INFOLEX.LT
02:27 Pirmadienis, 2014 balandžio 21 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Aktualijos

    Smurto artimoje aplinkoje tendencijos ir įstatymo taikymo praktika
    2013.04.05 , Justyna Gulbickaja, Mykolo Romerio Universitetas
    Įvertintas:
     35, vertino:2
    Kiek įdomu:
    12345 

    Justyna Gulbickaja
    El. paštas: j.gulbickaja@gmail.com
    Mykolo Romerio universitetas
    Ateities g. 20, Vilnius
    Tel. nr.: (8 5) 271 4625
    El. paštas: roffice@mruni.eu

    Anotacija. Straipsnyje analizuojami 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ypatumai. Bandoma apžvelgti tuos aspektus, kurie gali kelti daugiausia klausimų taikant įstatymą, t.y. atkreipiamas dėmesys į kai kurias įstatymo pateikiamas sąvokas (artimos aplinkos, smurto), reguliuojamų teisinių santykių ypatumus, įstatymo įtvirtintas asmens apsaugos užtikrinimo priemonių reglamentavimą bei jų taikymo teisėtumą, kitas įstatymo naujoves, kurios daro įtaką konkrečių nusikalstamų veikų nagrinėjimo tvarkai. Išskiriamos problemos, kylančios teisėsaugos institucijoms įgyvendinant įstatymą. Pateikiami nagrinėti bei siūlomi tiek straipsnio autoriaus, tiek kitų autorių kai kurių problemų sprendimo būdai.

    Reikšminiai žodžiai: artima aplinka, smurtautojas, psichologinis ir ekonominis smurtas, asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, iškeldinimas.


    Temos aktualumas. Smurto artimoje aplinkoje, ypač šeimoje, klausimas svarstomas jau ne pirmą dešimtmetį. Duomenys, statistika (2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų į konfliktus šeimose, pradėta 1577 ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš moteris šeimose; Lietuvoje kasmet žūsta apie 20 moterų) rodo, jog Lietuvoje smurto problema yra ganėtinai gyli, įsisenėjusi bei reikalaujanti tinkamo sprendimo. Nevyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos („Moterų veiklos inovacijų centras“, Europos Parlamentas ir kt.) atliko tyrimus, apklausas , kurių metu gauti duomenys (pvz.: smurtaujama kas trečioje šeimoje; 63,3 proc. Lietuvos moterų patyrė savo partnerių smurtą; Lietuva pagal smurto atvejų skaičių pirmauja visoje Europoje) dar labiau pabrėžė smurto pasireiškimo faktą, jo mastą ir pobūdį. Kovai su smurtu Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gegužės 26 d. priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau – ANSAAĮ), kuris įsigaliojo dar tų pačių metų gruodžio 15 dieną. Tai visiškai naujas ir atskiras įstatymas, skirtas reguliuoti ypatingus teisinius santykius, atsirandančius pasireiškus smurtui tarp artimųjų.

    Straipsnyje tam tikra apimtimi analizuojamos kai kurios probleminės ANSAAĮ nuostatos, reglamentavimo tvarkos aspektai, pateikiamos kitų mokslininkų nuomonės ir pasiūlymai.

    Straipsnio tikslas: išskirti kai kurias ANSAAĮ problemas – sąvokines, reglamentavimo, įgyvendinimo bei paanalizuoti galimus tų problemų sprendimo būdus.

    Tyrimo objektas: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas bei kiti Lietuvos įstatymai, kurie susiję su ANSAAĮ nuostatų įgyvendinimu, taip pat speciali literatūra bei kitų autorių pozicijos tuo klausimu.
    Tyrimo metodai: teisės normų teksto lingvistinė, lyginamoji analizė, taip pat empirinis metodas – interviu.

    Įsigaliojus naujam įstatymui – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, gali kilti klausimas, ar toks atskiras įstatymas Lietuvos teisinėje sistemoje buvo reikalingas? Ar neužteko galiojančių baudžiamųjų ir kitų įstatymų sureguliuoti panašius santykius bei užkirsti kelią smurtui?

