DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. vasario 21 d. Nr. 1-1521

Marijampolė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr.25-1177; Nr.51-2480; Nr.86-4525) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės 2011-2013 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Pavesti programų koordinatoriams, patvirtintiems Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr.DV-592, vykdyti Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo priežiūrą.

Savivaldybės meras

Vidmantas Brazys

______________

Vilija Ramanauskaitė

Gintarė Labutytė

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2011 m. vasario 21 d. sprendimu nr. 1-1521

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2011–2013 METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Marijampolės savivaldybės misija – užtikrinti Marijampolės savivaldybės gyventojams jaukesnį, saugesnį bei geresnį gyvenimą, teikiant aukštos kokybės viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas, tenkinant bendruomenės poreikius bei interesus.

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI

Lietuvai esant Europos Sąjungos bei NATO nare, taip pat nuo 2007 m. gruodžio 21 d. tapus Šengeno zonos nare , Marijampolės savivaldybė organizuodama savo veiklą privalo atsižvelgti į ES privalomojo pobūdžio teisės aktus – direktyvas, reglamentus, sprendimus ir svarbesnius rekomendacinio pobūdžio dokumentus.

2008 m. gruodžio mėnesį buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa. Vyriausybės veiklos programa yra svarbus dokumentas savivaldybėms, nes joje apibrėžtos pagrindinės mokesčių, valstybės ir savivaldybių valdymo reformų gairės.

Nuo 2010 m. liepos 1 dienos Lietuvoje apskričių viršininkų pareigybės ir apskričių viršininkų administracijos panaikintos. Panaikinus Apskričių viršininkų administracijas, dalis funkcijų deleguotos ministerijoms, dalį perėmė savivaldybės.

Svarbiausias Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo vadovaujasi Marijampolės savivaldybė yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 2008 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija. Daug pakeitimų įstatyme skirta savivaldybės tarybos kompetencijos bei mero ir jo pavaduotojų statuso reglamentavimui. Įstatyme apibrėžtos dvi savivaldybių tarybų kompetencijos sąvokos – išimtinė ir paprastoji (pastaroji gali būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui). Naujoje įstatymo redakcijoje daug dėmesio skirta seniūnijų veiklos sustiprinimui – aiškiai išskiriamos seniūnijų funkcijos, reglamentuojamas veiklos planavimas, stiprinamas bendruomenių vaidmuo seniūnijų valdyme – reglamentuotos seniūnaitijų ir seniūnaičių (gyvenamųjų vietovių atstovų) sąvokos ir funkcijos.

Europos Komisija 2007 m. balandžio 28 d. patvirtino Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, kurios tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Tikslui įgyvendinti Europos Komisija patvirtino keturias veiksmų programas:

 Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Ji skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

 Ekonomikos augimo veiksmų programa. Šiai programai numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. lėšų numatoma skirti ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

 Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Programa turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Taigi gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimui, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 39,08 proc. visos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos.

 Techninės paramos programa. Specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta administruoti teminėms veiksmų programoms. Šiai veiksmų programai skirta 1,4 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

1 diagrama. Programų pasiskirstymas pagal lėšas.

Duomenų šaltinis: www.esparama.lt

Diagramoje pateikiamas programų pasiskirstymas pagal lėšas. Kaip matome, daugiausiai lėšų skirta Ekonomikos augimo veiksmų programai.

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

Esant ekonominiam sunkmečiui, Lietuvos ekonomika stabilizavosi ir ekonomikos kritimas 2010 m. šiek tiek sulėtėjo. Bendrasis vidaus produktas pradėjo kilti, nors tai tik preliminarūs duomenys, bet tai suteikia galimybę, kad galbūt traukiasi pasaulinė krizė. Tačiau ir toliau krentantis užimtumas skatina nedarbo lygio augimą, kuris ir toliau prognozuojamu laikotarpiu išlieka aukštas. Darbo rinkos rodikliai sparčiai blogėję, 2009 m. pabaigoje nežymiai pakilo. Tačiau darbo vietų vis dėl to tebemažės, nes bendrovės ar institucijos ir toliau susidurs su rimtomis problemomis. Darbo rinkoje planuojama, kad nedarbo lygis 2011 m. bus 16,2 proc. Likvidumo problemos vertusios įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, todėl 2010 m. šalies vidutinis bruto darbo užmokestis buvo sumažėjęs. 2011 m. planuojamas šio rodiklio nežymus augimas. Sumažėjusios pajamos neigiamai veikia namų ūkių vartojimą ir vidaus paklausą. Statistiniai duomenys rodo, kad sumažėjusios vidaus paklausos poveikis ypač atsilieps prekybos rezultatams. Šios aplinkybės lemia bendrojo vidaus produkto augimą. Makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
Makroekonominiai rodikliai	2009	Projekcija 2010-09
Makroekonominiai rodikliai	2009	2010	2011	2012	2013
BVP augimas, grandine susietas apimties augimas, proc.	-14,8	1,6	2,8	1,2	2,4
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc.	4,2	1,1	1,8	2,5	2,5
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (gruodžio mėn. pabaigoje), proc.	1,2	2,5	2,6	2,5	3,0
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100	95,6	95,7	101,8	102,5	104,5
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt	2056,0	1967,7	2003,3	2053,7	2146,5
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis	13,7	17,9	16,2	14,4	12,3
Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP	-1,1	0,4	-0,6	-1,3	-2,9
Vartojimo augimas, grandine susietos apimties augimas, proc.	-13,3	-6,0	2,1	1,8	3,8
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas, grandine susietos apimties augimas, proc.	-39,1	-10,0	19,0	2	5,0
BVP augimas to meto kainomis, proc.	-17,2	4,0	3,2	3,0	5,5

Duomenų šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Analizuojant rodiklius, galima pastebėti augimo tendenciją 2011 metais. Rodiklių kilimas prognozuojamas nedidelis, bet suteikia optimistinių prognozių.

Siekiant išanalizuoti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, skaičiuojamas regionų bendrasis vidaus produktas (BVP), leidžiantis įvertinti apskričių indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. Apskritys skiriasi pagal plotą, gyventojų skaičių, ekonominės veiklos struktūrą ir bendrą ekonomikos išsivystymo lygį. Tai lemia skirtingą bendrojo vidaus produkto apimtį apskrityse. Ypač tai akivaizdu palyginus vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį apskrityse su šalies vidurkiu.

Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2009 m. visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo.

Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui 2009 m. sumažėjo Utenos apskrityje – 20,4 procento, Kauno apskrityje – 19 procentų ir Alytaus apskrityje – 19,3 procento, o šalies nominalusis BVP vienam gyventojui sumažėjo 17,5 procento.

Šešiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Telšių) sukurto BVP vienam gyventojui dalis neviršija 80 procentų šalies vidurkio. 2008 m. tokių apskričių buvo penkios.

2009 m. skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui du kartus viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.

Dėl ekonominės krizės 2008 metų pabaigoje prasidėję įmonių bankrotai, reorganizacijos, nedarbo augimas, 2009 metais toliau sparčiai keitė padėtį darbo rinkoje - darbo paklausa mažėjo, o pasiūla didėjo. 2009 metais įregistruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį darbo netekusių asmenų skaičius – 10293.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Lietuva visokeriopai stengiasi pritraukti tarptautinį kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų investuotojais gali būti užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys.

Tiesioginės užsienio investicijos 2010 m. sausio 1 d. sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 procento didesnės nei 2009 m. sausio 1 d. 31,59 mlrd. Lt.

Daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų – 21,18 mlrd. litų (63,7proc.) – teko Vilniaus apskričiai, Kauno – 3,82 mlrd. litų (11,5 proc.), Klaipėdos – 3,28 mlrd. litų (9,9 proc.), Telšių – 3,05 mlrd. litų (9,2 proc.). Mažiausiai teko Tauragės apskričiai – 47,5 mln. litų (0,1 proc.), Marijampolės – 283,1 mln. litų (0,9 proc.), Utenos – 342,6 mln. litų (1 proc.), Alytaus – 345,7 mln. litų (1 proc.). Tiesioginės užsienio investicijos padidėjo Telšių, Kauno, Marijampolės apskrityse, sumažėjo – Vilniaus, Panevėžio, Alytaus apskrityse.

Vidutiniškai 2010 m. vienam šalies gyventojui teko 9997 litai (2009 m. – 9431 Lt) tiesioginių užsienio investicijų. Marijampolės apskrities vienam gyventojui teko 1587 Lt .

