INFOLEX.LT > Nesprendžiamos Teismo medicinos instituto problemos kelia nesusipratimų visuomenėje bei trukdo teisėsaugos institucijų darbui (atnaujinta 2009-07-29)

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (toliau – Instituto) problemos ne kartą buvo nagrinėtos spaudoje bei įvairių institucijų darbo grupių susitikimuose, tačiau instituto biudžeto formavimo, darbo krūvio, užmokesčio problemos taip ir lieka neišspręstos.

Lietuvoje yra 53 teismo medicinos ekspertai. Tai daug ar mažai, kad kasmet būtų atlikta po 9000 autopsijų ir po 23 tūkstančius gyvų asmenų apžiūrų?

A. Pauliukevičius: nė vienoje valstybėje tiek ekspertų, kiek Lietuvoje nėra

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus doc. dr. Alvydo Pauliukevičiaus teigimu, kol nebuvo atlikta išsamesnė Instituto veiklos problemų analizė, atrodė, kad Teismo medicinos institutui reikėtų dar 12-15 ekspertų. O jei Institutas vykdytų visus neargumentuotus teisėsaugos reikalavimus, tai ekspertų poreikis būtų dar didesnis: papildomai reikėtų 30-40 teismo medicinos ekspertų. Tačiau, Teismo medicinos instituto direktorius pabrėžia, kad jokioje valstybėje tiek ekspertų pagal bendrą gyventojų skaičių nėra. Šios problemos sprendimą A. Pauliukevičius įžvelgia darbo krūvio mažinime.

Visų pirma, docento nuomone, turėtų būti peržiūrimi galiojantys teisės aktai, nes dabartinis teisinis reglamentavimas numato reikalavimą, kad smurtinės mirties atveju turi būti atliekamas išsamus skrodimas. (Smurtinė mirtis – tai tokia mirtis, kuri yra sąlygota išorinių veiksnių. – aut. pastaba). „Pagal visus kanonus, teismo medikai turi tirti smurtines mirtis ir kai yra operatyvinių duomenų apie smurto įtarimą.“ – pasakojo Teismo medicinos instituto direktorius. Tačiau, jo manymu, yra nemaža dalis smurtinių mirčių, kurioms išsamaus tyrimo atlikti nereikėtų, o užtektų tik paties mirties fakto konstatavimo. Kaip pavyzdį A. Pauliukevičius pateikia tuos atvejus, kai mirties priežastys yra aiškios.

Mirusiųjų tyrimai 2004-2008 m.

	2004	2005	2006	2007	2008
Viso (autopsijos + išoriniai tyrimai)	9675	11327	11645	10876	9140
Dinamika	+2,2 %	+14,6 %	+2,8 %	- 6,7 %	- 16 %

Šaltinis: Teismo medicinos instituto 2008 m. veiklos ataskaita.

Instituto biudžeto sudarymas turi būti reformuojamas

Kita, bene opiausia problema - tai biudžetas, kurio sudarymą, Instituto direktoriaus teigimu, reikėtų reformuoti. „Teismo medicinos institutas gauna lėšas savo mokslinės, tiriamosios, pedagoginės ir ekspertizių užtikrinimo veiklos atlikimui. Tuo tarpu ekspertizių užsakovai – teisėsaugos institucijos - ikiteisminio tyrimo atlikimui, prokurorinei priežiūrai ir t.t. gauna atskirą biudžetą. Į mus ekspertizių užsakovai žiūri pro kodekso langą, tuo tarpu atsakomybės už biudžetą nėra.“ – nusivylimo neslėpė doc. dr. A. Pauliukevičius. Direktorius atkreipia dėmesį į objektyvius skaičius – kasmet Lietuvoje miršta apie 45 tūkstančius žmonių. Šiuo metu Lietuvoje atliekamų teismo medicininių autopsijų pavyko sumažinti iki 20 procentų, tuo tarpu kaimyninėse valstybėse autopsijų skaičius yra kur kas mažesnis (Latvijoje – 10 proc., Estijoje - apie 7 procentus.).