    Ieškant atsakymų į pateiktus klausimus, verta pradėti nuo ANSAAĮ paskirties bei kitų šio įstatymo ypatumų. ANSAAĮ pirmame straipsnyje yra įtvirtintas šio įstatymo tikslas: siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Kęstutis Zaura, vienas iš ANSAAĮ projekto rengėjų, aiškina , jog iš pradžių pagrindinė paskata kurti įstatymą buvo moterų patiriamas smurtas, tačiau ne paslaptis, kad ir vyrai gali patirti smurtą, jau nekalbant apie vaikus ir pagyvenusius asmenis. Dėl šios priežasties, priimtu įstatymu siekiama apsaugoti nuo smurto visus asmenis, kurie yra ar buvo susiję artimais ryšiais – santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais, taip pat asmenis, kartu gyvenančius ir tvarkančius bendrą namų ūkį (ANSAAĮ 2 str. 1 d.). Asmenys, susiję minėtais ryšiais, sudaro būtent tą aplinką, kuri įstatymo paskirtyje apibrėžiama kaip artima. Nekyla abejonių, kad ANSAAĮ apibrėžiama artima aplinka, kad ir kokia abstrakti ji gali atrodyti, apima tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 248 straipsnyje aiškinamą artimųjų giminaičių sąvoką, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje apibrėžiamą šeimos narių sąvoką. Kadangi ANSAAĮ, BK, BPK yra vienodos įstatymo galios, tai nėra kliūčių teisėsaugos pareigūnams kiekvienu atveju aiškinantis, ar smurto auka ir smurtautojas patenka į ANSAAĮ artimos aplinkos sąvoką, remtis ir minėtais įstatymais. Vis dėlto toks pastebėjimas nedaug padėtų, nes smurto situacijų yra ganėtinai daug bei įvairių ir belieka tik praktiškai aiškintis dėl ryšių, siejančių smurtautojus ir nukentėjusiuosius, bei spręsti dėl ANSAAĮ priskirtinumo. Taigi naujas įstatymas atkreipia dėmesį tik į tuos teisinius santykius, kurie atsiranda tarp asmenų, susietų specifiniais ryšiais, ANSAAĮ nėra skirtas reguliuoti kitokius atvejus.
    Kitas naujo įstatymo ypatumas yra tas, kad ANSAAĮ taikomas tuomet, kai artimoje aplinkoje pasireiškia smurtas, kuriuo veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą (ANSAAĮ 2 str. 5 d.). Baudžiamieji įstatymai taip pat taikomi padarius nusikalstamas veikas, kurių įvykdymas dažnai apima ir smurtinius veiksmus (pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei, laisvei, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir kt.), tačiau jie gina visų žmonių atitinkamas vertybės, neišskiriant tik tam tikros vienos aplinkos. Nors BK tam tikrose nusikalstamose veikose ir numato smurtinio pobūdžio veiksmus, padaromus artimiesiems giminaičiams ar šeimos nariams (pvz.: BK 129 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 3 p. ir kt.), vis dėlto tokie veiksmai yra sudedamosios kvalifikuotų nusikalstamų veikų dalys ir dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas ir veika tiriama be jokių atskirų nukentėjusiųjų ar jų teisėtų atstovų skundų ar pareiškimų. Čia norima pasakyti, kad smurtas artimoje aplinkoje paprastai pasireiškia tokiomis veikomis, kurias pagal BK galima kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. pagal BK 140 str. (šios veikos sudaro apie 70 proc. visų nusikalstamų veikų artimoje aplinkoje), grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, t.y. BK 145 str. (užima antrą vietą dažniausiai įvykdomų nusikalstamų veikų artimoje aplinkoje) bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios prieš įsigaliojant ANSAAĮ buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (arba bendra tvarka su sąlyga, kad yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas). Tačiau visai suprantama, kad nukentėjusieji artimieji dėl įvairių moralinių ar kitokių priežasčių (pvz.: baimė dėl tolesnių smurtautojo veiksmų, baimė prarasti finansinę paramą, kurią gali teikti smurtautojas ir pan.) vengė reikšti skundus prieš kitus savo artimuosius dėl patiriamo smurto. Šioje vietoje įžvelgiamas svarbus ANSAAĮ ypatumas – įstatymas smurtą artimoje aplinkoje priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų (ANSAAĮ 1 str. 1 d.). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar smurtu artimoje aplinkoje yra padarytos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu, smurto artimoje aplinkoje atvejams nagrinėti turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. BPK 167, 407 bei 409 straipsniuose yra išvardytos tos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui bei numatyta pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą jei tos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę. Tokia pareiga taip pat įtvirtinta ANSAAĮ 7 str. 1 dalyje, kuri skelbia, kad gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Taigi nauju įstatymu smurtą artimoje aplinkoje pripažinus kaip visuomeninę reikšmę turinčias veikas, buitiniai konfliktai, turintys nusikalstamų veikų požymių, tapo valstybės mastu teisinėmis priemonėmis sprendžiama problema.