Siekdama pagerinti gyventojų susisiekimo infrastruktūros kokybę, Savivaldybė teikia paraiškas finansinei paramai gauti bei investuoja savas lėšas. Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Marijampolės savivaldybėje yra automobilių keliai. Marijampolės savivaldybė išsiskiria ir aukštu automobilizacijos lygiu, nes šiame regione ypač gerai išvystytas automobilių prekybos verslas. Marijampolės savivaldybė pagal automobilizacijos lygį lenkia kitas savivaldybes bei šalies vidurkį. Marijampolės miesto gatvių tankumas yra didžiausias tarp šalies miestų, tačiau susisiekimas nėra visiškai išvystytas. Kai kuriose miesto dalyse jaučiama didelė grūstis, todėl Marijampolėje planuojama Aušros gatvėje pastatyti per Šešupę tiltą. Jo statyba bus finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo (ERPF), Lietuvos bendrojo finansavimo ir Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu jau yra parengta tilto per Šešupę Aušros gatvėje ir jo prieigų statybos galimybių studija. Šis tiltas yra trūkstama Marijampolės miesto transporto tinklo dalis, padėsianti iš esmės išspręsti susisiekimo tarp pietinės ir vakarinės miesto dalių problemą ir sumažinsianti transporto srautą miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinus projektą, eismo intensyvumas Vilkaviškio gatve, ties tiltu per Šešupę, sumažės 41 procentu, V.Kudirkos gatvėje - 23 procentais;

Marijampolės savivaldybės aplinkos kokybės būklę rodo oro, vandenų, dirvožemio kokybė ir triukšmo lygis. Savivaldybės oro kokybę veikia vietiniai taršos šaltiniai. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai Marijampolės savivaldybėje yra transportas, statybų ar remonto darbai, įmonės ar gamyklos, kurių pagrindinės veiklos sritys yra gamyba, medžio ar metalo apdirbimas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų mišrių buitinių atliekų: didžiuosiuose miestuose – 300 kg vienam gyventojui per metus. Planuojama, kad šių atliekų kiekis 2020 metais išaugs iki 640 kg gyventojui per metus.

2009 m. kovo 1 d. Panausupio kaime pradėjo veikti naujas, aplinkos neteršiantis regioninis sąvartynas. Sąvartyne įrengtas nepralaidus dugnas su filtrato ir lietaus vandens drenažo sistemomis, dėl ko jokie teršalai nepatenka į aplinką. Į regioninį sąvartyną komunalinės atliekos vežamos iš visų Marijampolės apskrities savivaldybių, nes niekur kitur atliekų negalima šalinti. Komunalinės atliekos yra sveriamos ir registruojamos, šalinamos, filtratas bei gamybinės nuotekos perduodamos į valymo įrenginius, atliekama aplinkos stebėsena.

Marijampolės savivaldybės administracija 2007-02-20 pasirašė su UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru (MAATC) sutartį dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, administravimo ir plėtojimo Marijampolės savivaldybėje. Pagal ją MAATC įsipareigojo sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ir apsaugančią gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas Marijampolės mieste siekia daugiau kaip 95 %, o bendras savivaldybės rodiklis yra apie 82%. Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atsiskaito Savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ir pagal įvestą rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kitur Lietuvoje, vienas iš aktualiausių spręstinų klausimų yra komunalinių atliekų rūšiavimas. Tai itin svarbi bendros atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo regione grandis. Šiuo metu Marijampolės savivaldybės teritorijoje pastatyti 344 antrinių žaliavų konteineriai, gauti iš Aplinkos ministerijos, bei 2011 metais Savivaldybės administracija pasirašys sutartį su Aplinkos ministerija, pagal kurią gaus 177 antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių.

Nepakankamas konteinerių antrinėms žaliavoms skaičius atliekų turėtojams riboja galimybę rūšiuoti atliekas. Be to, Marijampolėje (kaip ir kitur šalyje) gyventojai dar nėra pripratę rūšiuoti komunalines atliekas. Todėl svarbu intensyviau naudoti informacines, švietėjiškas priemones propaguojant buitinių atliekų rūšiavimo svarbą.

Savivaldybių plėtra neįmanoma be infrastruktūros ir žaliųjų erdvių plėtros. Želdynai yra stiprus ekologinis, ekonominis ir estetinis veiksnys. Lietuvoje vykdomi svarbūs projektai ir planai, darantys įtaką Marijampolės miesto subalansuotai plėtrai (Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities bendrieji planai ir kt.). Želdynų normatyviniai reikalavimai aplinkos ministro įsakymu patvirtintame dokumente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato, kad gyvenamosios paskirties sklypuose turi būti želdynams skirta 25% neužstatyto sklypo ploto. Tame plote turi tilpti vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Želdynai Marijampolės mieste pasiskirstę netolygiai, akivaizdus trūkumas yra Draugystės mikrorajone bei pramoninėje miesto dalyje. Marijampolėje 1 gyventojui vidutiniškai tenka apie 39 m² želdynų. Pagal želdynų plotų normas dideliuose miestuose nustatytas rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų minimalus plotas - ne mažesnis kaip 25-30 m² vienam gyventojui.

Marijampolėje yra tikslinga parengti ir patvirtinti Savivaldybės taryboje Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą, kuri padėtų spręsti svarbiausius uždavinius - išsaugoti esamą parkų ir skverų tinklą, formuoti naujus želdynus, suteikti želdynams juridinį statusą (t. y. parengti žemės sklypų ribų planus, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre) bei planingai vystyti ir prižiūrėti želdynų sistemą.

Siekiant maksimalios švaros ir tvarkos mieste, toliau vykdyti Savivaldybei priskirtų teritorijų valymą: gatvių, pėsčiųjų saugumo salelių, šaligatvių, laiptų, automobilių stovėjimo aikštelių, autobusų sustojimo stotelių, parkų , skverų ir kitų bendro naudojimo plotų valymą .

Taip pat numatoma vykdyti naminių gyvūnų (šunų, kačių) registraciją ir identifikaciją.

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje gyveno 3 mln.255 tūkst. gyventojų, t.y. 7 tūkst. mažiau negu 2009 m. Per paskutinius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 proc.). 2010 m. ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno apskrityje. Mažiausios apskritys – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės. Per paskutinius penkerius metus gyventojų skaičius padidėjo tik Vilniaus apskrityje (0,2 proc.). Kitose apskrityse – sumažėjo, ypač Utenos (6,1 proc.), Šiaulių (5,3 proc.), Alytaus (5,2 proc.), Tauragės (5,1 proc.) ir Panevėžio (4,8 proc).

Tarp kitų šalies savivaldybių Marijampolės savivaldybė išsiskiria gyventojų koncentracija. Čia 2010 m. gyveno 68303 gyventojai, iš jų 46256 t.y.67,7 proc. mieste ir 22047 t.y. 32,3 proc. kaime. Lietuvoje šie rodikliai tokie: miestuose gyvena 66,67% gyventojų, kaimuose – 33, 33 %. Taigi, Marijampolės savivaldybėje, lyginti su Lietuvos rodikliais, mieste gyvenančių asmenų procentas yra didesnis.

Marijampolės savivaldybė bei kitos įstaigos grupėms, kurioms reikia paramos, teikia socialines paslaugas. Socialines paslaugas teikiančios įstaigos: Marijampolės socialinės pagalbos centras, vaiko dienos centrai ( Šv. Vincento parapijos vaiko dienos centras, „Dangaus vaikai“; VšĮ Sasnavos vaiko dienos centras; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės vaiko dienos centras; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Patašinės vaiko dienos centras; Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vaiko dienos centras; Balsupių kaimo bendruomenės Vaiko dienos centras; Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje Marijampolės skyriaus vaiko dienos centras; Šunskų kaimo bendruomenės vaiko dienos centras „Spindulėlis; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Degučių vaiko dienos centras), Samarija gailestingumo namai, Marijampolės PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus globos lovos, VšĮ Vaiko tėviškės namai, Marijampolės apskrities vaikų globos namai, Laikinos vaikų globos namai „Šaltinėlis“, VšĮ Šv. Arkangelo Mykolo globos namai, Švč. Marijos globos namai.

Marijampolės savivaldybės duomenys apie labiausiai pažeidžiamas ir socialinėje atskirtyje esančias asmenų grupes yra šie:

 12253 pensinio amžiaus asmenys;

 352 vaikai su negalia;

 2048 asmenys, kuriems nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis;

 970 asmenų, kuriems nustatytas slaugos poreikis;

 191 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 377 vaikai;

 1750 daugiavaikių šeimų.

Būtent šios grupės ir yra tos grupės , kurioms neretai reikalinga įvairi socialinė parama ar pagalba.

2010 m. sausio 1 d. Marijampolės darbo biržoje įregistruoti 6835 bedarbiai, kurie sudarė 11,1 proc. visų darbingo amžiaus teritorijos gyventojų. Palyginti su 2008 m. pradžia, jų santykis su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi išaugo 2,5 karto.

Per 2009 metus į Marijampolės darbo biržą, ieškodami darbo kreipėsi 10293 asmenys – 78,3 proc. daugiau nei 2008 metais. Iš jų - 9850 buvo įregistruoti bedarbiais (Darbo biržos duomenys).

