MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2012–2014 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2012 m. vasario 27 d. Nr. 1-387

Marijampolė

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr.25-1177; Nr.51-2480; Nr.86-4525; 2011, Nr.52-2504) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 10 straipsnio 5 dalimi, Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279; 2011, Nr. 50-2444), Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės 2012–2014 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Pavesti programų koordinatoriams, patvirtintiems Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr.DV-592, vykdyti Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo priežiūrą.

 

 

 

Savivaldybės meras

Vidmantas Brazys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilija Ramanauskaitė

Gintarė Labutytė

 

 

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2012 m. vasario 27 d. sprendimu nr. 1-387

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2012–2014 METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

Marijampolės savivaldybės misija – užtikrinti Marijampolės savivaldybės gyventojams jaukesnį, saugesnį bei geresnį gyvenimą, teikiant aukštos kokybės viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas, tenkinant bendruomenės poreikius bei interesus.

 

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė

 

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Lietuvai esant Europos Sąjungos bei NATO nare, taip pat nuo 2007 m. gruodžio 21 d. tapus Šengeno zonos nare, Marijampolės savivaldybė organizuodama savo veiklą privalo atsižvelgti į ES privalomojo pobūdžio teisės aktus – direktyvas, reglamentus, sprendimus ir svarbesnius rekomendacinio pobūdžio dokumentus.

2008 m. gruodžio mėnesį buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa. Vyriausybės veiklos programa yra svarbus dokumentas savivaldybėms, nes joje apibrėžtos pagrindinės mokesčių, valstybės ir savivaldybių valdymo reformų gairės.

2012 metais Lietuvoje vyks Seimo rinkimai. Po rinkimų pasikeitus parlamento ir Vyriausybės sudėčiai, keisis Vyriausybės programa, gali keistis įstatymų bazė. Prioritetinių Vyriausybės programos veiklos sričių ir krypčių korekcija nacionaliniu lygmeniu, įstatymų bazės pokyčiai turės įtakos ir savivaldos lygmens veiklos planavimui.

Nuo 2010 m. liepos 1 dienos Lietuvoje apskričių viršininkų pareigybės ir apskričių viršininkų administracijos panaikintos, tačiau apskritys, kaip teritoriniai šalies vienetai paliktos.  Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, dalis funkcijų deleguotos ministerijoms, dalį vietinės reikšmės paslaugų teikimo administravimo funkcijų perėmė savivaldybės.

2011 m. vasario 27 d. įvyko Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai. Savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams.

Svarbiausias Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo vadovaujasi Marijampolės savivaldybė yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 2011 m. balandžio 19 d. priimtos  Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos. Daug pakeitimų įstatyme skirta Savivaldybės tarybos kompetencijos bei mero ir jo pavaduotojų statuso reglamentavimui.

Europos Komisija 2007 m. balandžio 28 d. patvirtino Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, kurios tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Tikslui įgyvendinti Europos Komisija patvirtino keturias veiksmų programas:

       Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Ji skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

       Ekonomikos augimo veiksmų programa. Šiai programai numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. lėšų numatoma skirti ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

       Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Programa turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Taigi gyvenimo aplinkai ir kokybei gerinti, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 39,08 proc. visos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos.

       Techninės paramos programa. Specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta administruoti teminėms veiksmų programoms. Šiai veiksmų programai skirta 1,4 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

1 diagrama. Programų pasiskirstymas pagal lėšas.

Duomenų šaltinis: www.esparama.lt

 

Diagramoje pateikiamas programų pasiskirstymas pagal lėšas. Kaip matome, daugiausiai lėšų skirta Ekonomikos augimo veiksmų programai.

Remiantis naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. ES fondai – tai tas finansavimo šaltinis, kurį reikia maksimaliai išnaudoti.

 

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

 

Makroekonominiai rodikliai. Esant ekonominiam sunkmečiui, Lietuvos ekonomika stabilizavosi ir ekonomikos kritimas 2010 m. sulėtėjo. Išankstiniais duomenimis Lietuvos ekonomika pradėjo augti, todėl galima tikėtis, kad ir  toliau tęsis ūkio augimas. 2010 metų pabaigoje akivaizdžiai prasidėjęs investicijų atsigavimas tęsiasi 2011 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybos pajėgumų, užtikrinančių 2,5 proc. BVP augimą 2012 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2013–2014 metais BVP augimas sulėtės atitinkamai iki 3,7 ir 3,4 procento. Nors nedarbo lygis Lietuvoje vis dar išlieka aukštas (2011 m. I ketvirtį – 17,2 proc., 2011 m. II ketvirtį – 15,6 proc.), 2011 metų I pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad laisvos darbo vietos gana greitai užimamos, todėl dėl neužimtų darbų vietų didelių nuostolių neturėtų patirti. Šiuo metu Lietuvoje stebimas ankstyvas darbo rinkos kilimas yra neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios. Finansų ministerijos duomenis 2011 metų nedarbo lygis sieks 15,6 proc., o 2012–2014 metais planuojamas nedarbo lygis atitinkamai 14,0 , 13,0 ir 11,5 procento.

2011 m. palyginti su 2010 m. metinė infliacija sudarė 4,5 procento. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, transporto prekės ir paslaugos ir atpigusios ryšių bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per metus pabrango 5,5 procento, paslaugos – 1,05 procento.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus ( pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 ketvirčiu) padidėjo: šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje – po 2 procentus, o privačiajame sektoriuje – 2,3 procento. Didžiausia teigiama bruto darbo užmokesčio dinamika buvo Kauno (3,65 proc.) ir Panevėžio (3,03 proc.) apskrityse. Lėčiausiai pajamos augo Klaipėdos (0 proc.) ir Tauragės (0,24 proc.) apskrityse. Vilniaus apskrities rodiklis buvo šiek tiek aukštesnis negu šalies (2,05 proc.). Šiuo metu bruto darbo užmokesčio skirtumų augimo tendencija yra nežymi, tačiau augant bendram pajamų lygiui skirtumai gali išaugti. Makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

 

 

1 lentelė. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
Makroekonominiai rodikliai	2010	Projekcija 2011 lapkritis
		2011	2012	2013	2014
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt	1988,1	2027,9	2088,5	2173,9	2279,0
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis	17,8	15,6	14,0	13,0	11,5
Vartojimo augimas, grandine susietos apimties augimas, proc.	-4,5	4,3	2,8	3,7	3,9
BVP augimas/grandine susietos apimties augimas, proc.	1,4	5,8	2,5	3,7	3,4

Duomenų šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Siekiant išanalizuoti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, skaičiuojamas regionų bendrasis vidaus produktas (BVP), leidžiantis įvertinti apskričių indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. Apskritys skiriasi pagal plotą, gyventojų skaičių, ekonominės veiklos struktūrą ir bendrą ekonomikos išsivystymo lygį. Tai lemia skirtingą bendrojo vidaus produkto apimtį apskrityse. Ypač tai akivaizdu palyginus vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį apskrityse su šalies vidurkiu.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo 7,7 procento.

Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui 2010 m. padidėjo Marijampolės ir Telšių apskrityse – 9,7 procento, taip pat Tauragės (9,1 proc.) ir Šiaulių (8,3 proc.) apskrityse, o šalies nominalusis BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 5,1 procento.

Kaip ir ankstesniais metais, palyginus vienam gyventojui tenkantį BVP su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (149,29 proc.) ir Klaipėdos (111,3 proc.) apskritys. 2010 m. atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Tauragės apskričių.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI) išskiriamos kaip vienas iš svarbiausių ekonominio augimo veiksnių, todėl svarbu, kad TUI didėtų, didintų šalies ar savivaldybės kapitalą, didintų konkurencingumą. Lietuva visokeriopai stengiasi pritraukti tarptautinį kapitalą. TUI investuotojais gali būti užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys.

Statistikos departamento duomenimis tiesioginės užsienio investicijų srautas 2011 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų , t.y. 4,3 proc. BVP. Palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 202,8 mln. litų, arba 21,1 procento, o palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu (tuomet buvo TUI nutekėjimas) - 1,5 mlrd. litų. TUI įplaukų padidėjimą Lietuvoje lėmė kito kapitalo srauto padidėjimas ir neigiamo reinvesticijų srauto sumažėjimas.

Per šių metų pirmąjį pusmetį TUI įplaukų srautas Lietuvoje sudarė 2,1 mlrd. litų, o per paskutiniuos keturis ketvirčius (2010 m. III ketv. – 2011 m. II ketv.) – 4,5 mlrd. litų, arba 4,5 procento BVP.

2011 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausiai investavo Lenkijos (1 mlrd. Lt), Švedijos (683,2 mln. Lt) ir Suomijos (93,4 mln. Lt) investuotojai, o daugiausia investuota į apdirbamosios gamybos veiklos rafinuotų naftos ir chemijos produktų gamybą bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamybą, finansų ir draudimo veiklą, statybos veiklą ir profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

Susisiekimo infrastruktūra. Siekdama pagerinti gyventojų susisiekimo infrastruktūros kokybę, Savivaldybė teikia paraiškas finansinei paramai gauti bei investuoja savas lėšas. Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Marijampolės savivaldybėje yra automobilių keliai. Marijampolės savivaldybė išsiskiria ir aukštu automobilizacijos lygiu, nes šiame regione ypač gerai išvystytas automobilių prekybos verslas. Marijampolės savivaldybė pagal automobilizacijos lygį lenkia kitas savivaldybes bei šalies vidurkį. Marijampolės miesto gatvių tankumas yra didžiausias tarp šalies miestų, tačiau susisiekimas nėra visiškai išvystytas. Kai kuriose miesto dalyse jaučiama didelė grūstis, todėl Marijampolėje planuojama Aušros gatvėje pastatyti per Šešupę tiltą. Jo statyba bus finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo (ESRPF), Lietuvos bendrojo finansavimo ir Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu jau yra parengta tilto per Šešupę Aušros gatvėje ir jo prieigų statybos galimybių studija. Šis tiltas yra trūkstama Marijampolės miesto transporto tinklo dalis, padėsianti iš esmės išspręsti susisiekimo tarp pietinės ir vakarinės miesto dalių problemą ir sumažinsianti transporto srautą miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinus projektą, eismo intensyvumas Vilkaviškio gatve, ties tiltu per Šešupę, sumažės 41 procentu, V.Kudirkos gatvėje - 23 procentais.

2012 m. planuojama naujai nutiesti Vasaros gatvės atkarpą nuo Saulės  iki P. Armino gatvių, taip bus išspręsta miesto aplinkkelio problema, važiuojant nuo Prienų Kalvarijos kryptimi ir atvirkščiai. Numatomas viaduko per geležinkelį Gamyklų gatvėje remontas ir Gedimino gatvės kelio dangos remontas.

