' INFOLEX.LT > Pradžia
INFOLEX.LT
03:28 Antradienis, 2014 lapkričio 25 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Ekspertų klubas

    BLOG'ai virsta "Ekspertų klubu"

    Ką gi, laikas parodė, jog šiam skyreliui geriausiai tinka visiems suprantamas "Ekspertų klubo" pavadinimas. Senasis pavadinimas kėlė asociacijas su lietuvių kalbos prieveiksmiu "blogai", todėl pavadinimo pakeitimas turėtų išeiti į "gerą".

    Visi norintieji atidaryti savo skiltį, kreipkitės į Iną adresu portalas@infolex.lt




    Visos temos

    Archyvas
    Vytautas Nekrošius
    nuo 1997 m. – VU TF civilinės teisės ir civilinio proceso katedros docentas;
    1996 – 1998 – LR teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais, Teisininkų profesinio rengimo ir ugdymo departamento direktorius;
    nuo 1998 – VU teisės fakulteto prodekanas neakivaizdinėms studijoms;
    1997 – 1998 m. stažavosi Hamburge esančiame Maks – Planck institute bei Miunsterio universitete;
    nuo 1996 – naujo CPK projekto rengimo grupės narys. Taip pat dalyvavo rengiant teismų, antstolių, advokatūros ir notariato įstatymus bei jų pataisas;
    2001 m. pavasario semestre kviestinis profesorius Vokietijoje, Kielio universitete;
    nuo 2001 m. tarptautinės civilinio proceso asociacijos narys.
    iki 2002 m. gegužės mėn. 3 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas
    nuo 2002 m. liepos mėn. 1 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas
    Lietuvos teisininkų draugijos Valdybos vicepirmininkas

    Pasirinktos žinutės komentarai:

    Ar pagrįstas advokatų monopolis atstovauti teisme? (2003.06.23 11:45:34)
    Visi sveiki,

    Pirmiausiai norėčiau visų diskusijos dalyvių atsiprašyti, jog po paskutinio mano komentaro buvo tokia ilga tyla, tačiau paskutinės dvi savaitės fakultete buvo labai jau įtemptos. Tad tiesiog nelabai buvo laiko, o norint rimtai diskutuoti juk nepakanka temai aprašyti penkių minučių. Be to, dar viena puiki naujiena - paskutinį penktadienį Įvyko TF alumni (auklėtinių) draugijos steigiamasis susirinkimas. Tuo labai džiaugiuosi, kadangi tikiu, jog tokiu būdu užtikrinsime grįžtamąjį absolventų ryšį ir pastovų bendravimą tiek tarpusavyje, tiek ir su universiteto studentais bei dėstytojais. Tad greitu laiku kviesime įstoti į visų mūsų, kurie baigė TF organizaciją. Sukurkime gerą klubą!

    Prieš diskusiją vienas prašymas - būkime solidūs ir pasistenkime bendrauti kultūringai neįžeidinėdami vienas kitų bei kolegų.

    Na o dabar apie temą. Niekam nepaslaptis, jog naujajame CPK iš esmės yra įtvirtintas advokatūros monopolis atstovauti teisme. Iš karto pasakysiu, jog esu šios taisyklės šalininkas. Pabandysiu pateikti savo argumentus.

    Pirmiausiai reikia pakalbėti apie advokatūros vykdomą funkciją bei jos prigimtį. Dažnai tenka išgirsti nuomonę, jog advokatūra privataus pobūdžio profesinė asociacija kaip pavyzdžiui rašytojų sąjunga ar pan. Jeigu tai būtų taip, minėtas monopolis iš tikrųjų tiek LR Konstitucijos, tiek ir ES aktų prasme būtų visiškai nepagrįstas. Tačiau mano giliu įsitikinimu taip tikrai nėra. Kontinentinėje Europoje (daugumoje valstybių) yra pripažįstama, jog advokatas yra nepriklausoma teisėsaugos institucijų dalis ( W. Heide. Die Rechtspflege in der BRD; 1990, Bonn; S.77). Tokiu būdu yra aiškiai išreiškiamas advokato profesijos bei jo vykdomų funkcijų viešas pobūdis - padėti asmeniui bei teismui įgyvendinti teisingumą, užtikrinti tinkamą teisės realizavimą. Šis požiūris vyrauja tiek Vokietijoje, tiek Austrijos, tiek Prancūzijos (kurioje 1977 m. galutinai buvo atsisakyta teisės patarėjų ir jie inkorporuoti į advokatūrą), tiek ir kitose valstybėse. Net ir liberalioje JAV, nebūdamas advokatų asociacijos nariu, net kojos į teismą neįkelsi. Kiek kitokia situacija yra pvz. Švedijoje ar mūsų kaimynėje Lenkijoje. Kodėl? Lenkijoje advokatūra yra pakankamai uždara ir teisės patarėjų institucija tiesiog yra tam tikra atsvara advokatūrai, į kurią patekti yra praktiškai neįmanoma dėl kas met nustatomo advoaktų padėjėjų skaičiaus. Švedijoje, kuri yra mišrios tradicijos pripažįstama galimybė kurti įvairias asociacijas, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik advokatai. Tad vyraujanti tendencija Europoje manau yra pakankamai aiški. Lietuva šiuo požiūriu taip pat neišimtis - advokatas yra konstitucinė figūra su labai aiškiomis konstitucinėmis funkcijomis (teisė į gynybą ir pan.). Ir advokatūros įstatyme įtvirtinama įtvirtinama lygiai ta pati mintis. Tai gi, advokatūra yra vieša asociacija, kuri vykdo tam tikras viešo pobūdžio funkcijas teisingumo vykdymo srityje.

    Kaip atsirado licenzijatai Lietuvoje? Manau visi puikiai šią istoriją atsimena. Priežastys tos pačios kaip ir Lenkijoje - pradžioje advokatūra buvo gana uždara kasta, kuri sėkmingai reguliavo savo narių skaičių. Valstybė ėmėsi priemonių šiam uždarumui įveikti ir sudarė galimybes licenzijai gauti. Tačiau 1998 m. priėmus naują advokatūros įstatymą situacija pasikeitė iš esmės, kadangi patekimas į advokatūrą buvo žymiai liberalizuotas, jį formalizuojant. Viena vertus advokatų tarybai buvo atimtos bet kokios galimybės reguliuoti advokatų skaičių ar vilkinti naujo nario priėmimą, kitą vertus valstybė ėmėsi aktyviau kontroliuoti šios asociacijos veiklą. Apie pasikeitusią situaciją įrodo ir skaičiai, kadangi advokatų skaičius per trejetą metų išaugo praktiškai dvigubai. Jau šiame įstatyme buvo pasakyta, jog advokatų funkcijas gali vykdyti tik advokatai. Išlyga buvo padaryta tik CPK ir tik todėl, kad reikėjo sulaukti naujojo CPK, tačiau valstybės politika šiuo požiūriu jau nuo 1998 m. buvo labai aiški ir sąžininga. Be to, nebuvo užmiršti ir licenzijatai - visiems buvo sudaryta galimybė praktiškai automatiškai pereiti į advokatūrą. Labai daug kas šia galimybe ir pasinaudojo. Tad atsižvelgiant į visas priežastis galima drąsiai teigti, jog naujojo CPK priėmimas tereiškė logišką 1998 m. advokatūros reformos pabaigą bei advokatūros ir civilinio proceso sutvarkymą pagal kontinentinės Europos tradicijas.

    Tad apibendrinant galima teigti, jog advokatūra vykdo tam tikrą viešo pobūdžio funkciją, todėl valstybei yra aktualu išlaikyti ir tam tikrą įtaką jai (tai sąlygoja valstybės interesą, kad ši funkcija būtų vykdoma vienos korporacijos); priėmimas į advokatūrą yra stipriai formalizuotas, todėl kiekvienas norintis tapti advokatu gali realizuoti šią teisę, jeigu tik atitinka įstatyme įtvirtintus formalius reikalavimus; advokatų skaičius Lietuvoje nėra ribojamas. Apie įstatymines garantijas, kurias suteikia advokatas klientui (atsakomybės draudimas, patikrinta kvalifikacija, drausminė atsakomybė) ir kurių nesuteikia visi kiti asmenys užsiimantys (beje jau neteisėtai) šia veikla neverta net kalbėti.

    Be to, užduokime sau klausimą, kodėl teisininko diplomas dar nesuteikia teisės automatiškai dirbti pvz. teisėjo darbą arba mediko diplomas dar nesuteikia automatiškai teisės dirbti chirurgu?

    Na, o tiems, kurie sako mes nenorime į advokatūrą belieka pasakyti tik tiek, kad jei kažkam nepatinka Seimas, tai nėra steigiamas alternatyvus, o tiesiog arba laukiama kitų rinkimų arba iš viso juose nedalyvaujama. Tokia yra realybė.

    Tiek pačių bendriausių minčių apie vadinamą advokatų monopolį. Tikiuosi kultūringos diskusijos, kuri baigsis iš karto, jeigu tik pardėsime vieni kitus kaltinti.

    Pagarbiai,

    Jūsų Vytautas Nekrošius
    Komentarai : 41

    Niemand (2003.06.23 17:02:00)
    Stai kur klausimas: kodel paliekama advokatura ir nesudaroma atsvara LR? Ar tik del to, kad Gerb. V.Nekrosiui patinka vienos pasaulio puses praktika ir nepatinka kitos, be to, sutampancios su LR CPK tradicijomis?

    Kas trukdo ivesti licenzijas teisininkams, kokias anksciau TM isduodavo?