2009 metų pabaigoje darbo biržos klientais buvo 7774 ieškantys darbo asmenys, iš jų bedarbio statusą turėjo 6835 . Palyginti su 2008 m. bedarbių skaičius išaugo trigubai. Apie 53 proc. bedarbių registruotų darbo biržoje – darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, kas penktas – vyresnis nei 50 metų amžiaus, 36,2 proc. bedarbių gyvena kaimo vietovėse. Tarp bedarbių moterys sudarė 41,4 proc., vyrai – 58,6 proc. 31,3 proc. registruotų darbo biržoje neturintys profesinio pasirengimo, 11,0 proc. – ilgalaikiai bedarbiai, 15,2 proc. – jaunimas iki 25 metų amžiaus. Bedarbių struktūroje daugėja – vyrų, ilgalaikių bedarbių, jaunimo iki 25 metų amžiaus ir kaimo gyventojų dalis, mažėja – moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus ir nekvalifikuotų bedarbių dalis.

Išlaidos socialinei paramai savivaldybės biudžete sudarė:

 2008 m. – 9585,4 tūkst. Lt arba 6,9 proc. savivaldybės biudžeto;

 2009 m. – 8024,7 tūkst.. Lt arba 5,8 proc. savivaldybės biudžeto.

2 diagrama. Išlaidos socialiniai paramai Savivaldybės biudžete.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų departamento

Socialinės paramos skyrius

2009 m. palyginti su 2008 m. išlaidos socialinei paramai sumažėjo 16,3 proc., tačiau išlaidų socialinei apsaugai procentas bendro savivaldybės biudžeto sumažėjo 1,1 proc.

Iš valstybės biudžeto socialinei paramai buvo gauta pagal sutartis su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

 vaikų išmokoms – 13182,8 tūkst. Lt;

 šalpos išmokoms - 19119,7 tūkst. Lt;;

 nukentėjusių asmenų paramai - 21,9 tūkst. Lt;

 neįgaliųjų būsto programai vykdyti – 46,6,tūkst. Lt

Taigi, 2009 m. socialinės paramos lėšos, sudėjus savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, sudarė 40 395,7 tūkst. Lt. Tai yra 2799,0 tūkst. Lt arba 7,4 proc. daugiau palyginti su 2008 m.

Visi šie skaičiai taip pat lėmė didėjantį socialinės paramos būtinumą.

Socialinių problemų kelia vis didėjanti migracija. Būtent dėl migracijos daugėja be tėvų paliktų vaikų, vaikai išvyksta ir palieka vienus savo senus tėvus. Dėl to didėja socialinių paslaugų poreikis. Kita vertus, „protų“ nutekėjimo problema kyla dėl išsilavinusių ir profesionalių gyventojų emigracijos į kitas valstybes ir su tuo susijusių prognozių, jog jie ateityje nebeprisidės prie ekonominės, kultūrinės ir socialinės plėtros. Migracijos saldo Lietuvoje 2007 m. buvo 5244, Marijampolės savivaldybėje -151.

Kadangi 2009 m. ypač išaugo nedarbo lygis, mažėjo darbuotojų darbo užmokestis, daugeliui darbuotojų buvo trumpinamas darbo laikas (nemokamos atostogos, prastovos ir kt.)., 2009 m.. labai išaugo socialinių pašalpų skaičius. Palyginti su 2008 m., socialinių pašalpų skaičius padidėjo 2, 7 karto, lėšos socialinei pašalpai padidėjo 3,1 karto.

2 lentelė. Išlaidos socialinei pašalpai 2008-2009 m.

2008 m.

2009 m.

2009 m. palyginus su 2008 m., +,- proc.

Pašalpų skaičius, vnt

Suma, tūks.Lt

Pašalpų skaičius, vnt

Suma, tūks.Lt

Pašalpų skaičius

Suma

Socialinė pašalpa

4815

774,9

12892

2420,9

+267,8

+312,4

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų departamento

Socialinės paramos skyrius

2009 m. mažėjant gyventojų darbo užmokesčiui žymiai daugiau gyventojų kreipėsi dėl socialinės paramos mokiniams. Nemokami pietūs ir aprūpinimas mokinio reikmenimis skirtas 2905 mokiniams, t.y. 1,7 karto arba 32,7 procentais daugiau mokinių, negu 2008 m. Iš viso paramą mokiniams 2009 m. gavo 2905 mokiniai. Dėl lėšų trūkumo nebuvo skirtas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

3 lentelė. Parama mokiniams 2008-2009 m.

Paramos rūšis	2008 m.			2009 m.
Paramos rūšis	Priimtų prašymų skaičius, vnt.	Mokinių, kuriems skirta parama, skaičius	Šeimų, kurių vaikams skirta parama, skaičius	Priimtų prašymų skaičiu, vnt.	Mokinių, kuriems skirta parama, skaičius	Šeimų, kurių vaikams skirta parama, skaičius
Pietūs	1536	1665	956	2507	2819	1739
Pusryčiai	778	960	520	1119	1439	839
Maitinimas stovykloje	353	273	245	234	-	-
Parama mokinio reikmenims	1202	1537	860	1985	2620	1581
Iš viso	2189	1751	999	2835	2905	1793

Marijampolės savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų departamento

Socialinės paramos skyrius

Dėl sunkėjančios socialinės ekonominės situacijos bei nedarbo lygio didėjo asmenų skaičius, kurie kreipėsi dėl paramos maisto produktais iš intervencinių atsargų. 2009 m. dėl šios paramos kreipėsi 7590 asmenys, t.y. 2,5 karto daugiau nei 2008 m. (3048 asmenys).

Lyginti 2009 m. su 2008 m., sumažėjo išmokų vaikams skaičius, nes išmoka vaikui nuo 2009-03-01 buvo skiriama testuojant šeimos pajamas. Vienkartinių išmokų gimusiam vaikui saičius padidėjo 1,2 proc., pinigine išraiška šis padidėjimas sudarė net 33,4 proc. Didėjimo tendenciją lėmė išmokos dydžio pasikeitimas t.y. nuo 1040,00 Lt iki 1430,00 Lt.

2009 m. sumažėjo globos (rūpybos) išmokų skaičius 3,9 proc., pinigine išraiška tai sudarė 7,3 proc. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad padidėjo globotinių, gaunančių alimentus iš vaikų garantinio fondo, skaičius. 2009 m. 1,9 karto padidėjo išlaidos vienkartinei išmokai įsikurti, dėl to kad buvo pakeistas šios išmokos dydis, t.y. nuo 6750,0 Lt ši išmoka buvo padidinta iki 9750,0 Lt .

2009 m. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms sudarė 2535,1 tūkst. Lt.

2009 m. palyginti su 2008 m. išlaidos socialinėms paslaugoms sumažėjo 6,6 procento. Globos įstaigose dėl finansinių lėšų trūkumo buvo apgyvendinami tik tie asmenys, kurie už paslaugas buvo pajėgūs susimokėti patys (įskaitant valstybės dotaciją asmenims su sunkia negalia).

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo tikslai 2009 m. buvo:

1. Plėsti nestacionarias socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams, siekiant kuo ilgiau išlaikyti šių asmenų savarankiškumą kasdieninėje veikloje ir sumažinti šių asmenų socialinę atskirtį bei užtikrinti jų integraciją į visuomenę.

2. Užtikrinti kokybiškas, subalansuotas, socialiai teisingas ir ekonomiškai efektyvias socialines paslaugas, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir savivaldybės finansines galimybes.

3. Gerinti socialinių paslaugų kokybę.

4. Teikiant socialines paslaugas bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Iškelti tikslai buvo pasiekti:

Socialinės paslaugos 2009 m. namuose buvo pradėtos teikti 53 asmenims, t.y. 35,9 proc. daugiau negu 2008 m. Taigi, šių paslaugų poreikis 2009 m. išaugo labai žymiai. Viena iš priežasčių yra vietų trūkumas bendro tipo globos įstaigose. Paslaugos namuose buvo teikiamos 152 asmenims, t.y. 21,6, proc. daugiau asmenų negu 2008 m. Trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos PSPC Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo teikiamos 12 asmenų. Tačiau šios paslaugos buvo teikiamos tik tiems asmenims, už kuriuos nereikėjo mokėti iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos 2009 m. pradėtos teikti 8 šeimoms ir buvo teikiamos 59 socialinės rizikos šeimoms, 35 šeimoms šios paslaugos buvo nutrauktos. Tai 17 šeimų daugiau, negu 2008 m. 2010-01-01 paslaugos teikiamos 24 socialinės rizikos šeimoms.

Marijampolės savivaldybėje tenkinami poreikiai beveik visoms socialinėms paslaugoms. Tačiau vyrams trūksta vietų ilgalaikės socialinės globos paslaugų bendro tipo globos namuose. 2010-01-01 4 asmenys įrašyti į eilę pagalbos namuose paslaugoms gauti. Taip pat labai trūksta dienos socialinės globos namuose paslaugų, tačiau šių paslaugų negalime suteikti dėl finansinių lėšų trūkumo.

Savivaldybė taip pat neturi įstaigos, kuri teiktų trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas kūdikiams, vaikams su negalia, trūksta paslaugų socialinės rizikos asmenims.

