Infolex
 

BETA

išplėstinė paieška
 
Išsamią aktualią redakciją ir tarpinių redakcijų tekstus žiūrėkite http://www.infolex.lt/ta/91317

1966 m. tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo

1966 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA

DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO

 

Susitariančiosios Vyriausybės,

SIEKDAMOS nustatyti vienodus principus ir taisykles dėl ribų, iki kurių, atsižvelgiant į siekį jūroje apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą, gali būti pakraunami tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai,

MANYDAMOS, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priimant konvenciją,

SUSITARĖ:

 

1 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

 

1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos priedų, kurie yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos priedus.

2. Susitariančiosios Vyriausybės imasi visų būtinų priemonių šiai Konvencijai įgyvendinti.

 

2 straipsnis

Apibrėžtys

 

Šioje Konvencijoje, jei specialiai nenurodyta kitaip:

1. Taisyklės – Konvencijos priede pateiktos taisyklės.

2. Administracija – valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybė.

3. Aprobuotas (-a) – tai, kas aprobuota Administracijos.

4. Tarptautinis reisas – plaukimas jūra iš valstybės, kuriai taikoma ši Konvencija, į už jos sienų esantį uostą, arba atvirkščiai. Šioje Konvencijoje teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsakinga viena iš Susitariančiųjų Vyriausybių, arba kurios vykdomoji valdžia priklauso Jungtinėms Tautoms, laikoma atskira šalimi.

5. Žvejybos laivas – laivas, skirtas žvejybai ir banginių, ruonių bei jūros vėplių medžioklei arba kitokiems gyviesiems jūros ištekliams gaudyti.

6. Naujas laivas – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas šios Konvencijos įsigaliojimo kiekvienai iš Susitariančiųjų Vyriausybių dieną ar po jos yra panašus.

7. Esamas laivas – laivas, kuris nėra naujas laivas.

8. Ilgis – 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija.

 

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

 

1. Nė vienas laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, negali išplaukti į tarptautinį reisą po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, jei jis nėra pagal šios Konvencijos nuostatas apžiūrėtas, pažymėtas ženklais ir neturi išduoto Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo (1966) arba, jei tai jam pritaikoma, Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo.

2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, negali trukdyti Administracijai nustatyti didesnį antvandeninio borto aukštį negu pagal I priedą apskaičiuotas jo minimalus antvandeninio borto aukštis.

 

4 straipsnis

Taikymas

 

1. Ši Konvencija taikoma:

a) laivams, įregistruotiems valstybėse, kurių vyriausybės yra Susitariančiosios Vyriausybės;

b) laivams, įregistruotiems teritorijose, kurioms šios Konvencijos galiojimas išplėstas pagal 32 straipsnio nuostatas;

c) neregistruotiems laivams, plaukiojantiems su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava.

2. Ši Konvencija taikoma laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais.

3. I priede nurodytos taisyklės konkrečiai skirtos taikyti naujiems laivams.

4. Esami laivai, nevisiškai atitinkantys I priedo taisyklių nuostatas arba bet kurią jų dalį, privalo atitikti bent tuos mažesnius Administracijos reikalavimus, kuriuos ji tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams taikė prieš įsigaliojant šiai Konvencijai; nė vienu atveju neturi būti reikalaujama padidinti šių laivų antvandeninio borto aukštį. Tam, kad esamiems laivams būtų leista bet kokiu dydžiu sumažinti antvandeninio borto aukštį, jie privalo atitikti visus šios Konvencijos reikalavimus.

5. II priede nurodytos taisyklės taikomos tiek naujiems, tiek esamiems laivams, kuriems taikoma ši Konvencija.

 

5 straipsnis

Išimtys

 

1. Ši Konvencija netaikoma:

a) karo laivams;

b) trumpesniems kaip 24 metrų (79 pėdų) laivams;

c) esamiems mažesniems kaip 150 bruto registro tonų laivams;

d) pramoginėms ne verslui skirtoms jachtoms;

e) žvejybos laivams.

2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, netaikytina laivams, plaukiojantiems vien tik:

a) Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir Šv. Lauryno upe rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Cap de Rosiers kyšulio iki West Point kyšulio Anticosti saloje, o į šiaurę nuo Anticosti salos – iki 63° vakarų ilgumos dienovidinio;

b) Kaspijos jūroje;

c) La Platos, Paranos ir Urugvajaus upėmis rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Punta Norte kyšulio Argentinoje iki Punta del Este kyšulio Urugvajuje.

 

6 straipsnis

Išimtys

 

1. Administracija gali leisti nesilaikyti šios Konvencijos nuostatų laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais tarp netolimų kaimyninių dviejų ar daugiau valstybių uostų tol, kol jie plaukioja šiais reisais – jei valstybių, kuriose šie uostai yra, vyriausybės sutinka, kad dėl saugių plaukiojimo sąlygų arba reisų tarp šių uostų pobūdžio taikyti šios Konvencijos nuostatas tokiais reisais plaukiojantiems laivams būtų neracionalu arba neįgyvendinama.

2. Administracija gali taikyti išimtis dėl bet kurių šios Konvencijos nuostatų bet kuriam laivui, kuriame įdiegtos naujovės, jei šių nuostatų laikymasis galėtų rimtai sukliudyti tyrimo darbams tobulinant šias naujoves ir jas įgyvendinant tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose. Tačiau kiekvienas toks laivas privalo atitikti saugumo reikalavimus, Administracijos nuomone, pakankamus atsižvelgiant į numatomą tokio laivo paskirtį ir užtikrinančius bendrą jo saugumą bei priimtinus valstybėms, į kurias laivas užsuks.

3. Administracija, taikanti išimtis pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, apie kiekvieną jų taikymo atvejį ir šio taikymo priežastis perduoda Tarpvyriausybinei jūrų konsultacinei organizacijai* (toliau – Organizacija) išsamų pranešimą, o Organizacija išplatina šį pranešimą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti.

4. Administracija gali atleisti nuo prievolės laikytis bet kurių šių taisyklių nuostatų laivą, paprastai neplaukiojantį tarptautiniais reisais, tačiau dėl ypatingų aplinkybių turintį atlikti pavienį tarptautinį reisą, jei ji mano, jog šiam laivui taikomi saugumo reikalavimai pakankamai gerai užtikrina laivo saugumą, kai jis plaukia tokiu jam nustatytu reisu.

 

7 straipsnis

Neįveikiamos aplinkybės (Force majeure)

 

1. Laivas, kuris išplaukdamas į bet kokį reisą, neprivalo laikytis šios Konvencijos nuostatų, neprivalo jų laikytis ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti jam nustatytą maršrutą.

2. Taikydama šios Konvencijos nuostatas, Susitariančioji Vyriausybė tinkamai atsižvelgia į bet kokį dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių įvykusį bet kokio laivo nukrypimą nuo maršruto arba vėlinimąsi.

 

8 straipsnis

Atitikmenys

 

1. Administracija gali leisti laive įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba jį aprūpinti kitokiais tam tikrais dalykais, jei bandymais arba kitaip ji įsitikina, jog tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai, arba kiti dalykai, kuriais laivas aprūpinamas, yra bent tokie pat veiksmingi, kaip ir tie, kuriuos įrengti reikalaujama pagal šią Konvenciją.

2. Administracija, taip leidžianti įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba aprūpinti laivą kitokiais tam tikrais dalykais, apie tai siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti.

 

9 straipsnis

Leidimas atlikti bandymus

 

1. Tai, kas nurodyta šioje Konvencijoje, negali kliudyti Administracijai išduoti laivui, kuriam taikoma ši Konvencija, ypatingus leidimus atlikti bandymus.

2. Administracija, išduodanti bet kokį tokį leidimą, siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti.

 

10 straipsnis

Remontas, pakeitimai ir perdirbimas

 

1. Laivas, kuriame atliekamas remontas, pakeitimai bei perdirbimas ir kuris aprūpinamas su tuo susijusia įranga, turi ir toliau atitikti bent tuos reikalavimus, kurie šiam laivui buvo taikomi iki tol. Tokiu atveju esamas laivas reikalavimus, taikomus naujam laivui, paprastai turi atitikti tiek pat, kiek jis juos atitiko anksčiau.

2. Kapitalinio pobūdžio remontas, pakeitimai bei modifikacija ir aprūpinimas su tuo susijusia įranga turi atitikti naujam laivui taikomus reikalavimus tiek, kiek, Administracijos nuomone, tai yra racionalu ir įgyvendinama.

 

11 straipsnis

Zonos ir rajonai

 

1. Laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, turi atitikti II priede aprašytose zonose ir rajonuose šiam laivui pritaikomus reikalavimus.

2. Uostas, esantis ant dvi zonas arba rajonus skiriančios ribos, laikomas esančiu toje zonoje arba rajone, iš kurios laivas atplaukia arba į kurią jis plaukia.

 

12 straipsnis

Panirimas

 

1. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose, krovininių vaterlinijų ženklai ant laivo bortų, atitinkantys metų laiką ir zoną arba rajoną, kuriame šis laivas galėtų plaukioti, nė vienu atveju neturi būti panirę po vandeniu, nei jam išplaukiant į jūrą, nei plaukiant arba atvykus į uostą.

2. Jei laivas yra gėlame vandenyje, kurio tankis lygus vienetui, atitinkamą krovininės vaterlinijos ženklą leidžiama panardinti po vandeniu per grimzlės skirtumą gėlam vandeniui, nurodytą Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966 m.). Jei vandens tankis nėra lygus vienetui, šis skirtumas apskaičiuojamas proporcingai skirtumui tarp 1,025 ir faktinio tankio.

3. Jei laivas išplaukia iš uosto, įrengto prie upės arba vidaus vandenų, leistina jį pakrauti giliau, atsižvelgiant į kuro ir kitų jam plaukiant nuo išplaukimo vietos iki jūros sunaudojamų medžiagų svorį.

 

13 straipsnis

Apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas

 

Su šios Konvencijos nuostatų laikymusi ir išimčių dėl jų taikymo suteikimu susijusius laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą gali patikėti ir jos specialiai paskirtiems ekspertams arba pripažintoms organizacijoms. Administracija kiekvienu atveju garantuoja, kad apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas būtų išsamūs ir veiksmingi.

 

14 straipsnis

Pirminės ir periodiškos apžiūros ir patikrinimai

 

1. Atliekamos šios laivo apžiūros ir patikrinimai:

a) Pirminė laivo apžiūra, kuri atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti, turi apimti išsamų jo konstrukcijos ir įrangos patikrinimą tiek, kiek laivui taikoma ši Konvencija. Ši apžiūra atliekama taip, kad užtikrintų, jog išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus.

b) Periodiška apžiūra atliekama Administracijos nustatomais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai; ji atliekama taip, kad užtikrintų, jog konstrukcija, įranga, išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus.

c) Periodiškas patikrinimas atliekamas per tris mėnesius prieš arba po kiekvienos liudijimo metinės datos tam, kad būtų užtikrinta, jog nebuvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, kurie turėtų įtakos skaičiavimais nustatytai krovininės vaterlinijos vietai; jis atliekamas taip, kad būtų užtikrintas šių detalių ir įtaisų veiksmingos būklės palaikymas:

i) angų apsaugos;

ii) apsauginių turėklų;

iii) falšborto nutekinamųjų angų;

iv) priemonių patekti į įgulos patalpas.

2. Šio straipsnio 1 punkto c papunktyje nurodyti periodiški tikrinimai patvirtinami įrašu Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966) arba Tarptautiniame krovininės vaterlinijos išimties liudijime, išduotame laivui, kuriam taikoma išimtis pagal šios Konvencijos 6 straipsnio 2 punkto nuostatas.

 

15 straipsnis

Būklės palaikymas po apžiūros

 

Atlikus bet kurią apžiūrą pagal 14 straipsnio reikalavimus, be Administracijos leidimo negalima nieko keisti per šią apžiūrą patikrintoje konstrukcijoje, įrangoje, taip pat keisti išdėstymo, medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų.

 

16 straipsnis

Liudijimų išdavimas

 

1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) išduodamas kiekvienam pagal šią Konvenciją apžiūrėtam bei krovos vaterlinijų ženklais pažymėtam laivui.

2. Tarptautinis krovininės linijos išimties liudijimas išduodamas kiekvienam laivui, kuriam leista taikyti išimtį pagal 6 straipsnio 2 arba 4 straipsnių sąlygas.

3. Šiuos liudijimus išduoda Administracija arba bet kuris jos tinkamai įgaliotas asmuo ar organizacija. Kiekvienu atveju atsakomybę dėl liudijimo išdavimo prisiima Administracija.

4. Nepaisant bet kurių kitų šios Konvencijos nuostatų, bet kuris tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas, galiojantis, kai ši Konvencija įsigalioja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, Vyriausybei, ir toliau galioja dvejus metus arba tol, kol baigsis jo galiojimo laikas – atsižvelgiant į tai, kuri šių datų būtų ankstesnė. Pasibaigus šiam laikui, laivui privaloma turėti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1969).

