Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje <...>, antradienį, socialiniai partneriai – darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai – baigė derybas dėl siūlomų Darbo kodekso pakeitimų ir susitarė dėl konkrečių pasiūlytų dalykų, kurie jau pakeliui į Vyriausybę. Tikimės, kad dėl siūlomų pakeitimų, dėl kurių pilnai sutarta Trišalėje taryboje, Ministrų kabinetas apsispręs per kitą savaitę ir jie artimiausiu metu bus pateikti Seimui.

Šie siūlomi Darbo kodekso pakeitimai orientuoti į smulkųjį ir vidutinį verslą – dabartinis Darbo kodeksas tinkamiausias biudžetinėms įstaigoms ar didelėms įmonėms. Siūlymuose numatyta daugiau galimybių palankesnėmis sąlygomis susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo sąlygų ir formų, kas padėtų verslui užtikrinti didesnį darbo našumą, lanksčiau prisitaikyti prie naujausių pokyčių ekonomikoje, darbo rinkoje. Be to, dalis siūlymų inicijuoti reaguojant į šio laikmečio realijas, siekiant užtikrinti, kad darbo rinkoje nesikartotų tokie atvejai, kuomet nukenčia darbuotojai, kaip yra nutikę, pavyzdžiui, bendrovės „Čilija“ darbuotojams.

Be to, kaip ir kitos Europos valstybės, taip ir Lietuva, siekdama paskatinti konkurencingumą, eina lankstesnių darbo formų keliu.

Taigi Trišalės taryboje, kurioje atstovaujami darbdaviai, darbuotojai ir Vyriausybė, buvo pritarta šiems siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams:

Pritarta, kad darbdaviai turėtų pareigą informuoti darbuotojus apie sprendimus, priimamus ne tik reorganizuojant įmonę, bet ir perduodant verslo ar jo dalį kitiems savininkas, taip pat dėl buvusių įsipareigojimų perėmimo. Tokiu būdu būtų užkardomas kelias nesąžiningiems veiksmams, kai reorganizuojant įmonių tinklą rizikingi įsipareigojimai perduodami vienai įmonei, ji patiria bankrotą, o darbuotojai, tarp jų ir esantys vaiko priežiūros atostogose, atleidžiami, neišmokant išeitinių kompensacijų.

Pritarta pakeitimams, kuriais darbuotojų atleidimo ir priėmimo į darbą religinėje bendruomenėje atveju tikėjimas ar religija nelaikomas diskriminaciniu pagrindu.

Darbdavių, profsąjungų ir vyriausybės nuomone, sukauptas kasmetines atostogas galima būtų naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, taip pat skirti ir kompensavimą už nepanaudotas atostogas. Tačiau darbdaviams ir darbuotojams būtų galimybė susitarti dėl ilgesnio laikotarpio.

Atsisakyta patarnavimo sutarčių, kadangi praktiškai jos nenaudojamos Lietuvoje (šiuo metu nėra sudarytos nei vienos). Taigi, sprendžiant, kokią sutartį sudaryti samdant žmogų, bus mažiau painiavos.
Siekiant mažinti nelegalaus darbo mastą, pritarta tam, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Tai yra, būtų išvengta atvejų, kai Valstybinės darbo inspekcijos reido metu be darbo sutarčių dirbantys darbuotojai ir darbdavio atstovai teigia, esą jie dirba pirmą dieną ir dar nespėjo sudaryti darbo sutarčių bei pranešti „Sodrai“.

Sutarta, kad darbo grafikai būtų skelbiami prieš dvi savaites, su galimybe paskelbti prieš vieną.
Pritarta siūlymui, kad būtų atsisakyta privalomos LRV patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žurnalo; darbo laiko žiniaraštį galės pasitvirtinti darbdavys. Taip bus mažinama administracinė našta, ypač smulkiam verslui, kuriam užtenka paprastesnio darbo laiko fiksavimo būdo.

Sutarta dėl darbo valandų apskaičiavimo švenčių dienų išvakarėse darbuotojams, dirbantiems pagal suminę laiko apskaitą bei dėl naktinio laiko apskaitos.

Sutarta tikslinti formuluotes siūlomų pakeitimų dėl uždelstų atsiskaitymų ne dėl darbuotojo kaltės skaičiavimo, įvedant proporcingumo kriterijų bei dėl terminuotų sutarčių lankstesnio panaudojimo.