Aplinkos veiksniai. Marijampolės savivaldybės aplinkos kokybės būklę rodo oro, vandenų, dirvožemio kokybė ir triukšmo lygis. Savivaldybės oro kokybę veikia vietiniai taršos šaltiniai. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai Marijampolės savivaldybėje yra transportas, statybų ar remonto darbai, įmonės ar gamyklos, kurių pagrindinės veiklos sritys yra gamyba, medžio ar metalo apdirbimas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų mišrių buitinių atliekų: didžiuosiuose miestuose – 300 kg vienam gyventojui per metus. Planuojama, kad šių atliekų kiekis 2020 metais išaugs iki 640 kg gyventojui per metus. Marijampolės savivaldybėje per metus surenkama 464 kg vienam gyventojui. 2020 m. prognozuojama buitinių atliekų susidarymo norma vienam gyventojui per metus Marijampolės regione vidutiniškai 537 kg.

2009 m. kovo 1 d. Panausupio kaime pradėjo veikti naujas, aplinkos neteršiantis regioninis sąvartynas. Sąvartyne įrengtas nepralaidus dugnas su filtrato ir lietaus vandens drenažo sistemomis, dėl ko jokie teršalai nepatenka į aplinką. Į regioninį sąvartyną komunalinės atliekos vežamos iš visų Marijampolės apskrities savivaldybių, nes niekur kitur atliekų negalima šalinti. Komunalinės atliekos yra sveriamos ir registruojamos, šalinamos, filtratas bei gamybinės nuotekos perduodamos į valymo įrenginius, atliekama aplinkos stebėsena.

2010 m. buvo likviduotas ir rekultivuotas valymo įrenginių dumblu vienas nelegalus sąvartynas šalia Narto kaimo.

Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. pradėjo funkcionuoti Marijampolės regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti mišrių komunalinių atliekų, specifinių atliekų surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, antrinių žaliavų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą, sudarant galimybę ja naudotis visiems šio regiono atliekų turėtojams. Teisės aktais nustatyta, kad visi atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybių atliekų tvarkymo sistemomis ir apmokėti visas atliekų tvarkymo išlaidas. Buvo suskaičiuotos visos Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaidos, o joms padengti visos Marijampolės apskrities savivaldybių tarybos visose savivaldybėse įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Marijampolės savivaldybės administracija 2007-02-20 pasirašė su UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru (MAATC) sutartį dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, administravimo ir plėtojimo Marijampolės savivaldybėje. Pagal ją MAATC įsipareigojo sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ir apsaugančią gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas Marijampolės mieste siekia daugiau kaip 95 %, o bendras savivaldybės rodiklis yra apie 82%. Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atsiskaito Savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ir pagal įvestą rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kitur Lietuvoje, vienas iš aktualiausių spręstinų klausimų yra komunalinių atliekų rūšiavimas. Tai itin svarbi bendros atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo regione grandis. Šiuo metu Marijampolės savivaldybės teritorijoje pastatyti 344 antrinių žaliavų konteineriai, gauti iš Aplinkos ministerijos, bei 2011 metais Savivaldybės administracija gavo 177 antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių.

Per naujos regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo laikotarpį Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo pastatyta individualių ir bendro naudojimo konteinerių, kurių bendra talpa 10 805 m3  . Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro duomenimis, vežėjas Marijampolės savivaldybės teritorijoje surinko 1 431,22 t mišriųjų komunalinių, 2,17 t didžiųjų ir specifinių atliekų, 38,72 t antrinių žaliavų (plastiko, stiklo, popieriaus). Iš viso per 2010 m. regioniniame sąvartyne pašalinta 25 244,54 t Marijampolės savivaldybės atliekų.

Nepakankamas konteinerių antrinėms žaliavoms skaičius atliekų turėtojams riboja galimybę rūšiuoti atliekas. Be to, Marijampolėje (kaip ir kitur šalyje) gyventojai dar nėra pripratę rūšiuoti komunalinių atliekų. Todėl svarbu intensyviau naudoti informacines, švietėjiškas priemones propaguojant buitinių atliekų rūšiavimo svarbą.

Nuolat vykdoma konteinerių, aikštelių ir kitų viešųjų teritorijų priežiūra, tvarkymas, atliekų iš viešųjų vietų surinkimo ir išvežimo organizavimas.

Savivaldybių plėtra neįmanoma be infrastruktūros ir žaliųjų erdvių plėtros. Želdynai yra stiprus ekologinis, ekonominis ir estetinis veiksnys. Lietuvoje vykdomi svarbūs projektai ir planai, darantys įtaką Marijampolės miesto subalansuotai plėtrai (Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities bendrieji planai ir kt.). Želdynų normatyviniai reikalavimai aplinkos ministro įsakymu patvirtintame dokumente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato, kad gyvenamosios paskirties sklypuose turi būti želdynams skirta 25% neužstatyto sklypo ploto. Tame plote turi tilpti vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Želdynai Marijampolės mieste pasiskirstę netolygiai, akivaizdus trūkumas yra Draugystės mikrorajone bei pramoninėje miesto dalyje. Marijampolėje 1 gyventojui vidutiniškai tenka apie 39 m² želdynų. Pagal želdynų plotų normas dideliuose miestuose nustatytas rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų minimalus plotas - ne mažesnis kaip 25-30 m² vienam gyventojui.

Marijampolėje yra tikslinga parengti ir patvirtinti Savivaldybės taryboje Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą, kuri padėtų spręsti svarbiausius uždavinius - išsaugoti esamą parkų ir skverų tinklą, formuoti naujus želdynus, suteikti želdynams juridinį statusą (t. y. parengti žemės sklypų ribų planus, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre) bei planingai vystyti ir prižiūrėti želdynų sistemą.

Siekiant maksimalios švaros ir tvarkos mieste, toliau vykdyti Savivaldybei priskirtų teritorijų valymą: gatvių, pėsčiųjų saugumo salelių, šaligatvių, laiptų, automobilių stovėjimo aikštelių, autobusų sustojimo stotelių, parkų , skverų ir kitų bendro naudojimo plotų valymą .

Šiuo metu prižiūrimų gatvių, šaligatvių bei kitų bendro naudojimo teritorijų plotas – 316687 m2. Reikėtų prižiūrėti 780000 m2.

Taip pat numatoma vykdyti naminių gyvūnų (šunų, kačių) registraciją ir identifikaciją.

Žemės ūkis kaimo plėtra. Marijampolės savivaldybės teritorijoje iš viso registruoti 2208 ūkininkų ūkiai. Per 2011 m. įregistruota/perregistruota 83 ūkininkų ūkiai, išregistruota 118 ūkininkų ūkių. Užregistruotos ir atnaujintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio informacijos ir kaimo valdų registre 2936 žemės ūkio valdos.

2 diagrama. Ūkininkų ūkių pokytis

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Ūkio departamento

Žemės ūkio skyrius

 

Iš diagramos matyti, kad ūkininkų skaičius, palyginti su 2008 metais, mažėja. Tam įtakos turėjo ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir išėjimas į ankstyvą pensiją, ūkis perduodamas vaikui, kuris jau ūkininkauja. Taip mažėja ūkių, bet jie stambėja. Pagrindinė vystoma sritis augalininkystė, auginamos grūdinės kultūros: kviečiai, miežiai, rapsai. Dalis ūkininkų dar augina cukrinius runkelius. Šią kultūrą augina tie ūkininkai, kurie turi įsigiję cukrinių runkelių nuėmimo kombainus. Dalis ūkių yra mišrūs, kur vykdoma ne tik augalininkystės kryptis, bet ir gyvulininkystė. Stambiausi ūkininkai, tai Dalė Pielikienė, Juozas Bekampis, Mangirdas Krunkaitis, Tomas Bagdonas, Vigrita Žarnauskaitė, Darius Isoda.

Savivaldybėje veikia 12 žemės ūkio bendrovių, iš kurių stambiausios yra Padovinio, Smilgių, UAB „LIfrania“, Valavičių, Želsvelės, „Šešupės“.

 

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

 

Demografinė padėtis. Statistikos departamento duomenimis 2011 m. spalio mėnesį Lietuvoje gyveno 3 mln.199 tūkst. gyventojų, t.y. 1,4 procento arba 45,3 tūkst. mažiau negu 2010 m. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą lėmė emigracija, daugiau gyventojų mirė nei gimė.  Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 164 tūkst. (4,8). 2011 m. 542,9 tūkst. gyventojų gyveno Vilniaus savivaldybėje, 336,9 tūkst. – Kauno savivaldybėje, 177,8 – Klaipėdos savivaldybėje. Marijampolės savivaldybėje gyveno 66,4 tūkst. gyventojų. Per paskutiniuosius penkerius metus gyventojų skaičius padidėjo tik Vilniaus apskrityje (0,2 proc.). Kitose visose apskrityse  gyventojų skaičius sumažėjo, ypač Alytaus (7,9 proc.), Kauno ( 6,6 proc.), Šiaulių (6,3 proc.), Alytaus (5,2 proc.), Tauragės (5,1 proc.) Panevėžio (4,8 proc.) ir Marijampolės (4,2 proc.).

Tarp kitų šalies savivaldybių Marijampolės savivaldybė išsiskiria gyventojų koncentracija. Čia 2011 m. sausio 1 d. gyveno 66452 gyventojai, iš jų 67,54 proc. mieste ir 32,46 proc. kaime. Lietuvoje šie rodikliai tokie: miestuose gyvena 66,9 % gyventojų, kaimuose – 33, 1 %. Taigi Marijampolės savivaldybėje, palyginti su Lietuvos rodikliais, mieste gyvenančių asmenų procentas yra didesnis, dėl to ir socialinių įstaigų kūrimas orientuotas į miesto teritoriją.

2011-01-01 Marijampolės savivaldybėje buvo 303 vaikai su negalia; 1522 asmenys, kuriems nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis; 765 asmenys, kuriems nustatytas slaugos poreikis;  196 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 441 vaikas;  1644 daugiavaikės šeimos. 

Darbo rinka. 2012 m. sausio 1 d. Marijampolės teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 11869 asmenys, turintys bedarbio statusą. Registruoti bedarbiai sudarė 11,0 proc. Marijampolės apskrities darbingo amžiaus gyventojų.

Socialinė parama. Nedarbo rodikliai lėmė didesnį socialinės paramos gavėjų skaičių.

Išlaidos socialinei paramai savivaldybės biudžete sudarė:

2009 m. – 8024,7 tūkst.. Lt arba 5,8    proc. savivaldybės biudžeto;

2010 m. – 8625,40 tūkst. Lt arba 6,5 proc. savivaldybės biudžeto.    

