 2004–2005 metus pastebėta nepilnamečių padarytų nusikaltimų didėjimo tendencija. 2005 m. šimtam tūkstančių 14–17 metų amžiaus vaikų tenka 2226 nusikaltimai, (2004 m. – 1092), Kaune – 2008, Vilniuje – 1533. Vaikų, pristatytų į policijos įstaigas, Klaipėdoje sumažėjo 21,7 proc. – nuo 3620 atvejų 2004 metais iki 2831 atvejo, tačiau, lyginant su Vilniumi ir Kaunu, išlieka vis dėlto didžiausias skaičius. Vaikų ir nepilnamečių nusikaltimų, tenkančių šimtui tūkstančių gyventojų, 2005 m. – 7872 užregistruoti atvejai (2004 m. – 9649), 66,7 proc. daugiau nei Vilniuje (2615) ir 77,6 proc. daugiau nei Kaune (1758) (žr. 6 diagramą).

 

6 diagrama. 2005 m. vaikų ir nepilnamečių nusikaltimai, tenkantys 100 000-ių vaikų iki 18 metų[21]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Daugėja ištirtų nusikalstamų veikų – 2005 m. ištirta 45 proc. (2004 m. – 41 proc.). Vertinant viešojo saugumo pažeidimus Klaipėdos mieste pastarųjų kelerių metų laikotarpiu galima išskirti keletą tendencijų:

1) Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, palyginus su 2002 m., sumažėjo 39,2 proc. (2002 m. – 784 įvykiai, 2005 m. – 431 įvykis).

2) Užregistruotų automobilių vagysčių, plėšimų skaičius Klaipėdos mieste 2005 m. buvo beveik perpus mažesnis nei Vilniuje ar Kaune ir šis rodiklis nuo 2004 metų nuolat mažėjo.

3) Nors 2005 metais Klaipėdos mieste buvo užregistruota mažiausiai viešosios tvarkos pažeidimų, lyginant su kitais didžiaisiais miestais, tačiau, lyginant su 2004 metais, pažeidimų išaugo 30,5 proc.

 

 

 

8 veiksnys. Spartūs gyvenamosios statybos tempai vis dar nepatenkina gyvenamojo būsto paklausos.

Klaipėdos mieste intensyviai auga statybos bendrovių atliekamų gyvenamosios statybos darbų apimtis. 2005 m. išduoti 156 leidimai naujai statybai (2004 m. – 137), įregistruoti 58 teritorinio planavimo dokumentai, paruoštos 144 projektavimo sąlygos (2004 m. – 131).

Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. Klaipėdos mieste buvo pastatyti 84 nauji gyvenamieji namai, t. y. 30 pastatais daugiau nei 2004 m. Jie sudarė 3 procentus visų Lietuvoje pastatytų naujų gyvenamųjų namų. Naujai pastatytuose namuose įrengti 438 butai, t. y. 138 butais (46 proc.) daugiau negu 2004 m. Naujai pastatytų butų naudingas plotas sudarė 42 tūkst. m2, t. y. 14,1 tūkst. m2 (50 proc.) daugiau negu 2004 m.

Nors mūsų šalyje sparčiai auga gyvenamųjų namų statyba, tačiau Lietuva dar atsilieka nuo Europos šalių vidurkio pagal naudingo būsto ploto kvadratinius metrus, tenkančius vienam gyventojui. Esamas ES valstybių vidurkis – 30 kv. metrų vienam gyventojui.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui 2005 m. teko 23,8 kv. metro naudingo gyvenamojo ploto. Klaipėdos miestas šiuo požiūriu atsilieka nuo Lietuvos vidurkio –  2005 m. vienam miesto gyventojui teko tik 20,5 kv. metro. Mažiau gyvenamojo ploto vienam gyventojui tenka tik kaimynėje Klaipėdos rajono savivaldybėje – 19,9 kvadratinio metro.

Per pastaruosius metus Klaipėdos mieste gyvenamųjų namų statybos kainos išaugo kelis kartus (nuo 1,500 iki 5,000 Lt/m2). Statybų kainos išaugo dėl darbo jėgos trūkumo, nuolat kylančių atlyginimų, brangstančių statybinių medžiagų.

Nepaisant išaugusių kainų, gyvenamojo būsto paklausa Klaipėdos mieste išlieka didžiulė.

9 veiksnys. Daugiabučių namų renovacijos problemos.

Dauguma klaipėdiečių, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961–1992 metais. Masiškai privatizuojant butus daugiabučiuose namuose, nebuvo sukurta tinkama teisinė ir institucinė šių namų priežiūros bei eksploatacijos sistema. Dėl nepakankamos priežiūros ir blogų termoizoliacinių savybių, suvartojama nepagristai daug energijos šių pastatų šildymui. Senstant gyvenamajam fondui ir brangstant energijos ištekliams, itin aktualus tokių namų modernizavimas.

Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama skatinti daugiabučių namų renovaciją, remia Daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB), modernizuojančias bendro naudojimo objektus. Šiuo metu Klaipėdoje yra įkurtos 275 DNSB. Klaipėdos miesto savivaldybė 2006 metais skyrė 511,4 tūkst. Lt septyniolikos daugiabučių namų modernizavimui paremti, 2006 m. buvo skirta 661,8 Lt septyniolikos daugiabučių namų modernizavimui paremti.

10 veiksnys. Socialinio būsto plėtra.

Pastaruoju metu daugeliui miesto gyventojų išlieka aktualus gyvenamojo būsto išlaikymo klausimas. Didelė dalis mažas pajamas gaunančių klaipėdiečių, neturinčių nuosavo būsto, yra priversti nuomotis gyvenamąjį plotą už nemažą kainą. Dažnai tokie asmenys ar šeimos turi teisę nuomotis  savivaldybės socialinį būstą už lengvatinius tarifus. Šiuo metu savivaldybės būtų fondas yra nepakankamas ir jo poreikis vis didėja.

Pagal Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-411 „Dėl asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį bustą, sąrašų patvirtinimo“ patvirtintus sąrašus socialinio būsto nuomos laukia 887 asmenys (šeimos), iš jų: 258 jaunos šeimos ir 107 šeimos našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų. Be to, pagal turimus duomenis, poreikis būsto nuomai užtikrinant asmenų (šeimų), turinčių teisę į valstybės paramą savivaldybės būsto nuomai, per metus vidutiniškai padidėja 20 procentų. Šiandien poreikis patenkinamas (išnuomojama butų) tik 4 procentams, t. y. paklausa viršija pasiūlą 5 kartus. Ilgą laiką socialinio būsto plėtra daugiausiai buvo vykdoma perkant butus, tačiau dėl nepaliaujamo butų, esančių senos statybos gyvenamuosiuose namuose, brangimo praktiškai nebeįmanoma nupirkti tiek butų, kad bent minimaliai būtų patenkinama paklausa (pagal esamą rinkos kainą savivaldybė nebegali nupirkti pakankamai būsto, kurio 1 kv. m. naudingojo ploto pirkimo kaina neviršytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos leistinos didžiausios kainos). Iškilo būtinybė naujų socialinio būsto gyvenamųjų namų statybai. Įvertinus situaciją, 2005 m. parengtas investicinis projektas 90 butų gyvenamajam namui statyti.

