Infolex
 

BETA

išplėstinė paieška
 
Išsamią aktualią redakciją ir tarpinių redakcijų tekstus žiūrėkite http://www.infolex.lt/ta/55762

Apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2007 m. ir 2008 m. pirmąjį pusmetį: apibendrinimai ir išvados

VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

INFORMACIJA

 

APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ BEI DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMĄ ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE IR ORGANIZACIJOSE 2007 M. IR 2008 M. PIRMĄJĮ PUSMETĮ: APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS

 

I. Apibendrinimai

 

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavių, darbdaviams bei darbuotojams atstovaujančių organizacijų, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų institucijų veiklos rezultatais darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo įstatymų pažeidimų bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos srityse, konstatuotina, kad:

 

1. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (NA) skaičius (1 ir 2 grafikai) 2007 m., palyginti su 2006 m., sumažėjo 9,3 proc. (nuo 108 iki 98), o skaičiuojant 100000 darbuotojų – 13,1 proc. (nuo 8,4 iki 7,3). 2008 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius (2 grafikas) sumažėjo 6,2 proc. (nuo 48 iki 45), o skaičiuojant 100000 darbuotojų – 5,5 proc. (nuo 3,6 iki 3,4).

 

2. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendencijos tokios: 2007 m. (1 ir 2 grafikai), palyginti su 2006 m. – 15,3 proc. (nuo 228 iki 193), o skaičiuojant 100000 darbuotojų – 16,0 proc. (nuo 19,9 iki 14,3), 2008 m. (2 grafikas) atitinkamai mažiau – 8,5 proc. (nuo 82 iki 75), o 100000 darbuotojų – 8,2 proc. (nuo 6,1 iki 5,6).

3. Žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius 2008 m. (2 grafikas), palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo net 2,8 karto (nuo 14 iki 5), o jų skaičius nuo visų mirtinų nelaimingų atsitikimų sudarė 24 proc. (2007 m. buvo 38 proc.).

 

4. Eismo įvykiuose 2008 m. (2 grafikas) darbuotojų taip pat žuvo mažiau – 7 (buvo 9) arba – sumažėjo 22 procentais.

 

5. TAČIAU mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, skaičiuojant 100000 darbuotojų (7,3), Lietuvos Respublikos įmonėse 2007 m. buvo dar beveik 2 kartus daugiau negu Europos Sąjungoje vidutiniškai.

 

6. 2008 m. sumažėjo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius apdirbamosios pramonės (beveik 2 kartus), miškininkystės (2,5 karto), žemės ūkio įmonėse (20 proc.) bei žuvininkystėje. Padidėjo – transporto įmonėse (62,5 proc.), viešajame valdyme (nuo 0 iki 4). Stabiliai aukšti traumatizmo rodikliai išliko statybos sektoriaus įmonėse – jose 2008 m. įvyko 27,0 proc. visų mirtinų ir 33,0 proc. visų sunkių nelaimingų atsitikimų. Skaičiuojant 100000 darbuotojų, mirtinų nelaimingų atsitikimų statyboje dažnumo rodiklis 3,4 karto viršijo šalies vidurkį. Šiam sektoriui priklauso ir didžioji dalis žuvusių neblaivių darbuotojų (40 proc.).

 

7. Analizuojant pagal įmonių dydį, traumatizmas jau keletą metų susitelkęs mažose ir vidutinėse įmonėse (76 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų). 2008 m. įvyko teigiami pokyčiai mikroįmonių (iki 9 darbuotojų) grupėje (mirtinų nelaimingų atsitikimų sumažėjo 2 kartus) bei didžiųjų įmonių (daugiau kaip 500 darbuotojų) grupėje (sumažėjo 3,6 karto). 2,4 karto daugiau mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 250 iki 500 darbuotojų.

 

8. Apie trečdalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų kasmet įvyksta dirbant pavojingus darbus, tačiau stebimas tolygus jų mažėjimas po 1-2 proc. kasmet. Beveik trečdalis visų mirtinų nelaimingų atsitikimų atliekant pavojingus darbus įvyko statybos sektoriuje. Pabrėžtina, kad šiais metais neįvyko nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais.

 

9. Statybos sektoriaus darbdaviai ir toliau nesirūpina darbuotojų sauga atliekant darbus aukštyje: sunkių nelaimingų atsitikimų procentas padidėjo nuo 60 (skaičiuojant nuo visų sunkių nelaimingų atsitikimų atliekant pavojingus darbus) 2007 m. iki 70,6 – 2008 m., o mirtinų – nuo 64,3 iki 100 procentų (visi mirtini nelaimingi atsitikimai aukštyje įvyko tik šio sektoriaus įmonėse).