2010 m. palyginti su 2009 m. išlaidos socialinei paramai padidėjo 7,5  proc.

2010 m. socialinės paramos lėšos, sudėjus savivaldybės ir  valstybės biudžeto lėšas, sudarė 30870,7 tūkst. Lt. Palyginti su 2009 m. 9525,0 tūkst. Lt arba 23,6 proc. mažiau .

Pagrindinį lėšų sumažėjimą sudarė išlaidų išmokoms vaikams sumažėjimas 7690,9 tūkst. Lt, pasikeitus Išmokų vaikams įstatymui ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui.              Padidėjus nedarbui ir sumažėjus gyventojų pajamoms toliau didėjo socialinės piniginės paramos gavėjų skaičius.  Ypač 2010 m. išaugo socialinių pašalpų skaičius, todėl išlaidos socialinei pašalpai buvo 10,3 karto didesnės, negu 2008 m. 2010 m. palyginti su 2009 m., išlaidos socialinei pašalpai padidėjo 3,3 karto. 2009 m. išlaidos socialinei pašalpai sudarė 2431,0 tūkst. Lt, 2010 m. – 8005,8 tūkst. Lt. Socialinių pašalpų gavėjų (asmenų) skaičiaus  dalis nuo bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus  procentais: 2008 m. – 6,4 proc., 2009 m. –18,5 proc., 2010 m. –54,2 proc.

Kompensacijų už šildymą, šaltą, karštą vandenį, kietą kurą bei dujas gavėjų didėjimą nulėmė gyventojų sumažėjusios pajamos, ženkliai pakilusios šilumos energijos, karšto ir šalto vandens kainos.  2010 m. 7759 (2009 m. 5289-ioms) šeimoms buvo paskirtos kompensacijos už gyvenamųjų patalpų šildymą, karštą ir šaltą vandenį, t.y. 2470 šeimų daugiau nei praėjusiais metais.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009-10-26 sprendimu Nr. 1-994 buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašas. Nauda akivaizdi: tvarkomas miestas, seniūnijos, taupomos  biudžeto lėšos.   Visuomenei naudingus darbus 2010 m. atliko 3181 savivaldybės gyventojas.

Sumažėjus gyventojų pajamoms, daugiau šeimų kreipėsi dėl socialinės paramos mokiniams. Nemokami pietūs ir aprūpinimas mokinio reikmenimis skirtas 3128 mokiniams, t.y. 7,7  procentais daugiau mokinių, palyginti su 2009 m. 2010 m. buvo skirtas maitinimas ir  vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Dėl maisto iš intervencinių atsargų 2009 m. kreipėsi 7590 šeimų, 2010 m. - 9509 šeimos. Palyginti su 2009 m., šeimų, kurios kreipėsi dėl šios paramos, skaičius padidėjo 25,3 procento arba 1919 šeimų.

Padaugėjus nepasiturinčių asmenų, pradėtos teikti maitinimo paslaugos. Dviejose  miesto vietose įrengtos ,,Karštos sriubos“ maitinimo ir dalinimo vietos. 2010 m. pabaigai karšta sriuba kasdien buvo maitinama nuo 60 iki 70 savivaldybės gyventojų.

2010 m. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms sudarė 2421,8 Lt, t,y. 4,5 proc. (113,3 tūkst. Lt) mažiau nei 2009 m. (2535,1 tūkst.).

Savivaldybėje yra teikiamos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios  socialinės paslaugos.

Socialinė apsauga. Bendrosios socialinės paslaugos: informavimas; konsultavimas; tarpininkavimas; atstovavimas; aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne; transporto organizavimas; maitinimo organizavimas; sociokultūrinės paslaugos; asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas.

Specialiosios socialinės paslaugos: socialinė priežiūra­­­–pagalba į namus; socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas; laikinas apnakvindinimas; socialinė globa–dienos socialinė globa; trumpalaikė socialinė globa; ilgalaikė socialinė globa.

            Socialinės paslaugos savivaldybėje yra orientuotos į šias pagrindines specialius poreikius turinčių  asmenų grupes: neįgalius ir vienišus asmenis; be tėvų globos likusius ir globojamus vaikus; socialinės rizikos šeimas ir šiose šeimose augančius vaikus.

Marijampolės savivaldybėje socialinių paslaugų tinklas nėra išdėstytas pakankamai tolygiai: dauguma socialines paslaugas teikiančių įstaigų yra sukoncentruotos Marijampolės mieste, kadangi ir gyventojų skaičius mieste yra du kartus didesnis negu kaimiškose seniūnijose.

Marijampolės savivaldybėje socialines paslaugas teikiančios įstaigos: Marijampolės socialinės pagalbos centras, vaiko dienos centrai (Šv. Vincento parapijos Vaiko dienos centras, „Dangaus vaikai“; VšĮ Sasnavos vaiko dienos centras; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės vaiko dienos centras; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Patašinės vaiko dienos centras; Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vaiko dienos centras; Balsupių kaimo bendruomenės vaiko dienos centras; Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje Marijampolės skyriaus vaiko dienos centras; VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Degučių vaiko dienos centras), „Samarija“ gailestingumo namai, Marijampolės PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus globos lovos, VšĮ Vaiko tėviškės namai, Marijampolės apskrities vaikų globos namai, Laikinos vaikų globos namai „Šaltinėlis“, VšĮ Šv. Arkangelo Mykolo globos namai, Švč. Marijos globos namai.

2010 m. pabaigoje buvo baigtas įrengti Socialinės rizikos šeimų paramos centras Igliaukos seniūnijoje. Šį centrą sudaro 3 padaliniai: Vaiko dienos centro užimtumo padalinys, Krizių centras ir Paramos socialinės rizikos šeimoms padalinys. Kuriamas Socialinės rizikos šeimų paramos centras Liudvinavo seniūnijoje. 

Bendruomeninių paslaugų tinklas kol kas nėra plačiai išvystytas, socialines paslaugas efektyviai teikia tik keletas bendruomeninių įstaigų.

            Daugumos socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūra yra gera, pastatai atitinka higienines normas, saugumo ir technikos reikalavimus, pastatai naujai statyti arba naujai rekonstruoti naudojant lėšas, gautas dalyvaujant  projektinėje veikloje, taip pat padedant užsienio partneriams. 

Nedarbas ir mažos pajamos sukelia rimtas socialines problemas, didelį socialinės pagalbos poreikį, girtuokliavimą, netinkamą gyvenimo būdo pasirinkimą, tai lemia didėjantį socialinės rizikos šeimų skaičių.

 

3 diagrama. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kitimas 2007-2010 m., vnt.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų departamento

Socialinės paramos skyrius

 

Rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos (bendrosios, socialinė priežiūra, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose.

Socialinės rizikos šeimos yra nuolat kontroliuojamos seniūnijų socialinių darbuotojų, Vaikų teisių apsaugos skyriaus bei Socialinės paramos skyriaus specialistų.

Specialistai yra reikiamos kvalifikacijos, turintys aukštąjį išsilavinimą, todėl gali tinkamai dirbti su socialinės rizikos šeimomis.

Ypač išaugo poreikis dienos socialinei globai asmens namuose. Galima prognozuoti, kad artimiausius 3 metus pagalbos namuose ir dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose savivaldybėje išliks prioritetinės. 

2010 m. poreikis nepatenkintas šioms paslaugoms: ilgalaikei socialinei globai institucijoje (trūksta vietų stacionariose socialinės globos įstaigose) ir pagalbai į namus. Tai lėmė šie veiksniai: didelė migracija, kuri išaugo 81,5 procentais, todėl išvykę vaikai negali pasirūpinti likusiais tėvais; dėl finansinių lėšų trūkumo nepakankamas socialinių darbuotojų padėjėjų skaičius; pasikeitusi mokėjimo už paslaugas tvarka; šių paslaugų pageidauja ir atokiose kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kuriems paslaugas suteikti nėra galimybių. Poreikis šioms paslaugoms atitinkamai patenkintas 79,5 ir 93,5 procentais

Socialinių paslaugų (įskaitant bendrąsias socialines paslaugas) gavėjų skaičiaus santykis su bendru savivaldybės gyventojų skaičiumi – 8,0 proc.

Vaikų teisių apsauga. Kai kurių šeimų, auginančių vaikus, netinkamas gyvenimo būdas: girtavimas, socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku, lėmė tokios šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą.

2009 metais tokių šeimų sąraše buvo 191, o jose augo 372 vaikai, 2010 metais 196 šeimos, o jose augo 383 vaikai. Daugiausia šeimų įrašyta dėl girtavimo. 2009 m.–99, 2010–97. Dėl socialinių įgūdžių stokos 2009 m. - 63 šeimos, 2010–73. Nedarbas, netinkamas gyvenimo būdas, motyvacijos stoka dėl integracijos į darbo rinką ir lemia tokių šeimų atsiradimą.

Vaikų teisių apsaugos skyrius vykdo globos steigimą ir priežiūrą. 2009 metais buvo globojamas 181 vaikas, iš jų 101–šeimoje, 80–globos institucijose.2010 m.–154 vaikai, iš jų  88– šeimoje, 66–globos institucijose. Tėvų išvykimo į užsienio valstybę atveju tėvų prašymu 2009 metais buvo steigtos globos 45 vaikams, 2010 m.–34 vaikams.

Socialinis būstas. Socialinio būsto fondo plėtra  finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ar savivaldybės lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą Socialinio būsto fondo plėtros programą. 2011 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skirti savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, paskirstyti pagal planą. Marijampolės savivaldybei skirta 810 tūkst. Lt, už kuriuos įsigyta 10 butų. Šiuo metu ruošiama nauja Socialinio būsto fondo plėtros 2011–2013 metų programa, pagal kurią minėtos programos finansavimą siūloma sugrąžinti į planuotą 2009 ir 2010 metų lygį. Naujoje programoje socialinio būsto fondo plėtrai numatoma skirti 2012 metais 125 mln. litų, 2013 metais–300 mln. litų. Vėliau Aplinkos ministerija teikia nutarimo projektą dėl einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo savivaldybėms. Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimas siejamas su Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, todėl kasmet savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai reikėtų skirti po 300 mln. litų.

Be to, Ūkio ministerija yra atrinkusi Marijampolės savivaldybės socialinio būsto plėtros projektą ir yra rengiama detali galimybių studija, skirta įvertinti galimybes užtikrinti socialinio būsto plėtrą pasitelkiant privataus kapitalo investicijas ir derinant socialinio būsto plėtros programos lėšas. Šiuo metu yra rengiamas detalusis sklypo suformavimo socialiniam būstui statyti planas ir ketinama statyti tris 40 butų gyvenamuosius namus.