Anot A. Pauliukevičiaus, iš visų Instituto atliekamų mirčių tyrimų, smurtinės mirtys nesiekia 50 procentų, tuo tarpu likusios mirtys – tai staigios mirtys, kurias turėtų tirti ne Teismo medicinos institutas, o kitos tarnybos. Šių mirčių priežasčių nustatymas teisėsaugos rankomis yra permetamas teismo medikams, todėl Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, atliekamų autopsijų skaičius yra toks didelis.

„Institutas lėšas turėtų gauti kaip ir dauguma europinių institutų: pragyvenimui, mokslui ir mokymui, o ekspertinė veikla turėtų būti perkama ir mokėtų už tą paslaugą turėtų užsakovas – taip yra visame pasaulyje. Tai užsakovą priverstų pagalvoti, ar jam tikrai reikia pilno spektro tyrimų.“ – teigė doc. dr. A. Pauliukevičius. Direktorius pateikia neseną pavyzdį: Šiaulių ginekologo nužudymo bylą, kai į Teismo medicinos instituto DNR laboratoriją DNR nustatymui buvo pristatyta 149 sukapoto ginekologo kūno gabalėliai. Direktorius primena, kad vieno tokio gabalėlio ištyrimas kainuoja 300 litų ir siūlo paskaičiuoti tokio tyrimo kainą, bei pasvarstyti, ar šis tyrimas tikrai buvo reikalingas.

„Tyrėjai nenori, kad būtų įteisintas apmokėjimas už tyrimus, nes bijo, kad gaus krepšelį, kurio išlaidų nemokės planuoti. Tai reiškia, kad jis nepagalvojęs, kad ateityje gali būti sudėtingas atvejis, išnaudos visas lėšas anksčiau laiko, o paskui, lėšų, iš kurių būtų galima atlikti tyrimą, nebus.“ – teigė Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėja Ramunė Sitienė.

Anot Generalinės prokuratūros atstovų, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos taip pat finansuojamos iš valstybės biudžeto. Joms skiriamos lėšos nepriklauso nuo atliekamų ir baigtų ikiteisminių tyrimų bei juose atliekamų ekspertizių skaičiaus. Už dalį specialistų išvadų ir ekspertizių, kurių negali atlikti (neturi tokių specialistų), valstybinės ekspertinės įstaigos, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra apmoka iš joms skirtų biudžetinių asignavimų. Mokėti už visus teismo medicinos tyrimus, kuriuose būtina teismo medikų specialistų išvada, prokuratūra ir policija šiuo metu realiai neišgalėtų, kadangi neturi tiek lėšų.

„Pasitaiko atvejų, kai specialistams yra užduodami pertekliniai klausimai ar pateikiama tirti perteklinis objektų skaičius. Į tai yra nuolat atkreipiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėmesys. Šalies generalinis prokuroras ir policijos generalinis komisaras praėjusiais metais patvirtino ikiteisminio tyrimo gerinimo planą, pagal vieną iš plano priemonių numatyta, kad prokuratūra, teritorinės policijos įstaigos turi tobulinti objektų tyrimų ir ekspertizių skyrimo tvarką, t. y.: išgyvendinti perteklinių klausimų ir perteklinių užduočių specialistams (ekspertams) skyrimą; prieš duodant užduotis ir skiriant ekspertizes atsižvelgti į ekonomiškumo kriterijus (išlaidas), padarytos veikos pavojingumą, nusikalstama veika padarytos žalos dydį; reaguoti į kiekvieną objektų tyrimą ar ekspertizę atliekančios įstaigos pateiktą informaciją apie netinkamai paskirtų objektų tyrimus, imtis priemonių padėčiai taisyti; priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tuoj pat informuoti apie tai specialistus (ekspertus), atšaukti anksčiau paskirtus ir dar neatliktus objektų tyrimus.“ – teigia LR Generalinė prokuratūra.