    Vandenis (2003.06.23 17:51:00)
    Pono V.Nekrošiaus pasisakymo stilius išties "atakuojantis" ir "prevencinis" galimų oponentų atžvilgiu. Aš asmeniškai nesu tiek sužavėtas advokatūra. esu įsitikinęs, kad bent jau šiuo metu advokatas nesuteikia jokių realių garantijų klientui. Nei atsakomybės draudimas, nei patikrinta kvalifikacija, nei drausminė atsakomybė. Dėl pastarosios gal ir būtų galima diskutuoti, bet dėl kito - konstatuoju faktą:

    berods nėra nei vienos bylos dėl advokato padarytų nuostolių atlyginimo, o ir įsivaizduoti tokią yra gan sudėtinga. tačiau mes visi puikiai žinome, kiek tokių klaidų pasitaiko ir kiek žmonių nuo to nukentėjo. taigi šis argumentas, manau atpuola. Toliau - egzaminai. šiek tiek sunkesni nei universitete, tačiau su tokia pačia gerų ir blogų klausimų tikimybe. Turi vieną ir net labai silpną vietą - apibrėžti kalendorine data. turint omenyje šią aplinkybę bei tai, kad įstatymai keičiasi, žmogaus atmintis ne visagalė, kad dokumentus ruošia studentai, paneigiame antrąjį argumentą. dėl trečiojo negaliu diskutuoti, tarkime, jis veikia. tokiu būdu nuo paprasto teisę išmanančio asmens advokatas šiuo metu išsiskiria šiomis sąvybėmis: 1. vardu, 2. drausmine atsakomybe (su klaustuku), 3. mokesčiais.

    tikiu, kad lietuviai prisitaikys. jau dabar teko matyti "paprastuosius" teisininkus bylose kartu su advokatais (pastarieji palaikydavo bendraatstovo nuomonę). vėliau visi bus advokatai.

    Neadvokatas (2003.06.23 23:23:00)
    Esu linkęs sutikti su p. Nekrošiaus mintimis dėl kelių priežasčių:



    pirma, didžiojoje daugumoje Europos (ir netik) valstybių yra skirstymas į žemesnio ir aukštesnio rango teisininkus ( D.B. - "barristers" ir "solicitors", pateiktas autoriaus pvz. dėl JAV, Vokietijos ir pan.). Skirtingose valstybėse jų veiklos lygiai yra skirtingi, čia nėra ko ginčytis, bet žemesnio rango teisininkai visgi yra gan stipriai suvaržyti turint omenyje asmenų atstovavimą teisminėse institucijose.



    antra, advokatų kvalifikacijos vertinimas yra iš dalies subjektyvus: asmuo pralaimėjęs byla sakys, kad advokatas nekompetentingas, o laimėjęs teigs priešingai. Mano manymu, šituose santykiuose veikia savireguliacijos mechanizmas ir objektyviai "silpni" advokatai paprasčiausiai nesulauks klientų ir taip advokatūra nuolatos "gryninasi".



    trečia, tie asmenys, kurie naudosis valstybės teikiama advokato pagalba irgi sulauks tinkamesnio atstovavimo, kadangi tokių advokatų darbo krūvis padidės (dėl "monopolio"), automatiškai išaugs jų pajamos ir kvalifikacija.



    ketvirta, advokatų kvalifikacija turi užtikrinti keli aspektai: norint tapti advokatu reikia pabūti 3 metus padėjėju ir išlaikyti egzaminus (jeigu jie yra per lengvi, kodėl gi jų nepasunkinus, nustatyti kelis etapus, kaip pvz. Vokietijoje, pastovų kvalifikacijos patikrinimą ar pan., tam nereikia leisti visų norinčių ir laikančių save protingais į teismą).



    penkta, kaip ir minėta, tapimas advokatu yra gan liberalus, nėra ypatingų suvaržymų ar ribojimų, taigi norintis užsiimti atstovavimu teismuose teisininkas paprasčiausiai turi įvykdyti normatyvus ir tapti advokatu. Čia nėra joks išrinktųjų klubas.



    Teisininkai (ne advokatai) irgi draudžiasi savo civilinę atsakomybę yra kvalifikuoti, tačiau kaip ne visi baigę mediciną dirba su skalpeliu prie operacinio stalo, taip ne visi ir į teismus turėtų eiti. O dėl iškeltų bylų dėl advokato veiklos netinkamo vykdymo, tai šitas mechanizmas anksčiau turėtų pradėti veikti, prieš kažkiek laiko ir medikų nieks į teismą už aplaidumą neduodavo, o dabar pažiūrėkit - skandalai vienas po kito.

    bang (2003.06.24 10:23:00)
    Tik dėl patekimo į advokatūrą - kaip be pažinčių ar USD tapti advokato padėjėju ?

    Sharoo (2003.06.24 17:57:00)
    Gerb. V.Nekrosius minedamas tokias salis kaip Vokietija ar Prancuzija tikriausiai "pamirso" jog ten norint tapti advokatu uztenka studijas pabaigus bandyti issilaikyti advokatu egzaminus, o tvarka lietuvoje man labiau primena taip pat mineta Lenkija, kur patekti i advokatu padejeju sarasa praktiskai neimanoma. Niekam nera paslaptis, kad norint tapti advokato padejeju reikia moketi!

    Donce (2003.06.25 11:58:00)
    Pirmiausia norėčiau viena is diskutuojančių kolegų pataisyti, jog norit tapti advokatu reikia pabūti padėjėju ne trejus o vienerius metus - pagal dabar galiojantį advokatūros įstatymą. Taip pat norėčiau pabrėžti, jog aš remiu advokatūros "monopolį" bet ta prasme, jog gynyba turėtų užsiimti tie asmenys, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus(kvalifikacinius, reputacijos ir pan.). O dabar gaunasi situacija, kaip vienas iš diskusijos dalyvių jau minėjo apie daktarus - ne visi, baigę medicinos mokslus, ima skalpelį i rankas, o dar vienas pavyzdys galėtų būti - veterinaras juk negydo zmoniu, nors jis irgi daktaras, ar ne?

    Jei dabartiniams teisininkams niekas netrukdo tapti advokatu, tai tegul tampa ir nesuka sau galvos, o jei yra kažkokių priežasčių, ribojančių galimybes tapti advokatu, tada jau nieko nepadarysi, belieka tik garsiai rėkti...

    mindoza (2003.06.26 15:43:00)
    Labas rytas, kas cia per diskusijos, ir kiek jos gali trukti?

    Viena aisku, kad daugelis advokatu ir taip "zarna ryja", tai kam jiems papildoma konkurencija.

    Didieji diskutatoriai, esmini temos objekta apibrezia istatymas, sakyciau nemoralu nesilaikyti istatymo, ir dar nemoraliau - diskutuoti apie tai ir nieko nedaryti, nebent tai yra tiktai "diskusijos". Taciau is diskusiju nepavalgysi.

    Visi l. gerai supranta situacija, taciau vis diskutuoja.

    Kam nepatinka situacija - vienikytes, ieskokite pazinciu "daugumos sluoksniuose", siulykite istatymo pataisas.



    Sios problemos esme - morales normos, kurios buvo skiepijamos zmonems, kaip doros ir garbingos, nors paaiskeja, kad uzpakalio palaizymas ir didelio dedes "tevystes ar giminystes jausmas" savo palaidunui ar girtuokleliui jaunam giminaiciui ar suneliui yra gyvenime praktiskesne norma, nei noras ir galejimas dirbti. Jeigu rimtai - isorine forma nesvarbi, svarbus mechanizmas nesantis pinigus. ir apskritai visi cia diskutuoja tik del pinigu. Taigi, sioje diskusijoje pasigendu sio aspekto. O kai giminele turtingesne, tai silciau ir paciam gyventi - tokia tvarka vyrauja gamtoje ir versle jau seniai.

    Posakis, kad advokatai zmogaus teisiu gynejai - bullshit - jie verslininkai pirmoje eileje.

    Kitas posakis, kad atstovavima turi uztikrinti tiktai profesionalai, o tokie yra tiktai advokatai - dar didesne nesamone. Koks kvailys eis ginti i teisma nepasiruoses, jeigu zinos, kad gali neirodyti savo pozicijos. jeigu jis nezinos istatymu, jis bet kuriuo atveju nusisamdys atstova. Zinoma, kvailiu buna, bet jie ir zusta del savo kvailumo, taigi, butu dar geriau, jei sumazetu kvailiu.

    Trumpai - kas nores, tie pakeis situacija. Tai yra konkurencija, kurioje visi ginkluojasi taip kaip moka, ir dar vienas pastebejimas - konkuruojant nereikia bijoti zudyti priesininko (ivairiomis formomis, nors ir pasislepiant uz religijos ar "diskusiju")

    Beje, mano giliu isitikinimu, jauciu, kad sios diskusijos nera revoliucines dabartines situacijos atzvilgiu, o, atvirksciai - prevencines - jos tempia laika, nubloskia zmones ieskoti tiesos giliau, giliau, giliau, o tuo tarpu advokaitai susirenka daug skundu.



    Taigi, jei norite tapti advokatais:

    a) Susiraskite artima dede advokata

    b) Veskite advokato dukteri ar sunu

    c) Atneskite i advokato kontora l. dideliu klientu

    d) pakeiskite esama situacija

    e) etc.



    Visa kas auksciau parasyta siame komentare yra tiktai mano asmenine nuomone, kuria neketinu nieko smeizti, izeidineti ir pan. Mano pastebejimai tiktai mano suvokimo isreiskimas, kuri ir suteikia sis portalas.



    Uf, tikrai, tos diskusijos tokios uzkreciancios, gali rasyti, rasyti, nusisneketi, taip ir norisi jas testi.....



    mindoza.

    Paulius (2003.06.28 10:11:00)
    Ieškant šios diskusijos šaknų, reikėtų atsakyti į klausimą:

    - kodėl teisinių paslaugų įmonių teisininkai ir patentiniai patikėtiniai nenori tapti advokatais, tačiau tuo pačiu labai nori atstovauti teismuose?



    Manau, kad pagrindinė problema tapti advokatu - aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Tačiau nei vienas teisininkas to nenori pripažinti. Visi baigę teisės studijas laiko save tikrais profesionalais ir bando aiškinti, kad advokatų klanas uždaras, reikia pažinčių, labai gerų klijentų ar aplamai daug pinigų. Tai yra visiškai nepagrįsta.



    Daugelis baigęs teisės studijas norėtų užsiimti profesine veikla, tame tarpe ir atstovauti teismuose - kuo greičiau pradėti uždirbinėti pinigus. O čia dar reikalavimai atbūti advokato padėjėju, paskui egzaminai, o jei dar neišlaikysi iš pirmo karto? Tiesiog laiko gaišimas. Būtent su tokiu požiūriu dirba daugelis teisinių paslaugų įmonių. Ar tai gali užtikrinti tinkamą klijento teisių atstovavimą?