Sveikatos apsauga. Savivaldybė organizuoja pirminę asmens sveikatos priežiūrą, vykdo nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą.

Įgyvendinant sveikatos politiką savivaldybėje, vienas pagrindinių vykdomo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas, geresnis gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas, aukštesnis paslaugų kokybės saugumas, prieinamumas ir racionalesnis išteklių panaudojimas, tobulinant ir atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą. Siekiama užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrolės sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymą ir informacijos sistemų plėtrą, skatinti profesinį tobulėjimą, stiprinti ir ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo sveikatą.

Marijampolės savivaldybės gyventojams pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) paslaugas teikia VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC) ir 15 privačių PSP įstaigų. Prie VšĮ Marijampolės PSPC prisirašę 29 320 gyventojų, tai yra 42 proc. visų gyventojų, o prie individualių PASP įstaigų - 58 proc. Savivaldybės kaimo gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia 5 ambulatorijos (iš jų 4 privačios) ir 7 kaimo bendruomenės medicinos punktai – VšĮ Marijampolės PSPC padaliniai. 2010 m. pas šeimos gydytojus gyventojai apsilankė 175 461 kartą, tai sudarė 2,6 apsilankymų vienam gyventojui per  metus.

VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visiems savivaldybės gyventojams, įgyvendinami projektai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti ir vykdomos priklausomybės ligų (narkomanijos ir alkoholizmo) prevencijos programos.

VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis aptarnauja 22 047 kaimo ir 46 256 miesto gyventojus. Per 2010 metus medicinos pagalba suteikta 11 865 asmenims, GMP brigados vyko į 12 601 iškvietimą , tai yra viena GMP brigada per parą atliko vidutiniškai 8,6 iškvietimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 983 ,,Dėl savininko turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų ir turto Marijampolėje, Palangos g. 1, perdavimo“ (Žin., 2010, Nr.82-4348) Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Marijampolės savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. VšĮ Marijampolės ligoninė – daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė - konsultacinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, hemodializės, kompiuterinės tomografijos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekamos sudėtingos operacijos. VšĮ Marijampolės ligoninėje per 2010 metus gydėsi 12 058 stacionariniai ligoniai, suteikta 98 619 specializuotų antro lygio konsultacijų. Ligoninėje dirba 733 darbuotojai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Marijampolės savivaldybėje 2010 m. bendras lovų skaičius stacionaruose buvo 58,7/ 10 000 gyv.

2010 m. sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybės gyventojams teikė gydytojai – 27,7/ 10 000 gyventojų, kiti specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu – 71,6/ 10 000 gyv. ir slaugytojai – 58,4 / 10 000 gyv.

Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamai savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrai vykdyti, Savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.1-288 įsteigta biudžetinė įstaiga - Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras). Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1-957 patvirtinta Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2009-2013 metų strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Strategijos tikslas – pagerinti Marijampolės savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę, mažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač daug dėmesio skirti dažniausioms mirties priežastims: širdies bei kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, psichikos sveikatos sutrikimams, kurti visoms socialinėms gyventojų grupėms sveiką aplinką. Šiame pagrindiniame Marijampolės savivaldybėje visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiame dokumente numatytas valstybinių ir savivaldybės visuomenės sveikatos programų ir pagrindinių visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendinimas.

Marijampolės savivaldybė vykdo visuomenės sveikatos stebėseną, siekdama gauti išsamią informaciją apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, visuomenės sveikatos rizikos veiksnius ir ja remdamasi planuoja bei įgyvendina savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemones. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. Marijampolės savivaldybės gyventojų bendrasis sergamumas buvo 2369,47 / 1000 gyv., o gyventojų mirtingumas – 11,8/ 1000 gyv. (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priežiūros Marijampolės savivaldybėje situaciją ir savivaldybės visuomenės sveikatos rodiklius, 2010 m. Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis įgyvendintos 42 visuomenės sveikatinimo programos ir projektai: vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas – 9, bendruomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos mokymas –7, neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika ir kontrolė - 6, užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė – 6, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija –5, psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija –2, sveikatos žinių populiarinimas, visuomenės sveikatos propagavimas –3, savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena - 1 projektas.

2010 m. atlikti aplinkos triukšmo tyrimai ir jų higieninis įvertinimas 22 kontroliniuose Marijampolės savivaldybės taškuose (2008 m. – 23, 2009 m. – 43)). Įgyvendintos 2 fizinės aplinkos vertinimo ir stebėsenos programos: Marijampolės savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų stebėsenos programa 2010 metams, maudymosi sezono metu 3 maudymosi vietų vanduo tirtas 8 kartus, atlikti 24 mikrobiologiniai tyrimai ir 24 fizikiniai - cheminiai tyrimai; Marijampolės savivaldybės šachtinių šulinių geriamojo vandens stebėsenos programa, ištirti 205 šachtinių šulinių vandens bandiniai.

Švietimas. Marijampolės savivaldybės švietimo sistemos kaitą nuo 2000 metų lemia prastėjanti demografinė situacija ir kasmet mažėjantis mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose. Marijampolės savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr.1-672 patvirtino Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą (toliau tekste – Bendrasis planas). Bendrasis planas įgyvendinamas siekiant strateginio Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų pertvarkos tikslo – kurti visiems prieinamą, racionalią, efektyviai veikiančią, atvirą kaitai ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo sistemą, sudaryti prielaidas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui.

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus duomenimis per šešerius metus mokinių skaičius savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 29 procentais, nuo 12516 2004–2005 mokslo metais iki 8879 2011–2012 mokslo metais. Proporcingai, 29,8 procento, sumažėjo finansuojamų klasių komplektų skaičius, - nuo 570 2004–2005 mokslo metais, iki 400 2011–2012 mokslo metais. Duomenys pateikiami 1 lentelėje.

 

2 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičiaus kaita 2004-2011 metais

Mokslo metai	1-4 klasė		5-10 klasė		11-12 klasė		Iš viso
	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.	Mokinių skaičius	Komp-lektų sk.
2004–05	3527	196	7020	300	1969	74	12516	570
2005–06	3406	185	6685	288	2088	79	12179	552
2006–07	3232	183	6374	276	2137	80	11743	539
2007–08	3035	177	6016	267	2078	80	11129	524
2008–09	2823	158	5656	253	1974	78	10453	489
2009–10	2682	143	5283	232	1923	74	9888	449
2010–11	2527	132	5033	221	1823	69	9383	422
2011–12	2422	126	4712	207	1745	67	8879	400

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyrius

 

5-10 klasių mokinių skaičius mažėjo 32,9 procento, 1–4 klasių – 31,3%, 1–12 klasių mokinių skaičius mažėjo ne taip ženkliai –11,4 procento.

Kasmet mažėjantis mokinių skaičius labiausiai lėmė 2008–2010 metais vykusius švietimo įstaigų tinklo pokyčius: per 2008–2009 ir 2009–2010 mokslo metus 6 vidurinės mokyklos buvo pertvarkytos į pagrindines mokyklas, gimnazijos baigtos pertvarkyti į keturmetes gimnazijas, 3 pagrindinės mokyklos pertvarkytos į pagrindinio ir pradinio ugdymo skyrius, veiklą nutraukė 2 pagrindinės mokyklos ir 4 pradinio ugdymo skyriai. 2011–2012 mokslo metais veikia 41 švietimo įstaiga, kurios savininkė yra Marijampolės savivaldybė. Jaunuosius marijampoliečius 2011–2012 m.m. ugdo 10 ikimokyklinių įstaigų ( iš jų 6 lopšeliai-darželiai ir 4 darželiai), 5 mokyklos-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 13 pagrindinių mokyklų, 2 vidurinės mokyklos (abi yra kaimiškojoje teritorijoje), 2 gimnazijos, 1 jaunimo mokykla, 1 suaugusiųjų mokymo įstaiga (Suaugusiųjų mokymo centras), 3 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos (Dailės, Muzikos mokyklos, Moksleivių kūrybos centras). Švietimo pagalbą teikia Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ir Marijampolės švietimo centras. Be to, veikia 2 bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo skyriai, 2 pagrindinio ugdymo skyriai, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius ir Suaugusiųjų mokymo centro Marijampolės pataisos namų skyrius.

Marijampolės mieste veikia ir kitų švietimo įstaigų, kurių steigėjas nėra Marijampolės savivaldybės taryba. Tai 2 nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos (Marijonų gimnazija ir   Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija (šių įstaigų steigėjai – religinės bendruomenės) ir 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (privatus vaikų lopšelis-darželis ,,Vieversiukas“).

Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai lėmė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose neliko antroje pamainoje besimokančių mokinių, o 2011–2012 mokslo metais 91% 11–12 klasių mokinių jau mokomi pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas (2010–2011 m.m. pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas buvo mokoma 72% 11-12 klasių mokinių). Akredituotų vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas turi teigiamos įtakos ugdymo rezultatams: 2011 metais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, įvertintų daugiau kaip 50 balų, dalis sudarė 43,2 procento, o mokslą aukštosiose mokyklose tęsia 80,6 procento gimnazijų ir vidurinių mokyklų abiturientų. 

2011-2012 mokslo metais mokyklose suformuoti 26 jungtiniai klasių komplektai  Palyginti su 2010-2011 mokslo metais jungtinių klasių komplektų skaičius nekito.

Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, tai būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą, sudaryti sąlygas ugdyti didelių negalių turinčius vaikus lavinamosiose klasėse.

 Bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose esančias priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 503 vaikai. Tai 57 vaikais mažiau negu buvo 2010-2011 m.m. Vaikų skaičiaus mažėjimą priešmokyklinio ugdymo grupėse lėmė demografinė situacija bei jaunų šeimų emigracija.

3 lentelė. Priešmokyklinio ugdymo grupės (2010 m. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

Mokslo metai	Grupių skaičius (iš viso)	Vaikų skaičius (iš viso)	Grupių skaičius mokyk lose	Vaikų skaičius mokyk lose	Grupių skaičius mokyk lose-darželiuose	Vaikų skaičius mokyk lose –darže-liuose	Grupių skaič. ikimokyk-linėse įstaigose	Vaikų skaič. ikimo-kyk-linėse įstai-gose
2010-2011	37	560	13	133	9	157	14	270
2011-2012	37	503	16	118	8	136	13	249

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyrius

Dėmesys priešmokykliniam ugdymui lemia tai, kad pastaraisiais metais daugiau  negu 90 procentų atėjusių į pirmą klasę vaikų yra ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą (2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis iš 583 pirmokų 539, t.y. 92,4 proc., buvo ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą).