2009 m. buvo įgyvendinama trylikta Neįgaliųjų socialinės integracijos programa. Metų pradžioje šiai programai buvo skirta 50 tūkst. Lt, tačiau patikslinus biudžetą, šios lėšos buvo sumažintos iki 26 tūkst. Lt, t.y. 7,7, karto lėšų buvo skirta mažiau, negu 2008 m. Visos lėšos skirtos šiai programai buvo įsisavintos.

Toliau buvo pritaikoma gyvenamoji aplinka neįgaliesiems: būstas pritaikytas 5 neįgaliesiems (panaudota 11 tūkst. Lt), 3,0 tūkst. Lt skirta apmokėti už neįgaliųjų baseino paslaugas, 1,8 tūkst. Lt skirta transporto paslaugoms, po 1,5 tūkst. Lt – testinėms juostelėms pirkti ir programai ,,Maistas ant ratų“ įgyvendinti. Likusios lėšos panaudotos kultūriniams ir sportiniams renginiams.

2009 metais 22 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, tai beveik 5000 tūkst. daugiau nei 2008 metais.

Būtent dėl migracijos daugėja be tėvų paliktų vaikų, vaikai išvykdami palieka vienus savo senus tėvus. Dėl to didėja socialinių paslaugų poreikis. Kita vertus, „protų“ nutekėjimo problema kyla dėl išsilavinusių ir profesionalių gyventojų emigracijos į kitas valstybes ir su tuo susijusių prognozių, jog jie ateityje nebeprisidės prie ekonominės, kultūrinės ir socialinės plėtros.

Savivaldybė organizuoja pirminę asmens sveikatos priežiūrą, vykdo nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą.

Įgyvendinant sveikatos politiką savivaldybėje, vienas pagrindinių vykdomo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas, geresnis gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas, aukštesnis paslaugų kokybės saugumas, prieinamumas ir racionalesnis išteklių panaudojimas, tobulinant ir atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą. Siekiama užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrolės sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymą ir informacijos sistemų plėtrą, skatinti profesinį tobulėjimą, stiprinti ir ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo sveikatą.

Marijampolės savivaldybės gyventojams pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PSP) paslaugas teikia VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC) ir 15 privačių PSP įstaigų. Prie VšĮ Marijampolės PSPC 2009 m. prisirašę 31 652 gyventojai, tai yra 46 proc. visų gyventojų, o prie individualių PSP įstaigų - 56 proc. Savivaldybės kaimo gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia 5 ambulatorijos (iš jų 4 privačios) ir 9 kaimo bendruomenės medicinos punktai – VšĮ Marijampolės PSPC padaliniai. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje (toliau – Skyrius) teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visiems savivaldybės gyventojams, vykdomos programos psichikos sveikatai gerinti ir priklausomybių prevencijai.

VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis aptarnauja 22 088 kaimo ir 46 560 miesto gyventojų., per mėnesį suteikiama 1031,7 paslaugų (iškvietimai mieste ir kaime, pervežimai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 983 ,,Dėl savininko turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų ir turto Marijampolėje, Palangos g. 1, perdavimo“ (Žin., 2010, Nr.82-4348) Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Marijampolės savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. VšĮ Marijampolės ligoninė – daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė - konsultacinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra. VšĮ Marijampolės ligoninėje per metus gydosi virš 13 000 stacionarinių ligonių, suteikiama apie 100 000 specializuotų antro lygio konsultacijų, teikiamos dienos chirurgijos, dienos stacionaro, hemodializės, kompiuterinės tomografijos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekamos sudėtingos operacijos. Ligoninėje dirba 745 darbuotojai.

Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamai savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrai vykdyti, Savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.1-288 įsteigta biudžetinė įstaiga - Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras). Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1-957 patvirtinta Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2009-2013 metų strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Šiame pagrindiniame Marijampolės savivaldybėje visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiame dokumente numatytas valstybinių ir savivaldybės visuomenės sveikatos programų ir pagrindinių visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendinimas. Strategijos tikslas – pagerinti Marijampolės savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę, mažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač daug dėmesio skirti dažniausioms mirties priežastims: širdies bei kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, psichikos sveikatos sutrikimams, kurti visoms socialinėms gyventojų grupėms sveiką aplinką.

2009 m. Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis įgyvendintos 36 visuomenės sveikatinimo programos ir projektai. Vykdomos neinfekcinių ligų ir onkologinių susirgimų prevencinės programos, tikslinės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei psichikos sveikatos gerinimo ir priklausomybių prevencijos programos: Vaikų ir paauglių tabako ir kitų rūkomųjų narkotinių medžiagų prevencija; Žmonių, turinčių psichikos negalią, socialinių įgūdžių lavinimas ir integracija į bendruomenę; Priklausomybės ligų (narkomanijos ir alkoholizmo) prevencijos programa Marijampolės savivaldybėje; Priklausomybių prevencija bei psichosocialinė parama šeimai; VVJC Marijampolės „Sniego gniūžtė“; Prevencinė programa ,,Linas“, įgyvendinamos programos vaikų sveikatai gerinti, vykdomos visuomenei informuoti aktualiais sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais skirtos programos. Savižudybių ir smurto problemoms spręsti 2009 m. vykdytos programos: Savižudybių prevencijos ir postvencijos programa Marijampolės savivaldybėje; Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms.

2009 m. atlikti pradiniai aplinkos triukšmo tyrimai ir jų higieninis įvertinimas 43 kontroliniuose Marijampolės savivaldybės taškuose (2008 m. - 23). Įgyvendintos 2 fizinės aplinkos vertinimo ir stebėsenos programos: Marijampolės savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų stebėsenos programa 2009 metams; Marijampolės savivaldybės šachtinių šulinių geriamojo vandens stebėsenos programa.

Socialinio būsto fondas plėtojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų pagal Socialinio būsto fondo plėtros programą. Šiuo metu ruošiama nauja Socialinio būsto fondo plėtros 2011-2013 metų programa, pagal kurią minėtos programos finansavimą siūloma sugrąžinti į planuotą 2009 ir 2010 metų lygį. Dėl ekonominio sunkmečio 2009 metais vietoje planuotų 100 mln. litų Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programai įgyvendinti skirta 14,8 mln. litų, o 2010 metais vietoje planuotų 125 mln. litų skirta 14 mln. litų. Naujoje programoje 2011 metais siūloma socialinio būsto fondo plėtrai skirti 100 mln., 2012 metais - 125 mln. litų, 2013 metais - 300 mln. litų. Vėliau Aplinkos ministerija teikia nutarimo projektą dėl einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo savivaldybėms. Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimas siejamas su Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, todėl kasmet savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai reikėtų skirti po 300 mln. litų.

Asmenų (šeimų), norinčių įsigyti socialinį būstą, skaičius nuolat didėja. Jei 2008 m. buvo 623 šeimos, tai 2009 m. jau 693 šeimos, t. y. padidėjo 70 asmenų (šeimų) arba 11 proc.

2009 m. 8 asmenims (šeimoms) išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos. Palyginti su 2008 m. (3 lentelė). Be to 21 asmeniui (šeimai) suteiktas gyvenamasis plotas bendrabutyje.2009 m. viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms pagal panaudos sutartis perduota 25, o patikėjimo teise 18 nekilnojamojo turto objektų .Pratęsta 2 nekilnojamojo turto nuomos ir 3 panaudos sutartys, naujai išnuomoti 4 objektai.

Marijampolės savivaldybės švietimo sistemos kaitą nuo 2000 metų lemia prastėjanti demografinė situacija ir kasmet mažėjantis mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose. Marijampolės savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr.1-672 patvirtino Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą (toliau tekste – Bendrasis planas). Bendrasis planas įgyvendinamas siekiant strateginio Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų pertvarkos tikslo – kurti visiems prieinamą, racionalią, efektyviai veikiančią, atvirą kaitai ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo sistemą, sudaryti prielaidas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui.

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus duomenimis per penkerius metus mokinių skaičius savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 25 procentais, - nuo 12516 2004-2005 mokslo metais iki 9383 2010-2011 mokslo metais. Finansuojamų klasių komplektų skaičius sumažėjo 26 procentais, - nuo 570 2004-2005 mokslo metais iki 422 2010-2011 mokslo metais. Duomenys pateikiami 2 lentelėje.

4 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičiaus kaita 2004-2010 metais

Mokslo metai	1-4 klasė		5-10 klasė		11-12 klasė		Iš viso
	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.
2004-05	3527	196	7020	300	1969	74	12516	570
2005-06	3406	185	6685	288	2088	79	12179	552
2006-07	3232	183	6374	276	2137	80	11743	539
2007-08	3035	177	6016	267	2078	80	11129	524
2008-09	2823	158	5656	253	1974	78	10453	489
2009-10	2682	143	5283	232	1923	74	9888	449
2010-11	2527	132	5033	221	1823	69	9383	422

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyrius

Daugiausia 28,3 procento sumažėjo 1-4 ir 5-10 klasių mokinių skaičius, 11-12 klasių mokinių mažėjo 7,4 procento.