Generalinės prokuratūros atstovai mano, kad perteklinių tyrimų ir objektų problemą galima spręsti ir jinai sprendžiama organizacinėmis priemonėmis. Prie šios problemos išsprendimo labai prisideda ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų mokymai, kuriuose paskaitas apie užduočių formulavimą skaito ekspertinių įstaigų atstovai.

„Teismo medicinos institutas yra vienintelė šalyje (monopolinė) ekspertinė įstaiga, kurios ekspertai pateikia išvadas ir atlieka ekspertizes teismo medicinos srityje. Jeigu būtų pakeista finansavimo tvarka, iki šiol šiai įstaigai ekspertinei veiklai skirtos lėšos turėtų būti perduotos policijai, prokuratūrai ir kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, taip pat specialistų užduočių ir ekspertizių įkainiai turėtų būti tvirtinami ne paties TMI, o Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos sprendimu įkainius pagrindžiant realiomis sąnaudomis.“ – atkreipia dėmesį Generalinės prokuratūros atstovai.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, problema yra tame, kad daugeliu atvejų ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba prokurorai negali pasakyti, kiek iš tikrųjų kainavo mokesčių mokėtojams vienos ar kitos bylos ištyrimas. „Negalėjimas įvardinti, kad tam tikrais atvejais vienos ar kitos bylos ištyrimas yra lygus nuliui, o kaina didelė, neleidžia teisėsaugai priimti sąmoningų sprendimų koncentruotis į kitas bylas.“ – teigė ministras. Teisingumo ministras laikosi tos prielaidos, kad visi turi žinoti pilną kainą ir tą kainą mokėti, netgi jei tai yra vienos valstybės institucijos mokėjimai kitai institucijai. Pasak R. Šimašiaus, formuojant biudžetą būtina tiksliau apibrėžti, kokia yra institucijos funkcija, kokie jos tikslai ir uždaviniai. Ministro nuomone, kitų metų biudžetas turėtų nubrėžti aiškesnę situaciją, ko valstybė ir mokesčių mokėtojai tikisi iš Teismo medicinos instituto, kokia yra prioritetinė Instituto veikla – mokslinė ar tiriamoji-ekspertinė. „Esu įsitikinęs, kad prioritetizavimas yra nemažiau aktuali problema negu tos pagrįstai keliamos proceso ekonomiškumo stygiaus problemos.“ – pabrėžė Teisingumo ministras.

Ekspertizių ir tyrimų užsakovai

Tyrimo atlikimo pagrindas	Policijos užduotys	Kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų užduotys	Teismo nutartis			Kitų jurisdinių asmenų prašymai			Fizinių asmenų prašymai	TMI ekspertų siuntimai	Viso
			Baudžiamosios bylos	Civilinės bylos	Administracinės bylos	Draudimo bendrovės	Gydymo įstaigos	Kiti juridiniai asmenys
2008 m.	46818	277	252	346	16	296	5597	443	7316	14539	75900

Šaltinis: Teismo medicinos instituto 2008 m. veiklos ataskaita.

Dalį Teismo medicinos darbo krūvio galėtų perimti gydytojai

Kasmet Teismo medicinos institute yra atliekama vidutiniškai apie 23 tūkstančius gyvų žmonių apžiūrų. Instituto direktorius siūlo situaciją paanalizuoti plačiau. Jo pateikiami skaičiai išraiškingi: „Iš viso skaičiaus gyvų žmonių apžiūrų 5,2 procento sudaro sunkūs kūno sužalojimai, 20 proc. – nesunkūs kūno sužalojimai, likę 75 proc. – tai nežymūs kūno sužalojimai, kurie dažnai neturi normalios teisinės eigos“. Anot A. Pauliukevičiaus, pakaktų, kad nežymius sužalojimus patyręs asmuo kreiptųsi į gydytoją, kuris išduotų medicininį išrašą apie asmens sveikatos būklę. Tokį išrašą būtų galima pateikti pareigūnui. „Jei teismo medikas daro 75 procentus tokio nebūtino darbo, tai tuo metu jis negali atlikti būtino darbo. Tada gaunasi lygtais mūsų ir trūksta.“ – tvirtino direktorius.