Savivaldybės butų fondas didinamas iš valstybės biudžeto lėšų (išskyrus 2003 m., kai buvo didinamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų). 2004 m. viduryje Klaipėdos m. savivaldybė pagal Lietuvos būsto programą iš valstybės biudžeto gavo 1,4 mln. Lt socialinio būsto plėtrai, 2005 m. – 1,8 mln. Lt, 2006 m. – 2,4 mln. Lt, 2007 planuojama gauti 2,8 mln. Lt.

11 veiksnys. Socialinės garantijos.

Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Socialinių paslaugų įstatymas, kuris laikomas vienu visuomeniškiausių įstatymų, padėsiančių labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms – tai seneliams, žmonėms su negalia, be tėvų globos likusiems vaikams, socialinės rizikos šeimoms.

Didžiausias šio įstatymo privalumas – tai pasikeitęs požiūris ne tik į socialinės paslaugos reikalingą žmogų, bet ir į jo šeimos narius. Iki šiol šeimos nariai nesulaukdavo tinkamos valstybės paramos jeigu dėl socialinių paslaugų įvairovės stygiaus jie priversti namuose prižiūrėti neįgalius tėvus – tai nėra pati geriausia išeitis nei žmonėms, nei valstybei. Kur kas naudingiau, kad šie žmonės dirbtų, mokėtų mokesčius, o valstybė už tuos mokesčius organizuotų tinkamą socialinę priežiūrą. Įsigaliojus įstatymui, turintys vaikų ir su jais gyvenantys senyvi ar neįgalūs žmonės turės tokias pat galimybes gauti jiems būtiną valstybės pagalbą kaip ir tie, kurie yra vieniši. Naujuoju Socialinių paslaugų įstatymu siekiama skatinti socialinių paslaugų įvairovę ir didinti jų prieinamumą visiems. Civilizuotam pasaulyje be ilgalaikės socialinės globos stacionarioje globos įstaigoje egzistuoja daug kitų, žymiai patrauklesnių žmonėms bei jų šeimos nariams, socialinių paslaugų formų, kurias būtina plėtoti ir populiarinti. Tai savarankiško gyvenimo namai, socialinė globa į namus, dienos socialinės globos centrai ir kiti.

Siekdama didinti gimstamumo lygį, Vyriausybė nuo 2007 m. sausio 1 d. didina motinystės (tėvystės) pašalpos dydį 85 proc. (buvo 70 proc.) asmens draudžiamųjų pajamų. Nuo 2007 m. liepos 1 d. šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6 mėn., bus 100 proc., o likusį laiką – 85 proc. šių draudžiamųjų pajamų.

Siekiant aprūpinti geresnes gyvenimo sąlygas senatvėje nuo 2006-07-01 buvo 30 Lt padidinta valstybinė socialinio draudimo pensija nuo 200 Lt iki 230 Lt, vidutinė socialinio draudimo pensija pakilo nuo 403,01 Lt iki 516,71 Lt. 2006-07-01 padidintos draudžiamosios pajamos, remiantis kuriomis apskaičiuojama ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos – 1212 Lt, 2005 m. buvo 1084 Lt. Bet dauguma pašalpų skaičiuojama nuo minimalaus gyvenimo lygio (125 Lt), kuris nesikeičia nuo 1998 m.

12 veiksnys. Socialinė parama Klaipėdos mieste.

Statistikos departamento duomenimis, 2003–2005 m. Klaipėdos mieste žymiai mažėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius (nuo 2966 gavėjų 2003 m. iki 1272 gavėjų 2005 m.), atitinkamai sumažėjo ir išlaidos socialinėms pašalpoms (nuo 2704,1 tūkst. Lt iki 1476,4 tūkst. Lt.).

Klaipėdos mieste pastebimi teigiami pokyčiai pastebimi sprendžiant vaikų socializacijos problemas ir vertinant nuoseklų socialinių darbuotojų darbą su socialinės rizikos šeimomis, jiems aktyviau bendradarbiaujant su Vaikų krizių centru, policijos pareigūnais ir kitomis institucijomis. Daugėja šeimų, kurios globoja vaikus, mažėja socialinės rizikos šeimų: 2005 m. 536 socialinės rizikos šeimose augo 974 vaikai, t. y. apie 50 šeimų mažiau nei 2004 m. (žr. 12 lentelę)

 

12 lentelė. Socialinės rizikos šeimos ir vaikai jose Klaipėdos mieste 20042005 m.[22]

Metai 

Socialinės rizikos šeimų skaičius

Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose

2004

583

1073

2005

536

974

         

Klaipėdos mieste skiriamas didelis dėmesys žmonių su negalia socialinei integracijai. Rekonstravus BĮ Neįgaliųjų dienos užimtumo centro „Klaipėdos lakštutė“ patalpas, dienos užimtumo paslaugas gauna 52 neįgalūs asmenys (buvo – 32). Vidutiniškai per mėnesį 45 asmenims su psichine negalia VšĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninės gamybiniame-reabilitaciniame skyriuje teikiamos darbinio, dienos užimtumo paslaugos. 8 sutrikusio intelekto asmenims teikiama savarankiško gyvenimo namų paslauga. Įsteigti 5 etatai ir pradėtos teikti lankomosios priežiūros paslaugos namuose – prižiūrimi 25 asmenys su psichine negalia, 200 pagyvenusių vienišų neįgalių asmenų teikiamos socialinės paslaugas. 2005 metais skirta 62,5 tūkst. Lt 18 nevyriausybinių organizacijų teiktiems projektams finansuoti.

2005 metais įsigyti 28 žemagrindžiai autobusai, įrengiami įėjimai, pritaikant žmonėms su negalia sporto, medicinos, kultūros ir švietimo įstaigose. „Žalgirio“ sporto rūmuose, nevalstybinėje specialiojo ugdymo pagrindinėje mokykloje „Svetliačiok“ įrengtas įvažiavimas žmonėms su negalia, Dailės parodų rūmuose atliekamas kapitalinis remontas, pritaikant patalpas neįgaliųjų poreikiams.

Renkami duomenys apie neįgalius vaikus miesto švietimo įstaigose, 2005 metų duomenimis, buvo ugdomi 189 neįgalūs vaikai. 7 specialiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, darželyje-mokykloje „Versmė“, Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje, nevalstybinėje specialiojoje pagrindinėje mokykloje „Svetliačiok“, Regos ugdymo centre neįgaliems vaikams teikiama specialistų kvalifikuota pagalba. Visose bendrojo lavinimo mokyklose ir specialiojo ugdymo įstaigose, kuriuose ugdomi neįgalūs vaikai, parengtos specialistų individualios, specialiosios, adaptuotos programos įvairią negalią turintiems vaikams.

Rengiami ir finansuojami projektai integruoti neįgaliuosius į darbo rinką: projekte „Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra“ dalyvavo 2 neįgalūs asmenys, savivaldybės remiamų darbų programoje – 4, viešųjų darbų programoje – 103, ilgalaikių bedarbių įgūdžių atnaujinimo – 33, subsidijuojamų darbo vietų programoje – 18, darbo paieškos klubo programoje – 77, verslo pagrindų mokymo kursuose – 7 neįgalūs asmenys. Be to, dar buvo tarpininkaujama įdarbinant 183 neįgaliuosius. NVO lėšomis įsteigtas Neįgaliųjų dienos centras Zauerveino g. 12a. Įgyvendintas neformaliojo suaugusių švietimo projektas „Veiki ilgaamžystė“, kurį rėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Įgyvendinus šį projektą 36 pagyvenę ir neįgalieji baigė 12 val. kompiuterinio raštingumo kursus.