Kasmet mažėjantis mokinių skaičius labiausiai lėmė 2008-2010 metais vykusius švietimo įstaigų tinklo pokyčius: per 2008-2009 ir 2009-2010 mokslo metus 6 vidurinės mokyklos buvo pertvarkytos į pagrindines mokyklas, gimnazijos baigtos pertvarkyti į keturmetes gimnazijas, 3 pagrindinės mokyklos pertvarkytos į pagrindinio ir pradinio ugdymo skyrius, veiklą nutraukė 2 pagrindinės mokyklos ir 4 pradinio ugdymo skyriai. 2010-2011 mokslo metais veikia 41 švietimo įstaiga, kurios steigėja yra Marijampolės savivaldybė. Jaunuosius marijampoliečius 2010-2011 m. ugdo 10 ikimokyklinių įstaigų ( iš jų 6 lopšeliai-darželiai ir 4 darželiai), 5 mokyklos-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 13 pagrindinių mokyklų, 2 vidurinės mokyklos (abi yra kaimiškojoje teritorijoje), 2 gimnazijos, 1 jaunimo mokykla, 1 suaugusiųjų mokymo įstaiga (Suaugusiųjų mokymo centras), 3 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos (Dailės, Muzikos mokyklos, Moksleivių kūrybos centras), Švietimo pagalbą teikia Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ir Marijampolės švietimo centras. Be to, veikia 2 bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo skyriai, 2 pagrindinio ugdymo skyriai, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius ir Suaugusiųjų mokymo centro Marijampolės pataisos namų skyrius.

Marijampolės mieste veikia ir kitų švietimo įstaigų, kurių steigėjas nėra Marijampolės savivaldybės taryba. Tai 2 nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, turinčios vidurinių mokyklų statusą: Marijonų gimnazija ir Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė mokykla (šių įstaigų steigėjai – religinės bendruomenės).

2010-2011 mokslo metais savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 9383 mokiniai. Iš šio skaičiaus Suaugusiųjų mokymo centre584, nevalstybinėse mokyklose bendrojo lavinimo mokyklose 697. Bendras mokinių skaičius palyginti su 2009 m. rugsėjo 1 diena sumažėjo 505 mokiniais.

Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai lėmė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose neliko antroje pamainoje besimokančių mokinių, o pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas mokosi 73,5 % 11-12 klasių mokinių.

2010-2011 mokslo metais mokyklose suformuoti 26 jungtiniai klasių komplektai (14 1-4 klasių, jungiančių 31 klasę, 9 5-8 klasių, jungiančių 18 klasių, ir 3 lavinamųjų klasių). Yra 3 jungtinių klasių komplektai, jungiantys po tris klases. Palyginti su 2009-2010 mokslo metais jungtinių klasių komplektų sumažėjo 4.

Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, bet kartu neigiamai veikia mokymo kokybę. Nepaisant to, tai būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą, sudaryti sąlygas ugdyti didelių negalių turinčius vaikus lavinamosiose klasėse.

Bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose esančias priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 560 vaikų.

5 lentelė. Priešmokyklinio ugdymo grupės (2010 m. rugsėjo 1 d. duomenimis)

Grupių skaičius

(iš viso)

Vaikų skaičius

(iš viso)

Grupių skaičius mokyk

lose

Vaikų skaičius mokyk

lose

Grupių skaičius mokyk

lose-darželiuose

Vaikų skaičius mokyk

lose-darželiuose

Grupių skaič.

ikimokykli

nėse

įstaigose

Vaikų skaičius ikimokyklinėse įstaigose

560

133

157

270

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyrius

2010 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis ikimokyklinių įstaigų, mokyklų-darželių, lopšelių ir darželių grupėse bei Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje buvo ugdoma 1514 vaikų, buvo suformuotos 15 lopšelio amžiaus ir 66 darželio amžiaus vaikų grupės. 2010 m. rugsėjo mėnesio duomenimis buvo 5 laisvos vietos lopšelio grupėse (2 įstaigose), 51 laisva vieta darželio grupėse (8 įstaigose) ir 48 laisvos vietos priešmokyklinio ugdymo grupėse (8 įstaigose).

2009-2010 mokslo metų pradžioje neformaliojo vaikų švietimo įstaigose buvo lavinami 1268 mokiniai. Iš to skaičiaus Muzikos mokykloje –633, Dailės mokykloje –270, Moksleivių kūrybos centre – 365. Įvertinus tai, kad neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikia ir 4 sporto įstaigos, galima tvirtinti, kad Marijampolės savivaldybės mokiniams sudarytos galimybės rinktis įvairius pomėgius tenkinančias neformaliojo švietimo įstaigas ir užsiimti turininga popamokine veikla.

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

Informacinės technologijos yra vienos svarbiausių šalies vystymosi prielaidų. Atsirado būtinybė diegti informacines sistemas visose veiklos srityse, kadangi tai lemia veiklos kryptis. Norima sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo pagal svarbiausius informacinės visuomenės plėtros rodiklius. Galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, dirbti su didelėmis duomenų bazėmis, greitai gauti ir perduoti informaciją yra ne visoms veiklos kryptims, kadangi informacinės technologijos yra brangios.

Pagal 2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų Ekonomikos augimo programos informacinė visuomenė visiems prioritetą , siekiama sumažinti geografinių ir ekonominių veiksnių nulemtą skaitmeninę atskirtį ir skatinti visuomenę plėtoti elektroninę infrastruktūrą.

Marijampolės savivaldybėje siekiama plėtoti informacinę sistemą. Siekiamas Tarybos posėdžių vaizdo transliacijos, interaktyvios posėdžių darbotvarkės stebėsenos, balsavimo rezultatų viešinimo mechanizmo sukūrimas. Siekiamas plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūros įrengimas iki tarybos posėdžių salės. Bus sudarytos sąlygos sparčiuoju ryšiu interaktyviai perduoti tarybos posėdžių vaizdą ir garsą visuomenei. Tokiu būdu gyventojai bus supažindinami su sprendimų priėmimo eiga ir savivaldybės politikų darbo procesu. Projekte taip pat numatytos kitos interaktyvios, patogios ir populiarios bendravimo priemonės tarp politikų ir piliečių. Įgyvendintos šios priemonės parodys, kad augantis informacinių technologijų panaudojimas yra būtinas veiklai.

Situacijos analizė

Vidaus aplinkos analizė

1. Teisiniai veiksniai

Marijampolės savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir vidaus dokumentais: Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Marijampolės savivaldybės administracijos nuostatais, kitais savivaldos institucijų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

2.Organizacinė struktūra

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir atstovaujamąją institucijas.

Marijampolės savivaldybės institucijas sudaro atstovaujamoji institucija, tai yra Savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra Savivaldybės administracijos direktorius, turintys vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesams tenkinti. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas.

Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar Savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

2007 m. vasario 25 d. išrinktos Marijampolės savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas pateikiamas 3 diagramoje.

3 diagrama. Tarybos mandatų pasiskirstymas

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Tarybos sekretorius

Marijampolės savivaldybės tarybą sudaro 27 tarybos nariai.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, kaip vykdomi Savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai.

Iš Savivaldybės tarybos narių sudaryti 6 tarybos komitetai: Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitetas, Finansų ir ekonomikos komitetas, Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetas, Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas ir Kontrolės komitetas.

Savivaldybės taryba iš 12 Savivaldybės tarybos narių sudarė Savivaldybės tarybos kolegiją. Kolegija yra Savivaldybės tarybos patariamasis organas. Į Kolegiją įeina meras, mero pavaduotojas, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai, išskyrus Kontrolės komitetą ir Tarybos narių, kurie nepriklauso frakcijoms, atstovas. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo, taip pat mero siūlymu spręsti dėl Savivaldybės tarybos sekretorius bei mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių bei kasmet nustatyti Savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą Savivaldybės tarybai.

Iš Savivaldybės tarybos narių sudarytos 4 frakcijos: „Kairioji politika Marijampolėje“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų.

Marijampolės savivaldybės taryba yra sukūrusi 15 nuolatinių komisijų bei tarybų. Sudėtingiems, svarbiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti Taryba sudaro laikinąsias komisijas. Šių komisijų paskirtis nagrinėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.

Kontrolieriaus tarnyba yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija, atskaitinga savivaldybės tarybai.

Tarybos sekretorius yra tiesiogiai pavaldus Marijampolės savivaldybės merui.

Marijampolės savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra Savivaldybės taryba, vadovas – Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai ,struktūriniai teritoriniai padaliniai ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia Savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su Savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Savivaldybės administracija sudaryta:

-iš šešių departamentų: Finansų ir biudžeto, Socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto, Teisės, Ūkio, Architektūros ir investicijų.

-iš keturių tiesiogiai savivaldybės administracijos direktoriui pavaldžių struktūrinių padalinių: Buhalterijos skyriaus, Informatikos ir informacijos skyriaus, Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos ir Viešųjų ryšių tarnybos, bei darbų saugos, karo prievolės, civilinės saugos specialistų bei kalbos tvarkytojo, kurie nėra struktūrinis padalinys.