    Norintiems pasirinkti argumentų prieš gerb.V.Nekrošiaus pateiktus faktus, siūlyčiau paskaityti Civilinio proceso kodekso pakeitimų projekto aiškinamąjį raštą:



    http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=213590&Condition2=



    Tačiau skaityti šį raštą reikėtų labai atsargiai, nes jame apstu visiškų nesąmonių.

    Pavyzdžiui, ten siūloma - "Advokato padėjėjas neturėtų turėti teisės vienas savarankiškai be priežiūros nei konsultuoti, nei rengti teisinius dokumentus, nei teisme ką nors atstovauti".

    Nors prieš tai sakoma, kad "Tos pačios profesijos savininkai (p.s. teisininkai) turi vienodas teises savo kvalifikacijoms įgyvendinti..."

    Peršasi išvada, kad advokato padėjėjas - tai pavasarį vidurinę mokyklą baigęs abiturientas.

    O jei rimtai, tai įgyvendinus siūlomus pakeitimus, baigęs studijas teisininkas turėtų rinktis: ar dirbti teisinių paslaugų įmonėje ir iš karto galėti atstovauti teismuose, ar tapti advokato padėjėju ir tokios teisės neturėti.



    Belieka tikėtis, kad šie CPK pakeitimai nesulauks Seimo pritarimo.

    Rokas (2003.06.30 01:25:00)
    Perskaičius visą diskusiją ir pamačius, kad nelabai ką naujo yra parašyti, iškilo noras pagvildenti tokį klausimą, tiksliau klausimus (į kuriuos pabandysiu pats ir pateikti savo nuomonę):



    1. Ar tikrai visi dabartiniai advokatai yra geresni negu dabartiniai teisės konsultantai, ar kaip ten jie besivadintų?



    Ne kartą teko matyti, kaip advokatas labai nekaip teisme atstovaudamas savo klientą pasirodo - tai yra nedaug geriau negu tai galėtų padaryti, arba tiksliau, - padarydavo konsultantas. Tokiu atveju, pritarčiau jau komentare išsakytai nuomonei, kad reiketų reguleriai tikrinti advokatų kvalifikaciją. Taigi realizavus tokią ideją giminių krašte klientas galėtų būti šiek tiek garantuotas suteiktų paslaugų kokybe ir atsirastų didesnė motyvacija ne dėl teisės aktų pasikeitimų, o dėl realių gyvenimo salygų mieliau kreiptis į advokatus.



    2. Ar tikrai Lietuvos visuomenė yra pripratusi ir reikalinga tokių įstatymų?



    Ne vienas teisės teorijos paskaitose arba kaip nors kitaip susipažinęs su teisės teorija, žino, kad teisės norma yra visuomenės elgesio taisyklė. Taigi, idealiu atveju, įstatymų leidėjas tik įtvirtina įstatymuose visuomenėje susiformavusią realaus gyvenimo taisyklę. Kaip matyti iš diskusijos, šiuo atveju ta taisyklė kaip ir nelabai yra susiformavusi. Taigi yra lengvai nuleista iš viršaus, tos visuomenės dalies, kurie mano, kad tokia taisyklė būtų labai palanki pačiai visuomenei.



    3. Galiasiai, iš minėtų dviejų klausimų iškyla trečias: Jei tokia norma, kad teismuose atstovauti gali tik advokatai yra būtina ir naudinga, ar teisingai ji yra įvesta reguliuoti visuomeninius santykius - tai yra, ar geras yra CPK įgyvendinimo įstatymas? Ar reikėjo taip imtis tokių drastiškų priemonių visų neadvokatų atžvilgiu? (Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str.)



    Greičiausiai, reikėjo suteikti daugiau laiko neadvokatams iki tol atstovavusiems teismuose ir iš to gyvenusiems pabuvus padėjėjais tapti advokatais ir tuo pačių apvalyti dabartinių advokatų gretas, kad pakiltų dirbančių advokatų kvalifikacija, ir tik tada įvesti tokį reikalavimą neadvokatams neatstovauti teismuose. Nes tas perėjimo laikotarpis nuo seno iki naujo CPK bei seno iki naujo advokatų palaugų teikimo būdas, kuriame dabar gyvename, skaudokas yra tiek teisės konsultantams, tiek ir potencialiems klientams.

    lex (2003.07.02 11:04:00)
    Nuolat tenka skaityti tas nesibaigiančias diskusijas apie nuskriaustuosius licencininkus ir kito plauko teisninkus, kurie niekaip negali pasiekti teigiamo rezultato kovoje dėl atstovavimo teismuose. Manau, kad CPK naujovės dėl atstovavimo vertintinos teigiamai, nes bet kokie bandymai išradinėti dviračius iki šiol baigdavosi blogai. Visiškai pritariu tai nuomonei, kad teismuose turėtų atstovauti tik teisininkai profesionalai - advokatai, taip kaip ir kitose šalyse. O jei kurie teisininkai dar ne advokatai, tai tokais gali tapti. Sprendžiant iš šiuo metu esančio advokatų ir advokatų padėjėjų skaičiaus, jokių apribojimų tam netaikoma, išskyrus aišku tuos licencininkų aktyvistus, kurie į advokatūrą negali patekti dėl kitų priežasčių. Kadangi advokatų skaičius didelis, tai manau ir jų tarpe, kaip ir kitose profesijose yra geresnių ir blogesnių, todėl nereikėtų kitų konsultantų lyginti būtent su pastaraisiais.

    Beje niekas netvirtina, kad geras konsultantas yra blogesnis už blogą advokatą. Bet tas konsultantas šiandien veikdamas nelabai ką gali nuveikti savo kliento interesais (gauti dokumentus ir pan.).

    TT (2003.07.03 16:59:00)
    Tikrai nepritariu šiam monopoliui. Ir taip aišku, kad klanai susikūrę. Dabar dar ir įstatyme įteisinti...

    Siaip (2003.07.03 18:45:00)
    Esu advokaturos salininkas.



    Perskaicius 'teisininku' argumentus (ir ta pati aiskinamaji rasta) kyla labai paprastas klausimas: kodel kovojama tik del atstovavimo (t.y. CP) ir visai nereikia gynybos (t.y. BP). Atrodo, zmogaus teise laisvai pasirinkti bet koki atstova civliniame procese yra konstitucine, o tokia pati teise baudziamajame procese - jau kazkas nereiksmingo ir neverto demesio. Kaip atsakyma pateiksiu laisva citata is vieno advokato pasisakymo si pavasari ivykusioje advokaturos konferencijoje:



    "gynyba baudziamosiose bylose pagal susitarima (suprask, kai moka pats klientas), mes jau seniai pamirsome".



    Prisiminus mokamus pinigus uz gynyba pagal paskyrima atsakymas persasi pats: vienintelis tikras motyvas yra greiti ir lengvi pinigai be jokios atsakomybes.

    leninas (2003.07.04 13:52:00)
    Noreciau mesti akmeni i dekano darza.

    Ziurekit universitetai ruosia teisininkus ir suteikia jiems profesine kvalifikacija, kuri patvirtina dali jo profesiniu kompetenciju, speju is ju viena gebejimas atstovauti teisme. Teisininko diplomas leidzia dirbti teisme ir neatlikus papildomai profesines praktikos ir neislaikius papildomu egzaminu nenumatytu studiju programoje, t.y. dirbti juristu imoneje, istaigoje, organizacijoje, kodel turetu buti skirtingi reikalavimai dirbant savo vardu?

    Kitas svarbus aspektas, tame, kad pats VU dekanas teigia, kad VU universiteto teises programa neigalina absolventu dirbti savarankiskai, t.y. universiteto programa nesuformuoja tam tikru profesiniu gebejimu ir nepatvirtina jo profesines kvalifikacijos, nes norint tapti advokatu neuztenka vien teisininko diplomo reikia dar atlikti praktika ir dar karta laikyti jau valstybini egzamina.

    np (2003.07.08 12:00:00)
    Mano nuomone advokatas, kaip samdytas asmuo tueri padaryti tai ko reikalauja iš jo jo samdytojas , kaip tai jis darys tai jo reikalas ir teismo etika, kuria turi vadovautis stojantis prieš Temidę. Visai kas kita yra , kai “mūsų temidei“ ne tik neužrištos akys, bet ir į jos svarstyklių lėkštes krauna visiškai skirtingo suinteresuotimo, lygiuos esantys Advokatai ir prokurorai, Visų pirma teisėjai prokurorai ir advokatai , kaip taisyklė yra gana siauro rato atstovai ir , asmeniniai jų santykiai praktiškai neišvengiami. Be vargo s tarp teisminio nagrinėhjimo dalyvių rasite ir buvusių mokinių ir dėsrytojų. bendrakursių ir bendramokslių su kuriais , jei nesėdėta už vieno stalo, tai bent vienaip ar kitaip turėta reikalų.

    Ir šia net su užrištomis akimis, gali kilti vienkios ar kitokios insenuacijos.

    Na o pats faktas, to kad vaizdžiai tariant į vieną Temidės svarstyklių lėkšte krauna suinteresuotas apginti klijento interesus advokatas , o į kitą prokuroras kurio darbo našumas laikosi vien ant garbės žožio,tai yra formalios priesaikos, turbūt komentarų nereikalauja. O kad musų Teismai visai nieko bendra neturi su teisiamųjų nematančios Temidės įvaizdžiu, ir kad juose į jos svarstykles patenka visi argumentai, akyvaizdžiai rodo tai, kaip tie patys klausymai atsidūrę tarptautiniuose lygiuose gauna visai kitoki vertinimą ir sprendim. Gal po to kai Straburas priima priešingą sprendimą nei tą pačia bylą nagriunejusieji LR teismo teisejai , reikėtų pasidomėti tokio teismo ne tik kompetencijos bet ir kitai subtylesniais klausymai?

    sneri (2003.07.08 21:44:00)
    Iš tiesų aš irgi nemanau, kad reiktų pergyventi dėl advokatų monopolio. Kuo daugiau advokatų - tuo lankstesnės paslaugų kainos, tuo didesnė konkurencija, o natūrali atranka irgi padarys savo darba. Kai kurie tik ką baigę absolventai pergyvena, kad negali iš karto tapti padėjėjais, kad reikia pažinčių ir pan...O ko ten veržtis tik ką baigus? labai puikus startas teisininko karjerai - valstybės tarnyba, nes, kad ir kaip teoriškai gerai universitetas paruouštų - praktikoje kai kurie aspektai atrodo kiek kitaip ir dažniausiai tenka "nusileisti" ant žemės:) O turintis keletą metų patirties teisininkas bet kuriai advokatų kontorai bus labiau pageidautinas, nei tas kuris tik ką paliko savo Alma mater.