 

17 straipsnis

Kitos vyriausybės išduodamas liudijimas

 

1. Kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu Susitariančioji Vyriausybė gali įsakyti atlikti laivo apžiūrą ir įsitikinusi, jog laivas atitinka šios Konvencijos nuostatas, vadovaudamasi šia Konvencija laivui išduoda arba įgalioja išduoti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966).

2. Liudijimo kopija, antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti panaudotos apžiūros ataskaitos kopija ir skaičiavimų kopija kaip galima anksčiau nusiunčiamos liudijimą išduoti prašiusiai Vyriausybei.

3. Tokiu būdu išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba plaukios, vyriausybės prašymu ir kad jis yra tiek pat veiksmingas ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip ir pagal 16 straipsnį išduotas liudijimas.

4. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) neišduodamas nė vienam laivui, plaukiojančiam su valstybės, kurios vyriausybė nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava.

 

18 taisyklė

Liudijimų forma

 

1. Liudijimai užpildomi juos išduodančios šalies oficialia kalba arba kalbomis. Jei tam vartojama ne anglų arba prancūzų kalba, prie liudijimo pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų.

2. Liudijimų formos turi atitikti III priede nurodytus pavyzdžius. Bet kuriuose išduodamuose liudijimuose ir bet kuriose patvirtintose jų kopijose tiksliai atkuriamas kiekvieno liudijimo pavyzdžio spausdintos dalies išdėstymas.

 

19 straipsnis

Liudijimų galiojimo trukmė

 

1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) išduodamas Administracijos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai, skaičiuojant nuo išdavimo datos.

2. Jei atlikus 14 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytą apžiūrą neįmanoma laivui išduoti naujo liudijimo iki pradžioje išduoto liudijimo galiojimo termino datos, apžiūrą atliekantis asmuo arba organizacija gali ne ilgesniam kaip penkių mėnesių laikotarpiui pratęsti pirminio liudijimo galiojimą. Šis pratęsimas patvirtinamas įrašu liudijime ir leidžiamas tiktai jei nebuvo padaryta laivo konstrukcijos, įrangos, išdėstymo, pagaminimo medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų pakeitimų, turinčių įtakos laivo antvandeninio borto aukščiui.

3. Administracija panaikina Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966) bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a) jei buvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, dėl kurių būtų būtina nustatyti padidintą laivo antvandeninio borto aukštį;

b) jei detalės ir įtaisai, nurodyti 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje, nėra veiksmingos būklės;

c) jei liudijime įrašu nepatvirtinta, jog laivas buvo patikrintas taip, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

d) jei laivo konstrukcinis tvirtumas sumažėjęs tiek, kad laivas yra nesaugus.

4. a) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, Administracijos išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punkto sąlygas, galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Šis liudijimas atnaujinamas, patvirtinamas ir panaikinamas pagal procedūras, atitinkančias šiame straipsnyje nurodytas procedūras dėl Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo (1966).

b) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 4 punkto sąlygas, galiojimo trukmė apribojama to vieno reiso, kuriam jis išduotas, trukme.

5. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios, kai laivui suteikiama teisė plaukioti su kitos valstybės vėliava.

 

20 straipsnis

Liudijimų pripažinimas

 

Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją išduoti liudijimai pripažįstami kitų Susitariančiųjų Vyriausybių ir visuose šios Konvencijos aprėpties dalykuose laikomi taip pat galiojančiais, kaip ir jų pačių išduoti liudijimai.

 

21 straipsnis

Kontrolė

 

1. Kai laivai, turintys pagal 16 arba 17 straipsnį išduotą liudijimą, yra kitų Susitariančiųjų Vyriausybių uostuose, juos gali tikrinti šių Susitariančiųjų Vyriausybių tinkamai įgalioti pareigūnai. Susitariančiosios Vyriausybės garantuoja, kad ši kontrolė, kiek tai pagrįsta ir įgyvendinama, bus vykdoma tam, kad būtų įsitikinta, jog laivas turi galiojantį pagal šią Konvenciją išduotą liudijimą. Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966), ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar:

a) laivas nėra pakrautas virš liudijime nurodytų ribų;

b) laivo krovininės vaterlinijos padėtis atitinka nurodytąją liudijime;

c) nebuvo padaryta tokių esminių laivo pakeitimų 19 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytuose dalykuose, dėl kurių išplaukęs į jūrą laivas akivaizdžiai keltų pavojų žmonių gyvybei.

Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos išimties liudijimą, ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar laikomasi visų šiame liudijime nurodytų sąlygų.

2. Jei kontrolė vykdoma pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį, ji apsiriboja būtinumu užtikrinti, kad šis laivas nepaliktų uosto, kol jam nebus galima išplaukti į jūrą be pavojaus jo keleiviams ir įgulai.

3. Jei pagal šį straipsnį vykdoma kontrolė suteikia pagrindą vienu ar kitu būdu įsikišti į laivo veiklą, jį tikrinantis pareigūnas nedelsdamas raštu praneša valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, konsului arba diplomatiniam atstovui apie savo sprendimą ir apie visas aplinkybes, dėl kurių būtina įsikišti.

 

22 straipsnis

Išskirtinės teisės

 

Nė vienas laivas negali naudotis šios Konvencijos suteikiamomis išskirtinėmis teisėmis, jei jis neturi pagal šią Konvenciją išduoto galiojančio liudijimo.

 

23 straipsnis

Avarijos

 

1. Kiekviena Administracija įsipareigoja ištirti bet kokią laivų, už kuriuos ji atsakinga ir kuriems taikomos šios Konvencijos nuostatos, avariją, jei ji mano, kad toks tyrimas galėtų padėti nustatyti, kokius pakeitimus šioje Konvencijoje būtų pageidautina padaryti.

2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja teikti Organizacijai su šiais tyrimais susijusią informaciją. Jokie šiais tyrimais grindžiami Organizacijos pranešimai ar rekomendacijos neturi atskleisti laivų tapatumo arba jų valstybinio priklausomumo arba bet kokiu būdu nustatyti arba netiesiogiai nustatyti bet kurio laivo ar asmens atsakomybę.

 

24 straipsnis

Ankstesnės sutartys ir konvencijos

 

1. Visos šiuo metu galiojančios kitos sutartys, konvencijos ir susitarimai dėl su krovinine vaterlinija susijusių dalykų tarp Vyriausybių – šios Konvencijos Šalių – ir toliau lieka visiškai galioti jiems nustatytą laiką:

a) laivams, kuriems ši Konvencija netaikoma;

b) laivams, kuriems ši Konvencija taikoma, – dėl dalykų, kurie nėra joje specialiai nurodyti.

2. Tačiau tuomet, kai tokios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, viršesnės yra šios Konvencijos nuostatos.

 

25 straipsnis

Ypatingos taisyklės, nustatomos pagal susitarimą

 

Tais atvejais, kai visos arba kai kurios Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją tarpusavio susitarimu nustato tam tikras ypatingas taisykles, apie šias taisykles pranešama Organizacijai, kad jos būtų perduotos visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.

 

26 straipsnis

Informacijos teikimas

 

1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja Organizacijai pranešti ir jai deponuoti:

a) pakankamą skaičių pagal šios Konvencijos nuostatas jų išduodamų liudijimų pavyzdžių, kad jie būtų perduoti Susitariančiosioms Vyriausybėms;

b) įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų dokumentų, skelbiamų įvairiais šios Konvencijos klausimais, tekstus;

c) nevyriausybinių organizacijų, įgaliotų jų vardu veikti tvarkant su krovinine vaterlinija susijusius dalykus, sąrašą, kad jis būtų perduotas Susitariančiosioms Vyriausybėms.

2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė sutinka dėti pastangas, kad jos taikomi medžiagų atsparumo normatyvai būtų prieinami bet kuriai kitai Susitariančiajai Vyriausybei, šios prašymu.

 

27 straipsnis

Pasirašymas, priėmimas ir prisijungimas

 

1. Šią Konvenciją galima pasirašyti per tris mėnesius nuo 1966 m. balandžio 5 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Valstybių – Jungtinių Tautų narių, arba bet kurios iš Specializuotųjų institucijų narių, arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narių, arba valstybių – Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalių vyriausybės gali tapti šios Konvencijos Šalimis:

a) pasirašydamos ją be išlygos dėl priėmimo;

b) pasirašydamos su išlyga dėl priėmimo ir vėliau priimdamos; arba

c) prisijungdamos.

2) Priėmimo arba prisijungimo dokumentas deponuojamas Organizacijai, kuri praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms apie kiekvieną naują priėmimą arba prisijungimą ir dokumentų deponavimo datą.

 

28 straipsnis

Įsigaliojimas

 

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai ją pagal 27 straipsnį yra pasirašiusios be išlygos dėl priėmimo arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus ne mažiau kaip septynios iš penkiolikos valstybių vyriausybės, kurių kiekviena turi ne mažesnį kaip vieno milijono bruto registro tonų laivyną. Šios Konvencijos įsigaliojimo datą Organizacija praneša visoms ją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms.

2. Vyriausybėms, deponavusioms priėmimo arba prisijungimo dokumentą per šio straipsnio 1 punkte nurodytus dvylika mėnesių, priėmimas arba prisijungimas įsigalioja šios Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai buvo deponuotas priėmimo arba prisijungimo dokumentas, atsižvelgiant į tai, kuri šių datų yra vėlesnė.

3. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie šios Konvencijos dokumentą po jos įsigaliojimo dienos, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo šio dokumento deponavimo dienos.

4. Laikoma, kad po dienos, kai įvykdytos visos priemonės, kurias privaloma įvykdyti, kad įsigaliotų šios Konvencijos pakeitimas, arba kai, jei pakeitimas priimamas visais balsais, laikoma, jog gauti visi pagal 29 straipsnio 2 punkto b papunkčio sąlygas privalomi gauti priėmimo patvirtinimai, bet koks deponuotas Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentas taikomas iš dalies pakeistai Konvencijai.

 

29 straipsnis

Pakeitimai

 

1. Ši Konvencija gali būti iš dalies keičiama bet kurios Susitariančiosios Vyriausybės pasiūlymu ir pagal bet kurią iš šiame straipsnyje nurodytų procedūrų.

2. Keitimas, kai priimama visais balsais:

a) Susitariančiosios Vyriausybės prašymu apie bet kokį jos siūlomą šios Konvencijos pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jos apsvarstytų klausimą dėl pakeitimo priėmimo visais balsais.

b) Bet koks toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima visos Susitariančiosios Vyriausybės – nebent būtų susitarta dėl ankstesnės datos. Jei kuri nors Susitariančioji Vyriausybė per trejus metus nuo pirmojo Organizacijos pranešimo apie pakeitimą nepraneša Organizacijai jį priimanti arba atmetanti, laikoma, kad ji šį pakeitimą priėmė.

c) Jei bet koks pasiūlytas pakeitimas nepriimamas pagal šio punkto b papunkčio sąlygas per trejus metus nuo dienos, kai Organizacija pirmą kartą pranešė apie jį visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, jis laikomas atmestu.

3. Keitimas po apsvarstymo pačioje Organizacijoje:

a) Susitariančiosios Vyriausybės prašymu bet koks jos siūlomas šios Konvencijos pakeitimas svarstomas Organizacijoje. Jei šis pakeitimas priimamas Organizacijos Jūrų saugumo komitete dviejų trečdalių dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma, apie jį ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki pateikimo jį svarstyti Organizacijos Asamblėjoje pranešama visoms valstybėms – Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.

b) Pakeitimą priėmus Asamblėjoje dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių balsų dauguma, Organizacija apie šį pakeitimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad šios jį priimtų.

c) Toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios.

d) Priimant pakeitimą, Asamblėja dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų, tarp jų esant ne mažiau kaip dviejų trečdalių vyriausybių, kurios yra atstovaujamos Jūrų saugumo komitete ir dalyvauja bei balsuoja Asamblėjoje, balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimą šį pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi. Prieš tai šis Asamblėjos nutarimas turi būti priimtas dviejų trečdalių šios Konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių.

e) Tai, kas nurodyta šiame punkte, negali sukliudyti Susitariančiajai Vyriausybei, pirma pasiūliusiai iš dalies keisti šią Konvenciją pagal šio punkto sąlygas, bet kuriuo metu imtis jos nuomone tinkamų alternatyvių veiksmų pagal šio straipsnio 2 arba 4 punktų sąlygas.

4. Konferencijos patvirtinami pakeitimai:

a) Susitariančiosios Vyriausybės, kuriai pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Vyriausybių, prašymu Organizacija sušaukia vyriausybių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti.

b) Apie kiekvieną tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma priimtą pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms tam, kad jos jį priimtų arba jo nepriimtų.

c) Šis pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios.

d) Priimant pakeitimą, konferencija dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimo pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi.

5. Bet kurie pagal šio straipsnio sąlygas padaryti su laivo konstrukcija susiję šios Konvencijos pakeitimai galioja vien laivams, kurių kilis pastatomas ant stapelio arba kurių statybos etapas yra panašus šio pakeitimo įsigaliojimo dieną ar po jos.

6. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie visus pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojusius pakeitimus ir kiekvieno iš jų įsigaliojimo datą.