2011 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis ikimokyklinių įstaigų, mokyklų-darželių, lopšelių ir darželių grupėse bei Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje buvo ugdoma 1647 vaikai, buvo suformuotos 16 lopšelio amžiaus ir 68 darželio amžiaus vaikų grupės. 2011 m. rugsėjo mėnesio duomenimis buvo 61 laisva vieta darželio grupėse (9 įstaigose) ir 29 laisvos vietos priešmokyklinio ugdymo grupėse (9 įstaigose). Skirtingai negu ankstesniais metais, laisvų vietų lopšelio grupėse nebuvo.

2011-2012 mokslo metų pradžioje neformaliojo vaikų švietimo įstaigose buvo lavinamas 1261 mokinys. Iš šio skaičiaus Muzikos mokykloje – 614, Dailės mokykloje –272, Moksleivių kūrybos centre – 375. Įvertinus tai, kad neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikia ir 4 sporto įstaigos, galima tvirtinti, kad  Marijampolės savivaldybės mokiniams sudarytos galimybės rinktis įvairius pomėgius tenkinančias neformaliojo švietimo įstaigas ir užsiimti turininga popamokine veikla.

Kaip ir kasmet Marijampolės savivaldybėje nemažas dėmesys buvo skirtas vaikų vasaros poilsiui. 2011 metų vasarą vaikai buvo užimti bendrojo ugdymo mokyklų dieninėse stovyklose, neformaliojo vaikų švietimo įstaigų turistinėse stovyklose. Savivaldybės biudžeto lėšomis buvo dalinai finansuotas 289 vaikų vasaros poilsis VšĮ  ,,Gintaro poilsiavietė“ stovykloje. Šiam tikslui buvo skirta 54910 litai. Iš viso 2011 metais vasaros pilsis buvo organizuotas 1084 vaikams. 

Kultūra. Lietuvai tapus ES nare, kasmet akivaizdžiai auga ir tarptautinių kultūrinių mainų poreikis. Marijampolės savivaldybės kultūros skyrius vykdo tarptautinius projektus, dalyvauja miestų partnerių kultūriniuose renginiuose.

Marijampolės savivaldybė siekdama sudaryti sąlygas kultūros plėtrai bei gerinti paslaugų kokybę didelį dėmesį skiria kultūrai. Savivaldybėje yra veikiančios 6 savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Kraštotyros muziejus, Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus, Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras, Marijampolės dramos teatras, taip pat kultūros organizacijos (asociacijos), viešosios įstaigos tenkina gyventojų kultūrinius poreikius ir užtikrina palankią kultūrinę aplinką, sudaro galimybes kultūrinei saviraiškai.

Savivaldybė skyrė lėšas kultūros įstaigų apšvietimo sistemai renovuoti bei naujam moderniam apšvietimo pultui įsigyti. 2010 metais atliktas kapitalinis Dramos teatro remontas. Atnaujinti meno mėgėjų kolektyvų „Jotvingis“, „Vyturėlis“, mišraus choro „ŠEŠUPĖ“ , pučiamųjų orkestro ir šokėjų koncertiniai kostiumai , skirta lėšų muzikos instrumentams įsigyti.

Marijampolė garsi sakraliniais renginiais. Svarbią vietą Lietuvos kultūrinių renginių žemėlapyje užima antrą dešimtį skaičiuojantis festivalis „Džiūgaukim... aleliuja“. Susidomėjimo sulaukė tarptautinis Jono Žuko vargonininkų konkursas ir kt.

Marijampolėje kasmet paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį rengiama tradicinė didžioji miesto šventė „MIESTO DIENOS“. Taip pat vyksta kasmetinės šventės, paminėtinų dienų renginiai ir  kiti renginiai. Dėmesys skiriamas etninei veiklai. Gerai žinomi tokie kultūriniai renginiai, kaip tradicinis profesionalių dailininkų pleneras „Užpildyta erdvė“, klojimo teatrų festivaliai, bendruomenės projektas „Duonos kelias“ „Kirvakalnio festivalis “, trumpojo filmo „Baltas kluonas“ festivalis, įvairūs muzikos, šokių ir kiti tradiciniai renginiai, kurie finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų ir yra nemokami visiems gyventojams.

2011 m. Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra 257 kultūros paveldo objektai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. 2010 m. buvo 255 objektai, 2009 m. – 246 objektai.

Kūno kultūra ir sportas. Marijampolės savivaldybėje veikia 4 sporto mokymo įstaigos, 112 mokomųjų grupių. Sportinio meistriškumo siekė 1414 mokinių . Palyginti su 2009 m., sportininkų skaičius sumažėjo 131 sportininku.

2010 m. kūno kultūros ir sporto programoms finansuoti skirta 4412,4 tūkst. Lt, tai sudaro 3,34 proc. bendro savivaldybės biudžeto. Sporto mokymo įstaigoms skirta 3922 tūkst. Lt. Palyginti su 2009 m., biudžeto lėšos sumažėjo 157 tūkst.  Lt.

Visuomeninių organizacijų veiklai skirta 607 tūkst. Lt iš savivaldybės biudžeto. Sporto mokymo įstaigos už vaikų papildomą ugdymą surinkta 90,3 tūkst. Lt, 211,4 tūkst. Lt gauta iš rėmėjų ir kitų šaltinių. Šios lėšos buvo naudojamos kūno kultūros ir sporto programoms vykdyti bei sportinei veiklai plėtoti.

Savivaldybėje veikia 34 sporto klubai, 4 viešosios sporto įstaigos, kuriose kūno kultūra ir sportu užsiiminėjo 1 777 narių. Sporto mokymo įstaigose ir sporto klubuose buvo plėtojamos 37 sporto šakos.

Sveikatingumo centras „Sveikatos banga“ teikia kūno kultūros, sporto ir sveikatingumo paslaugas savivaldybės gyventojams.

Sporto mokymo įstaigose, sporto klubuose ir viešosiose įstaigose dirba 55 sporto treneriai, iš kurių 35 turi aukštąjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą. Tai sudaro 63 proc. visų trenerių skaičiaus. Sporto mokymo įstaigose dirba 49 sporto treneriai, 17 trenerių turi kūno kultūros ir sporto specialistų licencijas.

2010 m. 2 treneriai turėjo Lietuvos nusipelniusio trenerio kategoriją, 8 - Lietuvos nacionalinio trenerio kategoriją, 32 - Lietuvos sporto trenerio kategoriją, 10 - sporto trenerio kategoriją. Sporto įstaigose dirba 21 sporto vadybininkas.

Turizmas. 2010 metais Marijampolės mieste pradėjo veikti Turizmo informacijos centras.

Savivaldybės teritorijoje nakvynės paslaugas teikia: 1 svečių namai, 1 motelis, 4 viešbučiai, 3 kaimo turizmo sodybos. Savivaldybėje veikia 23 maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, 7 kelionių agentūros, 13 įmonių, teikiančių pramogų ir laisvalaikio paslaugas. Per metus rinkta ir tikslinta informacija apie 290 paslaugas teikiančius objektus ir lankytinas vietas.

Jaunimo politika. 2010 m. savivaldybėje gyveno per 17 tūkst. jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų amžiaus, t. y. 25 proc. visų savivaldybės gyventojų. Didžiausią skaičių tarp jaunimo sudarė 23 metų amžiaus asmenys, mažiausią – 28 metų.

Savivaldybėje veikia apie 170 nevyriausybinių organizacijų. Jaunimo ir su jaunimu dirba 35 sportinės, 16 kultūrinių, 11 socialinės veiklos, 7 politinės veiklos, 3 jaunimui atstovaujančios, 23 mokinių savivaldos. Trumpalaikiams tikslams įgyvendinti veikia neformalios grupės: breiko šokėjų, riedutininkų, gatvės krepšinio, seniūnijų sporto komandos ir kt. Formalių grupių veikloje dalyvauja 8 procentai jaunimo.

2011 m. vyko  Skautų pavasario šventė, kurioje dalyvavo 500 žmonių.

 

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

 

Informacinės technologijos yra vienos svarbiausių šalies vystymosi prielaidų. Atsirado būtinybė diegti informacines sistemas visose veiklos srityse, kadangi tai lemia veiklos kryptis. Norima sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo pagal svarbiausius informacinės visuomenės plėtros rodiklius. Galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, dirbti su didelėmis duomenų bazėmis, greitai gauti ir perduoti informaciją yra ne visoms veiklos kryptims, kadangi informacinės technologijos yra brangios.

Pagal 2007–2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programos „Ekonomikos augimas“ prioritetu „Informacinė visuomenė visiems“, siekiama sumažinti geografinių ir ekonominių veiksnių nulemtą skaitmeninę atskirtį ir skatinti visuomenę plėtoti elektroninę infrastruktūrą.

Siekiama teikti viešąsias elektronines paslaugas gyventojams, taip didinant viešojo administravimo institucijos veiklos efektyvumą, teikti sveikatos, mokymosi, viešųjų pirkimų paslaugas, vystyti elektroninės demokratijos procesus. Plėtojant elektroninį turinį siekiama didinti lietuviško turinio apimtis internete, tai turėtų mažinti atskirties politiką, užtikrinančią, kad technologijomis būtų lengva naudotis, jos butų pritaikytos žmonėms su negalia.

Elektroninė demokratija. Marijampolės savivaldybėje įrengta Tarybos posėdžių vaizdo transliacijos, interaktyvios posėdžių darbotvarkės stebėsenos, balsavimo rezultatų viešinimo mechanizmas. Įrengtas plačiajuostis interneto ryšys iki Tarybos posėdžių salės. Sparčiuoju ryšiu interaktyviai perduodamas Tarybos posėdžių vaizdas ir garsas visuomenei. Tokiu būdu gyventojai  supažindinami su sprendimų priėmimo eiga ir savivaldybės politikų darbo procesu. Taip pat yra patogios ir populiarios bendravimo priemonės tarp politikų ir piliečių.

 

 

Situacijos analizė

Vidaus aplinkos analizė

 

1. Teisiniai veiksniai

 

Marijampolės savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais  ir vidaus dokumentais: Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Marijampolės savivaldybės administracijos nuostatais, kitais savivaldos institucijų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

 

2.Organizacinė struktūra

 

Vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją instituciją.

Marijampolės savivaldybės institucijas sudaro atstovaujamoji institucija, tai yra Savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra Savivaldybės administracijos direktorius, turintys vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesams tenkinti. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas.

Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar Savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija - Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka, demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų- Savivaldybės tarybos narių

2011 m. vasario 27 d. išrinktos Marijampolės savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas pateikiamas 4 diagramoje.