    O apie atstovavimo kokybę - visi mes žmonės. Dauguma advokatų nesispecializuoja siauroje srutyje, nes Lietuvos rinka tam paprasčiausiai per maža. Gal Vilniuje kiek daugiau specializuotų - o kitur - ima viską iš eilės: pradedant skyrybomis, baigiant įmonių steigimu ir tyčiniais nužudymais... Tuo tarpu teisininkas, atstovaujantis įmonei dažniausiai labai gerai išmano veiklos, kuria užsiima jo atstovaujama įmonė, teisinį reglamentsvimą, pradedant įstatymais, nutarimais, baigiant įvairiom specialiom taisyklėm, metodikom ir pan., t.y. tai ko dažniausiai advokatai išsamiai išstudijuoti neturi galimybės (gerai jei klientas mokus - galima su keliom bylom visą mėnesį terliotis, o jei ne, tai smulkinimuisi nebelieka laiko)... Tad nieko nuostabaus, jei iš šalies advokatas atrodo "silpnai", ir naudojasi daugiau proceso, nei materialinės teisės suteikiamomis galimybėmis. Ir tai visai nereiškia, kad advokatui trūksta kvalifikacijos...

    Aš už Lietuvos advokatūrą, jos stiprėjimą, advokatų kvalifikacijos kėlimą ir natūralią atranką.

    Satas (2003.07.10 10:03:00)
    Nesu nei advokatas, nei privačiai dirbantis teisininkas. Esu teisininkas-valdininkas su dideliu stažu. Iš karto sakau, kad aš- už laisvą konkurenciją.

    Už poros metelių švęsiu 50-tį. Visą gyvenimą dirbau teisinį darbą. Dabar vadovauju valdiškai teisinei tarnybai. Kuruoju gan siaurą teisės srytį, tačiau skaitau kad esu pakankamai aukštos kvalifikacijos teisininkas. Galėčiau kažkaip tą advokato egzaminą išsilaikyti (jei ne vien tik žiniom, tai bent jau turimo autoriteto pagalba galima "išvažiuoti"). Problema kita- šiandien man to tikrai nereikia, nes mėgstu savo darbą, vertinu kolegų nuomonę apie save. Tačiau valdininko kėdės ilgaamžiškumas labai daug priklauso nuo besikeičiančių politinių vėjų. Jei kokiam nors šefui neįtiksiu, "išmes iš barščių" kad net apsižvalgyti nesuspėsiu. Jei taip atsitiks kai jau žygiuosiu i šeštą dešimtmetį, tai laikyti egzaminus su studenčiokais ne tik kad nepatogi, bet ir gan žeminanti procedūra. Galėčiau dirbti teisinį darbą privačiai ne tik konsultuodamas bet ir atstovaudamas teismuose, bet ne. Dabar kas gausis: pvz. aš kalbėsiuosi su klijentu, visą darbą atliksiu, tačiau dėl atstovimo teisme man tenks "kooperuotis" su advokatu, kuris tik nusiskins laurus ir dar neaišku ar bylą laimės.

    Absurdiška situacija. Šiandien aš atstovauja valstybę civilinėse bylose, kur priešingoje pusėje dirba tikrai aukštos kvalifikacijos advokatai, dėsytojaujantys aukštosiose teisės mokyklose. Aš ne tik bylas laimiu, bet ir "suriečiu" kartais advokatus "į ožio ragą". Ne todėl, kad esu "pasaulio bamba" ar "proto bokštas", bet todėl kad esu tos teisės srities specialistas. Aš ir dabar konsultuoju kursiokus-advokatus, turinčius bylas rajonuose ar kituose miestuose. Tai išeina, kad atstovauti Valstybę teisme (net būti pakviestu kaip specialistas į Konstitucinį Teismą) aš galiu- man kvalifikacijos pakanka, bet atstovauti bobutei, mat aš per prastas. Tai žeidžia mano, kaip specialisto, savigarbą.

    Tie jaunimo posakiai "kas jums draudžia išsilaikyti egzaminus" labai jau emocionalūs ir savimi pasitikintys. Taip. Aš tikrai šiandien neišlaikyčiau BK, BPK, nes niekada nedirbau teisėsaugos institucijose, neturiu praktikos nei pagal seną, nei pagal naują kodeksus. Bet aš to darbo ir nesiruošiu dirbti. Kodėl neleisti žmonėms pasinaudoti mano žiniomis ir praktika toje srityje, kur aš tikrai esu geras specialistas. Tegul aš nesivadinsiu advokatu, mane tenkins kitoks statusas. Bet kodėl neleisti man ir senatvėje, gal būt sušlubavus sveikatai, būti ne tik naudingu visuomenei, bet ir save normaliai išsilaikyti.

    dvynys (2003.07.14 07:09:00)
    Labiau gerbiu teisininko vardą nei jo užimamas gyvenimo pozicijas. Vertinu ne jo togą, o sugebėjimą analizuoti faktus ir aplinkybes ir argumentuotai ginti savo ar kliento pozicijas. Gerai žinau, kad tik konkrečiai bylai pasiruošęs paprastas teisininkas daug vertesnis už vardais ar togomis besidangstantyjį. Jeigu atstovas byloje sąžiningas, gerai pasirengęs, neabejotinai jis, o ne jo vardai ar titulai, padės teisingumui. Atstovavimo bylose monopolizavimas nelabai asocijuojasi su tesigumo gynimu. Tuo labiau, kai atvirai suplakami teisingumo ir advokatų luomo interesai, pastarųjų naudai.

    Svarstyklės (2003.07.21 16:41:00)
    Labai pritariu Satui. Yra nemažai teisininkų, dirbančių valstybės tarnyboje ir puikiai atstovaujančių valstybę ar savivaldybes teismuose. Tokio teisininko praktika yra, manau, daug geresnė nei advokato padėjėjo. Ir tikrai reiktų numatyti tokiam teisininkui galimybę tapti advokatu, nepabuvus padėjėju, o tik išlaikius egzaminą ir turint atitinkamą darbo stažą. Norint tapti teisėju reikalingas 5 metų (jei neklystu) teisinio darbo stažas, šiuo atveju užtektų 2-3 metų. Tikrai nėra reikalo žeminti patyrusio teisininko, panorusio tapti advokatu, verčiant būti advokato padėjėju.

    Kitas klausimas yra advokato specializacija. Mano nuomone, reikia suteikti galimybę pasirinkti advokatui kurioje srityje dirbti - jei jis per visą savo darbo teisininku laiką nieko bendra neturėjo su baudžiamąja teise, tai kodėl jam neleisti advokatauti visose bylose, išskyrus baudžiamąsias (žinoma tai neliečia civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose)? Akivaizdu, kad advokatas-specialistas (pvz. advokatas - civilistas ar advokatas-baudžiauninkas) konsultuotų ir atstovautų daug profesionaliau ir kokybiškiau. Čia vėl tiktų medikų pavyzdys - ne kiekvienas medikas yra ginekologas. Taip ir teisininkas galėtų pasirinkti tą sritį, kuri jam labiausiai prie širdies.

    Svarstyklės (2003.07.21 16:56:00)
    Atsiprašau. Advokatūros įstatymas iš tiesų numato galimybę teisininkui tapti advokatu nepabuvus padėjėju ("turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką"), tačiau, kaip jau minėjau auksčiau, tikrai nereikėtų 5 metų teisinio darbo stažo, nes nėra jokios logikos dėti lygybės ženklą tarp 5 m. teisinio darbo stažo ir 1 m. advokato padėjėjo praktikos.

    alibi (2003.07.22 16:19:00)
    Izvelgiu dvi prielaidas, skatinancias teisininkus agituoti visuomene pries advokatura:

    1. Ekonominis suinteresuotumas. Komercine teise, civilines bylos yra zymiai pelningesnes nei atstovavimas baudziamosiose bylose, todel siekiama susigrazinti atstovavima;

    2. Del bendro nusivylimo silpnoka musu teisine sistema, lengva rasti argumentu ir maisyti su purvais teiseju, advokatu, prokoruru "klanus".



    Advokaturoje reiketu decentralizuoti valdyma (pagal apskritis, regionus), egzamina padaryti rasytini ir anonimiska (kad egzaminuojantieji neturetu progos skirti pazymi uz asmenybe ar teises mokykla). Siai dienai advoakturos egzaminai yra paprasti ir nera neiveikiami tiems, kurie remiasi tik teorinemis ziniomis. Todel nerimta rimtiems teisininkams teisintis, kad neatsakytu baudziamosios teises klausimu ar zema laikyti egzamina kartu su jaunikliais. Privaciai praktikuoti turetu tik teisininkai, turintys advokato licencijas - t.y. priziurimi aukstesnio organo, kuris savo ruoztu keltu ir advokatu kvalifikacija ir prestiza.



    Reikia konkurencijos - tiek tarp teises mokyklu, tiek tarp praktikuojanciu teisininku. Taciau galimybes pradeti praktika ir ja testi turetu buti vienodos -valstybinis egzaminas ir tam tikra veiklos prieziura.

    Arūnas Marcinkevičius (2003.07.23 14:54:00)
    Prezidentas vetavo Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatyma



    2003.07.23

    Treciadienis, liepos 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gražino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatyma.

    Šiuo istatymu Seimas suteike galimybe atstovauti klientams teismuose asmenims, kurie verciasi teisiniu paslaugu teikimu.

    Prezidentas R. Paksas teigia, kad valstybeje negali egzistuoti dvi skirtingos sistemos, pagal kurias vieni teisininkai advokatai turi atitikti labai griežtus profesinius, etikos ir kitokius reikalavimus bei atsakyti už klientui padaryta žala. Tuo tarpu kiti teisininkai gali tureti tik teisininko diploma ir neatsakyti nei materialine, nei drausmine tvarka prieš ju atstovaujama klienta.

    Valstybes vadovas mano, kad valstybe privalo užtikrinti kvalifikuota teisine pagalba savo pilieciams bei kitiems asmenims.

    Prezidento spaudos tarnyba



    http://www.lrp.lt/one.phtml?id=4162



    Fantastika ! ! !