-devynios seniūnijos tiesiogiai pavaldžios Savivaldybės administracijos direktoriui: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos, Šunskų, Degučių, Mokolų, Narto.

Iš viso administracijos struktūroje yra 23 skyriai ir tarnybos, 9 seniūnijos bei 5 struktūriniams padaliniams nepriklausantys valstybės tarnautojai.

3.Žmonių ištekliai

2009 m. Marijampolės savivaldybės administracijoje buvo pareigybių skaičius – 265, iš jų patvirtintos 159 valstybės tarnautojų pareigybės ir 105 pareigybės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

2010 m. vykdant taupymo programą buvo sumažintas pareigybių skaičius. Valstybės karjeros tarnautojų buvo sumažinta 11 etato, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis – 11,5.

2010 m. gegužės mėn. duomenimis Marijampolės savivaldybės administracijoje pareigybių skaičius – 241,5, iš jų patvirtintos 148 valstybės tarnautojų pareigybės ir 93,5 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto.

Marijampolės savivaldybės administracijoje yra patvirtintos 7 politikų pareigybės – meras, mero pavaduotojas, trys mero patarėjai bei vienas padėjėjas, Tarybos sekretorius ir Kontrolieriaus tarnybos - 4 pareigybės.

2010m. buvo užimtos 6 politikų pareigybės – meras, mero pavaduotojas, trys mero patarėjai ir Tarybos sekretorius.

2010 m. spalio mėn. duomenimis daugiausiai Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų turi A-9 pareigybinės kategoriją. Kiti turi B-7 kategoriją ir A-12 kategoriją. Darbuotojų pasiskirstymas 2009 m. ir 2010 m. pagal kategorijas pateikiamas 4 diagramoje.

4 diagrama. 2009–2010 m. Valstybės tarnautojų etatų pasiskirstymas pagal kategorijas

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Teisės departamento

Bendrasis skyrius

2010 m. kvalifikacines klases turėjo 130 iš 148 Marijampolės savivaldybės valstybės tarnautojų, įskaitant ir esančius tikslinėse atostogose. I klasė nesuteikta nei vienam valstybės tarnautojui, II klasė – 12 valstybės tarnautojų, III klasė – 118 valstybės tarnautojui, nesuteiktos klasės – 18 valstybės tarnautojų. Lyginant su 2009 m., 2010 m. kvalifikacinių klasių suteikta 4,2 proc. daugiau (žr. 5 diagramą ).

5 diagrama. 2008-2009 m. suteiktų kvalifikacinių klasių skaičius, vnt.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Teisės departamento

Bendrasis skyrius

Marijampolės savivaldybės administracijoje 86 procentai valstybės tarnautojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugiausiai valstybės tarnautojų priklauso amžiaus grupei nuo 51-55 metų.

4. Planavimo sistema

Marijampolės savivaldybės veiklos planavimas yra suskirstytas į tris kategorijas pagal apibrėžiamų veiklos rezultatų pasiekimo trukmę: ilgojo laikotarpio (7 metų) Marijampolės savivaldybės plėtros strateginis planas (toliau – MSPSP); vidutinio laikotarpio (3 metų) Marijampolės savivaldybės veiklos strateginis planas (toliau – SVP); trumpojo laikotarpio (1 metų) savivaldybės biudžetas.

2011 metais naujai pradedamas rengti ilgojo laikotarpio Marijampolės savivaldybės strateginis plėtros planas

Marijampolės savivaldybės tarybos 2005-01-28 sprendimu Nr. 1-453 patvirtintas Marijampolės savivaldybės plėtros iki 2010 metų strateginis planas, kuriame išskirti 4 savivaldybės plėtros prioritetai. Prioritetams įgyvendinti suformuluota 22 tikslai ir 62 uždaviniai, už kurių įgyvendinimą paskirti atsakingi Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir kitos Savivaldybei pavaldžios institucijos bei įstaigos.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2008-10-27 sprendimu Nr. 1-526 patvirtintas Marijampolės miesto teritorijos bendrasis planas.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2008-10-27 sprendimu Nr. 1-525 patvirtintas Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

Marijampolės savivaldybės plėtros strateginis planas yra susijęs ir su Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijų bendraisiais planais, kuriuose numatytos teritorinės raidos perspektyvos.

Strateginis veiklos planas rengiamas remiantis visais aukščiau minėtais Marijampolės savivaldybės planais, kadangi jie visi yra susiję.

Kiekvienais metais kovo-gruodžio mėn. bus atnaujinamas SVP, numatoma Savivaldybės veikla ateinantiems trejiems metams. SVP nurodo tikslus, programas ir uždavinius, kuriuos Savivaldybė ketina įgyvendinti, siekdama ilgalaikių strateginių tikslų, išdėstytų Marijampolės savivaldybės strateginiame plėtros plane.

5. Finansiniai ištekliai ir apskaita

Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų pagrindinis finansavimo šaltinis – biudžetas. Be savivaldybės biudžeto, Savivaldybė savo tikslams įgyvendinti naudoja Savivaldybės privatizavimo fondo lėšas bei kasmet įvairiems projektams įgyvendinti pritraukiamus finansavimus iš kitų šaltinių, pvz., Europos Sąjungos paramos lėšos, valstybės biudžeto lėšos ir pan.

Savivaldybės biudžetas sudaromas pagal Savivaldybės tarybos patvirtinto SVP plano programas, savivaldybės asignavimų valdytojų pateiktas programų sąmatas.

2010 m. Savivaldybės biudžete asignavimai buvo paskirstyti 74 asignavimų valdytojui:

 Savivaldybės kontrolieriaus tarnybai;

 Savivaldybės administracijai (Savivaldybės administracijos direktoriui);

 6 kaimiškosioms seniūnijoms;

 Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai;

 Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stočiai;

 Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui;

 6 biudžetinėms kultūros įstaigoms;

 5 biudžetinėms sporto įstaigoms;

 Marijampolės socialinės pagalbos centrui;

 Igliaukos socialinės pagalbos centras

 Marijampolės pedagoginei psichologinei tarnybai;

 46 biudžetinėms švietimo įstaigoms (10 darželiams, 6 mokykloms-darželiams, 27 mokykloms, 3 kitoms švietimo įstaigoms).

Savivaldybės administracijos direktorius valdo didžiausią dalį savivaldybės biudžeto asignavimų, pavesdamas patvirtintas programas vykdyti atitinkamiems Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams (skyriams bei tarnyboms), o jas koordinuoti departamentų direktoriams.

Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos palaipsniui augo kiekvienais metais. 2008 metais savivaldybės biudžetas išaugo iki 146897,7 tūkst. Lt. Patvirtintos 2009 m. biudžeto pajamos sudarė 147326,5 tūkst. Lt, tačiau sumažinus 2009 m. biudžetą, pajamos sumažėjo iki 138772,1 tūkst. Lt. 2010 metų savivaldybės biudžeto patvirtintas planas buvo 117199,4 tūkst. Lt, tačiau 2010 metais biudžetas išaugo iki 134210,6 tūkst. Lt. Biudžeto dinamika pateikiama 6 diagramoje.

6 diagrama. Marijampolės savivaldybės 2004-2009 m. biudžeto dinamika

Duomenų šaltinis: : Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

2010 m. didžiausią biudžeto pajamų dalį sudarė pajamų ir pelno mokesčiai – 49319,9 tūkst. Lt bei dotacijos – 61558 tūkst. Lt Palyginti su 2009 m. patvirtintu biudžetu, 2010 m. biudžeto apimtis sumažėjo tik 3,29 proc., iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sumažėjo 23,6 proc.; dotacijos padidėjo 0,6 proc.; turto mokesčiai padidėjo 17,3 proc. ( žr. 7 diagrama).

7 diagrama. Marijampolės savivaldybės 2007-2009 m. patvirtinta biudžeto pajamų struktūra, tūkst.Lt

Duomenų šaltinis: : Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

2010 m. Marijampolės savivaldybės biudžetas buvo įvykdytas 114,5 proc. Iš prognozuotų 117199,4 tūkst. Lt buvo surinkta 134210,6 tūkst. Lt pajamų. Mokesčių gauta – 114,9 proc.; dotacijų – 98,6 proc., materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų surinkta mažiausiai, tik 3,32 proc. 5 lentelėje pateikiama biudžeto įvykdymo ataskaita.

6 lentelė. Marijampolės savivaldybės 2010 m. biudžeto įvykdymo ataskaita, tūkst. Lt

Pavadinimas	Patikslintas planas	Įvykdyta	Įvykdyta procentais
Gyventojų pajamų mokestis	33504,1	39980,9	119,3
Dotacijos	62277,9	61558,0	98,8
Kitos pajamos	30335,3	25534,9	84,1
Turto mokesčiai	4445,0	5564,2	125,2
Apyvartos lėšos biudžeto lėšų stygiui dengti	1499,9	1499,9	100
Iš kitų savivaldybių gautos mokinio krepšelio lėšos	72,7	72,7	100,0
IŠ VISO ĮPLAUKŲ	132134,9	134210,6

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

Kaip matome, geriausiai įvykdytos dotacijos bei surinkti mokesčiai. Prognozuojama, kad dėl sunkios ekonominės situacijos gali būti ir toliau nesurenkami mokesčiai.