4 diagrama. Tarybos mandatų pasiskirstymas

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorius

 

 

Marijampolės savivaldybės tarybą sudaro 27 tarybos nariai.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi tik iš tarybos narių, Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir  kaip vykdomi Savivaldybės tarybos ir mero sprendimai.

Sudaryti 6 Savivaldybės tarybos komitetai: Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitetas, Finansų ir ekonomikos komitetas, Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetas, Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas ir Kontrolės komitetas.

Savivaldybės taryba iš 12 Savivaldybės tarybos narių sudarė Savivaldybės tarybos kolegiją. Kolegija yra Savivaldybės tarybos patariamasis organas. Į Kolegiją įeina meras, mero pavaduotojas, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai, išskyrus Kontrolės komitetą. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo, taip pat mero siūlymu spręsti dėl Savivaldybės tarybos sekretorius bei mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių bei kasmet nustatyti Savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą.

Kontrolės ir audito tarnyba yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija, atskaitinga Savivaldybės tarybai.

Tarybos sekretorius yra tiesiogiai pavaldus Marijampolės savivaldybės merui.

Marijampolės savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra Savivaldybės taryba, vadovas – Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai ,struktūriniai teritoriniai padaliniai ir į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičių tvirtina Savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su Savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Savivaldybės administracija sudaryta:

-iš šešių departamentų: Finansų ir biudžeto, Socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto, Teisės, Ūkio, Architektūros ir aplinkosaugos.

-iš šešių tiesiogiai Savivaldybės administracijos direktoriui pavaldžių struktūrinių padalinių: Buhalterijos skyriaus, Informatikos ir informacijos skyriaus, Planavimo ir investicijų skyriaus, Viešųjų pirkimų skyriaus, Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos, ir Viešųjų ryšių tarnybos, bei darbų saugos, civilinės saugos specialistų bei kalbos tvarkytojo, kurie nėra struktūrinis padalinys.

-devynių seniūnijų tiesiogiai pavaldžių Savivaldybės administracijos direktoriui: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos, Šunskų, Degučių, Mokolų, Narto.

Iš viso administracijos struktūroje yra 21 skyrius, 5 tarnybos, 9 seniūnijos bei 4 struktūriniams padaliniams nepriklausantys valstybės tarnautojai ir 2 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

 

 

3.Žmonių ištekliai

 

2011 m. Marijampolės savivaldybės administracijoje patvirtintas pareigybių skaičius – 259,5,  157 pareigybės valstybės tarnautojų ir 102,5 pareigybės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto.

2010 m. vykdant taupymo programą buvo sumažintas pareigybių skaičius. Valstybės karjeros tarnautojų buvo sumažinta 11 etato, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis – 11,5, 2011 m. buvo sumažinta 9,5 etato.

2011 m. buvo užimtos 4 politikų pareigybės – meras, 2 mero pavaduotojai ir Tarybos sekretorius.

2011 m. lapkričio mėn. duomenimis daugiausiai Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų turi A-9 pareigybinės kategoriją. Kiti turi B-7 kategoriją ir A-12 kategoriją. Darbuotojų pasiskirstymas 2010 m. ir 2011 m. pagal kategorijas pateikiamas 5 diagramoje.

 

 

 

5 diagrama. 2010–2011 m. Valstybės tarnautojų etatų pasiskirstymas pagal kategorijas

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Teisės departamento

Juridinis skyrius

 

2011 m. kvalifikacines klases turėjo 140 Marijampolės savivaldybės valstybės tarnautojų, įskaitant ir esančius tikslinėse atostogose. I klasė nesuteikta nei vienam valstybės tarnautojui, II klasė – 14 valstybės tarnautojų, III klasė – 126 valstybės tarnautojui.

Marijampolės savivaldybės administracijoje 89 procentai valstybės tarnautojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugiausiai valstybės tarnautojų priklauso amžiaus grupei nuo 51-55 metų.

 

4. Planavimo sistema

 

Marijampolės savivaldybės veiklos planavimas yra suskirstytas į tris kategorijas pagal apibrėžiamų veiklos rezultatų pasiekimo trukmę: ilgojo laikotarpio (7 metų) Marijampolės savivaldybės plėtros strateginis planas (toliau – MSPSP); vidutinio laikotarpio (3 metų) Marijampolės savivaldybės veiklos strateginis planas (toliau – SVP); trumpojo laikotarpio (1 metų) savivaldybės biudžetas.

2011 metais naujai pradedamas rengti ilgojo laikotarpio Marijampolės savivaldybės strateginis plėtros planas iki 2017 metų.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2008-10-27 sprendimu Nr. 1-526 patvirtintas Marijampolės miesto teritorijos bendrasis planas. Tai yra kompleksiškas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatyta miesto plėtros koncepcija iki 2027 metų, plėtros prioritetai iki 2017 m., miesto teritorijos naudojimo reglamentai, veiklos apribojimai. Bendrojo plano sprendiniai pagal atskirose miesto dalyse vyraujančią veiklą nustato padalina miesto teritoriją į zonas, nustato joms svarbiausias plėtros kryptis, prioritetinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kitas leistinas žemės naudojimo paskirtis būdus ir pobūdžius, taip pat bendruosius statybos intensyvumo ir aukštingumo reglamentus.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2008-10-27 sprendimu Nr. 1-525 patvirtintas Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Tai yra kompleksiškas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatyta savivaldybės teritorijos plėtros koncepcija iki 2027 metų, plėtros prioritetai iki 2017 m. Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai išreiškia Marijampolės savivaldybės nuostatas dėl Savivaldybės teritorijos naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygų ir teisių. Sprendiniai taikomi priimant sprendimus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų bei teisių; derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams, rengiant statybos projektų sąlygų sąvadus.

Marijampolės savivaldybės plėtros strateginis planas yra susijęs ir su Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijų bendraisiais planais, kuriuose numatytos teritorinės raidos perspektyvos.

Strateginis veiklos planas rengiamas remiantis visais aukščiau minėtais Marijampolės savivaldybės planais, kadangi jie visi yra susiję.

Kiekvienais metais kovo–gruodžio mėn. bus atnaujinamas SVP, numatoma Savivaldybės veikla ateinantiems trejiems metams. SVP nurodo tikslus, programas ir uždavinius, kuriuos Savivaldybė ketina įgyvendinti, siekdama ilgalaikių strateginių tikslų, išdėstytų Marijampolės savivaldybės strateginiame plėtros plane.

 

5. Finansiniai ištekliai ir apskaita

 

Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų pagrindinis finansavimo šaltinis – biudžetas. Be savivaldybės biudžeto, Savivaldybė savo tikslams įgyvendinti naudoja Savivaldybės privatizavimo fondo lėšas bei kasmet įvairiems projektams įgyvendinti pritraukiamus finansavimus iš kitų šaltinių, pvz., Europos Sąjungos paramos lėšos, valstybės biudžeto lėšos ir pan.

Savivaldybės biudžetas sudaromas pagal Savivaldybės tarybos patvirtinto SVP plano programas, savivaldybės asignavimų valdytojų pateiktas programų sąmatas.

2011 m. Savivaldybės biudžete asignavimai buvo paskirstyti 64 asignavimų valdytojams:

       Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai;

       Savivaldybės administracijai (Savivaldybės administracijos direktoriui);

         6 kaimiškosioms seniūnijoms;

         Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai;

       Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stočiai;

       Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui;

       Marijampolės socialinės pagalbos centrui;

       5 biudžetinėms sporto įstaigoms;

         6 biudžetinėms kultūros įstaigoms;

         Marijampolės pedagoginei psichologinei tarnybai;

       40 biudžetinei švietimo įstaigai.

Savivaldybės administracijos direktorius valdo didžiausią dalį savivaldybės biudžeto asignavimų, pavesdamas patvirtintas programas vykdyti atitinkamiems Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams (skyriams bei tarnyboms), o jas koordinuoti departamentų direktoriams.

Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos palaipsniui augo kiekvienais metais. 2008 metais savivaldybės biudžetas išaugo iki 146897,7 tūkst. Lt. Patvirtintos 2009 m. biudžeto pajamos sudarė 147326,5 tūkst. Lt, tačiau sumažinus 2009 m. biudžetą, pajamos sumažėjo iki 138772,1 tūkst. Lt. 2010 metų savivaldybės biudžeto patvirtintas planas buvo 117199,4 tūkst. Lt, tačiau 2010 metais biudžetas išaugo iki 134210,6 tūkst. Lt. 2011 metų patvirtintas  savivaldybės biudžeto planas buvo patvirtintas 134020 tūkst. Lt., tačiau biudžeto pajamos sumažėjo iki 136865,8 tūkst. Lt. Biudžeto dinamika pateikiama 6 diagramoje.

 

6 diagrama. Marijampolės savivaldybės 2004-2011 m. biudžeto dinamika

Duomenų šaltinis: : Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

 

2011 m. didžiausią biudžeto pajamų dalį sudarė gyventojų pajamų mokesčiai – 35260,5 tūkst. Lt bei dotacijos – 71580,9 tūkst. Lt Palyginti su 2010 m. biudžetu, 2011 m. biudžeto apimtis padidėjo tik 1,97 proc., iš jų gyventojų pajamų mokesčiai sumažėjo 36,1 proc.; dotacijos padidėjo 16,3 proc.; turto mokesčiai padidėjo 5 proc. ( žr. 7 diagrama).

 

7 diagrama. Marijampolės savivaldybės 2007-2011 m. patvirtinta biudžeto pajamų struktūra, tūkst.Lt

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

 

2011 m. Marijampolės savivaldybės biudžetas buvo įvykdytas 98,1 proc. Iš prognozuotų 139559,4 tūkst. Lt buvo surinkta 136864,8 tūkst. Lt pajamų. Mokesčių gauta – 96,9 proc.; dotacijų – 99,6 proc., materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų surinkta 102,9 proc. 5 lentelėje pateikiama biudžeto įvykdymo ataskaita.

 

 

 

 

 

4 lentelė. Marijampolės savivaldybės 2011 m. biudžeto įvykdymo ataskaita, tūkst. Lt

 

Pavadinimas	Patikslintas planas	Įvykdyta	Įvykdyta procentais
Gyventojų pajamų mokestis	36408	35260,5	96,8
Dotacijos	71805,5	71580,9	99,7
Turto mokesčiai	7445	6995,2	93,9
Kitos pajamos	14335,7	14046,3	97,9
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	230	236,7	97,2
Lėšos iš valstybės iždo išlaidų struktūros skirtumams išlyginti ir GPM	9221	8632	93,6
Iš kitų savivaldybių gautos mokinio krepšelio lėšos	114,2	114,2	100
IŠ VISO ĮPLAUKŲ	139559,4	136865,8	98,1

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Finansų ir biudžeto departamento

Finansų skyrius

Kaip matome, geriausiai įvykdytos dotacijos bei surinkti mokesčiai. Prognozuojama, kad dėl sunkios ekonominės situacijos gali būti ir toliau nesurenkami mokesčiai.