 

10. Tik nedaug (5 proc.) 2008 m. sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje įvykio metu buvo ne daugiau kaip vieneri metai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais 45 proc., t. y. praktiškai kas antras žuvęs darbe, priklausė šios kategorijos darbuotojams. Pagrindinė priežastis – kvalifikacijos stoka, sąlygojama nekokybiško mokymo, o tiksliau – nemokymo.

 

11. Ne vienerius metus daugelio įmonių vadovai, administracijos pareigūnai nesugeba užtikrinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos pagal rizikos veiksnius (45 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų), susijusius su krovinių, mechanizmų, ruošinių, statinio ar jo dalies ir kitokių daiktų bei žmonių kritimais ar griuvimais.

Nors 2008 m. eismo įvykių šiek tiek ir sumažėjo, tačiau kitas (po kritimų ir griuvimų) pavojingiausias veiksnys (iki 35 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe) ir toliau lieka kelių transporto priemonė.

 

12. Analizuojant nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes pagal jų priežastis, pastebimas daugumos įmonių administracijos pareigūnų aplaidus požiūris į tikrųjų priežasčių išaiškinimą, kai net trimis iš keturių atvejais – 74,2 proc. pagrindine nelaimingų atsitikimų priežastimi nurodomi (tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus darbe) darbuotojų (daugiausia pačių nukentėjusiųjų) neteisingi veiksmai. Tuo tarpu mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų atvejais, kuriuos tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, tokia priežastimi nurodoma tik 23 proc., o technine – 23,7 proc. atvejų. Pastarąja priežastimi tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus darbe (įmonių jėgomis) nurodoma tik 8,9 proc. atvejų. Nesuprantama, kodėl taip yra, nes tiriant lengvas traumas komisijoje dalyvauja ir darbuotojų atstovai (profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų), kurie turėtų aktyviau ginti darbuotojų interesus. Net 36 kartus rečiau negu inspektoriai įmonių tyrimo komisijos nurodo netinkamą pavojingų darbų organizavimą statybvietėse.

Blogėjantį lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, kartu ir silpnėjančią prevenciją, patvirtina faktas, kad kasmet daugėja šių nelaimingų atsitikimų tyrimo aktų, grąžinamų dėl įvairaus pobūdžio (pradedant nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybėmis, priežastimis ar priemonėmis ir baigiant kodavimo ar net gramatinių klaidų taisymu) pastabų trūkumams pašalinti: 2003 m. tokie grąžinimai siekė beveik 43,8 proc., 2007 m. jau – 60,3 proc. Tai rodo ir nepakankamą įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos ir tokias paslaugas teikiančių firmų specialistų profesinį lygį.

 

13. Pirmą kartą nuo 2001 m. (visą laiką didėjo) profesinių ligų (PL) skaičius pradėjo mažėti: 2007 m., palyginti su 2006 m., sumažėjo 23,1 proc.

2008 m. užfiksuotas profesinių ligų didėjimas 10,4 proc. – nuo 595 iki 657, kurį sąlygojo jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų didėjimas, įtakos turėjo kai kurių įmonių bankrotas.

 

14. Analizuojant tendencijas, susijusias su darbdavių vykdoma pažeidimų prevencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, akivaizdžiai dominuoja nustatytų reikalavimų nesilaikymas organizuojant profesinės rizikos vertinimą bei sveikatos tikrinimus. Santykinis įmonių, nevykdančių profesinės rizikos vertinimo, skaičius šiais metais išaugo net 1,6 karto; praktiškai beveik kas antroje tikrintoje įmonėje (42,6 proc.) tokia rizika nebuvo identifikuota. Sveikatos tikrinimų organizavimo pažeidimai nustatyti beveik kas trečioje (32,4 proc.) tikrintoje įmonėje. Neigiami pokyčiai, susiję su rizikos vertinimo bei sveikatos tikrinimų organizavimu, turėjo įtakos ir sulėtino mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo 2008 m., palyginti su praėjusiais metais, tempus ir prisidėjo prie profesinių ligų augimo.

Didžiulį susirūpinimą kelia darbdavių aplaidumas, kai nevertinama rizika užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams darbe: iš 88 šiais metais ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų rizika jiems įvykti nebuvo įvertinta 78 atvejais (89 proc.).