Kitas savivaldybės veiklos finansavimo šaltinis yra Savivaldybės privatizavimo fondas. Į šio fondo sąskaitą pervedamos lėšos už privatizuojamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, jo kaupimą ir naudojimą. Savivaldybės privatizavimo fondo lėšos naudojamos investicijoms į savivaldybės nekilnojamojo turto gerinimą, ilgalaikiam turtui įsigyti, dalis lėšų skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui remti. 2010 m. privatizavimo fondo pajamos sudarė 813,3 tūkst. Lt, t.y. 15,6 proc. daugiau palyginti su 2009 m. (126,5 tūkst. Lt).

Marijampolės savivaldybės bendras kreditorinis įsiskolinimas 2010 m. gruodžio 31 d . sudarė 30,1 mln. Lt, iš to skaičiaus biudžeto lėšos sudarė 27,7 mln. Lt. Negrąžintų paskolų likutis nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. padidėjo nežymiai nuo 24,2 mln. Lt iki 24,7 mln. Lt .

6. Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos

Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje www.marijampole.lt-skleidžiama informacija apie Savivaldybės funkcijas, struktūrą, veiklą, asmenys skatinami dalyvauti valstybės valdyme, teikiamos viešosios paslaugos elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Elektroninių paslaugų sistemoje paviešinti savivaldybėje teikiamų paslaugų aprašymai, teikimo tvarka, paslaugoms gauti reikalingos dokumentų formos. Šiuo metu iš viso sistemoje paviešintos 175 paslaugos. Internetu galime teikti tik 2 lygio e. paslaugas, kai asmenys gali internetu parsisiųsti formas, jas užpildyti ir atsispausdinti, tačiau formą į savivaldybę turi atnešti patys. Trečio ir ketvirto lygio paslaugoms teikti reikalingas elektroninis parašas, kurio įgyvendinimas Lietuvoje vis dar nebaigtas.

Savivaldybėje nuo 2002 metų įdiegta dokumentų valdymo sistema KONTORA. 2010 m. KONTOROS vartotojų skaičius - 135, jų galėtų būti ir dar daugiau, jeigu Savivaldybė atsisakytų popierinių dokumentų ir naudotų tik elektroninius dokumentus. Neturime KONTOROS priežiūros sutarties, nors jau seniai jaučiame poreikį naujoms KONTOROS funkcijoms ir moduliams.

Marijampolės savivaldybės administracijoje nuolat didėja kompiuterių skaičius. 2009 metus palyginti su 2002 metais, kompiuterių skaičius padidėjo 2,1 karto, nuo 118 iki 240. Palyginanti su 2008 m., 2009 m. kompiuterių skaičius sumažėjo 7,6 proc. Kompiuterių skaičiaus kitimą žiūrėti 8 diagramoje.

8 diagrama. Kompiuterių skaičiaus kitimas 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Informatikos ir informacijos skyrius

Kompiuterių techninės bazės atnaujinimas buvo vienas iš pagrindinių tikslų 2008 metais. Todėl, atsižvelgus į pagerėjusią padėtį, buvo nutarta 2009 m. naujų kompiuterių neįsigyti (žr. 9 diagramą).

9 diagrama. Naujų kompiuterių įsigijimo dinamika 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Informatikos ir informacijos skyrius.

Marijampolės savivaldybės administracijoje 2009 m. kompiuterių skaičius palyginti su 2008 metais sumažėjo 20 vnt. 11 kompiuterių perduoti Socialinės pagalbos centrui perkėlus seniūnijų socialinės paramos darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatus į Socialinės pagalbos centrą. Devyni kompiuteriai susidėvėję ir nurašyti.

Savivaldybės administracijoje naudojama apie 20 informacinių sistemų. Būtų idealu sujungti visas IS į vieną visumą. Bet tai įvyks dar negreitai.

Vykdant pasėlių deklaravimą, seniūnijoms būtinas spartusis interneto ryšys. Savivaldybei 2008 m. prijungus seniūnijas per RAIN optinį ryšį bei padidinus interneto spartą nuo 10 Mb/s iki 30 Mb/s, nuo 2009 m. seniūnijos be trikdžių galėjo įbraižyti planus į žemėlapius. Be to, šis ryšys yra naudojamas ne tik Žemės ūkio skyriaus funkcijoms vykdyti, bet ir seniūnijų prijungimui prie savivaldybės administracijos vietinio kompiuterinio tinklo, t. y. gyvenamosios vietos administravimo funkcijai vykdyti, seniūnijų ir savivaldybės bendrai dokumentų valdymo sistemai, socialinių darbuotojų darbui naudojamos programinės įrangos bendram duomenų tvarkymui. Taip pat seniūnijos, jungdamosi per savivaldybės kompiuterinį tinklą, naudojasi Registrų centro, Gyventojų registro informacinėmis duomenų bazėmis, ko dėl techninių kliūčių negalėjo daryti iki tol.

Tokiu būdu visų seniūnijų darbuotojai gali naudotis Savivaldybėje įdiegtomis informacinėmis sistemomis: KONTORA, Savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema INFOLEX. Teisės aktų paieškos sistema LITLEX, Socialinės paramos informacine sistema PARAMA ir Socialinės paramos šeimai informacine sistema SPIS.

2009 m. savivaldybėje kovo mėn. pradėjo veikti „vieno langelio“ sistema. Svarbiausias jos tikslas - efektyvesnis ir skaidresnis gyventojų aptarnavimas.

Siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimą Savivaldybės administracijoje būtina modernizuoti informacines sistemas ir plėsti e. paslaugų teikimą pasinaudojant ES parama. Būtina teikti aukštesnio nei 2 lygio e. paslaugas. Manome, kad aukštesnio nei 2 lygio e. paslaugoms teikti būtina bendra (tobula sistema, su integruotais registrais) informacinė sistema visose savivaldybėse. Labai gaila, kad Elektroninių paslaugų sistema EPS, kurios sukūrimą inicijavo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV, įdiegta visose apskrityse (per apskritis ir savivaldybėse), nebuvo tobulinama/plečiama ir dėl savo trūkumų ji jau praktiškai „numirė“.

Savivaldybės administracija pateikė paraišką Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonei „Elektroninė demokratija: regionai“, finansavimui gauti. Šiuo metu įgyvendinant projektą sukurta savivaldybės teisės aktų paieška su aktualia redakcija, patogus Tarybos sprendimų projektų viešinimas, sprendimų projektų komentavimas. Dabar įgyvendinamo projekto metu įdiegiama nauja savivaldybės interneto svetainė, įdiegiama galimybė transliuoti Savivaldybės tarybos posėdžius.

7. Vidaus darbo kontrolė

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1253) numatyta, kad savivaldybių administracijose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba atlieka finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atliekamo audito išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba atlieka vidaus auditą, t. y. vykdo nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą Savivaldybės administracijoje, jai pavaldžiuose ir jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, siekdama užtikrinti jų veiklos gerinimą. Tarnyba atlikdama savo veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vidaus audito metodika ir kitais teisės aktais.

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS (SSGG ANALIZĖ)

I. Stiprybės

 Nuosekliai įgyvendinamas Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrasis planas ir sudarytos prielaidos gerinti ugdymo proceso kokybę.

 Dalyvavimas ,,Mokyklų tobulinimo programos“ plius bei įvairiuose renovacijos projektuose atveria mokykloms galimybes stiprinti materialinę bazę, gerinti ugdymo sąlygas bei edukacines aplinkas.

 Savivaldybėje tenkinami mokinių sportinės, meninės saviraiškos poreikiai organizuojant varžybas, konkursus, festivalius, šventes, projektus, akcijas.

 Savivaldybėje skiriamas didelis dėmesys ir lėšos vaikų vasaros poilsiui organizuoti.

 Sparčiai išaugusi socialinių paslaugų įvairovė, padidėjęs Savivaldybės, kaip pagrindinės socialinių paslaugų organizatorės, bei socialinių darbuotojų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas.

 Pakankamai išplėtotos paslaugos neįgaliesiems, stiprus Marijampolės socialinės pagalbos centras, teikiantis mišrias socialines paslaugas neįgaliems, seniems, vienišiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, benamiams, socialinės rizikos asmenims, globojamiems ir tėvų globos laikinai netekusiems vaikams.

 Vystoma ir plečiama savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

 Atidarytas naujas sąvartynas. Atliekos tvarkomos pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

 Savivaldybėje sukurta ir plėtojama strateginio valdymo sistema.

 Savivaldybėje dirba kvalifikuotas personalas. Nuolat keliama darbuotojų kvalifikacija seminaruose bei įvairiuose mokymuose.

 Savivaldybėje įdiegta „vieno langelio“ sistema, padedanti užtikrinti efektyvesnį ir kokybiškesnį gyventojų aptarnavimo procesą.

 Savivaldybė turi stiprius ryšius su kaimynėmis savivaldybėmis bei užsienio šalių partneriais.