Teisingumo ministras nemato priežasties, dėl ko aukšto lygio besispecializuojantys teismo medicinos ekspertai turėtų būti įtraukti į nežymių kūno sužalojimų nustatymą ir apibrėžimą. Jo nuomone, tokiais atvejais tai galėtų padaryti ir kiti gydytojai. „Bet kuriuo atveju, nukentėjęs asmuo kreipiasi į medicinos specialistus, o tai reikštų, kad pačiam žmogui sumažėtų poreikis važiuoti iš vienos vietos į kitą ir vietoj dviejų specialistų, procese dalyvautų vienas. Proceso ekonomiškumo kontekste galiu pažadėti, kad ši mintis bus išnagrinėta detaliau.“ – tvirtino R. Šimašius. Ministras priduria, kad galimi tam tikri niuansai, be to, problemos sprendimas reikalauja išsamios medikų analizės.

Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnį, kuris numato atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą, paprastai ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, asmenys gali patys privataus kaltinimo skundą paduoti teismui. Tokiu atveju nukentėjusysis pats gali kreiptis į teismo medikus ir gauti specialisto išvadą. Už specialisto išvadą Teisės medicinos institutui sumoka asmuo, kuris nukentėjo nuo smurto ir kreipėsi dėl išvados gavimo. Kodekse numatytais atvejais, kai dėl sužalojimo yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, užduotis, dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras ir tokie tyrimai atliekami TMI skirtomis biudžeto lėšomis.

„Darbo grupėje Teismo medicinos instituto problemoms spręsti buvo parengti pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo ir kt. priemonių nustatant, kad nesudėtingais atvejais specialistų išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto galėtų duoti ir sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, kurie suteikė nukentėjusiajam medicininę pagalbą. Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnis nustato, kad žmogaus kūno ar lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas, tad įstatymas leidžia išvadas duoti bet kuriam gydytojui, turinčiam atitinkamos srities specialių žinių.“ – pabrėžia Generalinė prokuratūra.

Anot Generalinės prokuratūros, teismų praktikoje šiuo metu atsižvelgiama tik į teismo medikų pateiktas išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto. Prokuratūros atstovų manymu, teisinės problemos nebūtų ir su gydytojų pateiktomis išvadomis, nes tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas.

Gyvų asmenų tyrimai 2004-2008 m.

	2004	2005	2006	2007	2008
Iš viso	25559	28811	27375	26341	23164
Dinamika	- 4,4 %	+11 %	-5 %	- 3,8 %	- 12,1%

Šaltinis: Teismo medicinos instituto 2008 m. veiklos ataskaita.

Problemos turi būti sprendžiamos globaliai

Generalinės prokuratūros atstovai skundžiasi, kad TMI neužtikrina teismo medikų atvykimo į įvykio vietą kiekvienos smurtinės mirties atveju. Šiuo metu yra sutarta, kad teismo medikai kviečiami į įvykio vietą tik esant akivaizdiems nužudymo požymiams. Be to, tenka ilgai laukti specialistų išvadų (kai kurių kategorijų specialistų, net iki 9 mėnesių). TMI specialistai nevyksta apžiūrėti sužalotų asmenų į stacionarias gydymo įstaigas, o išvados pateikiamos remiantis tik gydytojų medicinine dokumentacija ir vėlesne asmens, išrašyto iš ligoninės, apžiūra. Tai kartais atsiliepia išvados kokybei.