Kitas savivaldybės veiklos finansavimo šaltinis yra Savivaldybės privatizavimo fondas. Į šio fondo sąskaitą pervedamos lėšos už privatizuojamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, jo kaupimą ir naudojimą. Savivaldybės privatizavimo fondo lėšos naudojamos investicijoms į savivaldybės nekilnojamojo turto gerinimą, ilgalaikiam turtui įsigyti, dalis lėšų skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui remti. 2011 m. privatizavimo fondo pajamos sudarė729 tūkst. Lt, t.y. 11 proc. mažiau palyginti su 2010 m. (813,3 tūkst. Lt).

Marijampolės savivaldybės mokėtinos sumos 2011 m. gruodžio 31 d . sudarė 34,3 mln. Lt. Negrąžintų paskolų likutis 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė27,9 mln. Lt; per 2011 metus padidėjo 3,2 mln. Lt .

Įsisavinta ES parama daro didelį poveikį savivaldybės ekonomikai. Marijampolės savivaldybė teikia paraiškas gauti ES paramą. ES paramos lėšos Marijampolės savivaldybėje sėkmingai įsisavinamos.  2010 m. įsisavinta 29132,5 tūkst. Lt, 2011 m. – 24507,6 tūkst. Lt.

8 diagrama. Įsisavinta lėšų suma, tūkst. Lt

Duomenų šaltinis. Marijampolės savivaldybės administracijos

Buhalterijos skyrius

2007-2013 m. laikotarpiu Marijampolės savivaldybės administracija yra numačiusi įgyvendinti daugiau kaip 40 ES struktūrinės paramos bei kitų finansinių mechanizmų lėšomis įgyvendinamų projektų, kurių bendra vertė yra daugiau kaip 178 mln. litų.

Šiuo metu jau yra baigta vykdyti 10 projektų, 5 projektų paraiškos rengiamos ir bus teikiamos 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje.

 

5 lentelė. Bendra 2007-2013 m.  projektų vertė pagal priemones

 

Priemonių pavadinimai	Projektų skaičius	Bendra projektų vertė
VP3-1.1-VRM-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“	6	84,84 mln. Lt
VP3-2.4-SADM-01-R „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“	2	1,69 mln. Lt
VP3-1.4-AM-06-R „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“	1	0,66 mln. Lt
VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“	2	1,26 mln. Lt
VP2-3.1-IVPK-05-R „Elektroninė demokratija: regionai“	1	0,21 mln. Lt
VP2-4.4-SM-02-R „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“	2	5,35 mln. Lt
VP3-1.3-ŪM-05-R „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“	2	1,63 mln. Lt
VP1-4.2-VRM-02-R  „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“	2	0,15 mln. Lt
VP3-3.4-ŪM-04-R „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“	1	2,95 mln. Lt
VP3-3.4-ŪM-03-V „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“	3	7,82 mln. Lt
VP3-2.2-ŠMM-06-R „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“	1	1,19 mln. Lt
VP1-4.2-VRM-04-R  „Teritorijų planavimas“	2	0,73 mln. Lt
VP1-4.1-VRM-04-R priemonė „Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“	1	0,28 mln. Lt
Daugiafunkcio centro steigimas Marijampolės savivaldybės Patašinės gyvenvietėje	1	1,17 mln. Lt
VP3-1.2-VRM-01-R „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“	4	6,70 mln. Lt
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“	6	3,30 mln. Lt
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo abipus sienos programa	1	4,19 mln. Lt
Norvegijos finansinis mechanizmas	1	0,18 mln. Lt
Marijampolės savivaldybės administracija taip pat yra 34 projektų, įgyvendinamų per Marijampolės VVG ir Sūduvos VVG, kuriuos vykdo Marijampolės savivaldybės kaimo bendruomenės ir kaimiškų teritorijų mokyklos, partnerė.

 

 

 

 

 

 

6. Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos

 

Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje www.marijampole.lt-skleidžiama informacija apie Savivaldybės funkcijas, struktūrą, veiklą, asmenys skatinami dalyvauti valstybės valdyme, teikiamos viešosios paslaugos elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Elektroninių paslaugų sistemoje paviešinti savivaldybėje teikiamų paslaugų aprašymai, teikimo tvarka, paslaugoms gauti reikalingos dokumentų formos. Šiuo metu iš viso sistemoje paviešintos 175 paslaugos. Internetu galime teikti tik 2 lygio e. paslaugas, kai asmenys gali internetu parsisiųsti formas, jas užpildyti ir atsispausdinti, tačiau formą į savivaldybę turi atnešti patys. Trečio ir ketvirto lygio paslaugoms teikti reikalingas elektroninis parašas, kuris šiuo metu yra diegiamas ir ruošiami su tuo susiję dokumentai.

Savivaldybėje nuo 2002 metų įdiegta dokumentų valdymo sistema KONTORA. 2010 m. KONTOROS vartotojų skaičius - 135, jų galėtų būti ir dar daugiau, jeigu Savivaldybė atsisakytų popierinių dokumentų ir naudotų tik elektroninius dokumentus. 2011 m. įdiegtas naujas KONTOROS modulis, leidžiantis dirbti su elektroniniais dokumentais.

2011 m. iš administracijos lėšų buvo nupirkta 18 naujų kompiuterių. Kompiuteriai sensta sparčiai, paskutiniuosius dvejus metus naujų kompiuterių įsigijome nedaug.

 

9 diagrama. Kompiuterių skaičiaus kitimas 2005-2011 m.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Informatikos ir informacijos skyrius

 

Marijampolės savivaldybės administracijoje 2011 m. kompiuterių skaičius lyginant su 2010 metais padidėjo, buvo įsigyta 18 naujų kompiuterių.

 

10 diagrama. Naujų kompiuterių įsigijimo dinamika 2005-2011 m.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos

Informatikos ir informacijos skyrius.

 

Šiuo metu savivaldybės kompiuterizavimo lygis, kalbant apie techninę įrangą, yra 100 proc., t.y. visi darbuotojai ir Tarybos nariai turi asmeninius kompiuterius. Deja, didesnė dalis kompiuterių yra pasenę, Tarybos narių kompiuteriai taip pat. 2011 metais buvo įsigyta 18 naujų kompiuterių.

Savivaldybės administracijoje naudojama apie 20 informacinių sistemų. Būtų idealu sujungti visas IS į vieną visumą. Bet tai įvyks dar negreitai.

Vykdant pasėlių deklaravimą, seniūnijoms būtinas spartusis interneto ryšys. Savivaldybei 2008 m. prijungus seniūnijas per RAIN optinį ryšį bei padidinus interneto spartą nuo 10 Mb/s iki 30 Mb/s, nuo 2009 m. seniūnijos be trikdžių galėjo įbraižyti planus į žemėlapius. Be to, šis ryšys yra naudojamas ne tik Žemės ūkio skyriaus funkcijoms vykdyti, bet ir seniūnijų prijungimui prie savivaldybės administracijos vietinio kompiuterinio tinklo, t. y. gyvenamosios vietos administravimo funkcijai vykdyti, seniūnijų ir savivaldybės bendrai dokumentų valdymo sistemai, socialinių darbuotojų darbui naudojamos programinės įrangos bendram duomenų tvarkymui. Taip pat seniūnijos, jungdamosi per savivaldybės kompiuterinį tinklą, naudojasi Registrų centro, Gyventojų registro informacinėmis duomenų bazėmis, ko dėl techninių kliūčių negalėjo daryti iki tol.

Tokiu būdu visų seniūnijų darbuotojai gali naudotis Savivaldybėje įdiegtomis informacinėmis sistemomis: KONTORA, Savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema INFOLEX. Teisės aktų paieškos sistema LITLEX, Socialinės paramos informacine sistema PARAMA ir Socialinės paramos šeimai informacine sistema SPIS.

2009 m. savivaldybėje kovo mėn. pradėjo veikti „vieno langelio“ sistema. Svarbiausias jos tikslas–efektyvesnis ir skaidresnis gyventojų aptarnavimas.

2011 m. baigtas projektas elektroninės demokratijos plėtra Marijampolės savivaldybėje. Jo metu buvo įdiegta vaizdo transliavimo sistema Tarybos posėdžių salėje. Šiuo metu gyventojai gali ne tik stebėti vykstančius posėdžius realiu laiku, bet ir pasižiūrėti juos dominančių posėdžių archyvinį vaizdo įrašą.

Siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimą Savivaldybės administracijoje būtina modernizuoti informacines sistemas ir plėsti e. paslaugų teikimą pasinaudojant ES parama. Būtina teikti aukštesnio nei 2 lygio e. paslaugas. Manome, kad aukštesnio nei 2 lygio e. paslaugoms teikti būtina bendra (tobula sistema, su integruotais registrais) informacinė sistema visose savivaldybėse. Labai gaila, kad Elektroninių paslaugų sistema EPS, kurios sukūrimą inicijavo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV, įdiegta visose apskrityse (per apskritis ir savivaldybėse), nebuvo tobulinama/plečiama ir dėl savo trūkumų ji jau praktiškai „numirė“.

 

7. Vidaus darbo kontrolė

 

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1253) numatyta, kad savivaldybių administracijose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atliekamo audito išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba atlieka vidaus auditą, t. y. vykdo nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą Savivaldybės administracijoje, jai pavaldžiuose ir jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, siekdama užtikrinti jų veiklos gerinimą. Tarnyba atlikdama savo veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vidaus audito metodika ir kitais teisės aktais.

 

 

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS (SSGG ANALIZĖ)

 

I. Stiprybės

· Nuosekliai įgyvendinamas Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrasis planas ir sudarytos prielaidos gerinti ugdymo proceso kokybę.

· Dalyvavimas ,,Mokyklų tobulinimo programos“ plius bei įvairiuose renovacijos projektuose atveria mokykloms galimybes stiprinti materialinę bazę, gerinti ugdymo sąlygas bei edukacines aplinkas.

· Savivaldybėje tenkinami mokinių sportinės, meninės saviraiškos poreikiai organizuojant varžybas, konkursus, festivalius, šventes, projektus, akcijas.

· Savivaldybėje skiriamas didelis dėmesys ir lėšos vaikų vasaros poilsiui organizuoti;

· Platus socialines paslaugas teikiančių institucijų tinklas.

· Bendradarbiavimas su kitais savivaldybės skyriais, seniūnijomis, globos įstaigomis ir kitomis institucijomis.