7. Bet koks pareiškimas dėl pakeitimo priėmimo ar nepriėmimo pagal šio straipsnio sąlygas pateikiamas raštu Organizacijai, o ši praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie kiekvieną tokį gautą dokumentą ir jo gavimo datą.

 

30 straipsnis

Denonsavimas

 

1. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Susitariančiajai Vyriausybei dienos.

2. Denonsuojama rašytiniu pranešimu, adresuotu Organizacijai, o ši apie kiekvieną tokį pranešimą ir apie jo gavimo datą praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai Organizacija gauna denonsavimo pranešimą arba po tokio ilgesnio laiko, koks jame nurodytas.

 

31 straipsnis

Laikinas veikimo sustabdymas

 

1. Vykstant karo veiksmams arba kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, gyvybiniams interesams, ši vyriausybė gali laikinai sustabdyti visų šios Konvencijos nuostatų arba bet kurios jų dalies veikimą. Konvencijos veikimą laikinai sustabdanti vyriausybė apie bet kokį tokį sustabdymą nedelsdama praneša Organizacijai.

2. Toks laikinas veikimo sustabdymas neatima iš kitų Susitariančiųjų Vyriausybių bet kokių kontrolės pagal šią Konvenciją teisių jų uostuose esančių Konvencijos veikimą sustabdžiusios vyriausybės laivų atžvilgiu.

3. Konvencijos veikimą laikinai sustabdžiusi vyriausybė gali bet kuriuo metu tokį sustabdymą atšaukti; apie tokį atšaukimą ji nedelsdama praneša Organizacijai.

4. Organizacija apie bet kokį šios Konvencijos veikimo sustabdymą arba sustabdymo atšaukimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.

 

32 straipsnis

Teritorijos

 

1. a) Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už tos teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Vyriausybė, siekdamos išplėsti šios Konvencijos galiojimą tokiai teritorijai, kaip galima greičiau konsultuojasi su šia teritorija arba imasi kitokių atitinkamų priemonių ir gali bet kuriuo metu pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog šios Konvencijos galiojimas išplečiamas šiai teritorijai.

b) Šios Konvencijos galiojimas pranešime įvardytai teritorijai išplečiamas nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo kitos šiame pranešime nurodytos datos.

2. a) Jungtinės Tautos arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio straipsnio 1 punkto a papunkčio sąlygas pareiškusios apie Konvencijos galiojimo išplėtimą teritorijai, gali bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo dienos, kai Konvencijos galiojimas taip išplečiamas bet kuriai teritorijai, pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog ši Konvencija nustoja galiojusi bet kuriai pranešime įvardytai teritorijai.

b) Ši Konvencija nustos galioti bet kuriai tokiame pranešime minimai teritorijai praėjus vieniems metams arba kitam šiame pranešime nurodytam laikotarpiui nuo dienos, kada Organizacija jį gavo.

3. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie šios Konvencijos galiojimo išplėtimą bet kurioms teritorijoms pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas ir apie bet kurio tokio išplėtimo galiojimo baigtį pagal 2 punkto nuostatas, kiekvienu atveju nurodydama datą, nuo kurios šios Konvencijos galiojimas taip išplečiamas arba nutraukiamas.

 

33 straipsnis

Registravimas

 

1. Ši Konvencija deponuojama Organizacijai, o jos Generalinis Sekretorius patvirtintas jos kopijas siunčia visoms Konvenciją pasirašiusioms Vyriausybėms ir visoms prie šios Konvencijoms prisijungusioms vyriausybėms.

2. Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacija įregistruoja jos tekstą pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

 

34 straipsnis

Kalbos

 

Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai autentiški. Parengiami ir kartu su pasirašytu originalu deponuojami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.*

PRIIMTA 1966 metų balandžio penktą dieną Londone.

______________

 

I PRIEDAS

 

TAISYKLĖS KROVININĖMS VATERLINIJOMS NUSTATYTI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Pagal šias taisykles laikoma, kad kroviniai, balastas ir t. t. yra tokio pobūdžio ir taip sukrauti bei išdėstyti, kad užtikrintų laivo stovumą ir leistų išvengti jo konstrukcijų perkrovimo.

Taip pat laikoma, kad šios taisyklės atitinka esamus tarptautinius reikalavimus dėl laivų stovumo arba skirstymo į skyrius.

 

1 taisyklė

Korpuso atsparumas

 

Administracija privalo įsitikinti, jog bendras korpuso konstrukcinis atsparumas yra pakankamas atsižvelgiant į laivo grimzlę, atitinkančią jam nustatytą antvandeninio borto aukštį. Laivus, pastatytus ir prižiūrimus pagal Administracijos pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, leidžiama laikyti pakankamai atspariais.

 

2 taisyklė

Taikymas

 

1. Laivams su mechaninėmis varymo priemonėmis arba lichteriams, baržoms ar kitiems laivams be savarankiškų varymo priemonių antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose.

2. Laivams, denyje vežantiems medienos krovinius, be šios taisyklės 1 punkte nurodyto antvandeninio borto aukščio, leidžiama nustatyti medienos krovinių antvandeninio borto aukštį, kaip nurodyta šio priedo 41–45 straipsnių nuostatose.

3. Laivams, suprojektuotiems plaukti su burėmis, nesvarbu, ar jos būtų vienintelė jų varymo priemonė, ar tik pagalbinė, antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose. Gali būti pareikalauta, kad jie turėtų ir aukštesnį, Administracijos nustatytą antvandeninį bortą.

4. Mediniams ar medžio ir plieno konstrukcijos arba pastatytiems iš kitokių Administracijos leidžiamų naudoti medžiagų laivams, arba laivams, kuriems dėl jų konstrukcinių savybių taikyti šio priedo nuostatas būtų nepagrįsta arba praktiškai neįgyvendinama, antvandeninio borto aukštį nustato Administracija.

5. Šio priedo 10–26 taisyklės taikomos kiekvienam iš laivų, kuriems nustatytas minimalus antvandeninio borto aukštis. Šiuos reikalavimus gali būti leidžiama sumažinti laivui, kuriam nustatytas aukštesnis už minimalų antvandeninis bortas, jei Administraciją patenkina laive užtikrinamos saugumo sąlygos.

 

3 taisyklė

Prieduose vartojamų sąvokų apibrėžtys

 

1. Ilgis. Ilgiu (L) laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija.

2. Statmenys. Laikoma, kad laivapriekio ir laivagalio statmenys yra ilgio (L) laivapriekio ir laivagalio galuose. Laivapriekio statmuo sutampa su forštevenio priekiu toje vaterlinijoje, kurioje šis ilgis matuojamas.

3. Midelyje. Midelis yra per ilgio (L) vidurį.

4. Plotis. Jei specialiai nenurodyta kitaip, plotis (B) yra didžiausias midelyje išmatuotas laivo plotis tarp teorinio španto linijų, jei laivas turi metalo apkalą, ir tarp laivo korpuso išorės paviršių, jei šis korpusas pagamintas iš bet kokios kitos medžiagos.

5. Teorinis borto aukštis

a) Teorinis borto aukštis – atstumas, vertikaliai išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio bimso viršaus prie laivo borto. Mediniuose bei medžio ir plieno konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai įleisti apatinio krašto. Jei midelio pjūvyje laivo korpuso apačia įdubusi, arba jei joje pritvirtintos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo tos vietos, kurioje laivo dugno plokštuma, pratęsta korpuso vidurio link, kertasi su kilio šonu.

b) Laivuose, kuriuose viršutinės borto briaunos suapvalintos, teorinis borto aukštis matuojamas iki teorinių denio ir bortų linijų kirtimosi taško, jas pratęsus taip, tartum viršutinė borto briauna būtų suprojektuota be suapvalinimo.

c) Jei antvandeninio borto denis yra laiptuotas ir paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame turi būti nustatytas teorinis laivo borto aukštis, šis teorinis borto aukštis matuojamas iki santykinės linijos, kuri nuo žemesnės denio dalies tęsiasi linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi.

6. Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D)

a) Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra teorinis borto aukštis midelyje plius antvandeninio denio stringerio plokštės (jei jos esama) storis plius, jei atviro antvandeninio borto denis turi apdangą,

 

 čia:

 

T – vidutinis atviro antvandeninio borto denio apdangos ne prie denio angų storis, o

S – bendras antstatų ilgis pagal jo apibrėžtį šios taisyklės 10 punkto d papunktyje.

b) Laive, kurio viršutinės borto briaunos suapvalintos didesniu negu 4 proc. pločio (B) spinduliu arba kurio bortai jų viršutinėje dalyje yra neįprastos formos, borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra lygus laivo, kuris midelio pjūvyje turi viršvandeninę korpuso dalį su vertikaliais bortais ir kurio kontūras plačiausioje vietoje atitinka faktinį kontūrą, o viršvandeninės dalies pjūvio plotas yra lygus faktiniam plotui.

7. Vandentalpos koeficientas. Vandentalpos koeficientas (Cb) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 čia:

 

Ñ laivui su metaliniu korpusu – jo teorinės vandentalpos tūris be kyšulių, o laivui su iš kitokių medžiagų pagamintu korpusu –jo vandentalpos tūris iki korpuso išorės paviršiaus, abiem atvejais skaičiuojant pagal teorinę grimzlę d1;

d1 čia lygi 85 proc. mažiausios laivo teorinės grimzlės.

8. Antvandeninio borto aukštis. Laivui nustatytas antvandeninio borto aukštis yra midelyje vertikaliai išmatuotas atstumas nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto iki atitinkamos krovininės vaterlinijos ženklo viršutinio krašto.

9. Antvandeninio borto denis.

Paprastai antvandeninio borto denis yra pats aukščiausias vientisas ir atmosferos sąlygų poveikiui bei bangavimui atviras denis, turintis nuolatines priemones uždaryti visoms neapsaugotoje jo dalyje įrengtoms angoms, žemiau kurio visos laivo bortuose įrengtos angos turi nuolatines priemones joms uždaryti taip, kad būtų nepralaidžios vandeniui. Jei laivo antvandeninio borto denis nėra vientisas, antvandeninio borto deniu laikoma atviro denio žemiausia linija ir jos pratęsimas lygiagrečiai su viršutine denio dalimi. Laivo savininkui pageidaujant ir Administracijai sutikus, kaip antvandeninio borto denis laivui gali būti nustatytas kuris nors žemesnis denis, jei jis yra vientisas, laivapriekio ir laivagalio kryptimis nepertraukiamai įrengtas bent tarp mechanizmų patalpos ir laivo galinių skyrių pertvarų ir nepertraukiamai įrengtas skersai laivo. Jei šis žemesnis denis laiptuotas, antvandeninio borto deniu laikoma šio denio žemiausia linija ir su jo viršutine dalimi lygiagretus šios linijos tęsinys. Jei kuris nors žemesnis laivo denis jam nustatomas kaip antvandeninio borto denis, virš antvandeninio borto denio iškilusi korpuso dalis dalykuose, susijusiuose su antvandeninio borto aukščio nustatymo sąlygų taikymu ir jo apskaičiavimu, laikoma antstatu. Antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant būtent į šį denį.

10. Antstatas

a) Antstatas yra deniu dengtas statinys, įrengtas antvandeninio borto denyje nuo vieno laivo borto iki kito arba taip, kad jo šono apkala nėra atitraukta nuo laivo borto apkalos laivo vidurio link daugiau kaip per 4 proc. laivo pločio (B).

b) Atidalytas antstatas yra antstatas, kuriame:

i) įrengtos patikimos konstrukcijos jį atidalijančios pertvaros;

ii) šiose pertvarose įrengtos įeinamosios angos (jei tokių yra) ir yra 12 taisyklės nuostatas atitinkančios durys;

iii) visos kitos jo šonuose arba galuose įrengtos durys turi patikimas priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens.

Tiltelis arba jutas nelaikomi atidalytais, nebent bet kurioje paties aukščiausio vientiso aplinkai atviro denio vietoje arba dar aukščiau būtų įrengtas alternatyvus įėjimas įgulai pasiekti juose išdėstytas mechanizmų ir kitas tarnybines patalpas, kuris visada prieinamas tada, kai uždarytos pertvarose įrengtos angos.

c) Antstato aukštis yra mažiausias vertikaliai borte išmatuotas atstumas nuo antstatą dengiančio denio bimsų viršaus iki antvandeninio borto denio bimsų viršaus.

d) Antstato ilgis (S) yra vidutinis tos jo dalies ilgis, kuri neviršija ilgio (L).

11. Lygiadenis laivas – laivas, kurio antvandeninio borto denyje nėra jokių antstatų.

12. Atsparus blogam orui – laivas, į kurį bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į vidų.

 

4 taisyklė

Denio linijos ženklas

 

Denio linijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio horizontali juosta. Ji turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose jo bortuose, o jos viršutinis kraštas paprastai eina per tašką, kuriame antvandeninio borto denio viršutinio paviršiaus pratęsimas į laivo išorę kertasi su korpuso apkalos išorės paviršiumi (kaip parodyta 1 pav.), atsižvelgiant ir į tai, kad denio linija gali būti paženklinama ir jos vietą susiejant su kitu fiksuotu laivo tašku, su sąlyga, kad atitinkamai būtų koreguojamas ir antvandeninio borto aukštis. Visais atvejais taškas, su kuriuo susietas denio linijos ženklas, ir antvandeninio borto identifikavimas nurodomi Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966).