Kultūrinių įstaigų lankymas taip pat padeda integruotis neįgaliesiems. Šioje srityje neįgaliesiems suteikiama daug įvairių lengvatų: daugumoje biudžetinių kultūros įstaigų neįgaliesiems taikomos iki 50 proc. nuolaidos bilietų kainoms. Bibliotekos neįgaliesiems skaitytojams išduoda bilietus nemokamai, 5 neįgaliesiems pristato knygas į namus, veikia 2 kilnojamosios bibliotekos Klaipėdos miesto globos namuose ir neįgaliųjų vaikų darželyje „Sakalėlis“; 147 neįgaliųjų vaikų naudojasi žaisloteka, internetu. Neįgaliems vaikams organizuojami renginiai, rengiamos vaikų kūrybos parodėlės. Neįgaliųjų meninės saviraiškos 5 projektams įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto lėšų 2005 metais skirta 12600 Lt.

Kultūros centre Žvejų rūmuose 10 žmonių su neįgalia lanko šokių būrelį. Nuo 1997 metų kasmet vykdoma tradicinė neįgaliųjų šventė, skirta Pasaulinei neįgaliųjų dienai pažymėti.

Pradėti paruošiamieji darbai teikti socialines paslaugas moterims, patyrusioms smurtą šeimoje, ir moterims bei merginoms, nukentėjusioms nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos. Paruošta paraiška finansavimui iš struktūrinių ES fondų gauti.

Įkurtas dienos slaugos stacionaro 60 vietų skyrius pagyvenusiems ir seniems nesavarankiškiems asmenims.

13 veiksnys. Gyventojų sveikatos būklė ir sveikatos paslaugų prieinamumas.

Vienas iš pagrindinių rodiklių, apibūdinančių šalies ar regiono sveikatos sistemos būklę, yra vidutinė gyvenimo trukmė. Šis rodiklis Klaipėdos mieste kiek aukštesnis už respublikos vidurkį, 2005 m. Klaipėdoje vidutinė gyvenimo trukmė siekė 71,64 m., o ES šalių vidurkis – 78 metai.

Klaipėdos miesto gyventojų mirties priežasčių struktūra yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Daugiausiai žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų (išeminės  širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė), piktybinių navikų, išorinių priežasčių (nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, traumos ir kt.), kvėpavimo sistemos ligų (žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Mirtingumas pagal priežastis Klaipėdos mieste 20012005 m.[23]

Metai

Kraujotakos sistemos ligos (mirusiųjų skaičius)

Piktybiniai navikai (mirusiųjų skaičius)

Mirtingumo išorinės priežastys (mirusiųjų skaičius)

Kvėpavimo sistemos ligos (mirusiųjų skaičius)

2001

468,7

221,4

129,6

20,2

2002

439,4

231,2

133,8

32,8

2003

446,3

206,4

137,8

30,4

2004

476,0

225,4

117,7

34,8

2005

485,0

230,3

134,0

44,1

 

Kadangi mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų Klaipėdos mieste yra labai aukšti, Klaipėdoje vykdomi sveikatingumo grupių užsiėmimai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių turintiems suaugusiesiems, vykdomas šviečiamasis darbas skirtas rūkymo prevencijai.

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste 2004 m. buvo įregistruoti 238 ŽIV nešiotojai ir 6 asmenys, sergantys AIDS. Tai blogiausias rodiklis, palyginus su kitais didžiausiais Lietuvos miestais (Vilniaus mieste atitinkamai įregistruota 126 ir 17; Kauno mieste 34 ir 6; Šiaulių mieste – 47 ir 4). 2005 metais Klaipėdos mieste užregistruoti 57 nauji ŽIV atvejai (moterų – 14, vyrų – 43).

Dauguma ŽIV nešiotojų – narkomanai. Siekiant sumažinti narkomanijos daroma žalą, Klaipėdoje veikia du anoniminių konsultacinių narkotikų vartotojų kabinetai su švirkštų ir adatų keitimu. Narkomanijos prevencijai 2005 m. pradėta vykdyti programa „Jaunimas jaunimui“. Vykdomas nemokamų paslaugų teikimas Klaipėdos miesto gyventojams bei rizikos grupės asmenų ŽIV tyrimai iš savivaldybės lėšų testais ir reagentais. Vykdoma priemonė „Rizikos grupių asmenų ištyrimas dėl ŽIV“, kurios tikslas nustatyti ŽIV infekcijos paplitimo tendencijas tarp Klaipėdos miesto padidintos rizikos grupių (narkotikų vartotojų, Nakvynės namų gyventojų, įkalintųjų, nėščiųjų) asmenų.

Siekiant mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geresnę sveikatos priežiūrą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-308 patikslinti Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros plano principai liberalizuojant privačių pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų steigimąsi. Restruktūrizuota sveikatos apsaugos sistema, orientuojantis į PSP plėtrą ir paslaugų prieinamumą. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo ir steigimosi bei lovų skaičiaus keitimosi dinamika pateikiama 14 ir 15 lentelėse.

 

14 lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Klaipėdos mieste[24]

Įstaigos

2001

2002

2003

2004

2005

Ligoninės

9

9

9

8

8

Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos

12

12

12

12

12

Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos

92

75

75

80

92

Privačios odontologinės priežiūros įstaigos

59

45

45

44

51

 

 

 

 

 

15 lentelė. Lovų skaičius ligoninėse Klaipėdos mieste[25]

 

2001

2002

2003

2004

2005

Lovų skaičius

2608

2584

2532

2654

2620

10 000 gyventojų tenka lovų ligoninėje

135,5

134,8

133,2

140,6

139,9

 

14 veiksnys. Stiprėja nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir miesto savivaldybės bendradarbiavimas.

Efektyvaus bendradarbiavimo tarp miesto savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų pradžia galima laikyti 1998 m., kai buvo oficialiai patvirtinta vietos valdžios NVO rėmimo tvarka. Dabar yra parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo tarybos darbo reglamentas, savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo sutartis bei kiti dokumentai, kurie įtvirtina Klaipėdos NVO ir savivaldybės bendradarbiavimo koncepciją bei NVO atstovavimo modelį.

15 veiksnys. Sparčiai besivystant jūriniam kompleksui, Klaipėdoje vis dažniau susikerta aplinkosauginiai ir industriniai interesai.

Klaipėda tai augantis pramoninis uostamiestis, kuriame šiuo metu yra daugiau nei 60 stambių įmonių ir gamyklų, kurios yra sukoncentruotos Kuršių marių pakrantėse. Pagrindinės – tai energetikos, baldų gamybos, medžio apdirbimo įmonės, laivų remontas bei valstybinis jūrų uostas. Specifinė Klaipėdos miesto geografinė padėtis taip pat daro didelę įtaką aplinkai. Kuršių marios akumuliuoja bei perneša į Baltijos jūrą Nemunu ir kitomis smulkesnėmis upėmis atitekančius teršalus. Miesto oro kokybę veikia vietiniai taršos šaltiniai bei atmosferinių teršalų pernaša iš Vidurio ir Vakarų Europos. Aplinkos kokybės būklę bei jos kaitos tendencijas mieste rodo oro, vandenų, dirvožemio kokybė ir triukšmo lygis.