    Zilvinas /Juf! (2003.07.24 09:00:00)
    Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad nesu absoliutus vienos ar kitos pozicijos šalininkas. Mane labiau stebina problemos formulavimas ir jos sprendimo būdai. Oficialiai teigiama, kad būtina suteikti išimtinę teisę atstovauti teisme tik advokatams, nes taip bus užtikrinta atstovavimo kokybė, profesionalumas ir priežiūra (čia jau šiek tiek blogiau). Tuo pačiu nepamirštama paminėti kažkokius atvejus, kai kažkoks neadvokatas pridarė žalos savo klientui, ko nebūtų buvę, jei klientas būtų samdęs advokatą. Šie atvejai minimi neįvardinant jokių konkrečių pavardžių... Skamba, mažų mažiausiai - nerimtai. Man pačiam yra tekę matyti ne vieną advokato "liapsusą", o kartą ir perimti bylą iš advokato, tam kad su ja dirbti (advokatas ją laikė stalčiuje apie metus laiko ir "vedžiojo" klientą apie rimtą darbą, beje, honoraro (nors ir pažadėjo grąžionti) iki šiol negrąžino). Man,tuomet turėjusiam tikrai nedaug patirties, tačiau dirbant rimtai ir atsidavusiai, tikrai pavyko neblogai su minėta byla susitvarkyti. Advokato licencija šiuo atveju klientu nepadėjo.



    Manau, kad teigti, jog advokato licencija garantuoja teisinių paslaugų kokybę negalima - nebent teigtumėte, kad rimtose advokatų kontorose advokatas, kurio vardas užrašytas iškaboje, visuomet pats dirba su byla ir šis darbas niekuomet nepavedamas jauniems, ką tik mokslus baigusiems teisininkams.



    Tačiau šalia oficialiosios priežasties egzistuoja ir neoficialioji - ekonominė. Kas galėtų paneigti, kad atstovavimo teisme monopolizavimas nesuteiks trumpalaikės (!) ekonominės naudos advokatams, kurie šiuo metu, dėl kažkokių priežasčių, stokoja klientų. Tačiau mano giliu įsitikinimu - ekonomines problemas reikia spręsti ekonominėmis priemonėmis. Ir, nepaisant galimo trumpalaikio efekto, nesant kitos išeities, "neadvokatai" anksčiau ar vėliau turės tapti advokatais, ir dabartiniai advokatai praras tą skirtumą (advokato licencijos turėjimą) kurį turbūt galima naudoti skaičiuojant teisinių paslaugų kainą. Kas laimės? Laimės neadvokatai, kuriuos įstatymas privers apsispręsti, ir jie, tapę advokatais, stovės vienoje eilėje su dabartiniais advokatais. Laimės klientais, nes padidejusi konkurencija tarp advokatų (jau nebe tarp teisininkų) "atsijos" nekompetetinguosius.

    Karalaitis (2003.07.24 10:46:00)
    Žilvino mintys absoliučiai teisingos, tačiau tai tik viena medalio pusė, ir nereikia pamiršti tikrųjų advokatūros monopolio "prastumimo" priežasčių- apie jas daug kalbėta, todėl nesinori eilinį kartą brįsti į purvą.

    Kitas dalykas- kas tai yra advokatūra? Ne kas kita, kaip privatus (pabrėžiu- PRIVATUS) biznis, Advokatų taryba- tokia pati asociacija, jungianti advokatus, kaip pvz. "vežėjų asociacija", jungianti vežėjus. Įsivaizduokit situaciją, jei valdžios sluoksniuose kam nors šautų į galvą proteguoti vienoje verslo srityje kokią nors bendrovę, kaip antai mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje pvz. OMNITEL, patvarkomi atitinkami norminiai aktai, kad pastaroji taptų monopolistu, ir likusiems beliktų tik prisijungti prie OMNITEL. Sakysit nerealu, galbūt, bet situacija analogiška kaip ir su advokatūra. Sakysit, kad pagal kompetenciją, garantijas ir kvalifikaciją (anot Prezidentūros) advokatai ir teisininkai nesulyginami, gi mano paminėtame pavyzdyje apie mobiliojo ryšio operatorius jų fizinis statusas analogiškas? Netiesa, prisiminkit situaciją priš 1.5-2 metus, kai iš TELE-2 tik juokas ėmė, kai pastaroji negalėjo pasiūlyti patikimumo ir kokybės... O dabar... Sutinku, kad advokatams keliami griežtesni reikalavimai, tačiau kas trukdo tokius pačius reikalavimus taikyti ir neadvokatams, norintiems verstis privačia teisine praktika? Kodėl šio privataus sektoriaus nepalikti reguliuoti rinkai? Kodėl gali būti tik "UAB" ADVOKATŪRA, kodėl šalia negalėtų veikti kaip konkuruojanti firma pvz. "UAB" TPIA, kuriai būtų taikomi analogiški reikalavimai, ir dar n tokių firmų? Juk kiekvienai verslo šakai ir taip nustatomi savi griežti reikalavimai, tas pats būtų ir su privačia teisine praktika. O viskas todėl, kad pagal "užsakymą" ginami ir proteguojami tik advokatūros interesai, ir tai daroma jau net nesislapstant. Ar tai nepanašu į monkės biznį su Telekomo monopoliu, kuris buvo naudingas tik išrinktųjų rateliui? Atkreiptinas dėmesys jau bent į tai, kas kreipėsi į Prezidentą dėl visiems žinomo įstatymo pakeitimo vetavimo... Pasikeitus valdžiai, nebūtų apsirikta, jei visiems šiems veikėjams (galbūt išskyrus A.Sakalą, kuris, kiek teko pažinti jį, visada turi savo tvirtą nuomonę), kaip rusai sako "pogolovno", būtų pareikšti įtarimai dėl...

    Niekam nepaslaptis, jog advokatūra yra uždaras klanas, ir ten patekti tikrai problematiška (neminėsiu, ko reikia). Todėl, manau, tik nedidelė dalis praktikuojančių (praktikavusių) teisininkų optimistiškai žiūri į galimybę pakliūti į advokatūrą. Kaip pavyzdį galiu pateikti vieną atvejį, kai teisinių paslaugų įmonė (3 teisininkai) byloje "sutvarkė" vieną žinomą advokatą, kuris byloje elgėsi švelniai tariant nesąžiningai. Po bylos advokatas pareiškė, kad kol jis bus gyvas, visiems trim advokatūrą teks matyti tik sapnuose. Pažadas vykdomas, jau net nekreipiant dėmesio į tai, kad vienas iš šių teisininkų viena koja jau buvo advokatūroje...



    Tačiau yra, kaip yra, ir bandant situaciją pakeisti kažkokiais laikinais įstatymų pakeitimais, tikrai problemos neišspręsim. Patys advokatūros monopolio šalininkai aiškiai pareiškė, kad vienintelė išeitis- keisti CPK nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą. Antras dalykas- man asmeniškai labai nesuprantamas ir Arūno Marcinkevičiaus "džiaugsmas", kad naujasis Advokatūros įstatymas žymiai liberalesnis, atveriantis vos ne naujas galimybes (mintys buvo išsakytos ankstesnėse diskusijose). Tikrai nieko nematau ten naudingo praktikuojantiems teisininkams, tuo labiau, juo įtvirtinamas advokatų monopolis... Vienintelis teigiamas momentas šiame įstatyme, kas turbūt p.Arūnui suteikia džiaugsmą ir viltį- tai perkelta į įstatymą suformuota LAT praktika dėl nepriekaištingos reputacijos, galiojančios advokatam ir jų padejėjam, sąvokos išaiškinimo ir galiojimo.



    Reziume: nors ir esu advokatūros monopolio priešininkas, tačiau gerbiu ir nenustoju stebėtis advokatūros sugebėjimais, bei gaila savęs ir kitų praktikuojančių teisininkų dėl mūsų nesugebėjimo kovoti su proteguojamu "teisingumu".

    Arūnas Marcinkevičius (2003.07.28 11:23:00)
    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

    D E K R E T A S



    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI



    2003 m. liepos 23 d. Nr. 167

    Vilnius



    1 straipsnis.

    Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymu Nr. IX-1705, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, k o n s t a t u o j u:

    1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą.

    2) Asmens konstitucinė teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą suponuoja valstybės pareigą kiekvienam asmeniui užtikrinti tinkamą jo teisės į gynybą realizavimą bei kvalifikuotą teisinės pagalbos teismuose teikimą, o ši pareiga gali būti įvykdyta tik visiems atstovams, atstovaujantiems asmenis teismuose, nustačius vienodus itin aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus, o taip pat reikalavimus, užtikrinančius atstovų drausminę ir civilinę atsakomybę už aplaidų ir neetišką profesinių pareigų atlikimą.

    3) Seimo priimtas įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir šio principo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintai ir šiuo metu galiojančiai atstovavimo teismuose instituto sistemai, pagal kurią advokatūra yra vienintelė institucija, užtikrinanti tinkamą asmenų teisės į gynybą realizavimą teismuose.

    4) Teisinio reglamentavimo koncepcijos keitimas, kada asmenys, kurie nuo 2003 m. sausio 1 d. neteko teisės atstovauti asmenis teisme, šią teisę laikinai atgautų, o nuo 2004 m. liepos 1 d. vėl jos netektų, ne tik neišvengiamai pažeistų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, tačiau taip pat ir neigiamai įtakotų atstovavimo teisme kaip civilinio proceso teisės instituto stabilumą bei sistemiškumą.



    2 straipsnis.

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:

    1) G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą.

    2) S i ū l a u Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą laikyti nepriimtu.



    3 straipsnis.

    Pavedu Respublikos Prezidento patarėjai teisės klausimais - Teisės departamento vadovei Onai Buišienei pristatyti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seime.



    4 straipsnis.

    Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.



    RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS



    http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=215847

    Praktikas (2003.08.06 14:32:00)
    Labai pritariu Sato nuomonei. Pritariu ir tai kad turėtų būti tik advokatų korporacija. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į advokato tapimo kvalifikacinius reikalavimus. Manau, kad tokie reikalavimai, ypač kurie numatyti projekte, sudaro galimybes tam tikram monopoliui, nes į advokatūrą patekti sunku.