 

1 pav. Denio linijos ženklas

 

5 taisyklė

Krovininės vaterlinijos ženklas

 

Krovininės vaterlinijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) išorinio skersmens ir 25 mm (1 colio) pločio žiedas, perkirstas horizontalia 450 mm (18 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juosta, kurios viršutinis kraštas eina per žiedo centrą. Šis centras turi būti pažymėtas midelyje per atstumą, lygų laivui nustatytam vasaros antvandeninio borto aukščiui, vertikaliai išmatuotą nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto (kaip parodyta 2 pav.).

 

6 taisyklė

Linijų ženklai, susiję su krovininės linijos ženklu

 

1. Pagal šias taisykles nustatytas krovinines vaterlinijas žymintys ženklai susideda iš horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivapriekio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivapriekio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 2 pav.).

 

2 pav. Krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai

 

2. Taikomos šios krovininės vaterlinijos:

a) Vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi žiedą per vidurį kertančios juostos, taip pat V raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.

b) Žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi Ž raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.

c) Žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi ŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

d) Atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi A raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.

e) Vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi G raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. Vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ženklas su vertikalia juosta jungiasi iš laivagalio pusės. Vertikalus atstumas tarp vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam antvandeninio borto aukščio sumažinimui, kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas krovinines vaterlinijas.

f) Atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi AG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

3. Jei pagal šias taisykles laivui nustatomas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, paprastąsias krovinines vaterlinijas žymintys ženklai papildomi medienos krovinių krovininių vaterlinijų ženklais. Šie ženklai yra horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivagalio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivagalio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 3 pav.).

 

3 pav. Medienos krovinių krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai

 

4. Taikomos šios medienos krovinių krovininės vaterlinijos:

a) Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi MV raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

b) Medienos krovinių žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽ raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

c) Medienos krovinių žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

d) Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi MA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

e) Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MG raide paženklintos juostos viršutinis kraštas; ši juosta su vertikalia juosta jungiasi iš laivapriekio pusės. Vertikalus atstumas tarp medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam sumažintam antvandeninio borto aukščiui ir kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas medienos krovinių krovinines vaterlinijas.

f) Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MAG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.

5. Jei dėl laivo savybių arba jo eksploatacijos pobūdžio ar plaukiojimo apribojimų negalima taikyti bet kurios iš sezoninių vaterlinijų, jų ženklų galima nežymėti.

6. Jei laivui nustatomas aukštesnis už minimalų antvandeninio laivo bortas ir dėl to krovininė vaterlinija pažymima ten, kur žymima pati žemiausia pagal šią Konvenciją mažiausiam antvandeninio borto aukščiui nustatyta sezoninė vaterlinija arba dar žemiau, privaloma pažymėti tik gėlo vandens krovininę vaterliniją.

7. Burinius laivus privaloma žymėti tiktai krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklais (kaip parodyta 4 pav.).

 

4 pav. Burinių laivų krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai

 

8. Jei žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklas prie tos pačios vertikalios juostos sutampa su žiemos krovininės vaterlinijos ženklu, ši vaterlinija paženklinama Ž raide.

9. Papildomos krovininės vaterlinijos, nustatytos pagal kitų galiojančių tarptautinių konvencijų reikalavimus, gali būti pažymėtos prie 1 punkte nurodytos vertikalios juostos, statmenai jai ir nukreiptos laivagalio link.

 

7 taisyklė

Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas

 

Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas gali būti pažymėtas kartu su krovininės vaterlinijos žiedu virš juostos, kertančios šį žiedą per vidurį, arba aukščiau šio žiedo ar po juo. Šį ženklą turi sudaryti ne daugiau kaip keturios įstaigos pavadinimą identifikuojančios pradinės raidės, kiekviena apytiksliai 115 mm (4 1/2 colio) aukščio ir 75 mm (3 colių) pločio.

 

8 taisyklė

Žymėjimo detalės

 

Žiedas, vaterlinijų ženklai ir raidės tamsiame fone nudažomos baltai arba geltonai, arba, šviesiame fone, juodai. Jie taip pat turi būti pažymėti laivo bortuose patvariu, Administracijos reikalavimus atitinkančiu būdu. Šie ženklai turi aiškiai matytis, ir prireikus reikia imtis specialių priemonių tam užtikrinti.

 

9 taisyklė

Ženklų patvirtinimas

 

Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas negali būti laivui išduotas tol, kol pareigūnas arba apžiūros ekspertas, veikiantys pagal Konvencijos 13 straipsnio nuostatas, nepatvirtins, kad ženklai laivo bortuose pažymėti taisyklingai ir patvariu būdu.

 

II SKYRIUS

SĄLYGOS ANTVANDENINIO BORTO AUKŠČIUI NUSTATYTI

 

10 taisyklė

Kapitonui skirta informacija

 

1. Kiekvieno naujo laivo kapitonui pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija, leidžianti jam tvarkyti laivo krovimo ir balasto operacijas taip, kad nebūtų leista susidaryti bet kokioms nepriimtinoms laivo konstrukcijos perkrovoms; tačiau neprivaloma šį reikalavimą taikyti bet kokiam konkrečiam laivo ilgiui, konstrukcijai arba tipui, jei Administracija nemano, kad tai būtina.

2. Kiekvienam naujo laivo kapitonui, kuris dar nėra aprūpintas informacija dėl laivo stovumo pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas, vadovautis pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija apie laivo stovumą įvairiomis jo darbo sąlygomis; Administracijai perduodama šios informacijos kopija.

 

11 taisyklė

Galinės antstato pertvaros

 

Pertvaros neapsaugotuose atidalytų antstatų galuose turi būti pakankamai atsparios konstrukcijos ir atitikti Administracijos reikalavimus.

 

12 taisyklė

Durys

 

1. Visos atidalytų antstatų galinėse pertvarose įtaisytos įeinamosios angos privalo turėti duris iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, tvirtai ir patvariai pritvirtintas prie pertvaros, įrėmintas staktų, sustandintas ir įrengtas taip, kad visa ši konstrukcija atsparumu prilygtų pertvarai be angų ir uždarius būtų nepralaidi vandeniui. Priemonės šioms durims užsandarinti, kad nepraleistų vandens, turi susidėti iš tarpiklių ir užveržimo įtaisų arba kitokių lygiaverčio poveikio priemonių; jos turi būti patvariai pritvirtintos prie pertvarų arba prie pačių durų, o durys turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima atidaryti iš abiejų pertvaros pusių.

2. Jei šiose taisyklėse nenurodyta kitaip, atidalytų antstatų galinėse pertvarose įrengtų įeinamųjų angų slenksčių aukštis turi būti bent 380 mm (15 colių) virš denio.

 

13 taisyklė

Liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų įrengimo padėtys

 

Pagal šią taisyklę nustatomos dvi liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų padėtys:

1 padėtis – ant neapsaugotų antvandeninio borto denio bei paaukštinto laivagalio denio ir ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivapriekio link nuo taško, esančio per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens.

2 padėtis – ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivagalio link per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens.

 

14 taisyklė

Krovinių liukai ir kiti liukai

 

1. 1 ir 2 padėtyse įrengtų krovinių ir kitų liukų konstrukcija ir nepralaidumą vandeniui užtikrinančios priemonės turi atitikti bent šio priedo 15 ir 16 taisyklių nuostatas.

2. Aukščiau antstatų denio esančiuose deniuose įrengtų neapsaugotų liukų komingsai ir dangčiai turi atitikti Administracijos reikalavimus.

 

15 taisyklė

Liukai, uždaromi kilnojamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti

 

Liukų komingsai

1. Liukų, uždaromų kilnojamaisiais dangčiais, kurie užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti, komingsai turi būti tvirtos konstrukcijos, o jų aukštis virš denio turi būti bent:

600 mm (23 1/2 colio), esančių 1 padėtyje;

450 mm (17 1/2 colio), esančių 2 padėtyje Liukų dangčiai

2. Bet kuris paviršius, ant kurio laikosi liuko dangčiai, turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio.

3. Jei dangčiai pagaminti iš medžio, jų storis tarp apdirbtų paviršių turi būti bent 60 mm (23/8 colio), o jais uždaromas plotis neturi būti didesnis kaip 1,5 m (4,9 pėdos).

4. Jei dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio.

5. 24 m (79 pėdų) ilgio laivų 1 padėtyje įrengtiems liukams apskaičiuoti priimtą apkrovos dydį galima sumažinti iki 1 t/kv. m (205 svarų/kv. pėdai), o 100 m (328 pėdų) ilgio laivams jis turi būti ne mažesnis kaip 1,75 t/kv. m (358 svarai/kv. pėdai). 2 padėtyje įrengtiems liukams ši apkrova gali būti sumažinta atitinkamai iki 0,75 t/kv. m (154 svarų/kv. pėdai) ir 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai). Tarpinių ilgių laivams apkrova visais atvejais nustatoma linijine interpoliacija.

Kilnojamieji bimsai

6. Jei liukų dangčius laikantys kilnojamieji bimsai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai 1 padėtyje įrengtiems liukams ir ne mažesnei kaip 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai) apkrovai 2 padėtyje įrengtiems liukams, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 5 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0044 bimsais uždaromo pločio.

Pontonų tipo dangčiai

7. Jei vietoj kilnojamųjų bimsų su dangčiais naudojamasi iš mažaanglio plieno pagamintais pontonų tipo dangčiais, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2–4 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Šie dangčiai turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0022 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Ilgesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomi šios taisyklės 5 punkto reikalavimai.

8. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus.

Atramos ir lizdai

9. Kilnojamiesiems bimsams įrengtos atramos ir lizdai turi būti tvirtos konstrukcijos ir leisti bimsus patikimai įdėti ir pritvirtinti. Jei naudojamasi ridinamojo tipo bimsais, turi būti įrengtos priemonės, užtikrinančios, kad uždarius liuką bimsai liktų savo vietose.

Laikikliai

10. Brezentą tvirtinančių juostų laikikliai turi atitikti pakalų smailėjimo kampą. Jie turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio ir išdėstomi ne didesniu kaip 600 mm (23 1/2 colio) atstumu tarp jų centrų; prie kiekvieno liuko šono arba galo šie laikikliai įtaisomi ne toliau kaip per 150 mm (6 colių) nuo liuko kampų.

Juostos ir pakalos

11. Brezentą tvirtinančios juostos ir pakalos turi būti patikimos ir geros būklės. Pakalos turi būti iš tvirto medžio arba kitokios lygiavertės medžiagos. Jos turi smailėti ne didesniu kaip 1:6 santykiu ir smaigaliuose būti ne plonesnės kaip 13 mm (1/2 colio).

Brezento apdangalai

12. Kiekvienam 1 arba 2 padėtyse įrengtam liukui turi būti skirtas bent dviejų sluoksnių geros būklės brezento apdangalas. Šie apdangalai turi būti neperšlampami ir pakankamai tvirti. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti, turi būti bent patvirtinto standartinio svorio bei kokybės.

Liukų dangčių sutvirtinimas

13. Visi 1 arba 2 padėtyse įrengti liukai aprūpinami iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintomis juostomis, skirtomis patikimai ir savarankiškai iš viršaus priveržti kiekvieną liuko dangčio sekciją, kai brezento apdangalai sutvirtinti. Ilgesni kaip 1,5 m (4,9 pėdų) liukų dangčiai sutvirtinami bent dviem tokiais sutvirtinimo įtaisais.

 

16 taisyklė

Liukai, uždaromi vandeniui nepralaidžiais dangčiais iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų, su tarpikliais ir užveržimo įtaisais

 

Liukų komingsai

1. Visų 1 ir 2 padėtyse įrengtų liukų komingsai su iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais vandeniui nepralaidžiais liukų dangčiais, turinčiais tarpiklius ir užveržimo įtaisus, turi atitikti 15 taisyklės 1 punkto nuostatas. Šių komingsų aukštis gali būti sumažintas arba galima jų visai neįrengti, jei Administracija mano, kad laivo saugumas dėl to nesumažės bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis. Jei komingsai įrengiami, jie turi būti tvirtos konstrukcijos. Atmosferos poveikiui bei bangavimui atsparūs dangčiai

2. Jei atmosferos poveikiui ir bangavimui atsparūs dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Trumpesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomos 15 taisyklės 5 punkto nuostatos.

3. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus.

Priemonės atsparumui atmosferos poveikiui ir bangavimui užtikrinti

4. Priemonės, skirtos užtikrinti ir palaikyti atsparumą atmosferos poveikiui ir bangavimui, turi atitikti Administracijos reikalavimus. Turi būti užtikrinta, kad nepralaidumą įmanoma palaikyti bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis; tam per pirminę apžiūrą privaloma dangčius išbandyti ir užtikrinti jų nepralaidumą, taip pat galima pareikalauti atlikti šiuos bandymus ir per apžiūras dėl liudijimų atnaujinimo bei kasmetines apžiūras.