Pabrėžtina, kad 2008 m. santykinai taip pat padidėjo pažeidimų įrengiant darbo vietas, net 40 proc. šios rūšies pažeidimų nustatyta statybų sektoriuje.

 

15. Ekonomikos augimo lėtėjimo bei infliacijos didėjimo sąlygomis dalis darbdavių pablogino darbo įstatymų vykdymą bei jų laikymąsi. Darbo inspektoriai 2008 m. nustatė 11,0 proc. daugiau pažeidimų (skaičiuojant nuo visų darbo teisės pažeidimų atitinkamais metais) darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo, 1,6 proc. daugiau – darbo apmokėjimo ir 14,7 proc. daugiau – darbo laiko apskaitos klausimais.

Aukščiau nurodyti pažeidimai palietė tūkstančių darbuotojų darbines garantijas; tai liudija Valstybinėje darbo inspekcijoje gaunamų skundų ir pranešimų dinamika: 2008 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų skaičius išaugo 41,6 proc. – nuo 2919 iki 4136, o iškeltų klausimų skaičius (7858) juose padidėjo 89,6 proc. ir sudarė daugiau kaip 90 proc. klausimų, gautų per visus 2007 metus.

 

16. Toliau analizuojant darbo įstatymų pažeidimų prevencijos tendencijas, pastebimas ryškus skundų didėjimas (2,1 karto – nuo 1605 iki 3438) darbo apmokėjimo klausimais, kurie sudaro 43,8 proc. nuo visų skunduose nurodytų klausimų ir 48,9 proc. – nuo visų darbo teisės klausimų. Net 70,4 proc. visų darbo apmokėjimo klausimų sudaro nusiskundimai dėl atlyginimų vėlavimo ir galutinio atsiskaitymo (jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2,5 karto – nuo 965 iki 2419).

Darbo sutarties klausimais gauta 25 proc. nuo visų skunduose pateiktų klausimų ir 27,9 proc. nuo visų darbo teisės klausimų, o bendras jų skaičius 2008 m. padidėjo 93,5 proc. – nuo 1014 iki 1962. Daugiau išnagrinėta ir klausimų skunduose, kuriuose nurodyti pažeidimai dėl darbo laiko (+60,9 proc.) bei poilsio laiko (+7,0 proc.).

Beveik dvigubai (1,8 karto – nuo 471 iki 843) daugiau gautuose skunduose nurodyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų, nors bendrame skaičiuje jie sudaro 10,7 proc. (2007 m. pirmąjį pusmetį buvo 11,4 proc.).

 

17. 44 proc. (nuo 933 iki 1343) šiais metais išaugo iš darbdavių gaunamų raštiškų paklausimų skaičius, nors juose keliamų klausimų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu (23,3 proc. – nuo 2155 iki 1653).

 

18. Vykdant LR Vyriausybės pavedimą, daugiau kaip du kartus (nuo 30 tūkst. iki 63 tūkst. darbo dienų) padidėjo užduotys, susijusios su transporto vairuotojų vairavimo ir poilsio režimų tikrinimais; didėja į Lietuvos Respublikos įmones komandiruotų darbuotojų ir jų darbo sąlygų, taip pat atvykstančiųjų dirbti kitais pagrindais tikrinimų skaičius.

 

19. Per pastaruosius metus įstatymais ir poįstatyminiais aktais Valstybinei darbo inspekcijai pavestos naujos funkcijos: saugos priemonių kontrolė statinio projektavimo stadijoje; informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę rinkimas, apdorojimas ir teikimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo tarifui koreguoti; įmonių, užsiimančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimu ir gavusių atitinkamas licencijas, kontrolė, ataskaitų apie jų veiklą rengimas ir teikimas; įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos projektų, skirtų lėšoms iš draudimo nuo nelaimingų atsitikimų prevencinio fondo gauti, paraiškų priėmimas, analizė, sąrašų rengimas ir teikimas tvirtinti, jų įgyvendinimo kontrolė ir kt.

 

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios informacijos 15-19 punktuose, inspekcinės veiklos apimtys yra kur kas daugiau (2,9 karto) reaguojamojo nei planinio pobūdžio. Vien skundų ir prašymų nagrinėjimu, taip pat konsultavimu yra užimta 63,6 proc. visų inspektorių, kurie vykdo reaguojamojo pobūdžio funkcijas, o visų reaguojamųjų inspektavimų 2008 m. atlikta 72,2 proc. (planinių – 27,8 proc.). Šių metų pirmąjį pusmetį visoje Valstybinės darbo inspekcijos veiklos atliekamų procedūrų struktūroje darbų apimtys darbinių santykių prevencijos srityje pirmą kartą (51 proc.) yra didesnis negu darbų apimtys darbuotojų saugos ir sveikatos srityje (49 proc.).

 

21. Nelegalaus darbo kontrolės ir jo koordinavimo srityje dirbama kryptimis, nustatytomis ir suderintomis su kitomis kontrolės įstaigomis. Stebimas nelegalaus (neteisėto) darbo didėjimas, kai dirbama neįsigijus verslo liudijimo; tai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti veiklos rezultatai (2008 m. tokių pažeidimų išaiškinta 33 proc. daugiau).

Nors dirbančiųjų be darbo sutarčių Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai 2008 m. išaiškino mažiau (nuo 503 sumažėjo iki 382), tačiau 4,2 karto daugiau nustatyta neteisėtai dirbusių užsieniečių (18 – 2007 m. ir 76 – 2008 m.). Be to, 30,6 proc. padidėjo asmenų skaičius protokoluose, perduodamuose teismams.

Dažniausiai nelegaliai (neteisėtai) dirbantys išaiškinami statybos, žemės ūkio ir prekybos sektorių įmonėse. Žemės ūkio ir prekybos įmonėse nelegalų padaugėjo 3-4 kartus (daugiausia – užsieniečių sąskaita).

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos pateiktus protokolus už nelegalų (neteisėtą) darbą teismai 2008 m. pirmąjį pusmetį skyrė daugiau kaip 262 tūkst. Lt baudų, o vienos baudos vidutinis dydis pasiekė 3047,7 Lt (2007 m. buvo 1999,8 Lt).

Inspektoriai pagal jų pačių priimtus nutarimus 2008 m. skyrė 1,454 mln. Lt baudų (2007 m. per pirmąjį pusmetį buvo skirta 0,964 mln. Lt). Kartu su teismų skirtomis baudomis bendra skirtų baudų suma šiais metais sudarė 1,7 mln. Lt (2007 m. buvo 1,1 mln. Lt).

Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nuolat didina reiklumą darbdaviams, įmonių administracijos pareigūnams, skirdami adekvatesnes nustatytiems pažeidimams baudas, kurių vidutinis dydis 2008 m., palyginti su 2006 m., padidėjo 2 kartus ir pasiekė 1351 Lt.

Pastaba. Išsamesnė informacija pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www. vdi. lt/Naujienos/Valstybines darbo inspekcijos informacija Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2008-08-19 posėdžiui

 

II. Išvados

 

Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo bei darbo įstatymų tobulinimo prioritetinių sričių, atsižvelgiant į 2007 m. ir 2008 m. pirmojo pusmečio rezultatų analizės duomenis ir siekiant efektyvesnio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų mažinimo.

Prie tokių sričių priskirtina:

1. Profesinės rizikos vertinimo tobulinimas, akcentuojant adekvačias prevencines priemones darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti ir atgrasančias (tarp jų ir ekonomines) procedūras, kai nevykdomi teisės aktais nustatyti reikalavimai, užkertantys kelią nelaimingam atsitikimui darbe įvykti, ar kai dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas (avarija) darbe.

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų prevencijos stiprinimas statybos ir transporto sektorių įmonėse.

3. Efektyvesnės ir lankstesnės nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimo sistemos per papildomą tarifų diferencijavimą bei pačių dirbančiųjų skatinimą, parengimas (priėmus Seime Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisas), siekiant tarifus subalansuoti taip, kad jie būtų sujungti į vieną sistemą pagal šių išvadų 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose išvardytas sritis.

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas ir instruktavimas.

5. Darbuotojai, kurie nukenčia nelaiminguose atsitikimuose darbe pirmaisiais savo darbo įmonėje metais.

6. Mažo ir vidutinio dydžio įmonių problemos.

7. Skundai ir prašymai, konsultavimas.

8. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, tvarka ir apskaita.

9. Profesinių ligų diagnozavimas, tyrimas, darbuotojų sveikatos priežiūra įmonėje.

10. Darbo (eismo dalyvių elgesio) kultūra, alkoholis ir jų įtaka darbo saugumui.

11. Socialinio dialogo plėtra.

12. Valstybinės darbo inspekcijos administracinių ir profesinių gebėjimų tobulinimas.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS

VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS                                                                   MINDAUGAS PLUKTAS

______________