Stacionarių bei mobilių taršos šaltinių į atmosferą išmestas teršalų kiekis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos aplinkos oro kokybei. Iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos energija“ ir kitos įmonės (žr. 8 diagramą), o iš mobilių taršos šaltinių, t. y. kelių transporto priemonių, išmetami teršalai sudaro 75 proc. bendro išmetamų teršalų kiekio.

 

8 diagrama. Klaipėdos įmonių išmetamas teršalų kiekis, tūkst. t[26]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vandens išteklių naudojimas Klaipėdos mieste 1999–2004 metais mažėjo. 2004 metais apie 60 proc. vandens buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, apie 30 proc. – pramonės, 7 proc. – energetikos. Buitinės ir lietaus nuotekos valomos mechaniniu ir biologiniu būdais Dumpiuose. Nuotekų išvalymo efektas, lyginant šiandieninį teršalų lygį su 1997-ųjų metų rodikliais, padidėjo nuo 48–50 proc. iki 95–98 proc. [27]

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkosaugos monitoringo programą nuo 2005 metų yra vykdomi hidrologiniai, hidrogeocheminiai ir hidrobiologiniai tyrimai devyniuose Klaipėdos paviršinio vandens telkiniuose. Daugelis miesto vandens telkinių yra eutrofikuoti, užteršti organinėmis medžiagomis, todėl Kuršių mariose bei daugelyje miesto vandens telkinių jaučiamas didelis deguonies deficitas. Kita didžiausia problema Baltijos jūros tarša nafta ir jos produktais. Šie teršalai į jūrą patenka su nutekamaisiais vandenimis, upių nuotėkiu, iš plaukiančių laivų, įvykus tanklaivių avarijoms ir kt.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai Klaipėdoje yra transportas, statybos ir remonto darbai bei uosto krovos darbai. Triukšmo įtaka žmonių sveikatai akcentuojama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/44/EB, 2003/10/EB, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 bei kituose dokumentuose. Nuo 2005 m. Klaipėdoje kiekvieną metų ketvirtį yra atliekami triukšmo matavimai taškuose, išdėstytuose gyventojams aktualiausiose vietose. Beveik visuose tirtuose taškuose akustinio triukšmo ekvivalentinis garso lygis bei maksimalus garso lygis viršijo didžiausią leidžiamą lygį (HN 33-1: 2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“).

Užtikrinant aplinkos kokybės būklę, 20062008 metams yra parengta Ekologinio švietimo programa, toliau tęsiamas Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringas, atlikti oro, triukšmo, paviršinių vandens telkinių, bioįvairovės bei kraštovaizdžio tyrimai.

Aplinkos apsaugos srityje Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja dviejuose INTERREG projektuose: „Baltijos jūros vandens kokybės gerinimas plėtojant vandens išteklių sistemas“ (789 tūkst. Lt) ir „Klimato kaitos politikos ir prisitaikymo strategijų rengimas Baltijos jūros regione“ (92,8 tūkst. Lt). Pirmojo projekto tikslas – sumažinti lietaus ir paviršinio vandens nuotekų teršalų kiekį, nutekantį į Baltijos jūrą iš pietrytinio Baltijos jūros regiono. Antrojo projekto partneriai keisis informacija apie klimato pokyčių įtaką.

 

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

 

1 veiksnys. ES skatinama informacinės ir ryšių technologijos (IRT) plėtra.

Ruošiantis naujajam programavimo periodui, Europos Komisija parengė Bendrijos strateginių gairių 2007–2013 m. projektą, kuris apibrėžia ES sanglaudos politikos prioritetus. Informacinės visuomenės plėtros srityje numatomos šios veiksmų gairės:

1. Užtikrinti, kad įmonės ir namų ūkiai įsisavintų informacines ir ryšių technologijas (toliau vadinama – IRT), ir skatinti IRT plėtrą remiantis subalansuota parama, skirta IRT produktų ir viešojo bei privataus sektoriaus paslaugų pasiūlai ir paklausai, didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Šie veiksmai turėtų didinti našumą, skatinti atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ir integracinę visuomenę ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

2. Skatinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą (MTTP) privačiame sektoriuje, diegti naujoves per naujus produktus, procesus ir paslaugas, galinčias atlaikyti tarptautinę konkurenciją, didinti gebėjimus kurti ir įsisavinti naujas technologijas (visų pirma IRT) ir teikti daugiau paramos už rizikos prisiėmimą.

2 veiksnys. Lietuvos mobiliojo ryšio skverbtis didžiausia pasaulyje.

Pagal mobiliojo telefono ryšio skvarbą Lietuva užima lyderio pozicijas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Tarptautinės telekomunikacijų rinkos tyrimų agentūros „Informa Telecoms & Media“ duomenimis, 2005 m. gruodį Lietuvos mobiliojo ryšio skverbtis (138,53 proc.) buvo didžiausia pasaulyje (antroje vietoje Liuksemburgas – 131,95 proc.). Tokius pasiekimus sąlygojo keletą metų trunkantis labai spartus mobiliojo telefono ryšio vartotojų skaičiaus augimas. Europos Sąjungos Komisijos 10-osios ir 11-osios ataskaitų duomenimis, Lietuvoje mobiliojo ryšio skverbtis 2003-2005 m. buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje, pvz., 2003-2004 m. buvo 25 proc., o 2004–2005 m. padidėjo 12 procentinių stulpelių iki 37 proc.

3 veiksnys. Spartus gyventojų, naudojančių internetą, skaičiaus augimas.

2005 m. pirmąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, internetu naudojosi 29 proc. namų ūkių. Namų ūkių tyrimų duomenimis, 2002 m. internetu namuose naudojosi 4,1 proc., 2003 m. – 6,2 proc., 2004 m. – 10,6 proc., 2005 m. – 14,4 proc. visų namų ūkių. Asmeninius kompiuterius 2004 m. namuose turėjo 25 proc., 2005 m. – 29 proc. namų ūkių. Kaip skelbia „Eurostat“, Lietuvoje internetą nuolat (t. y. bent kartą per savaitę) naudoja kas trečias gyventojas. Pagal nuolatinius interneto naudotojus Lietuva (30 proc.) lenkia tokias ES nares kaip Graikiją (18 proc.), Čekiją (26 proc.), Kiprą (26 proc.), Italiją (28 proc.), Portugaliją (28 proc.), Lenkiją (29 proc.), nedaug atsiliekama nuo Airijos (31 proc.) ir Vengrijos (34 proc.).

Naudojimosi kompiuteriu ir el. paštu mastai labai priklauso nuo gyventojų amžiaus. Daugiausiai kompiuterio naudotojų yra tarp jaunų žmonių:

15–25 m. amžiaus žmonių grupėje kompiuteriu vidutiniškai naudojosi 85,2 proc. (pirmauja Kaunas – 98,1 proc., Panevėžys – 95,2 proc.);

26–35 m. amžiaus grupėje – 50,4 proc. (pirmauja Kaunas – 83 proc., Panevėžys – 70,3 proc.);

36–45 m. amžiaus grupėje  – 45,8 proc. (pirmauja Klaipėda – 72,2 proc.);

46–55 m. amžiaus grupėje – 27,8 proc. (pirmauja Vilnius – 49 proc. ir Kaunas – 37,1 proc.).