 

17 taisyklė

Mechanizmų patalpų angos

 

1. 1 arba 2 padėtyje įrengtos mechanizmų patalpų angos tinkamai įrėminamos ir patikimai įtaisomos plieninėse pakankamo tvirtumo staktose, o jei šios staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, jų tvirtumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose staktose įrengtoms įeinamosioms angoms įtaisomos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys, kurių slenksčiai 1 padėtyje turi būti bent 600 mm (23 1/2 colio) aukščio nuo denio, o 2 padėtyje bent 380 mm (15 colių) aukščio nuo denio. Kitokioms šiose staktose įrengiamoms angoms įtaisomi lygiaverčiai dangčiai, patvariai pritvirtinti reikiamose vietose.

2. Bet kurių neapsaugotoje antvandeninio borto denio arba antstatų denio vietoje įrengtų liukų su vėdinimo grotelėmis, kamino gaubto ar mechanizmų patalpų vėdintuvų komingsai turi būti išdėstyti kuo aukščiau virš denio, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Liukai su vėdinimo grotelėmis turi turėti tvirtus dangčius, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, patvariai pritvirtintus reikiamose vietose ir galinčius užsandarinti šiuos liukus taip apsaugant juos nuo atmosferos poveikio ir bangavimo.

 

18 taisyklė

Įvairios paskirties angos, įrengtos antvandeninio borto denyje ir antstatų deniuose

 

1. Landos ir denio iliuminatoriai, išdėstyti 1 arba 2 padėtyje arba neatidalytų antstatų viduje, turi būti uždaromi tvirtais dangčiais, kuriuos būtų galima užsandarinti taip, kad jie nepraleistų vandens. Jei šie dangčiai nėra sutvirtinami arti išdėstytais varžtais, jie turi būti pritvirtinti prie angų.

2. Antvandeninio borto deniuose įrengtos angos, išskyrus liukus, mechanizmų patalpų angas, landas ir denio iliuminatorius, turi būti apsaugotos atidalytu antstatu arba tolygiai tvirtais ir atmosferos poveikiui bei bangavimui atspariais denio kabina ar įėjimo liuko tambūru. Taip pat patikimais denio kabina arba įėjimo liuko tambūru apsaugoma bet kuri tokia anga, įtaisyta neapsaugotame antstatų denyje, antvandeninio borto denyje įrengtos denio kabinos viršuje, per kurias galima patekti į žemiau antvandeninio borto denio išdėstytą patalpą arba į atidalytame antstate įrengtą patalpą. Tokių įėjimo liukų tambūrų arba denio kabinų įėjimams įrengiamos 12 taisyklės 1 punkto reikalavimus atitinkančios durys.

3. 1 padėtyje įrengtų tambūrų įėjimo slenksčiai turi būti ne žemesni kaip 600 mm (23 1/2 colio). 2 padėtyje jie turi būti ne žemesni kaip 380 mm (15 colių).

 

19 taisyklė

Vėdintuvai

 

1. 1 arba 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, skirti po antvandeninio borto deniu arba po atidalytų antstatų deniais išdėstytoms patalpoms vėdinti, privalo turėti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintus tvirtos konstrukcijos ir patikimai su deniu sujungtus komingsus. Jei bet kurio vėdintuvo komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm (35 1/2 colio), jis privalo turėti specialias atramas.

2. Vėdintuvai, išvesti per antstatus, išskyrus atidalytus antstatus, antvandeninio borto denyje privalo turėti tvirtos konstrukcijos komingsus, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos.

3. 1 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 4,5 m (14,8 pėdos) nuo denio, ir 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 2,3 (7,5 pėdos) m nuo denio, neprivalo turėti priemonių jiems uždaryti, nebent to specialiai pareikalautų Administracija.

4. Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, vėdintuvų angos turi būti užsandarinamos nuo atmosferos poveikio ir bangavimo priemonėmis, pagamintomis iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. Mažesnio kaip 100 m (328 pėdų) ilgio laivuose šios uždarymo priemonės pritvirtinamos patvariu būdu; jei kituose laivuose jos tokiu būdu nepritvirtintos, jas privaloma sudėti patogioje vietoje šalia vėdintuvų, kuriems uždaryti jos skirtos. 1 padėlyje vėdintuvai privalo turėti bent 900 mm (35 1/2 colio) aukščio nuo denio komingsus; 2 padėtyje komingsai turi būti bent 760 mm (30 colių) aukščio nuo denio.

5. Neapsaugotose vietose komingsų aukštis gali būti padidintas tiek, kiek pareikalautų Administracija.

 

20 taisyklė

Ortakiai

 

Jei vandens balasto ir kitų tankų ortakiai yra iškilę virš antvandeninio borto ar antstatų denių, šių vamzdžių neapsaugotos dalys turi būti tvirtos konstrukcijos; antvandeninio borto denyje jų aukštis nuo denio iki lygio, kuriame pro juos vanduo galėtų patekti po deniu, turi būti bent 760 mm (30 colių), o antstatų denyje – 450 mm (17 1/2 colio). Jei tokio aukščio ortakiai trukdytų laivui funkcionuoti, galima leisti įrengti ir žemesnius ortakius, su sąlyga, kad Administracija sutiktų, jog žemesnį vamzdžių aukštį pateisina jų uždarymo priemonės ir kitos aplinkybės. Ortakių angoms uždaryti įrengiamos patvariu būdu pritvirtintos patikimos priemonės.

 

21 taisyklė

Krovinių lacportai ir kitos panašios angos

 

1. Krovinių lacportams ir kitoms laivų bortuose žemiau antvandeninio borto denio įrengtoms panašioms angoms įrengiamos durys, kurių konstrukcija turi užtikrinti tokį pat nepralaidumą atmosferos poveikiui ir bangavimui bei konstrukcinį vientisumą, kokį turi angą supanti laivo korpuso apkala. Tokių angų skaičius, derinant jį su laivo konstrukcija ir tinkamu jo funkcionavimu, turi būti minimalus.

2. Jei Administracijos nėra leista kitaip, 1 punkte nurodytų angų apatinis kraštas negali būti žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kuri žemiausioje savo vietoje yra aukščiausio krovininių vaterlinijų ženklo viršutinio krašto lygyje.

 

22 taisyklė

Špigatai, įleidžiamieji ir išleidžiamieji vamzdžiai

 

1. Išleidžiamiesiems vamzdžiams, išvestiems per laivo korpuso apkalą arba iš žemiau antvandeninio borto denio išdėstytų patalpų ar iš antvandeninio borto denyje išdėstytų antstatų ir denio kabinų su 12 taisyklės nuostatas atitinkančiomis durimis, privaloma įrengti veiksmingas ir prieinamas valdyti priemones, neleidžiančias vandeniui patekti į laivo vidų. Paprastai kiekvienas iš išleidžiamųjų vamzdžių privalo turėti po automatinį atbulinį vožtuvą, tiesioginio valdymo priemonėmis uždaromą iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos. Tačiau jei išleidžiamojo vamzdžio galas laivo viduje yra bent per 0,01 L aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos, jis gali turėti du automatinius atbulinius vožtuvus be tiesioginio valdymo priemonių jiems uždaryti. Jei šis vertikalus atstumas yra didesnis kaip 0,02 L, galima sutikti, kad jis turėtų tiktai vieną automatinį atbulinį vožtuvą be tiesioginio valdymo priemonių jam uždaryti. Priemonės tiesiogiai valdyti vožtuvą įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisą, rodantį, ar šis vožtuvas uždarytas, ar atidarytas.

2. Prižiūrimose mechanizmų patalpose pagrindiniams ir pagalbiniams mechanizmams eksploatuoti reikalinga įranga, per kurią įleidžiamas ir išleidžiamas išorės vanduo, gali būti valdoma vietoje. Valdymo priemonės įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisus, rodančius, ar vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.

3. Špigatai ir išleidžiamieji vamzdžiai, prasidedantys bet kuriame lygyje ir išvesti per borto apkalą arba žemiau kaip per 450 mm (17 ½ colio) nuo antvandeninio borto denio arba ne aukščiau kaip per 600 mm (23 ½ colio) virš vasaros krovininės vaterlinijos, privalo prie borto apkalos turėti atbulinį vožtuvą. Šio vožtuvo galima neįrengti, jei vamzdis yra pakankamo storio, nebent jis būtų privalomas pagal 1 punkto nuostatas.

4. Špigatai, prasidedantys antstatuose arba denio kabinose, neturinčiuose pagal 12 taisyklės reikalavimus įrengtų durų, turi būti išvesti už laivo borto.

5. Visi šioje taisyklėje nurodyti vožtuvai ir įtaisai borto apkaloje turi būti pagaminti iš plieno, bronzos arba kitokios aprobuotos kalios medžiagos. Vožtuvai iš paprasto ketaus ar panašios medžiagos yra netinkami. Visi šioje taisyklėje nurodyti vamzdžiai turi būti pagaminti iš plieno arba kitokios medžiagos, atitinkančios Administracijos reikalavimus.

 

23 taisyklė

Bortų iliuminatoriai

 

1. Žemiau antvandeninio borto denio arba atidalytų antstatų viduje įrengtų patalpų iliuminatoriai privalo turėti patikimus, iš vidaus ant vyrių pakabintus dangčius, įtaisytus taip, kad būtų galima juos patikimai uždaryti ir sutvirtinti nepralaidžiai vandeniui.

2. Borto iliuminatorių neleidžiama įrengti taip, kad jų apatinis kraštas būtų žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kurios žemiausias taškas yra per 2,5 proc. laivo pločio (B), arba per 500 mm (19 ½ colio), pagal tai, kuris iš šių dviejų atstumų didesnis, aukščiau krovininės vaterlinijos.

3. Borto iliuminatorių stiklai (jei jie įstiklinti) ir dangčiai turi būti tvirtos ir patvirtintos konstrukcijos.

 

24 taisyklė

Nutekinamosios angos

 

1. Tose vietose, kur falšbortai antvandeninio borto denio arba antstato denio orų poveikiui atidengtoje dalyje sudaro šulinius, privaloma imtis pakankamai veiksmingų priemonių vandeniui nuo denių sparčiai pašalinti ir jiems nusausinti. Išskyrus atvejus, nurodytus 2 ir 3 šios taisyklės punktuose, jei išilginis denio įlinkis šio šulinio vietoje yra standartinio dydžio arba didesnis už standartinį, minimalus nutekinamųjų angų plotas (A) kiekviename iš laivo bortų kiekvienam antvandeninio borto denio šuliniui apskaičiuojamas pagal toliau pateiktas formules. Minimalus angų plotas kiekvienam iš šulinių antstatų denyje lygus pusei pagal šias formules apskaičiuoto dydžio.

Jei falšborto ilgis (l) šulinyje yra 20 m arba mažesnis:

A = 0,7 + 0,035lkv. m;

Jei l didesnis kaip 20 m:

A = 0,07lkv. m.

Bet kuriuo iš atvejų/neturi būti laikomas didesniu kaip 0,7 L.

Jei falšborto vidutinis aukštis didesnis kaip 1,2 m, privalomasis angų plotas padidinamas 0,004 kv. m kiekvienam šulinio ilgio metrui kiekvienam 0,1 m dydžio aukščio skirtumui. Jei falšborto vidutinis aukštis yra mažesnis kaip 0,9 m, privalomasis angų plotas gali būti sumažintas 0,004 kv. m kiekvienam šulinio ilgio kiekvienam 0,1 m dydžio aukščio skirtumui.

Arba:

Jei falšborto ilgis (l) šulinyje yra 66 pėdos arba mažesnis:

A = 7,6 + 0,115lkv. pėdų;

Jeildidesnis kaip 66 pėdos:

A = 0,23lkv. pėdų.

Bet kuriuo iš atvejų/neturi būti laikomas didesniu kaip 0,7 L.

Jei falšborto vidutinis aukštis didesnis kaip 3,9 pėdos, privalomasis angų plotas padidinamas 0,04 kv. pėdos kiekvienam šulinio ilgio metrui kiekvienam 1 pėdos dydžio aukščio skirtumui. Jei falšborto vidutinis aukštis yra mažesnis kaip 3 pėdos, privalomasis angų plotas gali būti sumažintas 0,04 kv. pėdos kiekvienam šulinio ilgio kiekvienam 1 pėdos dydžio aukščio skirtumui.

2. Laivams be išilginio denio įlinkio apskaičiuotasis plotas padidinamas 50 proc. Jei denio įlinkis mažesnis už standartinį, ploto sumažinimo procentinis dydis nustatomas interpoliacija.

3. Jei laivas su denio talpykla neatitinka 36 taisyklės 1 punkto e papunkčio reikalavimų arba jei tarp pavienių antstatų įtaisyti ištisiniai arba beveik ištisiniai šoniniai liuko komingsai, minimalus nutekinamųjų angų plotas apskaičiuojamas pagal šią lentelę:

 

Liuko arba talpyklos plotis palyginti su laivo pločiu

Nutekinamųjų angų plotas palyginti su bendru falšbortų plotu

40 proc. ar mažesnis

20 proc.

75 proc. ar didesnis

10 proc.

 

Nutekinamųjų angų plotas tarpiniams laivo pločio dydžiams nustatomas linijine interpoliacija.