    Kodėl tik mokslininkai yra atleidžiami nuo egzamino? Manau čia nėra teisinga, didelę patirtį turintis praktikas yra taip pat savotiškas savo srities "mokslininkas". Nemanau, kad reikia taip išauktinti turinčius mokslinį laipsnį ar pedagoginį vardą asmenis. Negi kelis metus padėstęs kokį nors dalyką ir apsigynęs disertaciją "jaunuolis" yra didžiulis teisės profesionalas, automatiškai profesionalesnis už visus praktikus? Na ne apie visus kalbu, yra tikrai genijų, bet yra ir tokių.... Parašė kai kurie mokslininkai naują BPK tai po šiai dienai neįmanoma normaliai dirbti, absurdiškas kodeksas, nepraktiškas ir pan. Dar neįsigaliojus jau reikėjo taisyti.



    Nesutinku dėl stažo. Negi tik 10 metų stažą turintis teisėjas gali tapti advokatu be egzaminų, o 9 metus turintis jau tam netinka, nors galbūt jis yra ir apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs daugybę bylų, priėmęs daugybę sprendimų, pas kurį patį vaikščiojo advokatai, o jis sprendė, dabar jis pats negali tapti advokatu. Absurdas.



    Prokuroras išvis neturi galimybių be egzaminų tapti advokatu? Kodėl? Negi tokia žema jo kvalifikacija. Manyčiau, kad prokuroro funkcijos yra dar svarbesnės, nes jis priima daug sprendimų, taiko teisės normas, palaiko kaltinimą teisme. Daugybę kartų bylinėjęsis teisme prokuroras negali pereiti laisvai į kitą "barikados" pusę, negi jis nesugebės advokatauti baudžiamosiose bylose? Baudžiamosios teisės sritį prokurorai išmano tikrai ne prasčiau nei advokatai, tai jei jis nori pereiti ir būti baudžiamosios teisės srities advokatas, tai kodėl negali? Kokią reikšmę turi egzaminas? Kita vertus prokurorų darbo sritis neapsiriboja vien baudžiamąja teise, yra civilinių bylų skyriai, kur prokurorai užsiiima vien civiline teise, įgyvendina CK priskirtus uždavinius prokurorams, reiškia ieškinius ir dalyvauja nagrinėjant tokias civilines bylas. Yra Ekonominiai skyriai, kurie glaudžiai susiję su civiline teise, mokesčių teis, autorinėmis teisėmis ir pan. Prokurorų darbo sritis yra pakankamai plati, todėl manau turintis 4-5 metų stažą prokuroras galėtų tapti advokatu lengvatinėmis sąlygomis. Be, to, kiek žinau Vokietijoje, kur yra vieni iš aukščiausių reikalavimų teisininkams, keitimasis tarp teisėjų, advokatų ir prokurorų vyksta laisvai, be jokių apribojimų, jei tu patekai į tam tikras pareigas reiškia tu automatiškai esi tinkamas ir kitoms pareigoms, kurios glaudžiai susijusios.



    Apie egzaminą. Manau, kad jis yra ne tinkamai organizuojamas. Visų pirma jis yra per platus. Realiai paėmus nėra Lietuvoje teisės specialisto, kuris galėtų išlaikyti profesionaliai šį egzaminą. Pažiūrėkite kiek sričių apima šis egzaminas, ar įmanoma jas žinoti profesionaliai? Juk teisės fakultete jau vien išlaikyti civilinės teisės ir civilinio proceso valstybinį egzaminą yra didelis dalykas, nes civilinė teisė yra susijusi su daugybe kitų įstatymų ir teisės aktų. Advokatūros egzaminas panašus į kokius 6 valstybinius egzaminus viename. Ar tai yra normalu ir realu. Geriausiu atveju patikrinamos tik paviršutiniškos žinios, nes jei aš žinau gerai baudžiamąją teisę, tai man žinoti Europos sąjungos, mokesčių teisės ar darbo teisės niuansus ir viską prisiminti egzamine yra neįmanoma. Jei egzaminu siekiama tik patikrinti žinias paviršutiniškai, tai kokia egzamino prasmė, nes tas paviršutiniškas žinias suteikia universitetas. Be to, jei aš ketinu būti tik tam tikros srities advokatas, tai kam man laikyti egzaminą iš tų sričių, kur niekada galbūt nedirbsiu ten, arba po pusmečio būsiu primiršęs, nes nedirbu kitose srityse. Jei esu civilistas, tai kam man reikalinga baudžiamoji, juolab nedirbant praktinio darbo jos išmokti neįmanoma, vien kodekso ir knygos paskaityti neužteks. Juolabiau visi žinome kokia sudėtinga yra teisinė sistema, yra priimta tūkstančiai teisės aktų, kurių negali žinoti joks teisininkas. Be to, teisiniai klausimai turi daug niuansų, viską reikia giliai studijuoti, susidūrus su konkrečiu klausimu neretai gali tekti sugaišti kelias savaites, kad tinkamai pritaikyti įstatymą.

    Egzaminas tampa ne rimtu kvalifikacijos patikrinimu, o tam tikra loterija ir komisijos subjektyvumu, dėl minėtų priežasčių galima sukirsti bet kokį laikantįjį. Kita vertus neišlaikęs egzamino, bet jį išlaikęs po pakartotinio laikymo negi jis tampa protingesnis? Tiesiog pasisekė. Be to, kaip rodo praktika, egzaminas tikrai neužtikrina aukštos kvalifikacijos, prasmunka į advokatūrą tokių veikėjų, kad teisme būna gėda klausyti kokias nesąmones šneka, gėda net prieš proceso dalyvius, pažįstu daug advokatų ir jų tarpe yra tokių, kurių niekada nesamdyčiau. Manau, kad advokatų kvalifikacijos patikrinimo sistema turėtų būti visai kita, tai galėtų būti teismų atsiliepimai, klientų skundai, tam tikrų advokatų vestų bylų patikrinimas ir matymas kokios kvalifikacijos jis buvo ir jei jis praktikoje advokatauja prastai, tokį galima atšaukti iš advokato pareigų.

    krizas (2003.08.22 10:42:00)
    Sutinku su praktiko nuomone dėl egzaminų. Iš tikrųjų manau, kad vietoj egzamino turėtų būti vertinama teisininko praktika, jo konkretūs darbai. Norint išlaikyti tuos egzaminus man reikėtų paaukoti minimum pora mėnesių, tiems dalykams, su kuriais as neketinu dirbti. Jei šiuo metu mano darbas susijęs isskirtinai su civiline teise, kaą aš išmanau ir noriu išmanyti, tai tikrai nesiimsiu darbų, jei jie susiję su kitomis teises sritimis.Manau, man pakaks kitų sričių teorinių žinių. Juk kiekvienas iš mūsų ne kartą kartojo, kad nėra visų galų meistro, nors kai kurie "advokatai" , teko susidurti praktikoje, bando būti tuo, tai yra, jei reikia klientui, bus tuo ko jam reikia, nepriklausomai ar tą išmano, ar ne. Aišku, tokių yra ir "teisininku", ir tai bus dar ilgai. Nepamirškime, kad advokatai turi teisę pasirinkti specializaciją. Manau, kad šioje srityje reikėtų didesnį dėmesį skirti.

    paška (2003.08.22 13:39:00)
    Aš už tai - kad visi asmenys, už pinigus atstovaujantys kitus asmenis teisme, turetu vieną pavadinimą ir priklausytų vienai ir vieningai organizacijai. Ir prieštarauti advokatūros taip vadinamam "monopoliui" , vien del to, kad advokatu uzdaras "klanas", ar kad reikia laikyti kai kuriu vadinamus "niekam nereikalingus" egzaminus, ar kad pabaisos advokatai, priešingai nuo "teisininkų" nuplešia paskutinius vargšų žmogelių pinigus, manau daugiau demagogija, nei argumentai. Geras teisininkas (kokį mes įsivaizduojame advokatą) tikrai ras kelia tapti to paties "klano" nariu, kalbant apie egzaminus ar specializaciją- tikrai yra apie ka pasvarstyti ir manau laikui begant visu pastangomis ta sistema turi pasikeisti gerąją puse - bet juk tai ne argumentas prieš advokaturos "monopolį"! O kalbant apie vargšus zmogelius - laikui begant bus tiek advokatu, kad tos kainos nori nenoriu tures keistis. Galų gale žinau ir tų pačių advokatų, kurie kai kuriose bylose už "ačių" dalyvauja. Svarstyti - kurie geresni - advokatai ar "teisininkai" - beprasmiška, nes visada visur visokių bus ir nereikia tureti iliuziju.



    Ta situacija su advokatais (bet ne išimtis ir "teisininkai"), kuri yra dabar -graudoka - yra tokiu "grybu", kad geda apskritai ne tik kad teisininku ji vadinti, bet ir padoriu žmogumi apskritai (pavyzdžiui, vos prasikales advokatelis (ar jau ir senokai) ir turedamas minimum, arba visai neturedamas žiniu ne tik kad kvailina vargšus žmogelius, bet dar sugeba ir sutrukdyti kitiems rasti ar ieškoti išeities. Bet ka čia šneketi - tokiu yra visur - kalbant apskritai apie žmones, todel noreti, kad advokatai butu kuo nors išskirtinesni nei kiti - naivu. O kodel niekas nekalba apie advokatus - "šviesuolius"? - kuriems nesutrukde nei "klanai", nei egzaminai, nei dar kas nors. Nejaugi tokių nėra?

    parlamentaras (2003.08.30 00:11:00)
    Advokatams reiketu tureti ribas ir laikytis bent elementarios etikos, jei jau nebeoajegia laikytis profesines, rasynedami nesamones. Graudu matyti, kad gerbiamas dekanas nezinia del kokiu priezasciu eina su jais isvien.

    keykey (2003.09.09 15:02:00)
    Pacituosiu is Gerb.Autoriaus, kas uzgavo:"Apie įstatymines garantijas, kurias suteikia advokatas klientui (atsakomybės draudimas, patikrinta kvalifikacija, drausminė atsakomybė) ir kurių nesuteikia visi kiti asmenys užsiimantys (beje jau neteisėtai) šia veikla neverta net kalbėti.

    "



    Gal advokatu padejejai yra priskiriami 'kitiems' asmenims. Bet susidurus su teisingumo institucijomis pirma karta, 'teisinguma' noreciau butent taip ir vadinti - kabutese.