„Šios problemos motyvuojamos ekspertų trūkumu ir dideliu darbo krūviu, bet teismo medicinos ekspertų (specialistų) rengimo problema iš esmės nesprendžiama.“ – teigia Generalinė prokuratūra.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovų, šiuo metu TMI padaliniuose iš darbo atleidžiami sanitarai ir atsisakoma jų budėjimo naktį informuojant prokuratūrą ir policiją apie priimtą sprendimą raštu. Rašte informuojama, kad mirusiųjų priėmimas ne darbo metu bei švenčių ir poilsio dienomis bus galimas tik suderinus bendradarbiavimo sutartis su ritualinių paslaugų ir laidojimo įmonėmis, kurios turi sutartis su savivaldybėmis dėl mirusiųjų pervežimo.

Anot TMI Histologijos laboratorijos vedėjos Laimutės Vaičiulytės, ieškojimas kaltų šioje situacijoje neduos jokių teigiamų rezultatų ir esančių problemų neišspręs. "Teisėsaugos institucijos ir Teismo medicinos institutas egzistuojančias problemas turi spręsti globaliai, nes tai ne vieno Instituto problemos." - teigė L. Vaičiulytė.

Teisingumo ministras: problemos gali būti sprendžiamos stiprinant bendradarbiavimą

Anot Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, ekonominio sunkmečio laikais, trūkstant finansavimo, natūralu, kad vis labiau yra prisimenamas ekonomiškumo principas. Šis principas ikiteisminiame tyrime nėra iki galo įgyvendintas, todėl Teisingumo ministerijos parengtose baudžiamojo proceso kodekso pataisose yra skiriamas nemažas dėmesys šio principo stiprinimui. Teisingumo ministras pripažįsta, kad nesusišnekėjimo tarp institucijų problema egzistuoja ir, deja, ikiteisminio tyrimo pareigūnams paprasčiau yra tirti viską, negu pagalvoti, ar tikrai tam tikrų tyrimų reikia. R. Šimašiaus teigimu, Seimas rudenį vienaip ar kitaip sugrįš prie ekonomiškumo principo įgyvendinimo baudžiamajame procese ir tikisi, kad Teismo medicinos ekspertai pateiks konkrečias formuluotes, kurios padėtų užtikrinti ekonomiškumo principo įgyvendinimą tuo aspektu, kad būtų išvengta perteklinių bei nereikalingų tyrimų.

Kita vertus, R. Šimašius atkreipia dėmesį, kad daug kas yra sprendžiama nebūtinai priimant įstatyminius pakeitimus, bet ir koordinuojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, todėl, anot ministro, TMI turėtų labiau dėti pastangas užtikrinant nuolatinį dalykinį bendravimą su partneriais. Kaip pavyzdį R. Šimašius pateikia Teismo ekspertizių centrą, kuris analogiškas problemas sprendžia bendradarbiaujant su partneriais. Tačiau ministras taip pat sutinka su tuo, kad Lietuvoje reikia naujų minčių ir idėjų apie tai, kokia apskritai yra bylos kaina ir kokie būdai turėtų būti pritaikyti, kad teisingumas būtų pasiektas pigiau, naudojant mažesnius resursus.

„Problema yra keliama, bet labai gaila, kad problemų kėlėjai nepateikia pilnos ir aiškios situacijos analizės: kokios yra konkrečios problemų priežastys, kokius būdus reikėtų taikyti jas sprendžiant. Tai pilietinės atsakomybės dalykas, jau nekalbant apie tai kaip apie institucinę pareigą informuoti tuos, kuriems priklauso, kad problemos būtų išspręstos.“ – teigė R. Šimašius. Anot ministro, jei kliūtys yra teisės aktuose, reikia parengti atitinkamus teisės aktų projektus, o jei tai tarpusavio bendravimo ar vidaus organizavimo problemos, tuomet reikia ieškoti šių problemų sprendimo.