 Įdiegta vidaus audito sistema.

 Kompiuterizuotos darbo vietos.

 Atnaujinta Savivaldybės interneto svetainė, įdiegta elektroninė dokumentų valdymo informacinė sistema KONTORA, Savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema INFOLEX, teisės aktų paieškos sistema LITLEX, Socialinės paramos informacine sistema PARAMA ir Socialinės paramos šeimai informacine sistema SPIS sistema.

 Tinkamai panaudojami turimi finansiniai ištekliai.

II. Silpnybės

 Komplektuojant klases ir grupes nepakankamai išnaudotos LR Vyriausybės nutarimu suteiktos galimybės integruotai ugdomą specialiųjų poreikių mokinį prilyginti dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams.

 Lopšeliuose-darželiuose nepakankamai formuojama grupių 1-1,5 metų vaikams.

 Mokyklose nepasinaudojama teisės aktų teikiamomis galimybėmis individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį.

 Ne visose įstaigose pavyksta užtikrinti vaikų saugumą, yra mokinių, patiriančių bendraamžių patyčias, smurtą.

 Pasirinktas specialiųjų poreikių mokinių ugdymo visiškos integracijos forma modelis kelia didelių sunkumų mokytojams.

 Nepakankama užimtumo politikos ir socialinės paramos sanglauda: socialinės apsaugos sistema ne visada motyvuoja darbui, neretai sudarydama paskatas išlaikytinių nuostatoms atsirasti ir įsitvirtinti.

 Įvairių socialinių paslaugų paklausa yra didesnė, nei galimybė jas suteikti: trūksta vietų psichoneurologiniuose pensionatuose, trūksta paslaugų psichikos ligomis sergantiems asmenims, nėra priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitacijos įstaigos.

 Netolygiai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas – trūksta socialinių paslaugų įstaigų kaimiškosiose seniūnijose.

 Mišrių komunalinių atliekų surinkimo sistema neskatina gyventojų rūšiuoti atliekas.

 Administracijos struktūrą, darbo organizavimą bei darbuotojų kaitą lemia Savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai.

 Socialinės paramos paklausa didesnė, nei galimybė ją suteikti.

 Riboti finansiniai ištekliai nepakankamai motyvuoja ir skatina darbuotojus.

 Nėra matuojamas klientų/piliečių pasitenkinimas Savivaldybės teikiamomis paslaugomis.

III. Galimybės

 Baigiamas įgyvendinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas Marijampolės savivaldybėje sudaro galimybę tenkinti gyventojų poreikius ir siekti aukštos ugdymo kokybės.

 Marijampolės savivaldybei perėmus Marijampolės švietimo centro steigėjo funkcijas, yra galimybė tobulinti dalykinių būrelių metodinę veiklą, stiprinti ir efektyvinti mokytojų gerosios patirties sklaidą įgyvendinant ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategiją, organizuoti įvairesnius mokytojų labiau atitinkančius kvalifikacijos kėlimo renginius.

 Išplėtota priešmokyklinio ugdymo sistema sudaro prielaidas sėkmingai rengtis mokyklai ir sukuria lygias mokyklinio starto galimybes įvairių gebėjimų vaikams.

 Egzistuojantys išoriniai finansavimo šaltiniai (ES finansinė parama), sudaro sąlygas įgyvendinti savivaldybės visuomenei svarbius projektus.

 Nevyriausybinis sektorius gali būti sėkmingai panaudotas sporto, kultūros bei socialinių paslaugų kokybinei plėtrai užtikrinti.

 Didėjantis vietinio turizmo susidomėjimas Lietuvoje, sudaro galimybes plėtoti ir vystyti turizmo infrastruktūrą.

 Ekonomikos plėtra derinama su teisingai orientuota, asmens motyvaciją skatinančia socialine ir užimtumo politika, suteikia galimybę ženkliai sušvelninti ir ilgainiui išspręsti užimtumo, aprūpinimo būstu, skurdo, socialinės atskirties, nepakankamo socialinės apsaugos lygio problemas.

 Strateginio planavimo sistemos tobulinimas, orientuoto į rezultatus valdymo principų diegimas, strateginių planų stebėsena.

 Didėjantis gyventojų susidomėjimas savivaldybės veikla, sudaro galimybes kurti ir vykdyti įvairias gyventojų apklausas.

IV. Grėsmės

 Sunkiai atsigaunanti Lietuvos Respublikos ekonomika, nedarbas, nedidėjantis įvairių sričių darbuotojų apmokėjimas už darbą, skatina jaunimo emigraciją.

 Kaimo ir miesto raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu.

 Nelanksti ir sudėtinga vaikų nukreipimo į vaikų socializacijos centrus tvarka: nėra efektyvių priemonių vaikus, linkusius į nusikaltimus, agresiją bei keliančius grėsmę kitų vaikų saugumui, nusiųsti į šias įstaigas.

 Blogėja ikimokyklinio ugdymo vaikų, mokinių sveikatos indeksas.

 Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo reikalavimai kelia grėsmę vidurinio ugdymo programai vykdyti savivaldybės kaimo teritorijoje esančiose vidurinėse mokyklose.

 Nepalanki demografinė situacija kelia realią grėsmę kai kurių kaimiškoje teritorijoje esančių mokyklų sunykimui.

 Mokyklos turi per mažai mokinių drausminimo ir tėvų atsakomybės pareikalavimo už vaikų pražangas ir netinkamą elgesį instrumentų.

 Automobilių grūstys mieste, reikalauja gatvių, sankryžų ir tiltų plėtros bei rekonstrukcijos.

 Prognozuojamas tolesnis visuomenės senėjimas gali padidinti poreikį socialinių paslaugų išlaidoms ir priversti santykinai mažinti socialines išmokas.

 Dėl nepakankamo gyventojų sąmoningumo ir nemažo mokesčio už atliekų tvarkymo paslaugas, dalis atliekų gali patekti į nelegalius sąvartynus.

 Nepakankama ilgalaikių ir trumpalaikių planų stebėsena, mažina strateginio planavimo gaunamą naudą.

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI:
Kodas 01	Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas Sukurti saugią socialinę aplinką, teikiant kokybiškas socialinės paramos, švietimo, turizmo, sporto, kultūros ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
01	Sveikatos apsaugos programa
02	Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programa
03	Švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programa.
04	Turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programa
05	Kultūros veiklos ir plėtros programa
Efekto kriterijai: E-01-01 Nedarbo lygis Marijampolės savivaldybėje, proc.<9,0 Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. E-01-02 Socialinių paslaugų poreikio patenkinimo procentas-asmenų (šeimų), kuriems patenkintas socialinių paslaugų poreikis, santykis su skaičiumi asmenų (šeimų), kuriems įvertintas socialinių paslaugų poreikis, > 84.0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius E-01-03 50-100 balais įvertintų abiturientų, laikiusių valstybinius brandos egzaminus, dalis proc. >41,0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius E-01-04 Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą nuo išklausiusių 12 klasės kursą dalis ((%)>95.0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius E-01-05 Vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientų, besimokančių aukštosiose mokyklose dalis ((%) >78,9 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius
Kodas 02	Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas Efektyviai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius vystyti konkurencingą ekonominę aplinką verslui ir kaimo plėtrai bei gerinti valdymo kokybę.
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
06	Savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programa
07	Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa
08	Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programa
09	Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa
Efekto kriterijai: E-02-01 Gyventojų metinė kaita. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m E-02-02 Verslumo lygis (savivaldybėje veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų), vnt .>22,8 Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m E-02-03 Įgyvendintų projektų, finansuojamų iš ES fondų paramos dalis nuo pateiktų paraiškų skaičiaus, proc. 100 (Duomenų šaltinis: Architektūros ir investicijų departamento Planavimo ir investicijų skyrius) E-02-04 Įregistruotų ūkininkų ūkių skaičius, vnt. <2196 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius
Kodas 03	Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas Gerinti aplinkos kokybę, sukuriant švarią ir saugią visuomenės aplinką.
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
10	Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programa.
11	Aplinkos apsaugos programa
12	Teritorijų planavimo programa
Efekto kriterijai: E-03-01 Kelių eismo įvykių skaičius per metus, vnt. Duomenų šaltinis: Marijampolės policijos komisariatas E-03-02 Užregistruota nusikalstamų veikų per metus, vnt.<1350 Duomenų šaltinis: Marijampolės policijos komisariatas

Strateginio veiklos plano priedai

1 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr. 01) aprašymas.

2 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr.01) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

3 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) aprašymas.

4 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

5 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) aprašymas.

6 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

7 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) aprašymas.

8 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

9 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) aprašymas.

10 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

11 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) aprašymas.

12 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

13 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) aprašymas.

14 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

15 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) aprašymas.

16 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

17 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) aprašymas.

18 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

19 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) aprašymas.

20 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

21 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) aprašymas.

22 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

23 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) aprašymas.

24 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

25 priedas. Marijampolės savivaldybės 2011-2013 metų strateginio veiklos plano bendras lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai.

______________