·Sugebėjimas pritraukti lėšas iš įvairių šaltinių.

· Stiprėjantis nevyriausybinių organizacijų sektorius socialinių paslaugų teikime.

·Sparčiai išaugusi socialinių paslaugų įvairovė, padidėjęs savivaldybės, kaip pagrindinės socialinių paslaugų organizatorės, bei socialinių darbuotojų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas.

·Įdiegta plati duomenų bazė kompiuterinėse laikmenose (Darbo biržos, SODROS; Gyventojų registro, mokymo įstaigų, Regitros, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kt.).

· Pakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp vietos valdžios ir socialines paslaugas teikiančių institucijų.

· Stiprus Marijampolės socialinės pagalbos centras, teikiantis mišrias socialines paslaugas neįgaliems, seniems, vienišiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, benamiams, socialinės rizikos asmenims, pabėgėliams, globojamiems ir tėvų globos laikinai netekusiems vaikams.

· Vystoma ir plečiama savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

· Marijampolės savivaldybė planuodama savo veiklą ir priimdama svarbius sprendimus, informuoja ir į svarstymo bei sprendimų priėmimo procesą įtraukia visuomenę bei įvairių interesų grupių atstovus.

· Savivaldybėje sukurta ir plėtojama strateginio valdymo sistema.

· Savivaldybėje dirba kvalifikuotas personalas. Nuolat keliama darbuotojų kvalifikacija seminaruose bei įvairiuose mokymuose.

· Savivaldybėje įdiegta „vieno langelio“ sistema, padedanti užtikrinti efektyvesnį ir kokybiškesnį gyventojų aptarnavimo procesą.

· Savivaldybė palaiko stiprius ryšius su kaimynėmis savivaldybėmis bei užsienio šalių partneriais.

· Atnaujinta Savivaldybės interneto svetainė, įdiegta elektroninė dokumentų valdymo informacinė sistema KONTORA, Savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema INFOLEX, teisės aktų paieškos sistema LITLEX, Socialinės paramos informacine sistema PARAMA ir Socialinės paramos šeimai informacine sistema SPIS sistema, įdiegta vaizdo transliavimo sistema Tarybos posėdžių salėje.

· Įvesta vietinė rinkliava ir atliekų tvarkymo sistemoje dalyvauja visi gyventojai.

· Tinkamai panaudojami turimi finansiniai ištekliai.

· Sėkmingas Marijampolės savivaldybės ES lėšų pritraukimas ir projektų įgyvendinimas.

 

II. Silpnybės

· Komplektuojant klases ir grupes nepakankamai išnaudotos LR Vyriausybės nutarimu suteiktos galimybės integruotai ugdomą specialiųjų poreikių mokinį prilyginti dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams.

· Lopšeliuose-darželiuose nepakankamai formuojama grupių 1-1,5 metų vaikams.

· Mokyklose nepasinaudojama teisės aktų teikiamomis galimybėmis individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį.

· Pasirinktas specialiųjų poreikių mokinių ugdymo visiškos integracijos formos modelis kelia didelių sunkumų mokytojams.

· Nepakankamai koordinuota ir fragmentiška užimtumo politika: įvairios žinybos vykdo savo srities veiksmus per mažai atsižvelgdamos į kitas institucijas ir į bendrą situaciją: nepakankamas socialinių partnerių dalyvavimas užimtumo politikos formavime ir įgyvendinime.

· Nepakankama užimtumo politikos ir socialinės paramos sanglauda: socialinės apsaugos sistema ne visada motyvuoja darbui, neretai sudarydama paskatas išlaikytinių nuostatoms atsirasti ir įsitvirtinti.

· Netolygiai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas – trūksta socialinių paslaugų įstaigų kaimiškose seniūnijose.

· Naujų funkcijų priskyrimas nėra siejamas su žmogiškais ištekliais ir  lėšomis šioms funkcijoms atlikti.

·Nepakankamai prižiūrėtos viešosios teritorijos (šienavimas, šlavimas, sniego valymas).

· Nuolat nėra matuojamas klientų/piliečių pasitenkinimas Savivaldybės teikiamomis paslaugomis.

 

III. Galimybės

 

·Baigiamas įgyvendinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas Marijampolės savivaldybėje sudaro galimybę tenkinti gyventojų poreikius ir siekti aukštos ugdymo kokybės.

·Marijampolės savivaldybei perėmus Marijampolės švietimo centro steigėjo funkcijas, yra galimybė tobulinti dalykinių būrelių metodinę veiklą, stiprinti ir efektyvinti mokytojų gerosios patirties sklaidą įgyvendinant ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategiją, organizuoti įvairesnius mokytojų labiau atitinkančius kvalifikacijos kėlimo renginius.

·Išplėtota priešmokyklinio ugdymo sistema sudaro prielaidas sėkmingai rengtis mokyklai ir sukuria lygias mokyklinio starto galimybes įvairių gebėjimų vaikams.

·Ekonomikos plėtra derinama su teisingai orientuota, asmens motyvaciją skatinančia socialine ir užimtumo politika, suteikia galimybę ženkliai sušvelninti ir ilgainiui išspręsti užimtumo, aprūpinimo būstu, skurdo, socialinės atskirties, nepakankamo socialinės apsaugos lygio problemas.

·Informacinių technologijų sklaida gali leisti įgyvendinti efektyvią bei operatyvią socialinės paramos poreikio kontrolę, dėl ko bus galima taikliau ir operatyviau pagal realius poreikius orientuoti socialinę paramą.

·Šeimų ir visuomenės švietimas gali pagerinti socialinės rizikos šeimų mažėjimą, globos steigimą šeimoje, bet ne institucijose.

·Egzistuojantys išoriniai finansavimo šaltiniai (ES finansinė parama), sudaro sąlygas įgyvendinti savivaldybės visuomenei svarbius projektus.

·Nevyriausybinis sektorius gali būti sėkmingai panaudotas sporto, kultūros bei socialinių paslaugų kokybinei plėtrai užtikrinti.

·Didėjantis vietinio turizmo susidomėjimas Lietuvoje, sudaro galimybes plėtoti ir vystyti turizmo infrastruktūrą.

·Strateginio planavimo sistemos tobulinimas, orientuoto į rezultatus valdymo principų diegimas, strateginių planų stebėsena.

·Didėjantis gyventojų susidomėjimas Savivaldybės veikla, sudaro galimybes kurti ir vykdyti įvairias gyventojų apklausas.

 

 

IV. Grėsmės

·Blogėjanti demografinė situacija.

· Sunki ekonominė situacija, nedarbas, emigracija.

· Kaimo ir miesto raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu.

· Nemažėjantis socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius.

· Sparčiai didėjantis socialinių išmokų gavėjų skaičius.

· Žema socialinę paramą gaunančių asmenų motyvacija reintegracijai į darbo rinką.

· Nepalankus visuomenės požiūris į socialinės rizikos grupėms priklausančius asmenis.

·Žemas socialinio darbo prestižas.

· Blogėja ikimokyklinio ugdymo vaikų, mokinių sveikatos indeksas.

· Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo reikalavimai kelia grėsmę vidurinio ugdymo programai vykdyti savivaldybės kaimo teritorijoje esančiose vidurinėse mokyklose.

· Nepalanki demografinė situacija kelia realią grėsmę kai kurių kaimiškoje teritorijoje esančių mokyklų sunykimui.

· Mokyklos turi per mažai mokinių drausminimo ir tėvų atsakomybės pareikalavimo už vaikų pražangas ir netinkamą elgesį instrumentų.

· Automobilių grūstys mieste, reikalauja gatvių, sankryžų ir tiltų plėtros bei rekonstrukcijos;

· Prognozuojamas tolesnis visuomenės senėjimas gali padidinti poreikį socialinių paslaugų išlaidoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI
Kodas 01	Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas Sukurti saugią socialinę aplinką, teikiant kokybiškas socialinės paramos, švietimo, turizmo, sporto, kultūros ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
01	Sveikatos apsaugos programa
02	Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programa
03	Švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programa
04	Turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programa
05	Kultūros veiklos ir plėtros programa
Efekto kriterijai: E-01-01 Nedarbo lygis Marijampolės savivaldybėje, proc.<11,0 Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2011 m.   E-01-02 Socialinių paslaugų poreikio patenkinimo procentas - asmenų (šeimų), kuriems patenkintas socialinių paslaugų poreikis, santykis su skaičiumi asmenų (šeimų), kuriems įvertintas socialinių paslaugų poreikis, > 86.0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius   E-01-03 50-100 balais įvertintų abiturientų, laikiusių valstybinius brandos egzaminus, dalis proc. >41,0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius   E-01-04 Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą visų išklausiusių 12 klasės kursą dalis ((%)>95.0 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius   E-01-05 Vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientų, besimokančių aukštosiose mokyklose, dalis ((%) >78,9 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius
Kodas 02	Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas Efektyviai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius vystyti konkurencingą ekonominę aplinką verslui ir kaimo plėtrai bei gerinti valdymo kokybę.
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
06	Savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programa
07	Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa
08	Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programa
09	Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa
Efekto kriterijai:   E-02-01 Gyventojų metinė kaita. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2011 m.   E-02-02 Verslumo lygis (savivaldybėje veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų), vnt .>22,1 Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2011 m   E-02-03 Įgyvendintų projektų, finansuojamų iš ES fondų paramos dalis visų pateiktų paraiškų skaičiaus, proc. 100 (Duomenų šaltinis: Architektūros ir investicijų departamento Planavimo ir investicijų skyrius)   E-02-04 Įregistruotų ūkininkų ūkių skaičius, vnt. <2208 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius
Kodas 03	Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas Gerinti aplinkos kokybę, sukuriant švarią ir saugią visuomenės aplinką
Kodas	Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
10	Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programa.
11	Aplinkos apsaugos programa
12	Teritorijų planavimo programa
Efekto kriterijai:   E-03-01 Kelių eismo įvykių skaičius per metus, vnt. < 385 Duomenų šaltinis: Marijampolės policijos komisariatas

Strateginio veiklos plano priedai

 

1 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr. 01) aprašymas.

2 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr.01) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

3 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) aprašymas.

4 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

5 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) aprašymas.

6 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

7 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) aprašymas.

8 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

9 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) aprašymas.

10 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

11 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) aprašymas.

12 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

13 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) aprašymas.

14 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

15 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) aprašymas.

16 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

17 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) aprašymas.

18 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

19 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) aprašymas.

20 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

21 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) aprašymas.

22 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

23 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) aprašymas.

24 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir produkto vertinimo kriterijai.

25 priedas. Marijampolės savivaldybės 2012–2014 metų strateginio veiklos plano bendras lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai.

______________