    Labai gaila, kad zinau, neetiska is mano puses butu pamineti VL ir GŠ vardus, bet kaip padejejai pradedami karjera pasielge , kaip sukciai - mano atveju.

    Kas belieka zmogui, kuris bejegis pries strukturas? Tik linkejimai. Tad linkiu...

    Atsiprasau, jei ne i tema. Bet, pasirodo, ir advokatura man - skaudi tema. Manau del to, kad padorumo lygis vis gi - labai zemas.

    Vytautas Nekroius (2003.09.15 13:26:00)
    Visi sveiki,

    Pirmiausiai sveikinu su Lietuvos pergale! Malačiai vyrai, tikra komanda!

    Na o dabar apie mūsų diskusiją. Atsiprašau, kad taip ilgai tylėjau, bet buvo vasaros atostogos - metas kai gali ramiai paskaitinėti knygas ir ką nors parašyti. Visas rugsėjis - įsivažiavimo metas, tad vėl laiko nelabai yra. Bet viskas po truputį stojasi į savo vietas ir tikiuosi, kad pratęsime mūsų prasidėjusias labai įdomias diskusijas. Beje, galite siūlyti Jums įdomias temas mielai jomis padiskutuosime.

    Atrodo išsisprendė advokatūros problema, bent jau įstatymų leidybos lygyje. Iš mūsų diskusijos aiškiai matyti, kad tai tikrai daugeliui skaudi tema. Ir vis dėl to, pabandykime apibendrinti tai, kas buvo pasakytabent bendrais bruožais. Pirmiausia, reikėtų pasakyti, jog vargu ar yra tinkama kalbėti apie advokatūros monopolį. Advokatūra kaip tokia jokio monopolio neturi, o konkurenciją užtikrina laisvas advokato, kurių yra ne vienas ir ne dešimt, pasirinkimas. Kalbos apie tai, kaip yra sudėtinga tapti advokatu, mano giliu įsitikinimu yra pasenusios mažiausiai penkiais metais. Kita vertus, jeigu yra realių problemų jas reikia spręsti atitinkamai keičiant įstatymą, o ne steigiant alternatyvią advokatūrą. Tikrai sutinku su nuomone, kad turėtų būti įvesta advokatų specializacija, numatant, kad tokiu atveju ir egzaminas laikomas tik iš pasirinktos srities. Galima būtų iš viso atsisakyti egzaminų, jeigu Universiteto baigimą patvirtintų išlaikyti valstybiniai egzaminai, kuriuos priiminėtų praktikai, kaip pvz. yra Vokietijoje. Bet vargu ar tikslinga laužyti jau susiklosčiusią sistemą. Niekada nesutiksiu su advokatūros prilyginimu rašytojų sąjungai ar OMNITEL. Advokatas yra teisėsaugos sistemos dalis vykdantis viešo pobūdžio funkciją. Todėl valstybė šią sistemą privalo atitinkamai administruoti. Kuo daugiau bus analogiškų sistemų, tuo daugiau reikės valstybės išlaidų administravimui, o tai jau minimum neekonomiška. Galima sutikti su p. Satu, kad jam skaudu laikyti egzaminą, bet kartais gyvenime reikia rinktis. Kita vertus tikrai pritariu jo idėjai dėl specializacijos ir manau, kad anksčiau ar vėliau ši galimybė rinktis bus įtvirtinta įstatyme. Tikrai su advokatūra yra nemažai problemų, bet ar mes jas išspręsime kurdami alterenatyvas? Manau, kad ne. Atvirkščiai, turėtume nukreipti visas jėgas į tai, kad būtų tobulinama ir efektyvinama esama sistema. Tad manau, kad pritardamas Prezidento veto Seimas pasirinko teisingą kelią. Žinau, kad greičiausiai nieko neįtikinau, tačiau gerai yra vien jau tai, kad kalbamės, keičiamės nuomonėmis. Gal ateityje iš to ir kas nors gero išeis.

    Tikiuosi, kad jau kitą savaitėlę galėsiu pasiūlyti kitą temą.

    Pagarbiai,

    Jūsų

    Vytautas Nekrošius

    Zilvinas /Juf! (2003.09.18 10:05:00)
    Turiu vieną idėją, kaip būtų galima spręsti susiklosčiusią problemą, įdomu būtų išgirti argumentus "prieš".



    Jei neklystu pagrindiniai aspektai, dėl kurių ginamas advokatūros "monopolis" yra tai, kad:

    1. Asmeniui turi būti užtikrinta teisė į kvalifikuotą gynyba (atstovavimą).

    2. Advokatūra vykdo iš dalies viešą teisėsaugos f-ją, ir tai turi būti valstybės prižiūrima, nes teisininko diplomas nesuteikia teisės iš karto tapti teisėju, o mediko diplomas - tapti chirurgu.



    Mano nuomone, visa tai yra tiesa, kai yra kalbama apie fizinį asmenį (galima jį vadinti vartotoju), kurio interesus valstybė turi papildomai ginti. Tačiau jeigu kalbame apie juridinius asmenis, situacija kiek kitokia - jiems nėra taikomos vartotojams taikytinos apsaugos priemonės. Juridiniai asmenys gali savo atstovu samdyti savo darbuotoją, kuriam, kvalifikacijos reikalavimai keliami tik nuo apeliacinės instancijos, bei jo atsakomybė pagal Darbo įstatymus yra ribota (gi pagal civilinį sandorį atstovaujančio asmens atsakomybė nebūtų ribota). Tokiu atveju, jau ir dabar juridinio asmens teisė į kvalifikuotą atstova nėra papildomai ginama (o, mano manymu, ir neturėtų būti kitaip).



    Dėl antro punkto - galima imti pavyzdžiu komercinį arbitražą. Juridiniai asmenys (verslininkai) turi teisę ginčus spręsti jame, kur arbitrais gali būti ir teisinio išsilavinimo neturintys asmenys. Ar tai yra blogai? Mano manymu - ne.



    Todėl mano siūlomas sprendimas - CPK nustatyti, kad aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, pagal pavedimą gali atstovauti juridiniams asmenims. Kodėl tai būtų blogai?

    patas (2003.10.09 09:40:00)
    sveiki, dziugu matyti salininkus ir oponentus ir vieni ir kiti turi geru argumentu, taciau man iskyla klausimas del teisininku atstovavimo teismuose t.y. jeigu bus suteikta galimybe atstovauti tik advokatams(padejejams) tai kaip bus issprestas klausimas del igaliotu atstovauti teismuose valstybinese institucijose, istaigose ar organizacijose dirbantiems - igaliotiems teisininkams, kurie ilga laika dirba siose pareigose?

    Dekoju uz atsakyma

    Dangis (2003.10.30 13:14:00)
    Praktiskai visose normaliose valstybese kiekvienas zmogus turi savo advokata, kuris jam padeda sutvarkyti visus teisinius reikalus. Manau, kad eilinis pilietis, dirbantis savo darba ji geriausia ir ismano, todel kiekvienas turi dirbti savo darba, o nekvarsinti sau galvos visokiomis papildomomis problemomis. Teise, ja vertinant grubiai, yra labai painus ir eiliniam pilieciui sunkiai suprantamas dalykas. Advokatai ir yra tam, kad padetu eiliniam pilieciui, todel pilnai pritariu p.V.Nekrosiaus pozicijai.

    Paziurekite kiek iskyla problemu ir teismuose ir kitose sferose vien todel, kad pilieciai nezino savo teisiu, supranta istatymus kitaip nei jie yra vertinami teisininku, nepastebi tam tikru niuansu ir t.t.

    Galiu pateikti paprasta pavyzdi: siuo metu yra privalomas civilines atsakomybes draudimas automobiliu savininkams. Dauguma pasirase sutartis su draudimo kompanijom neskaitydami draudimo salygu, nesigylindami i pacias sutartis. Jokiu problemu nera, kol viskas gerai, o kai ivyksta eismo ivykis ir prasideda problemos... Noreciau suzinoti ar daug zmoniu yra patenkintu draudimo kompaniju darbuotoju veiksmais, kai reikia atlyginti zala? Manau, kad ne... Kodel? - todel, kad geruoju nei viena draudimo kompanija nenori skirtis su savo pinigais. Jiems paskambinus, jie graziai kalba, pataria ZODZIU!!! vienaip, o ju paklausius nukencia eilinis pilietis, kuriam nera pilnai atlyginta zala ir t.t. Dauguma su tuo susitaiko, kiti kreipiasi i teismus, bet tai uzsitempia ir retai pilieciu interesai buna patenkinami (zodis - ne irodymas, ypac jei nera liudytoju). Esant advokatui maziau sugadinami to paties piliecio nervai, sutaupoma laiko ir netgi sanaudu (neskaitant, kad advokato paslaugos irgi kainuoja).

    Tokiu pavyzdziu galiu pateikti daug. Pvz. ar daug yra pilieciu galinciu surasyti sutarti?

    Kiekviename darbe yra savi niuansai, todel leiskime dirbti tiems, kas ta darba geriausi ismano...

    P.S. tikrai nesu advokatas, bet su jais tenka daznai susidurt...

    Montego (2003.11.25 23:27:00)
    Tema tokia kad vienos ir kitos puses salininkai galetu gerkles perkasti vieni kitiem. Esant advokatu monopoliui padidetu advokatu kompetencija tai gerai, bet kylant kompetencijai kiltu ir atstovavimo ikainiai, tai negerai zmonem kurie neturi daug pinigu. ish to seka kad padidetu advokatu gretos juk visokiu reikia:), vieni teiks paslaugas pigiau kiti brangiau sawaime aisku.



    Dideles kompanijos teisininkas, ar teisininkai. vienas is ju tures tureti advokato licenzija, nes kompanija tikrai nenores perleisti atstovavimo i kito zmogaus rankas, ish to isplaukia kad vos ne visi teisininkai tures tureti advokato licenzija, (kuria sunku ishlaikyti neuzhsiemant advokatura)



    Simple as that!!

    Arunas Marcinkevičius (2003.11.26 17:05:00)
    Visiškai teisingai buvo pastebeta gerb. Montego laiško antrojoje pastraipoje apie "advokato licencijos" turejimo poreikį ir būtinumą.



    Šiai dienai advokato veikla, priešingai daugelio žmonių supratimui, deja nėra licencijuojama, kaip tai turėtu būti.