Daugiausia internetu ir el. paštu naudojasi aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – 68,6 proc. Pagal šį parametrą išsiskiria Panevėžio, Vilniaus, Šiaulių miestai (žr. 9 diagramą). Aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių grupėje naudojasi 28,6 proc., iš kurio pirmauja Kaunas – 40,7 proc., o pradinį/pagrindinį išsilavinimą turinčių žmonių grupė interneto paslaugomis naudojasi tik 27,4 proc.

 

9 diagrama. Naudojimasis internetu arba el. paštu pagal gyventojų išsilavinimą 2005 m. II ketvirtį, proc.[28]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Pagal naudojimo vietas, Klaipėdos gyventojai internetu/el. paštu daugiausia naudojasi namuose – 30,2 proc., draugų, giminaičių namuose ar darbovietėje – 27,5 proc. bei savo darbovietėse – 21,4 proc.(žr. 10 diagramą).

 

 

 

 

10 diagrama. Naudojimosi internetu ir el. paštu vietos 2005 m. II ketvirtis, proc.[29]

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

Informacinių technologijų sektoriaus plėtros kryptys apibrėžtos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje. Pagrindinės kryptys yra Lietuvos gyventojų kompetencijos ir socialinės sanglaudos didinimas, viešojo administravimo modernizavimas, žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtros spartinimas, Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimas IRT priemonėmis. Valstybė planuoja sukurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas bendrauti su valdžios institucijomis internetu. Specialistai prognozuoja, kad iki 2010 m. atsiras gana daug interneto vartotojų, norinčių būtent taip gauti informaciją bei paslaugas. Siekiant įsijungti į minėtą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybei būtina jau šiandien tobulinti gebėjimus teikti paslaugas internetu, didinti turimą įrangą (ne tik Savivaldybės administracijoje, bet ir mokyklose, įstaigose ir t. t.).

 

VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ

 

TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Klaipėdos miesto savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir vidiniais dokumentais: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuostatais, kitais savivaldos institucijų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

 

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

 

Klaipėdos miesto savivaldybės instituciją sudaro atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra Savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą sudaro 31 narys. Antrą kadenciją Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos liberalų sąjungos ir Lietuvos centro sąjungos koalicija. 2002 m. gruodžio 22 d. išrinktos tarybos mandatų pasiskirstymas pateikiamas lentelėje.

16 lentelė. Savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas

Partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimas

Mandatų skaičius

Lietuvos liberalų sąjunga

9

Lietuvos centro sąjunga

8

Lietuvos rusų sąjunga

3

Lietuvos socialdemokratų partija

3

Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koalicija

3

Politinė partija Rusų aljansas

3

Liberalų demokratų partija[30]

2

Iš viso:

31

2007 metų vasario mėnesį vyksiantys Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimai pakeis mandatų persiskirstymą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.

Iš savivaldybės tarybos narių sudaryti 8 tarybos komitetai: Finansų ir ekonomikos komitetas, Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas, Miesto ūkio komitetas, Strateginės plėtros komitetas, Savivaldybės turto komitetas, Socialinių reikalų komitetas, Teritorijų planavimo komitetas ir Kontrolės komitetas.

Savivaldybės tarybos komitetų paskirtis yra preliminariai nagrinėti tarybai teikiamus klausimus, teikti išvadas bei pasiūlymams, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, kaip vykdomi savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai.

Kontrolieriaus tarnyba yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija, atskaitinga savivaldybės tarybai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Savivaldybės administracija sudaryta:

          -  iš keturių departamentų: Socialinio departamento, Miesto ūkio departamento, Urbanistinės plėtros departamento ir Ekonomikos ir strategijos departamento;

          -  iš šešių tiesiogiai savivaldybės administracijos direktoriui pavaldžių struktūrinių padalinių: Finansų skyriaus, Juridinio skyriaus, Personalo skyriaus, Buhalterijos ir Vidaus audito tarnybos; karo prievolės specialistų, kurie nėra struktūrinis padalinys. 

        - iš dešimties savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui pavaldžių struktūrinių padalinių: Kanceliarijos, Archyvo, Civilinės metrikacijos skyriaus, Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybos, Civilinės saugos tarnybos, Ryšių su visuomene skyriaus, Viešųjų pirkimų tarnybos, Informacinių technologijų skyriaus, Ūkio tarnybos, Melnragės ir Girulių seniūnijos.

2006 m. pasikeitus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymas nuo 2007 liepos 1 d. perduodamas tvarkyti savivaldybėms. Siekiant užtikrinti valstybės deleguotos funkcijos įgyvendinimą, savivaldybės  tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu savivaldybės administracijoje įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnyba, tiesiogiai pavaldi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui.

Tuo pačiu sprendimu patvirtinti ir  kiti savivaldybės administracijos struktūros pakeitimai: Miesto ūkio departamente įsteigtas Viešosios tvarkos skyrius, kurio uždavinys bus prižiūrėti, kaip vykdomi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Į šį skyrių perkeliama vyriausiojo kalbos tvarkytojo pareigybė.

Įsteigti trys nauji poskyriai. Sveikatos apsaugos skyriuje – Sanitarinės kontrolės poskyris, kuris koordinuos organizacinių, ekonominių ir techninių priemonių, ribojančių kenksmingų veiksnių poveikį gyventojų sveikatai, įgyvendinimą. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriuje atskirtos dvi ribotai savarankiškos savivaldybės funkcijos – statybos leidimų išdavimas ir statinių priežiūra bei įsteigti Statybos leidimų ir Statybos priežiūros poskyriai.

 

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

 

2006 m. birželio mėn. duomenimis Savivaldybės administracijoje patvirtinta 363,5 etato: 3 politikų etatai – meras ir du mero pavaduotojai, 199 valstybės tarnautojų etatai, 164,5 etato darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, 5 sekretoriato darbuotojų etatai.

Didžioji dalis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų turi 7 arba 8 pareigybinę kategoriją (žr. 11 diagramą).

 

11 diagrama. Valstybės tarnautojų etatų pasiskirstymas pagal kategorijas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


45 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų turi ilgametį valstybės tarnybos darbo stažą, t. y. dirba daugiau nei devynerius metus. 36 proc. savivaldybės darbuotojų dirba ne ilgiau kaip treji metai, iš kurių didžiąją daugumą sudaro jauni specialistai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą pavaizduotas 12 diagramoje.

 

12 diagrama. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų pasiskirstymas pagal tarnybos stažą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Kvalifikacines klases turi 155 iš 199 Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojų. I klasę turi 14,8 proc. valstybės tarnautojų, II klasę – 51,6 proc. valstybės tarnautojų, III klasę – 33,5 proc. valstybės tarnautojų.

2005 m. Savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikacijai kelti buvo išleista 39 tūkst. Lt. Daugiausiai darbuotojai kėlė kvalifikaciją kursuose ir seminaruose šiose srityse: ES struktūrinių fondų valdymo, kitais integracijos į ES klausimais, švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtros srityje.