4. Laivuose, kuriuose įrengti iš vieno arba abiejų galų atviri antstatai, priemonės vandeniui nutekinti iš tokių antstatų turi atitikti Administracijos reikalavimus.

5. Apatiniai nutekinamųjų angų kraštai turi būti kaip galima arčiau denio. Du trečdaliai būtino nutekinamųjų angų ploto turi būti išdėstyti tame šulinio ilgio antradalyje, kuris yra arčiau žemiausio išilginio denio įlinkio kreivės taško.

6. Visose falšbortuose įrengtose nutekinamosiose angose maždaug kas 230 mm (9 coliai) įtaisomi apsaugos skersiniai arba strypai. Jei nutekinamosios angos turi užsiveriančius dangčius, aplink juos paliekami pakankamai platūs tarpai tam, kad uždaryti jie neužsikirstų. Jų vyrių ašys arba guoliai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos. Jei dangčiai turi priemones jiems sutvirtinti uždarius, šio priemonės turi būti patvirtintos konstrukcijos.

 

25 taisyklė

Įgulos apsauga

 

1. Įgulai gyventi skirtų denio kabinų tvirtumas privalo atitikti Administracijos reikalavimus.

2. Aplink visas neapsaugotas antvandeninio borto denio ir antstatų denių dalis įrengiami apsauginiai turėklai arba falšbortai. Šių falšbortų arba turėklų aukštis virš denio turi būti ne mažesnis kaip 1 m (39 ½ colio); tačiau tose vietose, kuriose toks jų aukštis trukdytų įprastam laivo darbui, galima sutikti, kad jie būtų žemesni – jei Administracija manytų, kad taip irgi bus užtikrinamas toks pat saugumas.

3. Tarpas po žemiausiu apsauginių turėklų skersiniu turi būti ne platesnis kaip 230 mm (9 coliai). Kitos skersinių eilės išdėstomos ne platesniais kaip 380 mm (15 colių) tarpais. Laivuose su žemyn suapvalintais denio kraštais apsauginių turėklų stovai įtaisomi plokščiojoje denio dalyje.

4. Įgulos apsaugai patekti į jai skirtas patalpas, mechanizmų patalpą ir bet kurias kitas laivo eksploatacijai svarbias patalpas bei judėti išėjus iš jų įrengiamos tam tinkamos priemonės (apsauginiai turėklai, apsauginiai lynai, pereinamieji tilteliai arba praeigos po deniu).

5. Bet kuriuo laivu vežami denio kroviniai sukraunami jame taip, kad bet kurias šių krovinių sukrovimo plote išdėstytas angas, skirtas patekti į įgulos patalpas, mechanizmų patalpą ir kitas laivo eksploatacijai svarbias jo dalis ir iš jų išeiti, būtų įmanoma tinkamai uždaryti ir užsandarinti taip, kad jos nepraleistų vandens. Jei nesama tinkamos praeigos laivo deniu arba po juo, ant denio krovinių viršaus įgulos apsaugai įtaisomos priemonės iš apsauginių turėklų arba apsauginių lynų.

 

26 taisyklė

Specialios taikymo taisyklės „A“ tipo laivams

 

Mechanizmų patalpų šachtos

1. „A“ tipo laivuose, pagal jų apibrėžtį 27 taisyklėje, mechanizmų patalpų šachtos apsaugomos jas įrengiant bent standartinio aukščio jute ar tiltelio antstate arba tokio pat aukščio ir tvirtumo denio kabinoje; bet jei mechanizmų patalpų šachtose nėra angų, per kurias būtų galima iš antvandeninio borto denio patekti tiesiog į mechanizmų patalpas, šias šachtas leidžiama įrengti ir be priedangos. Tačiau mechanizmų patalpų šachtoje leidžiama įtaisyti 12 taisyklės nuostatas atitinkančias duris, su sąlyga, kad per jas patenkama į tokios pat tvirtos konstrukcijos, kaip ir šachta, patalpą arba koridorių, nuo mechanizmų patalpų laiptinės atskirtą dar vienomis plieninėmis arba iš lygiavertės medžiagos pagamintomis vandeniui nepralaidžiomis durimis.

Pereinamasis tiltelis ir galimumas prieiti

2. „A“ tipo laivuose, antstatų denio lygyje, tarp juto ir laivo vidurio tiltelio arba denio kabinos (jei ji yra) įrengiamas nuolatinis pakankamai tvirtas patikimos konstrukcijos išilginis pereinamasis tiltelis arba įtaisomos lygiavertės, šio pereinamojo tiltelio paskirtį atitinkančios priemonės, pvz., praeigos po deniu. Kitais atvejais, taip pat laivo vidurio tiltelio neturinčiuose „A“ tipo laivuose, įrengiamos Administracijos reikalavimus atitinkančios priemonės, leidžiančios įgulai saugiai patekti į visas laivo eksploatacijai svarbias jo dalis.

3. Turi būti įmanoma iš pereinamojo tiltelio lygio saugiai pasiekti praeigas tarp atskirų įgulos patalpų bei tarp įgulos patalpų ir mechanizmų patalpų.

Liukai

4. Liukai, įrengti „A“ tipo laivų neapsaugotuose antvandeninio borto ir bako deniuose arba neapsaugotame denio talpyklų papildomam krovinių kiekiui viršuje, privalo turėti patikimus dangčius iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos.

Priemonės vandeniui nuo denio nutekinti

5. „A“ tipo laivai su falšbortais privalo bent pusėje orų poveikiui atviro denio ilgio turėti atvirus turėklus arba kitokias lygiavertes priemones vandeniui nuo denio nutekinti. Žemutinėje falšbortų dalyje įtaisytos nutekinamosios angos, kurių plotas lygus 33 proc. bendro falšbortų ploto, gali būti laikomos lygiaverte nutekinimo priemone. Aukščiausios borto apkalos juostos viršutinis kraštas (širstreko viršus) turi būti kaip galima žemiau.

6. Jei antstatai sujungti denio talpyklomis, per visą atvirų antvandeninio borto dalių ilgį įtaisomi atviri turėklai.

 

III SKYRIUS

ANTVANDENINIO BORTO AUKŠTIS

 

27 taisyklė

Laivų tipai

 

1. Antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti laivai skirstomi į „A“ tipo ir „B“ tipo laivus.

„A“ tipo laivai

2. „A“ tipo laivas – laivas, skirtas tiktai skystiems kroviniams krovinių tankuose vežti, kurio tankams įrengtos tik nedidelės angos, uždaromos vandeniui nepralaidžiais plieniniais arba iš kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais dangčiais su tarpikliais; toks laivas privalo turėti šiuos būdingus požymius:

a) didelio konstrukcinio vientisumo neapsaugotą denį;

b) patikimą apsaugą nuo užtvindymo – dėl mažos pakrautų krovinių skyrių skvarbos bei tokiam laivui įprasto skirstymo į daugelį skyrių.

3. Ilgesnis kaip 150 m (492 pėdų) „A“ tipo laivas, sukonstruotas taip, kad pakrautame jame būtų tuščių skyrių, kai jis pakrautas, turi atlaikyti bet kurio vieno iš šių tuščių skyrių (laikant, kad jų skvarba yra 0,95) užtvindymą ir išlikti vandens paviršiuje patenkinamos, Administracijos nuomone, pusiausvyros būklės. Jei toks laivas ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi (bet laikant, kad jos skvarba yra 0,85).

Administracija gali laikyti patenkinamomis šias ribas:

a) galutinė vaterlinija po užtvindymo yra žemiau bet kurios angos, per kurią užtvindymas galėtų tęstis, apatinio krašto;

b) dėl nesimetriško užtvindymo susidaręs krenas yra maždaug 15 laipsnių;

c) metacentrinis aukštis, kai laivas yra užtvindymo būklės, yra teigiamas.

4. „A“ tipo laivui neturi būti nustatytas mažesnis, negu pagal 28 taisyklės A lentelę nustatytas antvandeninio borto aukštis.

„B“ tipo laivai

5. Visi laivai, kurių neapima 2 ir 3 punktų nuostatos dėl „A“ tipo laivų, laikomi „B“ tipo laivais.

6. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems liukų dangčius, kurie atitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės reikalavimus, antvandeninio borto aukštis nustatomas (išskyrus atvejus, nurodytus šios taisyklės 7–10 punktuose), remiantis 28 taisyklės B lentelėje nurodytais dydžiais.

7. Bet kuriam ilgesniam kaip 100 m (328 pėdų) „B“ tipo laivui leidžiama nustatyti mažesnį antvandeninio borto aukštį, negu pagal šios taisyklės 6 punkto reikalavimus nustatomas antvandeninio borto aukštis, jei atsižvelgiant į leidžiamo sumažinimo dydį, Administracija sutinka, jog:

a) priemonės įgulai apsaugoti yra pakankamos;

b) priemonės vandeniui nuo denio nutekinti yra pakankamos;

c) 1 ir 2 padėtyse įrengti dangčiai atitinka 16 taisyklės nuostatas ir yra pakankamai tvirti, ypatingą dėmesį skiriant jų užsandarinimo ir sutvirtinimo priemonėms;

d) laivas, būdamas pakrautas iki vasaros krovininės vaterlinijos, užtvindžius bet kurį apgadintą skyrių ar skyrius (laikant, kad jų skvarba yra 0,95 ir išskyrus mechanizmų skyrių), išliks vandens paviršiuje patenkinamos pusiausvyros būklės;

e) jei toks laivas ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi (bet su skvarba 0,85).

Administracija, taikant šio punkto d ir e papunkčius, gali laikyti patenkinamomis ribas, nurodytas 3 punkto a, b ir c papunkčiuose.

Atliekant atitinkamus skaičiavimus, galima remtis šiomis pagrindinėmis prielaidomis:

– apgadinimo aukštis lygus laivo borto aukščiui;

– apgadinimas įsiskverbęs ne giliau kaip per ;

– nepažeista nė viena skersinių pertvarų;

– svorio centro aukštis virš pagrindinės linijos apskaičiuojamas laikant, kad laivo triumai pakrauti vienarūšiu kroviniu ir kad laive turima 50 proc. projektinio suvartojamų skysčių, atsargų ir t. t. kiekio.

8. Apskaičiuojant antvandeninio borto aukštį „B“ tipo laivams, atitinkantiems šios taisyklės 7 punkto nuostatas, iš 28 taisyklės B lentelės paimti dydžiai neturi būti sumažinami daugiau kaip 60 proc. skirtumo tarp A ir B lentelėse atitinkamiems laivų ilgiams nurodytų dydžių.

9. Pagal šios taisyklės 8 punkto sąlygas leidžiamas lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio sumažinimas gali būti padidintas iki viso skirtumo tarp 26 taisyklės A ir B lentelėse nurodytų dydžių, jei laivas atitinka 26 taisyklės 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų reikalavimus taip, tartum jis būtų „A“ tipo laivas, ir jei jis be to dar atitinka šios taisyklės 7 punkto a–d punktų nuostatas – išskyrus tai, kad d papunkčio nuoroda į bet kurio vieno apgadinto skyriaus užtvindymą turi būti laikoma nuoroda į bet kurių dviejų greta vienas kito laivapriekio ir laivagalio link išdėstytų laivo skyrių (kurių nė vienas nėra mechanizmų skyrius) užtvindymą. Be to, bet kuris toks laivas, jei jis ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), turi išlikti vandens paviršiuje patenkinamos pusiausvyros būklės, užtvindžius vien tiktai jo mechanizmų skyrių (laikant, kad jo skvarba yra 0,85).

10. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems 15 taisyklės (išskyrus jos 7 punktą) reikalavimus atitinkančius liukų dangčius, antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal dydžius, nurodytus 28 taisyklės B lentelėje, padidintus dydžiais, nurodytais šioje lentelėje:

 

Lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio didinimas „B“ tipo laivams, kurių liukų dangčiai neatitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatų:

 

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

108 ir mažesnis

50

139

175

170

290

109

52

140

181

171

292

110

55

141

186

172

294

111

57

142

191

173

279

112

59

143

196

174

299

113

62

144

201

175

301

114

64

145

206

176

304

115

68

146

210

177

306

116

70

147

215

178

308

117

73

148

219

179

311

118

76

149

224

180

313

119

80

150

228

181

315

120

84

151

232

182

318

121

87

152

236

183

320

122

91

153

240

184

322

123

95

154

244

185

325

124

99

155

247

186

327

125

103

156

251

187

329

126

108

157

254

188

332

127

112

158

258

189

334

128

116

159

261

190

336

129

121

160

264

191

339

130

126

161

267

192

341

131

131

162

270

193

343

132

136

163

273

194

346

133

142

164

275

195

348

134

147

165

278

196

350

135

153

166

280

197

353

136

159

167

283

198

355

137

164

168

285

199

357

138

170

169

287

200

358

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 200 m laivų sprendžia Administracija.

 

Lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio didinimas „B“ tipo laivams, kurių liukų dangčiai neatitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatų:

 

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (colių)

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (colių)

350 ir mažiau

2,0

510

9,6

360

2,3

520

10,0

370

2,6

540

10,7

380

2,9

550

11,0

390

3,3

560

11,4

400

3,7

570

11,8

410

4,2

580

12,1

420

4,7

590

12,5

430

5,2

600

12,8

440

5,8

610

13,1

450

6,4

620

13,4

460

7,0

630

13,6

470

7,6

640

13,9

480

8,2

650

14,1

490

8,7

660

14,3

500

9,2

 

 

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 660 pėdų laivų sprendžia Administracija.