    Profesinės veiklos licencijavimas sukelia tam tikras pasekmes, su kuriomis privalo skaitytis tiek pati valstybe, tiek bet kurios, net gi savivaldos institucijos. Ypač tuo atveju, jei dėl vieknokių ar kitokių priežasčių iškyla reikalas apriboti ar sustabdyti kurio nors individualaus asmens licencijuojama profesine veikla ar atimti/panaikinti licencija.



    Apie licencijos panaikinimo (atemimo) procedūros teisinius klausimus bei istatymų reikalavimus savo nuomone buvo isdeste kompetentingi LR Teisingumo ministerijos specialistai savo tinklapyje- konsultaciju skirsnyje.



    Kita vertus licencijos sustabdimo ar panaikinimo klausima turėtų spręsti teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdantys teismai.

    sabah (2003.12.15 15:26:00)
    Sveiki, gerb. kolegos.

    Norėčiau užduoti šiokį tokį klausimėlį:

    Kaip Jūs manote, kodėl kai kurios vidutinės ir stambios Lietuvos bendrovės samdosi juristus?

    Gal dėl to, kad jie pigiau atsieina?

    Anaip tol...

    Juristai kai kuriose stambiose bendrovėse gauna tikrai daugiau, nei dauguma advokatų (išskyrus advokatų elitą).

    O, kaip atstovavimas teismuose? Ką daro bendrovių juristai?

    O daroma viskas taip:

    bendrovė "X" turi juristą, kuris esant reikalui, randa kokį nors advokatą. Tuomet bendrovės juristas pateikia advokatui visą (sukramtytą) bylos medžiagą bei rekomendacijas, kaip elgtis teisme, ką galima kalbėti, ko negalima ir t.t.

    Tai va, gerb. kolegos, ar neverta susimastyti apie tą, taip vadinamą "kvalifikuotą pagalbą"? Ar ta kvalifikuota pagalba iš ties yra tikrai kvalifikuota, ar tai tik priemonė užtikrinti advokatam pastovų darbą?

    Nesiginčysiu, yra Lietuvoje gerų advokatų, bet tų advokatų klientai yra Lietuvos elitas ir bet kokia, net geriau uždirbanti Lietuvos bendrovė tikrai neįstengtų atsiskaityti už tokio advokato suteiktas paslaugas.

    Tad lieka tik viena, susirasti siaip kokia advokatų kontorą, pasisamdyti advokatą ir naudotis tuo advokatu, kaip skydu :). Jug, jei ką, advokatas yra apdraudęs savo civ. atsakomybę.

    Taip, kad kolegos, tie kurie ne advokatai, nenusiminkite. Žinokite, kad advokatai (išskyrus tikrai kvalifikuotus advokatus) yra tam, kad jūs jais galėtumėte prisidengti...:)

    (Nepykite, gerb. kolegos advokatai, aš tikrai neteisi...Prisipažįstu...).

    Eimantas (2004.02.09 08:44:00)
    Sveiki,

    mane domintu LR CPK 624 str. 2 d. 4p. , kuriame nurodoma,kaip viena is priverstinio vykdymo priemonių yra dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paemimas. Gal galetumet pateikti konkreciu pavyzdziu?

    Is anksto dekoju

    Sušalęs (2004.03.08 15:08:00)
    news.yahoo.com, http://www.DELFI.lt 2004 kovo mėn. 3 d. 16:25 Mikrobangos gali būti naudojamos ne tik užšaldytų pusgaminių atšildymui ar patiekalų pakaitinimui – jas galima naudoti ir saugumo tarnyboms ieškant paslėptų ginklų. D.Britanijos Nortumbrijos universiteto mokslininkai kuria mikrobangų technologiją, kurią naudojant galima kurti trimačius vaizdus. Tai būtų naudinga oro uostų patikrinimo punktuose, ieškant minų bei medicinos srityje. „Ši technologija gali būti labai universali ir tinkama naudoti apsaugos, medicinos ir pramonės srityse“, sakė inžinierių ir fizikų grupės vykdomo tyrimo vadovas mokslų daktaras Davidas Smithas (Deividas Smitas). Skirtingai nei rentgeno spinduliai, galintys pažeisti žmogaus audinius, mikrobangos yra nekenksmingos ir jas galima naudoti ieškant paslėptų daiktų ar ginklų, kuriuos nešiojasi žmonės. Tačiau, D.Smitho teigimu, saugumo tarnyboms ši technologija naudos teiks tik tuomet, kai jos pateikiamas vaizdas bus gaunamas greitai ir nebrangiai. Tyrimui reikalinga programinė įranga, generuojanti trimačius vaizdus pagal mikrobangų išsisklaidymo pobūdį susiduriant su vienu ar kitu paslėptu objektu. D.Smitho teigimu, kitos mokslininkų grupės taip pat bando sukurti panašią technologiją, tačiau jo vadovaujami mokslininkai pasirinko kitokį projekto įgyvendinimo būdą. „Mūsų įrenginys turėtų būti kur kas paprastesnis, pigesnis ir greitesnis“, sakė mokslininkas. Nors tyrimas vis dar yra ankstyvoje stadijoje, jau žinoma, kad pasiekus galutinį tikslą šį alternatyvų trimačių vaizdų generavimo būdą panaudoti daugelyje sričių. „Mes gauname trimatę hologramą ir iš jos galime įrašyti trimatę informaciją“, aiškino mokslininkas. Mokslininkai tikisi, kad sistemą bus galima naudoti jau po 18 mėnesių. D.Smithas abejoja, kad mikrobangos visiškai išstums rentgeno spindulius, kurie naudojami bagažo patikrinimui oro uostuose, tačiau jis įsitikinęs, kad šiuos spindulius bus galima panaudoti ieškant pavojingų daiktų, kuriuos lėktuvų keleiviai gali neštis su savimi. „Mikrobangos, skirtingai nuo jonizuojančio rentgeno spinduliavimo, pažeidžiančio audinius, iš prigimties yra saugios mikrobangos nejonizuoja ir nepažeidžia audinių“, sakė D.Smithas. http://www.DELFI.lt

    Racionalus (2004.03.18 10:02:00)
    Labai tinka pasižiūrėt, kaip teisėjai ruošiasi byloms, kokius argumentus rengia. Galima tyliai padiktuoti jiems ir vieną kitą mintį.

    Aras (2004.12.23 18:00:00)
    Labai įdomuu skaityti autoritetingą savo dekano nuomonę, visgi...



    Advokatūros monopolis manyčiau yra visiškai pateisinamas ir suprantamas, tačiau pati advokatūra, jos vystymasis remiasi netinkamais kriterijais ir kažin ar užtikrina, tą taip garbinamą "nepriekaištingą paslaugų kokybę".

    Esu studentas ir labai dažnai susiduriu su realybe: kontoros darbuotojas, advokato padėjėjas - žmogus, kurio dėdė, tėvas, svainis... yra advokatas, ir nesvarbu, kad to žmogaus mokymosi rezultatai yra vieni iš prasčiausių kurse, arba ne aukštesni nei vidutiniai, į universitetą jis pateko iš neakivaizdinio skyriaus, ne dėl puikių mokslo rezultatų, o dėl ilgų savo giminių ir pažįstamų rankų. Dekano teigimu, kaip tik tokie asmenys suteiks klientams "aukštos kokybės paslaugas".

    Vitalijus (2005.01.31 11:30:00)
    Esu už tai, kad (ypač didžiulius pinigus sumokėjęs) vartotojas gautų tinkamą paslaugą. Gavę netinkamą buitinę paslaugą, galime kreiptis į vartotojų teises ginančias tarnybas, taip pat galime išsireikalauti dėl to patirtų nostolių atlyginimą. O ką gali gauti žmogus, kurio "teisingą" (pagrįstą ir teisėtą) bylą prapylė advokatas, be kurio pagalbos negalima apsieiti netgi pagal įstatymo raidę (kalbu apie advokatų išimtinę atstovavimo teisę, pvz., surašant ir paduodant kasacinius skundus civilinėse bylose). Tokiais atvejais žmogus gali kreiptis tik į advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui (nežinia, ar tokia byla bus iškelta ir, juo labiau, ar advokatas bus realiai nubaustas drausmine tvarka), bet kaip gi dėl žmogaus teisių ir teisėtų interesų, kurie liko neapginti išimtinai dėl advokato neišprūsimo? Kas ir kaip atlygintų žmogui jo prarastas (turtines ir neturtines) teises (pvz., į nepriteistą darbo užmokestį, nepriteistą žalos atlyginimą, neapgintą gerą vardą ir pan.)?

    Manau, kad įstatymuose nustačius tokį advokatų ,,monopolį" būtina nustatyti ir tam tikrus saugiklius, t. y. AIŠKIAI IR DETALIAI reglamentuoti advokatų civilinę atsakomybę už netinkamų paslaugų suteikimą, nes šiuo metu galima iki pamėlynavimo (ar pažaliavimo:) ginčytis, pvz., nurodant, kad nors advokato paslaugos iš tikrųjų buvo netinkamos, bet teismas advokato atstovaujamojo reikalavimus vis vien būtų atmetęs ir pan. ...

    Trumpiau sakant, suteikus išimtines teises advokatams (kartu - ir neišvengiamas pareigas vartotojams), būtina nustatyti ir apsauginius mechanizmus, skatinančius advokatus teikti kokybiškas paslaugas (laisvosios rinkos dėsniai šiuo atveju veikia tik labai ilgalaikiu požiūriu, tačiau neveikia "čia ir dabar", kai reikia apginti šiandien nuskriaustą vartotoją). Vienas realiausių (ir paprasčiausių) tokių mechanizmų, yra advokato civilinė atsakomybė už netinkamų paslaugų suteikimą.



    P.S. Peržiūrint bylas, deja neretai tenka matyti, kaip advokatai teikia, švelniai tariant, abejotinos kokybės paslaugas, tačiau, ar kam nors teko girdėti apie atvejus, kai advokatas atlygina vartotojui padarytą žalą?:))

    P.P.S. Žinant mūsų įstatymo leidėjo užimtumą ir advokatų luomo lobistines galimybes, advokatų civilinė atsakomybė pas mumis galėtų atsirasti maždaug metų po ..., po ... , ai, vis vien aš tokio amžiaus nesulauksiu:)

    Komentuoti gali tik prie portalo prisijungę vartotojai

     
     
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt