|
|
| Diskusijos |
teksto dydis:
A
A
A
A
A
|
|
|
Pasvastykime, koks butu KT sprendimas.
*Už diskusijų dalyvių išsakytą nuomonę neatsakome
|
Lauras G
|
2011.02.20 16:52
|
Sveiki, iskilo teorinis klausimas.
Du studentai, istojo i teise VU, vienas dieniniam kitas neakiv. (tarkim istojo kai dar buvo neakiv.)
Rugsejo 2 d. vaziuoja abu troleibusu, pirmasis moka 1Lt (studentiska nuolaida), kitas 2Lt (neakivaizdininkams nuolaida netaikoma).
Rugsejo 3 d. abu vaziuoja i sodra, nori gauti naslaicio pensija, pirmasis gauna, antrasis ne (suteikiama tik besimokantiems dieniniam skyriui)
Rugsejo 4 d. vel kokia nors panasi situacija.
Spalio 1 d. antrasis studentas supykes del tokios neteisybes kreipiasi i admin. teisma del bilietelio, atsisakimo suteikti pensija ir kt. atveju. Vadovaujasi Konstitucijos 20 str. - istatymui visi lygus. Aiskina, kad i savoka lygus ieina is vienos puses teisiu nevarzymas, is kitos puses privilegiju neteikimas. Viesojo valdymo funkcijas atliekantis pareigunas aiskina, kad toks istatymas, o istatymu leidejas privilegiju neakivaizdininkui nenumate todel, kad studijuodamas pagal sia studiju forma jis gali susirasti darba, mat jam paskaitos vyksta ne nuolat, kaip dienininkui, o tik 2 men. per metus, tiesa nuo ryto iki vakaro. Neakivaizdininkas mano, kad tokia istatymo leidejo logika neteisinga ir privilegijos turetu buti teikiamos visiems nedirbantiems studentams, nepriklausomai nuo studiju formos. Tai jis pagrindzia ir savo pavyzdziu, mat jis katik baige vidurine, neturi jokios kvalifikacijos, situacija darbo rinkoje nepalanki ir stai jau puse metu darbo birza jam nepasiulo jokio darbo, tuo tarpu dienininkas dirba pas savo dede verslininka kroveju sandelyje. Praso kreiptis i KT del istatymu atitikimo konstitucijai, ka admin. teismas ir padaro.
Klausimas, koks galetu buti KT sprendimas sioje byloje? Prasau argumentuotu nuomoniu.
|
|
|
1. bus juoko
|
2011.02.20 17:11
|
Tokia argumentacija vadovaujantis galima klausti: kodėl neakivaizdinio skyriaus studentas negauna nemokamos apsaugos, o prezidentė - gauna? Gi įstatymui visi lygūs!
Lygybė įstatymui yra lygybė teisine prasme, t.y. kad dieninis studentas gali gauti lengvatas nepriklausomai nuo to, ar studijuoja VU, ar MRU; ar teisę, ar grojimą fleita. O ne tai, kad visi gauna norimas socialines programas, lengvatas. Tai - politinio sprendimo klausimas.
|
|
|
2. Lauras G
|
2011.02.20 17:20
|
Na apsaugos negauna todel, kad jam jos nereikia. Beje jeigu reiktu, tai ir gautu (pvz. liudytojas), nes istatymui visi lygus ir valsyube saugo visus. Anokia cia privilegija apsauga, greiciau butinybe.
Pagal Jus - ligybe tesine prasme - pagal mokymo istaiga (MRU, VU), pagal studiju programa (teise ar muzika), o pagal studiju forma (dienine arba neakivaizdine) jau nebe? Kodel? Panasu, kad Jusu pavizdys tik patvirtina mano itarima...
|
|
|
3. as
|
2011.02.20 17:27
Reitingas: 2 ( 1 )
|
Visu pirma konstitucijos 20 straipsnis nenustato lygybes principo.
Kalbant apie lygybes principa, konstitucinis teismas yra ne karta pasisakes siuo klausimu, patartina pasiskaityti LRKT nutarimus.
Lygybes principo nereikia suabsoliutinti. Sis principas nereiskia, kad tiek studentui, tiek dirbanciam ar bet kuriam kitam asmeniui turi buti taikomos visiskai vienodos viesojo transporto kainos.
Reikia atsizvelgti i tai, kad studentas pats renkasi is keliu variantu: mokytis aukstojoje mokykloje ar nesimokyti; kokia studiju forma (dieninis, vakarinis, neakivaizdinis) baigti studijas; kokia studiju programa pasirinkti; dirbti ar nedirbti studijuojant; gyventi bendrabutyje, buta nuomotis, ar gyventi su tevais. Studentas, rinkdamasis kokiu keliu eiti, zino kokios privilegijos jam taikomos arba netaikomos. Istatymo leidejas gali nustatyti skirtingas kainas atsizvelgiant i studiju forma ir tai yra normalu. Nera pareigos visus studentus sulyginti: kad visi turetu vienodai piniginiu lesu pragyvenimui, kad visi taip pat pigiai vazinetu viesuoju transportu, kad visi rasytu tokiame paciame sasiuvinyje ir t.t. Darbo neakivaizdininkui surasti valstybe nera ipareigota. Prasta situacija darbo rinkoje taip pat nera priezastis suteikti atitinkamas privilegijas (na vienas darba susiranda, kitas gal ne - tai studento reikalas, darbo pasiulyti darbo birza neturi, reikia paciam ieskoti).
Mano manymu, studentas noredamas privilegiju, turi stoti i dienini skyriu.
|
|
4. as  2. Lauras G
|
2011.02.20 17:29
|
|
Dieniniame skyriuje studentas praktiskai neturi laiko darbui, si studiju forma beveik prilyginama darbui. Gi neakivaizdinio skyrio studentai mokosi kita forma - individualiai. Vakarinukai - sedi paskaitose vakarais, uztat dienos metu jie dirba (velgi, patys pasirenka dirbti ar ne, bet salygas tam turi). Taigi dienininiku ir neakivaizdininku padetis nera lygi.
|
|
|
5. FUKSAS
|
2011.02.20 17:51
|
Atsakymas:
1)Konstitucijos 20str.-žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti sulaikytas ar suimtas ir t.t.
2)Konstitucinę lygybę apibrėžia 29str.
3)Dėl sprendimo, tai konstitucinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad "negali būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys vienodose sąlygose", šiuo atveju,tai yra skirtingose salygose esantys asmenys.
4)Į Konstitucinį teismą, dažniausiai kreipiamasi dėl Pakso, Karaliaus ar panašiais atvejais .
|
|
|
6. Lauras G
|
2011.02.20 18:08
|
Del straipsnio - susimaisiau, zioplys :) turetu buti 29 str.
Gal siek tiek paskubejau su diskusijos uzvedimu, nepasidomejau KT nutarimais, na issiaiskinsiu diskusijos eigoje, beje gal patartumet kuriuos ziureti, kad susitaupytu laiko narsant ju gausybe.
Nelabai suprantu, kaip asmens zinojimas (pasirenkant studiju forma) kokias privilegijas gaus yra susijes su tu privilegiju teisetumu? Manau sutinkate, kad tokia padetis, kai privilegiju buvimas ar nebuvimas nusprestu studiju pasirinkima butu absurdiska.
Zinoma, sutinku su Jumis, kad nera pareigos visus sulyginti, tai jau butu panasu i komunizma, taciau yra pareiga neriboti teisiu ir neteikti privilegiju tiems, kurie is esmes yra lygus.
Turbut reiktu atriboti du aspektus, tai mokymosi forma (savarankiskai ar paskaitose) ir materialine padetis. Manau sutariame, kad valstybes parama skiriama tiems, kuriu materialine padetis sunkesne (pensininkams, bedarbiams, neigaliesiems, studentams). Siuo atveju istatymu leidejo yra tarsi preziumuojama, kad VISU dieninku materialine padetis VISADA yra prastesne, o VISU neakivaizdininku VISADA - ne, nesigilinant i konkretaus asm. padeti. Sunku sutikti, kad toks asm. padeties vertinimas tinkamas, mano manymu tinkamesnis butu pagal gaunamas pajamas ar pan.
Aisku, is dalies sutinku su Jusu teiginiu, kad daugumos dienininku ir neakivaizdininku padetis nera lygi t.y. dieniniku ji dazniausiai prastesne, o neakivaizdininku geresne, taciau skirstant tik pagal studiju forma, nukencia tie neakivaizdininkai, kurie nuo dieninio skyriaus studentu skiriasi tik tuo, kad mokosi namie ir daugiau. Todel ir manau, kad studento padetis turetu buti nustatoma ne pagal tai kokia forma jis studijuoja, o pagal kitus kriterijus.
Taip pat noreciau pabrezti, kad nemanau kad visiems dieninio skyriaus studentams reiketu panaikinti lengvatas, tiesiog manau kad reiketu studentus vertinti ne pagal studiju forma, o pagal kitus kriterijus, taip sumazinant valstybes parama daliai dieninio skyriaus studentu, kuriems jos galbut nereikia ir suteikiant ja daliai neakivaizdininku, kurie nesiskiria nuo dienininku nei pragyvenimo lygiu, nei kitais kriterijais, kurie butu nustatyti.
|
|
|
7. Lauras G
|
2011.02.20 18:13
|
Ups, kilo nauja mintis, panasu, kad pradesiu diskutuoti pats su savimi.
Valstybes parama skiriama tiems, kuriu galimybes uzsidirbti yra mazesnes (pensininkams del amziaus, invalidams del prarasto darbingumo ir t.t.). Reikia pripazinti, kad siuo atzvilgiu dieninio skyriaus studentai imant bendrai istiesu turi mazesnes galimybes nei neakivaizdininkai, o reali padetis, kad nemazai dienininku dirba yra turbut ju asmeniniu savybiu, tokiu kaip tinkamas laiko planavimas ar pan. rezultatas.
Kagi, tenka pripazinti, kad greiciausiai klydau, nebent kas pateiks dar kokiu argumentu :)
|
|
|
8. A-n-d-r-i-u-s
|
2011.02.20 18:40
|
|
Kiek pamenu Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konstitucijai neprieštarauja galimybė diferencijuotai ir skirtingai reguliuoti teisinius santykius skirtingoms (išskiriamoms pagal tam tikrus aiškius ir objektyvius kriterijus) asmenų grupėms. Todėl manyčiau būtina aiškiai nustatyti, ar minėti studentai yra skirtingos asmenų grupės, ar priklauso tai pačiai asmenų grupei.
|
|
|
9. as
|
2011.02.20 19:04
|
|
Tai, ka jus sakote, is dalies butu teisinga. Taciau tai - politika, istatymu leidejo reikalas. Tuo tarpu jus keliate atitikimo Konstitucijai klausima, i kuri manau atsakymas - toks reguliavimas nepriestarauja..
|
|
|
Jūsų komentaras/atsakymas
|
DĖMESIO: Jūs galite rašyti žinutę ir neprisiregistravęs sistemoje. Jei nesate užsiregistravęs ir norite tai padaryti nemokamai - spauskite čia.
|
|
|
PASTABOS:
1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;
2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.
3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.
4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.
5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.
|
|
|
|