11. Lichterio, baržos arba kitokio savarankiškų priemonių jam varyti neturinčio laivo antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal šių taisyklių nuostatas. Tačiau be įgulų eksploatuojamoms baržoms 25 taisyklės, 26 taisyklės 2 ir 3 punktų ir 39 taisyklės reikalavimai netaikomi. Tokioms baržoms be įgulos, kurių antvandeninio borto denyje įrengtos tik nedidelės įeinamosios angos, uždaromos vandeniui nepralaidžiais plieniniais arba iš lygiavertės medžiagos pagamintais dangčiais su tarpikliais, leidžiama nustatyti 25 proc. mažesnį negu pagal šias taisykles apskaičiuotas antvandeninio borto aukštį.

 

28 taisyklė

Antvandeninio borto aukščio lentelės

 

1. Antvandeninio borto aukštis „A“ tipo laivams nustatomas pagal šią lentelę:

 

A lentelė. „A“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis

 

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

24

200

138

1770

252

3024

25

208

139

1787

253

3030

26

217

140

1803

254

3036

27

225

141

1820

255

3042

28

233

142

1837

256

3048

29

242

143

1853

257

3054

30

250

144

1870

258

3060

31

258

145

1886

259

3066

32

267

146

1903

260

3072

33

275

147

1919

261

3078

34

283

148

1935

262

3084

35

292

149

1952

263

3089

36

300

150

1968

264

3095

37

308

151

1984

265

3101

38

316

152

2000

266

3106

39

325

153

2016

267

3112

40

334

154

2032

268

3117

41

344

155

2048

269

3123

42

354

156

2064

270

3128

43

364

157

2080

271

3133

44

374

158

2096

272

3138

45

385

159

2111

273

3143

46

396

160

2126

274

3148

47

408

161

2141

275

3153

48

420

162

2155

276

3158

49

432

163

2169

277

3163

50

443

164

2184

278

3167

51

455

165

2198

279

3172

52

467

166

2212

280

3176

53

478

167

2226

281

3181

54

490

168

2240

282

3185

55

503

169

2254

283

3189

56

516

170

2268

284

3194

57

530

171

2281

285

3198

58

544

172

2294

286

3202

59

559

173

2307

287

3207

60

573

174

2320

288

3211

61

587

175

2332

289

3215

62

600

176

2345

290

3220

63

613

177

2357

291

3224

64

626

178

2369

292

3228

65

639

179

2381

293

3233

66

653

180

2393

294

3237

67

666

181

2405

295

3241

68

680

182

2416

296

3246

69

693

183

2428

297

3250

70

706

184

2440

298

3254

71

720

185

2451

299

3258

72

733

186

2463

300

3262

73

746

187

2474

301

3266

74

760

188

2486

302

3270

75

773

189

2497

303

3274

76

786

190

2508

304

3278

77

800

191

2519

305

3281

78

814

192

2530

306

3285

79

828

193

2541

307

3288

80

841

194

2552

308

3292

81

855

195

2562

309

3295

82

869

196

2572

310

3298

83

883

197

2582

311

3302

84

897

198

2592

312

3305

85

911

199

2602

313

3308

86

926

200

2612

314

3312

87

940

201

2622

315

3315

88

955

202

2632

316

3318

89

969

203

2641

317

3322

90

984

204

2650

318

3325

91

999

205

2659

319

3328

92

1014

206

2669

320

3331

93

1029

207

2678

321

3334

94

1044

208

2687

322

3337

95

1059

209

2696

323

3339

96

1074

210

2705

324

3342

97

1089

211

2714

325

3345

98

1105

212

2723

326

3347

99

1120

213

2732

327

3350

100

1135

214

2741

328

3353

101

1151

215

2749

329

3355

102

1166

216

2758

330

3358

103

1181

217

2767

331

3361

104

1196

218

2775

332

3363

105

1212

219

2784

333

3366

106

1228

220

2792

334

3368

107

1244

221

2801

335

3371

108

1260

222

2809

336

3373

109

1276

223

2817

337

3375

110

1293

224

2825

338

3378

111

1309

225

2833

339

3380

112

1326

226

2841

340

3382

113

1342

227

2849

341

3385

114

1359

228

2857

342

3387

115

1376

229

2865

343

3389

116

1392

230

2872

344

3392

117

1409

231

2880

345

3394

118

1426

232

2888

346

3396

119

1442

233

2895

347

3399

120

1459

234

2903

348

3401

121

1476

235

2910

349

3403

122

1494

236

2918

350

3406

123

1511

237

2925

351

3408

124

1528

238

2932

352

3410

125

1546

239

2939

353

3412

126

1563

240

2946

354

3414

127

1580

241

2953

355

3416

128

1598

242

2959

356

3418

129

1615

243

2966

357

3420

130

1632

244

2973

358

3422

131

1650

245

2979

359

3423

132

1667

246

2986

360

3425

133

1684

247

2993

361

3427

134

1702

248

3000

362

3428

135

1719

249

3006

363

3430

136

1736

250

3012

364

3432

137

1753

251

3018

365

3433

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 365 m laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija.

 

A lentelė. „A“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis

 

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

80

8,0

460

71,1

840

120,1

90

8,9

470

73,1

850

120,7

100

9,8

480

75,1

860

121,4

110

10,8

490

77,1

870

122,1

120

11,9

500

79,0

880

122,7

130

13,0

510

80,9

890

123,4

140

14,2

520

82,7

900

124,0

150

15,5

530

84,5

910

124,6

160

16,9

540

86,3

920

125,2

170

18,3

550

88,0

930

125,7

180

19,8

560

89,6

940

126,2

190

21,3

570

91,1

950

126,7

200

22,9

580

92,6

960

127,2

210

24,5

590

94,1

970

127,7

220

26,2

600

95,5

980

128,1

230

27,8

610

96,9

990

128,6

240

29,5

620

98,3

1000

129,0

250

31,1

630

99,6

1010

129,4

260

32,8

640

100,9

1020

129,9

270

34,6

650

102,1

1030

130,3

280

36,3

660

103,3

1040

130,7

290

38,0

670

104,4

1050

131,1

300

39,7

680

105,5

1060

131,4

310

41,4

690

106,6

1070

131,7

320

43,2

700

107,7

1080

132,0

330

45,0

710

108,7

1090

132,3

340

46,9

720

109,7

1100

132,6

350

48,8

730

110,7

1110

132,9

360

50,7

740

111,7

1120

133,2

370

52,7

750

112,6

1130

133,5

380

54,7

760

113,5

1140

133,8

390

56,8

770

114,4

1150

134,0

400

58,8

780

115,3

1160

134,3

410

60,9

790

116,1

1170

134,5

420

62,9

800

117,0

1180

134,7

430

65,0

810

117,8

1190

135,0

440

67,0

820

118,6

1200

135,2

450

69,1

830

119,3

 

 

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 1200 pėdų laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija.

„B“ tipo laivai

2. Antvandeninio borto aukštis „B“ tipo laivams nustatomas pagal šią lentelę:

 

B lentelė. „B“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis

 

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

Laivo ilgis (m)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (mm)

24

200

138

2065

252

4045

25

208

139

2087

253

4058

26

217

140

2109

254

4072

27

225

141

2130

255

4085

28

233

142

2151

256

4098

29

242

143

2171

257

4112

30

250

144

2190

258

4125

31

258

145

2209

259

4139

32

267

146

2229

260

4152

33

275

147

2250

261

4165

34

283

148

2271

262

4177

35

292

149

2293

263

4189

36

300

150

2315

264

4201

37

308

151

2334

265

4214

38

316

152

2354

266

4227

39

325

153

2375

267

4240

40

334

154

2396

268

4252

41

344

155

2418

269

4264

42

354

156

2440

270

4276

43

364

157

2460

271

4289

44

374

158

2480

272

4302

45

385

159

2500

273

4315

46

396

160

2520

274

4327

47

408

161

2540

275

4339

48

420

162

2560

276

4350

49

432

163

2580

277

4362

50

443

164

2600

278

4373

51

455

165

2620

279

4385

52

467

166

2640

280

4397

53

478

167

2660

281

4408

54

490

168

2680

282

4420

55

503

169

2698

283

4432

56

516

170

2716

284

4443

57

530

171

2735

285

4455

58

544

172

2754

286

4467

59

559

173

2774

287

4478

60

573

174

2795

288

4490

61

587

175

2815

289

4502

62

601

176

2835

290

4513

63

615

177

2855

291

4525

64

629

178

2875

292

4537

65

644

179

2895

293

4548

66

659

180

2915

294

4560

67

674

181

2933

295

4572

68

689

182

2952

296

4583

69

705

183

2970

297

4595

70

721

184

2988

298

4607

71

738

185

3007

299

4618

72

754

186

3025

300

4630

73

769

187

3044

301

4642

74

784

188

3062

302

4654

75

800

189

3080

303

4665

76

816

190

3098

304

4676

77

833

191

3116

305

4686

78

850

192

3134

306

4695

79

868

193

3151

307

4704

80

887

194

3167

308

4714

81

905

195

3185

309

4725

82

923

196

3202

310

4736

83

942

197

3219

311

4748

84

960

198

3235

312

4757

85

978

199

3249

313

4768

86

996

200

3264

314

4779

87

1015

201

3280

315

4790

88

1034

202

3296

316

4801

89

1054

203

3313

317

4812

90

1075

204

3330

318

4823

91

1096

205

3347

319

4834

92

1116

206

3363

320

4844

93

1135

207

3380

321

4855

94

1154

208

3397

322

4866

95

1172

209

3413

323

4878

96

1190

210

3430

324

4890

97

1209

211

3445

325

4899

98

1229

212

3460

326

4909

99

1250

213

3475

327

4920

100

1271

214

3490

328

4931

101

1293

215

3505

329

4943

102

1315

216

3520

330

4955

103

1337

217

3537

331

4965

104

1359

218

3554

332

4975

105

1380

219

3570

333

4985

106

1401

220

3586

334

4995

107

1421

221

3601

335

5005

108

1440

222

3615

336

5015

109

1459

223

3630

337

5025

110

1479

224

3645

338

5035

111

1500

225

3660

339

5045

112

1521

226

3675

340

5055

113

1543

227

3690

341

5065

114

1569

228

3705

342

5075

115

1587

229

3720

343

5086

116

1609

230

3735

344

5097

117

1630

231

3750

345

5108

118

1651

232

3765

346

5119

119

1671

233

3780

347

5130

120

1690

234

3795

348

5140

121

1709

235

3808

349

5150

122

1729

236

3821

350

5160

123

1750

237

3835

351

5170

124

1771

238

3849

352

5180

125

1793

239

3864

353

5190

126

1815

240

3880

354

5200

127

1837

241

3893

355

5210

128

1859

242

3906

356

5220

129

1880

243

3920

357

5230

130

1901

244

3934

358

5240

131

1921

245

3949

359

5250

132

1940

246

3965

360

5260

133

1959

247

3978

361

5268

134

1979

248

3992

362

5276

135

2000

249

4005

363

5285

136

2021

250

4018

364

5294

137

2043

251

4032

365

5303

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 365 m laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija.

 

B lentelė. „B“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

Laivo ilgis (pėdų)

Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų)

80

8,0

460

71,1

840

161,2

90

8,9

470

73,1

850

162,8

100

9,8

480

75,1

860

164,3

110

10,8

490

77,1

870

165,9

120

11,9

500

79,0

880

167,4

130

13,0

510

95,6

890

168,9

140

14,2

520

98,1

900

170,4

150

15,5

530

100,6

910

171,8

160

16,9

540

103,0

920

173,3

170

18,3

550

105,4

930

174,7

180

19,8

560

107,7

940

176,1

190

21,3

570

110,0

950

177,5

200

22,9

580

112,3

960

178,9

210

24,7

590

114,6

970

180,3

220

26,6

600

116,8

980

181,7

230

28,5

610

119,0

990

183,1

240

30,4

620

121,1

1000

184,4

250

32,4

630

123,2

1010

185,8

260

34,4

640

125,3

1020

187,2

270

36,5

650

127,3

1030

188,5

280

38,7

660

129,3

1040

189,8

290

41,0

670

131,3

1050

191,0

300

43,3

680

133,3

1060

192,3

310

45,7

690

135,3

1070

193,5

320

48,2

700

137,1

1080

194,8

330

50,7

710

139,0

1090

196,1

340

53,2

720

140,9

1100

197,3

350

55,7

730

142,7

1110

198,6

360

58,2

740

144,5

1120

199,9

370

60,7

750

146,3

1130

201,2

380

63,2

760

148,1

1140

202,3

390

65,7

770

149,8

1150

203,5

400

68,2

780

151,5

1160

204,6

410

70,7

790

153,2

1170

205,8

420

73,2

800

154,8

1180

206,9

430

75,7

810

156,4

1190

208,1

440

78,2

820

158,0

1200

209,3

450

80,7

830

159,6

 

 

 

Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 1200 pėdų laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija.