 

PLANAVIMO SISTEMA

 

Klaipėdos miesto plėtra planuojama rengiant du svarbius dokumentus – Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą ir Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.

2003–2006 m. rengiamas naujas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas – dokumentas, atspindintis teritorijų naudojimo prioritetus. Naujos redakcijos bendrąjį planą ketinama patvirtinti savivaldybės taryboje 2007 m.

Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje 2001 m. balandžio 26 d. patvirtino ilgalaikį (dešimčiai metų) strateginio planavimo dokumentą – Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą. Klaipėdos miesto taryba 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-78 patvirtino Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano monitoringo sistemą, kuri sudaro sąlygas kontroliuoti Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimą ir apibrėžia Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo institucinę struktūrą, kasmetinį įgyvendinimo darbų ciklą bei įgyvendinimo rodiklių ir sąnaudų sistemą.

Strateginio planavimo procesui koordinuoti Klaipėdos miesto savivaldybėje sukurta dvejopa – politinio ir administracinio lygių struktūra.

Politiniu lygiu Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimą prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Strateginės plėtros komitetas ir Strateginės plėtros taryba (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 1-165). Administraciniu lygiu Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimą prižiūri mero 2003 m. rugpjūčio 1 d. potvarkiu Nr. 148 iš Savivaldybės administracijos vadovybės sudaryta Strateginio planavimo grupė ir Strateginio planavimo ir monitoringo skyrius.

Atlikus Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano 2005 metų įgyvendinimo monitoringą, paaiškėjo, kad 2006 m. buvo įgyvendinta 26,6 proc, vykdoma 56,6 proc., nevykdoma 12,6 proc. Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano veiksmų. Veiksmai, kurie nevykdytini dėl pasikeitusių aplinkybių, sudaro 4,2 proc. (žr. 14 diagramą). Lyginant su Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo 2004 m. analizės rezultatais, planas vykdomas kiek geriau: 2004 m. buvo įgyvendinta 9,5 proc., vykdoma 63 proc., nevykdoma 20,9 proc., nevykdytina 6,6 proc. veiksmų (žr. 14 diagramą).

 

14 diagrama. Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano vykdymas 2004–2005 m. proc.

 

 

2005 m. atlikus išsamią veiksmų įgyvendinimo analizę, tapo akivaizdu, kad Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą reikia koreguoti – nemažai plano veiksmų (ar veiksmų dalių) yra praradę aktualumą pakitus aplinkybėms, pasikeitė kai kurių veiksmų įgyvendinimo terminai, vykdytojai. Problematiški yra veiksmų įgyvendinimo indikatoriai – dauguma jų suformuluoti taip, kad neatspindi tikrosios veiksmo įgyvendinimo būsenos. Atsirado būtinybė nustatyti veiksmų įgyvendinimo rodikliams atskaitos taškus, koreguoti Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą. 2005 m. – 2006 m. rengiamą naują Klaipėdos miesto strateginės plėtros plano redakciją planuojama patvirtinti savivaldybės taryboje 2007 m.

Siekiant užtikrinti nuoseklų KSP įgyvendinimą ir monitoringą, kasmet vyksta vidutinės trukmės planavimo dokumento rengimas, į kurį yra įtraukiami ilgalaikio plano veiksmai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-388 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2006–2008 metų strateginis veiklos planas.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano programas sudaromas metiniai finansiniai planavimo dokumentai – Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas ir Klaipėdos miesto savivaldybės privatizavimo fondo sąmata.

 

 

FINANSINIAI IŠTEKLIAI

 

Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano programų pagrindinis finansavimo šaltinis – Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos (biudžetas ir privatizavimo fondas), tačiau kasmet didėja finansavimas iš kitų šaltinių. Patvirtintas 2006 metų biudžetas sudarė 261 087,7 tūkst. Lt. Didžiausią biudžeto pajamų dalį sudaro dotacijos – 103788,90 tūkst. Lt ir gyventojų pajamų mokestis – 87472,60 tūkst. Lt, bei kitos pajamos (žr. 15 diagramą).

 

15 diagrama. Klaipėdos miesto savivaldybės 2006 m. patvirtinta biudžeto pajamų struktūra tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos pastarųjų penkerių metų laikotarpiu palaipsniui augo. Klaipėdos miesto savivaldybės 2002–2006 metų biudžeto dinamika pateikiama 16 diagramoje.

 

 

 

 

 

 

16 diagrama. Klaipėdos miesto savivaldybės 2002–2006 m. biudžeto dinamika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Lyginant su 2005 m. patvirtintu pajamų planu, 2006 m. patvirtintos biudžeto pajamos padidėjo 15,8 proc. Biudžeto apimtis išaugo dėl valstybės vykdomos politikos ir biudžetinių įstaigų pajamų už teikiamas paslaugas didėjimo.

2006 m. patvirtintas biudžetas sudarė 261087,7 tūkst. litų pajamų ir 261087,7 tūkst. litų asignavimų. Didžiausia dalis patvirtinto biudžeto išlaidų teko švietimo funkcijai vykdyti – 54,4 proc., Socialinei apsaugai 13,7 proc. Finansavimas pagal vykdomas funkcijas pavaizduotas 17 diagramoje.

 

17 diagrama. Klaipėdos miesto savivaldybės 2006 m. biudžeto finansavimo struktūra pagal funkcijas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Kitas savivaldybės veiklos finansavimo šaltinis yra Savivaldybės privatizavimo fondas. Į šio fondo sąskaitą pervedamos lėšos už privatizuojamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, jo kaupimą ir naudojimą. Savivaldybės privatizavimo fondo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos patvirtintai Klaipėdos miesto investicinei programai, Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano veiksmams įgyvendinti, ilgalaikiam turtui įsigyti ir kt. 2006 m. lapkričio mėn. duomenimis, 2006 m. privatizavimo fondo pajamos sudarė 10034,0 tūkst. litų.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų nepakanka tolygiai miesto plėtrai užtikrinti. Todėl savivaldybė stengiasi išnaudoti kitas finansavimo galimybes, pasinaudodama valstybės teikiamomis galimybėmis, privačiomis investicijomis, ES struktūriniais fondais bei programomis. Pastaruosius keletą metų savivaldybė didelį dėmesį skiria investicinių projektų rengimui. Šios veiklos rezultatas akivaizdus, nes kiekvienais metais pritraukiama vis daugiau investicijų. Investicijų ir verslo plėtros skyriaus duomenimis, 2003 m. gauta  3,41 mln. Lt ES paramos lėšų, 2004 m. – 77,04 mln. Lt. 2005 m. Klaipėdos miesto savivaldybė administravo 10 ES lėšomis finansuojamų projektų, kurių vertė – apie 119,16 mln. Lt. 2006 m. administruojamų projektų skaičius jau siekė 17 (iš jų 9 INTERREG projektai), o jų bendra vertė apie – 150,4 mln. Lt, iš jų  ES skirta parama sudarė apie 95 mln. Lt. Tarptautinių fondų ir programų lėšų pritraukimu ir projektų administravimu rūpinasi Investicijų ir verslo plėtros skyrius. Kol kas mažai savivaldybės administracijos padalinių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų yra pajėgios savarankiškai parengti paraiškas ir administruoti projektus.

            Iš valstybės investicijų programos 2005 metais savivaldybės investiciniams projektams įgyvendinti buvo gauta 7,164 mln. Lt, 2006 metais – 5,031 mln. Lt.

 

 

RYŠIŲ SISTEMA, INFORMACINĖS IR KOMUNIKAVIMO SISTEMOS

 

Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio formavimui reikšminga www.klaipeda.lt. interneto svetainė. Joje skelbiama informacija apie Klaipėdos miestą, verslo aplinką, investicijas, tarptautinius projektus, apie miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos veiklą, organizacinę struktūrą, turizmo veiklą ir poilsio galimybes, apie mokslo ir švietimo aktualijas, sporto renginius. Svetainėje yra skyriai: „Naujienos“, „Viešieji pirkimai“, „Teritorijų planavimas“, „Meras klausia“, kurie yra nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami. Svetainėje įdiegta informacinė sistema – duomenų bazės BIS (verslo informacinė sistema), CIS (kultūros informacinė sistema), GIS (geografinių objektų informacinė sistema). Informacinė sistema sukurta gavus finansinę paramą iš ES PHARE programos.

Kuriant svetainę stengtasi, kad ji būtų orientuota į dialogą su visuomene, skatintų pilietines iniciatyvas, nuolat vyktų gyventojų apklausa – tam sukurtas skyrius „Meras tariasi“. Atsivertus puslapį „Klauskite“ galima išspausdinti reikalingą blanką ir jį užpildžius pateikti savivaldybei.

2006 metų pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo sukurtas intranetas http://kmsa, kuris žymiai palengvino savivaldybės darbuotojų komunikavimą. Šiame puslapyje kasdien viešinama naujausia informacija apie savivaldybės veiklą, čia skelbiami visi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, nuostatai, taisyklės, tvarkų aprašai, reglamentai, nuorodos į valstybines institucijas, apskritis ir savivaldybes.

2006 metais įdiegta dokumentų valdymo sistema „Avilys“. Ši programa skirta vidiniams dokumentams vizuoti ir registruoti. Ateityje savivaldybės administracija planuoja atsisakyti vidinės dokumentacijos popieriuje ir pereiti prie elektroninio dokumentų pavidalo.

Šiuo metu savivaldybės administracijos darbuotojai naudojasi 322 kompiuteriais, 210 spausdintuvų, 53 kopijavimo aparatais, 69 projektoriais, daugiau kaip 400 ryšio priemonių (telefonai, fakso aparatai, GPS imtuvai).

Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama valstybinę politiką, siekia pasirengti numatomam viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą 4 brandos lygiui – visiškam teikiamų paslaugų interaktyvumui (kad sukūrus elektroninio parašo infrastruktūrą Klaipėdos miesto savivaldybė nedelsdama galėtų visiškai teikti visas privalomas paslaugas, naudodama skaitmenines technologijas).  Pirmiausia numatoma sujungti į bendrą sistemą visas esamas savivaldybės administracijos duomenų bazes ir informacijos vienetus, įsigyjant reikiamą techniką, paruošiant duomenų centro programinę įrangą, sukomplektuojant reikiamas licencijas informacijos formavimui darbo vietose bei sukuriant reikiamus posistemius (planuojama 15 posistemių). Kitame etape numatoma vidinių duomenų bazių integracija bei sąveika su kitais pagrindiniais šalies registrais, informacinėmis sistemomis ir klasifikatoriais: valstybės įmonės Registrų centro adresų sistema (būtų galima gauti išrašus iš Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro, adresų sistemos), Gyventojų registru bei Juridinių asmenų registru (būtų užtikrintas fizinių/juridinių asmenų asmens duomenų korektiškumas, dokumentų duomenų sutikrinimas su valstybės registrų duomenimis) ir kt.

Klaipėdos miesto savivaldybė suteikia miesto gyventojams išsakyti savo problemas „Gyventojų tribūnoje“  savivaldybės tarybos posėdžių metu.

Klaipėdos miesto savivaldybėje 2006 birželio mėnesį pradėjo veikti „vieno langelio“ sistema. Svarbiausias jos tikslas – efektyvesnis ir skaidresnis gyventojų aptarnavimas. Todėl tikimasi, kad ši veikla viešųjų ryšių srityje informuojant gyventojus ir sprendžiant jų problemas palengvins savivaldybės darbuotojų darbą, užtikrins greitą ir kokybišką aptarnavimą, bus išvengta kritikos tiek iš gyventojų, tiek iš žiniasklaidos.

 

VIDAUS DARBO KONTROLĖ

 

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1253) numatyta, kad savivaldybių administracijose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos. Vykdant šį įstatymą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūroje 2003 m. įsteigta Vidaus audito tarnyba, kuri 2004 m. pradėjo aktyvią veiklą.

 

SSGG ANALIZĖ

 

STIPRYBĖS

 

1.         Klaipėdos miesto aplinka, turtinga gamtinių ir kultūrinių išteklių, yra palanki turizmui vystyti.

2.         Investicijų traukos centras Klaipėdos LEZ kasmet pritraukia naujų investicijų ir sukuria darbo vietų.

3.         Mažėjantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius.

4.         Intensyviai vystoma miesto susisiekimo infrastruktūra: baigiamas Pietinio ir Šiaurinio išvažiavimų iš valstybinio jūrų uosto tiesimas, rekonstruojamos ir tiesiamos naujos miesto gatvės, sėkmingai vykdoma viešojo transporto sistemos reforma.

5.         Klaipėdos miesto savivaldybė pritraukia lėšų ir sėkmingai įgyvendina ES finansuojamus projektus.

6.         Savivaldybėje sukurta ir įgyvendinama strateginio valdymo sistema: patvirtinti ilgalaikiai ir vidutinės trukmės planavimo dokumentai, biudžetas sudaromas programiniu principu.

7.                Savivaldybėje diegiama elektroninė dokumentų valdymo sistema, padėsianti išspręsti vidinės komunikacijos problemas.

8.          Savivaldybėje diegiama „vieno langelio“ sistema, padėsianti užtikrinti spartesnį ir kokybiškesnį gyventojų aptarnavimo procesą.

9.          Savivaldybės gyventojams suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę svarbiais klausimais „gyventojų tribūnoje“ savivaldybės tarybos posėdžių metu.

10.       Savivaldybė, planuodama savo veiklą ir priimdama svarbius sprendimus, operatyviai informuoja ir į svarstymo bei sprendimų priėmimo procesą įtraukia miesto bendruomenę bei įvairių interesų grupių atstovus.

11.      Savivaldybė palaiko tamprius ryšius su socialiniais-ekonominiais partneriais, kaimyninėmis savivaldybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio šalių miestais.

 

SILPNYBĖS

 

1.         Klaipėdos miesto savivaldybėje jau kelintus metus mažėja gyventojų skaičius.

2.         Dabartinė Lietuvos savivaldybių biudžeto formavimo sistema nėra palanki miesto plėtrai, savivaldybės turi mažą finansinį savarankiškumą.

3.         Dauguma savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų savarankiškai nepajėgia parengti paraiškų ir pritraukti ES struktūrinės paramos ir kitų tarptautinių fondų paramos lėšų.

4.         Nors savivaldybėje diegiamas strateginis planavimas, programinis biudžetas ir kitos veiklos valdymo priemonės, veikloje vis dar nepakankamai orientuojamasi į rezultatus.

5.         Didžiausias Lietuvoje sergamumo ŽIV rodiklis.

6.         Socialinio būsto pasiūla neatitinka paklausos.

7.         Prasta senų daugiabučių namų techninė būklė, reikalaujanti modernizavimo.

8.         Nepatenkinama ugdymo įstaigų pastatų ir patalpų techninė būklė.

9.         Didesnis nei respublikos vidurkis nepilnamečių nusikalstamumo lygis.

10.     Senamiestyje mažai plėtojamos verslo ir kultūros veiklos.

11.     Ne visiškai išnaudojamas miesto turistinis potencialas.

12.     Aplinkosauginės problemos dėl mieste intensyviai vykdomos uosto ir  kitų pramonės įmonių ūkinės veiklos.

 

GALIMYBĖS

 

1. Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, galima bus intensyviau modernizuoti miesto susisiekimo, komunalinio ūkio, aplinkos apsaugos, rekreacinę infrastruktūrą (ypač vandens turizmo) ir socialinės sferos įstaigų materialinę bazę.

2. Šalies ekonomikos augimas užtikrins didėjančias savivaldybės biudžeto pajamas ir suteiks galimybę labiau tenkinti visuomenės poreikius..

3. Savivaldybei skyrus pakankamai dėmesio miesto pristatymui, taikant aktyvias informacines ir rinkodaros priemones, į Klaipėdą bus pritraukta daugiau šalies ir užsienio investuotojų.

4. Racionaliai panaudojus turimus rekreacinius ir kultūrinius resursus, Klaipėda taps turistų traukos centru.

5. Plėtojant vaikų ir jaunimo užimtumą bei vykdant nusikalstamumo prevencijos programas, mažės nepilnamečių nusikalstamumas.

6. Savivaldybei skatinant DNSB steigimąsi ir daugiabučių namų modernizavimą, bus galima efektyviau spręsti pastatų priežiūros ir modernizavimo klausimus.

7. Strateginio valdymo sistemos tobulinimas leis racionaliau planuoti savivaldybės veiklą ir finansinius išteklius, aiškiau nubrėžti savivaldybės padalinių atsakomybės už ilgalaikio plano veiksmų įgyvendinimą ribas.

8. IRT plėtra, „vieno langelio“ sistemos diegimas atvers naujos galimybes efektyviau organizuoti savivaldybės struktūrinių padalinių, biudžetinių įstaigų darbą, pagerins gyventojų aptarnavimą.

 

GRĖSMĖS

 

1.           Nepakankama savivaldybės administracijos ir biudžetinių bei viešųjų įstaigų darbuotojų kvalifikacija sukels problemų prisitaikant prie naujų darbo sąlygų griežtėjant reikalavimams eurointegracijos procese, bus ne visiškai išnaudotos galimybės pasinaudoti ES finansine parama.

2.           Nepakankamai išplėtota rekreacinė infrastruktūra, pramogų centrų stoka lėtins turistų srautų  augimą.

3.           Vidutinio gyventojų amžiaus augimas, socialiai remtinų asmenų skaičiaus didėjimas sąlygos didesnį poreikį socialinei paramai ir socialinėms paslaugoms.

4.           Dėl gyventojų migracijos į kitas savivaldybes ir užsienį toliau mažės miesto gyventojų skaičius.

5.           Klaipėdos jūrų uosto ir pramoninių teritorijų plėtra didins aplinkos apsaugos problemų spektrą.

6.           Intensyvi ūkinė veikla, gyvenamoji ir komercinė statyba kels pavojų gamtiniams kraštovaizdžio elementams, saugomoms ir rekreacinėms teritorijoms.

 

 

 

 

 

Savivaldybės misija: tenkinant Klaipėdos miesto bendruomenės viešuosius poreikius ir interesus, įgyvendinti savivaldos teisę, vykdyti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas.

 

Asignavimų valdytojai ir programų vykdytojai

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;

savivaldybės įsteigtos biudžetinės įstaigos

 

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas:

Kodas

Siekti darnios miesto plėtros bei formuoti Klaipėdos, kaip modernaus, šiuolaikiškai besitvarkančio miesto, įvaizdį

01

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

Kodas

Miesto urbanistinės plėtros programa

01

Subalansuoto turizmo skatinimo ir  vystymo  programa

02

Savivaldybės valdymo tobulinimo programa

03

Miesto kultūrinio savitumo puoselėjimo bei kultūrinių paslaugų gerinimo programa

04

Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programa

05

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas:

Kodas

Plėtoti miesto inžinerinę, susisiekimo ir rekreacinę infrastruktūrą, bendradarbiaujant su valstybinėmis bei privačiomis struktūromis

02

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

Kodas

Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros  programa

06

Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programa

07

Aplinkos apsaugos programa

08

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas:

Kodas

Sukurti ekonominę aplinką, palankią pramonei, verslui,  investicijoms ir žinių ekonomikai plėtoti

03

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdoma programa:

Kodas

Miesto ekonominės plėtros  programa

09

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas:

Kodas

Gerinti socialinę aplinką, teikiant kokybiškas švietimo, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas      

04

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdoma programos:

Kodas

Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa

10

Kūno kultūros ir sporto plėtros programa

11

Socialinės paramos įgyvendinimo  programa

12

Sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimo programa

13

Jaunimo veiklos ir pilietiškumo skatinimo programa

14

Saugesnio miesto programa

15

Viešųjų darbų programa

16

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas:

Kodas

Skatinti gyvenamojo fondo modernizavimą ir racionalią plėtrą, siekti maksimalios gyvenamosios aplinkos kokybės

05

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

Kodas

Daugiabučių namų ir jų aplinkos modernizavimo skatinimo programa

17

Socialiai remtinų asmenų aprūpinimo būstu programa

18

______________

 



[1] Valstybės ilgalaikė raidos strategija, LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187.

 

[2] Duomenų šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, http://www.finmin.lt

[4] Duomenų šaltinis: http://www.euro.lt

[5] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozė

[6] Klaipėdos (miesto, rajono) darbo birža, http://www.ldb.lt/klaipeda/

[7] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006

[8] Ten pat

               [9] Ten pat

[10] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006

 

  [11] Šaltinis :Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

                [12] Duomenų šaltinis: „Verslo žinių“ specialus priedas „TOP 1000“,  2006 m. liepa

[13] Šaltinis: studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui,

 regionui ir Lietuvos valstybei“, 2005

 

[14] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

[15] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

[16] Ten pat

[17] Ten pat

[18] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

[19] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002.

[20] Duomenų šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Švietimo skyriaus 2006 m. veiklos planas.

 

[21] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

 

[22] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006 m.

 

[23] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006 m.

[24] Ten pat

[25] Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006 m.

[26] Duomenų šaltinis: Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros 2004 m. ataskaita

[27] Šaltinis: Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros 2004 m. ataskaita

[28] Duomenų šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais. „TNS Gallup“ atliktas informacinės visuomenės plėtros Lietuvos regionuose tyrimas.

[29] Duomenų šaltinis: „TNS Gallup“ duomenys.

 

[30] 2006 m. abu Liberalų demokratų partijos nariai perėjo į Pilietinės demokratijos partiją.

Į pradžią