 

29 taisyklė

Trumpesnių kaip 100 m (328 pėdų) laivų antvandeninio borto aukščio koregavimas

 

Nuo 24 m (79 pėdų) iki 100 m (328 pėdų) „B“ tipo laivų, turinčių atidalytus antstatus, kurių skaičiuojamasis ilgis sudaro iki 35 proc. laivo ilgio, lentelėje nurodytas antvandeninio borto aukštis padidinamas

 

mm;

 

čia: L – laivo ilgis metrais,

E – skaičiuojamojo antstato ilgis (pagal jo apibrėžtį 35 taisyklėje) metrais.

Arba:

 

colių,

 

čia: L – laivo ilgis pėdomis,

E – skaičiuojamojo antstato ilgis (pagal jo apibrėžtį 35 taisyklėje) pėdomis.

 

30 taisyklė

Koregavimas dėl vandentalpos koeficiento

 

Jei vandentalpos koeficientas yra didesnis kaip 0,68, nurodytas 28 taisyklės lentelėje antvandeninio borto aukštis (jei pritaikoma, ištaisytas pagal 27 taisyklės 8 punkto, 27 taisyklės 10 punkto ir 29 taisyklės nuostatas) dauginamas iš .

 

31 taisyklė

Koregavimas dėl borto aukščio

 

1. Jei D yra didesnis kaip , antvandeninio borto aukštis padidinamas mm;

čia daugiklis R mažesniam kaip 120 m ilgiui lygus , o 120 m ir didesniam ilgiui jis lygus 250; arba:  colių; čia R mažesniam kaip 393,6 pėdų ilgiui lygus , o 393,6 pėdų ir didesniam ilgiui jis lygus 3.

2. Jei D yra mažesnis kaip , jis nekoreguojamas, išskyrus atvejus, kai laivas turi atidalytą antstatą, laivo midelyje užimantį bent 0,6 L, kai jis turi ištisinę denio talpyklą, arba kai turi pavienių atidalytų antstatų ir denio talpyklų kombinaciją, nusitęsusią nuo laivapriekio iki laivagalio; šiais atvejais jo antvandeninio borto aukštis sumažinamas taip, kaip nurodyta šios taisyklės 1 punkte.

3. Jei antstato arba denio talpyklos aukštis mažesnis už atitinkamą standartinį aukštį, apskaičiuotas antvandeninio borto aukščio sumažinimas koreguojamas proporcingai esamo antstato arba denio talpyklos aukščio ir pritaikomo standartinio aukščio santykiui, kaip nurodyta 33 taisyklėje.

 

32 taisyklė

Koregavimas dėl denio linijos

 

Jei faktinis borto aukštis iki denio linijos ženklo viršutinio krašto yra didesnis arba mažesnis už D, skirtumas tarp šių dviejų borto aukščių atitinkamai pridedamas prie antvandeninio borto aukščio arba atimamas iš jo.

 

33 taisyklė

Standartinis antstato aukštis

 

Standartinis antstato aukštis nurodytas šioje lentelėje:

 

 

Standartinis aukštis (m)

L (m)

Paaukštintas laivagalis

Visi kiti antstatai

30 ar mažiau

0,90

1,80

75

1,20

1,80

125 ar daugiau

1,80

2,30

 

 

 

 

Standartinis aukštis (pėdų)

L (pėdų)

Paaukštintas laivagalis

Visi kiti antstatai

98,5 ar mažiau

3,0

5,9

246

3,9

5,9

410 ar daugiau

5,9

7,5

 

Tarpiniam laivo ilgiui standartinis aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu.

 

34 taisyklė

Antstato ilgis

 

1. Išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, antstato ilgis (S) yra neviršijant laivo ilgio (L) išdėstytų antstato dalių ilgių vidurkis.

2. Jei galinė atidalyto antstato pertvara už jos kirtimosi su antstato šonais yra išgaubta pagal apskritimo kreivę, antstato ilgis gali būti padidintas remiantis šią pertvarą atitinkančia plokščia pertvara. Šis pridėtinis ilgis lygus dviem trečdaliams pertvaros išgaubtosios dalies ilgio (matuojant išilgai laivo). Didžiausias išgaubtumas, kurį galima taikyti taip nustatant antstato pailgėjimą, lygus pusei antstato pločio per tą vietą, kurioje išgaubtas antstato galas kertasi su jo šonais.

 

35 taisyklė

Skaičiuojamasis antstato ilgis

 

1. Išskyrus šios taisyklės 2 punkte nurodytus atvejus, skaičiuojamasis atidalyto antstato ilgis (E) yra lygus jo ilgiui.

2. Visais atvejais, kai standartinio aukščio atidalytas antstatas atitrauktas nuo laivo bortų taip, kaip leidžia 3 taisyklės 10 punkto nuostatos, jo skaičiuojamasis ilgis keičiamas jo ilgį dauginant iš santykio b/Bs; čia:

b – antstato plotis per jo ilgio vidurį;

Bs – laivo plotis per šio antstato ilgio vidurį.

Jei antstatas atitrauktas dalyje jo ilgio, šis jo skaičiuojamojo ilgio keitimas taikomas tiktai atitrauktajai antstato daliai.

3. Jei atidalyto antstato aukštis yra mažesnis už standartinį aukštį, jo skaičiuojamasis ilgis sumažinamas proporcingai faktinio aukščio ir standartinio aukščio santykiui. Jei antstato aukštis yra didesnis už standartinį aukštį, jo skaičiuojamasis ilgis nedidinamas.

4. Jei paaukštintas laivagalis turi vientisą priekinę pertvarą, jo skaičiuojamasis ilgis laikomas lygus jo ilgiui, kol jis nepasiekia maksimalaus 0,6 L dydžio. Jei priekinė pertvara nėra vientisa, paaukštintas laivagalis laikomas mažesnio už standartinį aukščio jutu.

5. Neatidalyti antstatai skaičiuojamojo ilgio neturi.

 

36 taisyklė

Denio talpyklos

 

1. Denio talpykla arba jai prilygstančiu statiniu laikoma konstrukcija, kuri nesitęsia nuo vieno laivo borto iki kito, jei ji atitinka šias sąlygas:

a) denio talpykla yra bent tokio pat tvirtumo kaip ir antstatas;

b) liukai įrengti denio talpyklą dengiančiame denyje, liukų komingsai ir dangčiai atitinka 13–16 taisyklių nuostatas, o šio denio talpyklos denio stringeris yra žmonėms judėti tinkamo pločio ir pakankamo horizontalaus standumo. Tačiau antvandeninio borto denyje galima leisti įrengti nedideles įeinamąsias angas su vandeniui nepralaidžiais dangčiais;

c) nuolatinę išilginę darbų platformą su apsauginiais turėklais atstoja denio talpyklos denis arba atskiros talpyklos, sujungtos su antstatais patikimais nuolatiniais pereinamaisiais tilteliais;

d) vėdinimo įrangą apsaugo denio talpykla, vandeniui nepralaidūs dangčiai arba kitokios lygiavertės priemonės;

e) orų poveikiui atidengtose antvandeninio borto denio dalyse palei denio talpyklą įrengti atviri turėklai bent per pusę jos ilgio;

f) mechanizmų patalpų šachtas apsaugo denio talpykla, bent standartinio aukščio antstatas arba tokio pat aukščio ir tvirtumo denio kabina;

g) denio talpyklos plotis lygus bent 60 proc. laivo pločio;

h) jei nesama antstato, denio talpyklos ilgis lygus bent 0,6 L.

2. Visas šios taisyklės sąlygas atitinkančios denio talpyklos ilgis, sumažintas proporcingai jo vidutinio pločio ir B santykiui, yra jos skaičiuojamasis ilgis.

3. Standartinis denio talpyklos aukštis lygus standartiniam antstato, išskyrus paaukštintą laivagalį, aukščiui.

4. Jei denio talpyklos aukštis mažesnis už standartinį aukštį, jos skaičiuojamasis ilgis sumažinamas proporcingai faktinio ir standartinio aukščių santykiui. Jei talpyklos denyje įrengtų liukų komingsai yra mažesnio aukščio, negu nurodyta 15 taisyklės 1 punkte, faktinis talpyklos aukštis sumažinamas dydžiu, atitinkančiu faktinio ir privalomojo komingso aukščių skirtumą.

 

37 taisyklė

Antvandeninio borto aukščio sumažinimas dėl antstatų ir denio talpyklų

 

1. Jei antstatų ir denio talpyklų skaičiuojamasis ilgis yra lygus 1,0 L, 24 m ilgio laivo antvandeninio borto aukštis sumažinamas 350 mm, 85 m ilgio laivo – 860 mm, 122 m ir ilgesnio laivo – 1070 mm (79 pėdų ilgio laivui – 14 colių, 279 pėdų ilgio – 34 coliais, 400 pėdų ir didesniam ilgiui – 42 coliais). Tarpiniams laivo ilgiams šis sumažinamas aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu.

2. Jei bendras antstatų ir denio talpyklų skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 1,0 Z, jo sumažinimas procentais apskaičiuojamas pagal vieną iš šių lentelių:

 

Sumažinimas procentais „A“ tipo laivams

 

 

Bendras skaičiuojamasis antstatų ir denio talpyklų ilgis

0

0,1 L

0,2 L

0,3 L

0,4 L

0,5 L

0,6 L

0,7 L

0,8 L

0,9 L

1,0 L

Procentinis sumažinimas visų tipų antstatams

0

7

14

21

31

41

52

63

75,3

87,7

100

 

Tarpinio antstatų ir denio talpyklų ilgio procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu.

 

Sumažinimas procentais „B“ tipo laivams

 

 

Eilutė

Bendras skaičiuojamasis antstatų ir denio talpyklų ilgis

0

0,1 L

0,2 L

0,3 L

0,4 L

0,5 L

0,6 L

0,7 L

0,8 L

0,9 L

1,0 L

Laivai su baku ir be atskiro tiltelio

I

0

5

10

15

23,5

32

46

63

75,3

87,7

100

Laivai su baku ir su atskiru tilteliu

II

0

6,3

12,7

19

27,5

36

46

63

73,5

87,7

100

 

Tarpinio antstatų ir denio talpyklų ilgio procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu.

3. „B“ tipo laivams:

a) jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 0,2 L, procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu tarp dydžių, nurodytų I ir II eilutėse.

b) jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra didesnis už 0,4 L, jiems taikomas II eilutėje nurodytas procentinis sumažinimo dydis.

c) jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 0,07 L, šiose lentelėse nurodytas dydis sumažinamas dydžiu, apskaičiuotu pagal formulę:

;

čia f – skaičiuojamasis bako ilgis.

 

38 taisyklė

Išilginis denio įlinkis

Bendrosios nuostatos

 

1. Išilginis denio įlinkis matuojamas nuo denio prie laivo borto iki santykinės atskaitos linijos, nubrėžtos lygiagrečiai su kiliu per išilginio denio įlinkio liniją midelyje.

2. Laivams, suprojektuotiems su kilio polinkiu, išilginis denio įlinkis matuojamas iki santykinės atskaitos linijos, nubrėžtos lygiagrečiai su projektine krovinine vaterlinija.

3. Lygiadeniuose laivuose ir laivuose su atskirais antstatais išilginis denio įlinkis matuojamas antvandeninio borto denyje.

4. Laivuose su neįprastos formos viršvandenine borto dalimi, kurioje yra šoninė pakopa arba tarpas, išilginis denio įlinkis matuojamas pagal ekvivalentinį borto aukštį midelyje.

5. Laivuose su standartinio aukščio antstatu, kuris tęsiasi per visą antvandeninio borto denio ilgį, išilginis borto įlinkis matuojamas antstatų denyje. Jei antstato aukštis yra didesnis už standartinį aukštį, prie kiekvienos iš galinių ordinačių pridedamas mažiausias faktinio ir standartinio aukščių skirtumas (Z). Tarpinės ordinatės, nutolusios per 1/6 L ir 1/3 L nuo kiekvieno iš galinių statmenų, taip pat padidinamos atitinkamai 0,444 Z ir 0,111 Z.

6. Jei atidalyto antstato denis turi bent tokio pat dydžio išilginį įlinkį, kaip ir neapsaugotas antvandeninio boro denis, į atidalytos antvandeninio borto denio dalies išilginį įlinkį neatsižvelgiama.

7. Jei atidalytas jutas arba bakas yra standartinio aukščio ir turi didesnį išilginį įlinkį negu antvandeninio borto denis arba jei jis yra didesnio už standartinį aukščio, antvandeninio borto denio išilginis įlinkis padidinamas taip, kaip nurodyta šios taisyklės 12 punkto nuostatose.

Standartinis išilginio denio įlinkio kontūras

8. Standartinio išilginio denio įlinkio kontūro ordinatės pateikiamos šioje lentelėje:

Standartinis išilginis denio įlinkis (kai L matuojamas metrais)

 

 

Vieta

Ordinatė (mm)

Daugiklis

Laivagalio pusė

Laivagalio statmenyje

1

1/6 L nuo laivagalio statmens

3

1/3 L nuo laivagalio statmens