    Grįžkime prie jau minėtų smurto formų, kurios įtvirtintos ANSAAĮ 2 str. 5 d. Įstatymas mini tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį poveikį, daromą smurto aukai. ANSAAĮ nedetalizuoja ir neapibrėžia šių smurto formų, tačiau manome, jog neturėtų atsirasti didesnių sunkumų nustatant fizinį bei seksualinį smurto atvejį (ypač kai tokio smurto pasireiškimo rezultatas yra akivaizdžiai matomas) bei tinkamai pritaikyti BK straipsnį. Tuo tarpu gali kilti neaiškumų nustatant psichinio bei ekonominio smurto artimoje aplinkoje faktą bei tinkamai jį kvalifikuoti. Literatūroje minima, kad psichologinis smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti tokia forma kaip kritikavimas, barimas, aprėkimas, įžeidinėjimas, žeminimas, užgauliojimas, grasinimas, izoliavimas, savo valios primetimas ir pan. . Pastaruosius tris išvardytus veiksmus, taip pat įžeidinėjimą bei žeminimą, atsižvelgiant į jų pavojingumą bei atitiktį konkrečiai nusikalstamos veikos sudėčiai, galima būtų kvalifikuoti atitinkamai kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.), žmogaus veiksmų laisvės varžymą (BK 148 str.), neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.), šmeižimą (BK 154 str.) ar įžeidimą (BK 155 str.). Pritaikyti konkretų BK straipsnį kitiems minėtiems veiksmams būtų sudėtinga, nes BK tokio žmonių elgesio kaip aprėkimą, užgauliojimą ir pan. nereglamentuoja. Iš to seka, kad ne viskas, ką galima būtų priskirti smurto psichiniam poveikiui, gali būti baudžiama pagal BK. Tačiau pakeisti ar papildyti BK tokiais straipsniais, kurie reglamentuotų minėtas konkrečias veikas, literatūros priskiriamas prie psichologinio smurto, būtų neracionalu, nes kitokiu atveju dėl įvairių ir kartais suprantamų priežasčių (pvz.: kad ir dėl žmonėms būdingo nuovargio, streso ir pan.) kylančių konfliktų šeimose metu kaskart tektų bausti konfliktuojančius asmenis, o tokių neabejotinai būtų ypatingai daug – konfliktai paprastai laikomi gana natūraliu reiškiniu santykiuose, tik jei tie konfliktai nėra sprendžiami naudojant smurtą. Smurto psichinis poveikis, kurį tam tikra apimtimi galima pavadinti psichine prievarta, paprastai yra sudedamoji atitinkamos nusikalstamos veikos dalis (pvz.: BK 143, 149, 180 str. ir kt.), todėl tinkamas psichinės prievartos identifikavimas, padeda kvalifikuoti konkrečias nusikalstamas veikas. Prof. dr. O. Fedosiukas psichinę prievartą apibrėžė kaip pavojingą tyčinį poveikį kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų pasekmių. Profesorius pabrėžė, kad psichinės prievartos esmė yra bauginimas, baimės palaikymas, kas reiškia, kad psichinė prievarta – tai procesas, o ne rezultatas. Apie psichinę prievartą, kaip teigia O. Fedosiukas, galima kalbėti tik tuomet, kai daroma išvada, jog žmogus turi būti apsaugotas nuo tokio poveikio psichikai, kad šis poveikis yra nukreiptas į jo laisvės apribojimą, kad jis šiurkščiai pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas ir yra netoleruotinas. O. Fedosiukas mini, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už pavojingiausias psichinės prievartos rūšis: grasinimus nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, žmogaus terorizavimą (BK 145 str.). Kitokio turinio grasinimai patys savaime nėra nusikalstami ir baudžiami. Žmonių santykiuose pasitaiko nemažai įvairių bauginimo elementų, tačiau ne kiekvienas toks atvejis gali būti laikomas psichine prievarta. O. Fedosiukas pabrėžė, jog faktą, kad ne kiekvieną grasinimą būtina kriminalizuoti, ankstesniųjų laikų teisininkai aiškino principu, kad valstybė nesikiša į smulkius dalykus. Smurtą artimoje aplinkoje priskyrus visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms, galima sakyti, tam tikri „smulkūs dalykai“ pateko į valstybės reguliuojamą sritį ir vis dėlto reguliuojama tik tam tikru laipsniu, kiek tai yra protinga ir įmanoma.

    Literatūroje ekonominis smurtas artimoje aplinkoje aiškinamas kaip galintis pasireikšti aukos finansiniu priklausomumu nuo smurtautojo, taip pat, kuomet vienas iš partnerių iš kito atima galimybę tvarkyti bendrą (šeimos) biudžetą, turėti savo lėšų, leisti jas savo nuožiūra, dirbti ir pan. . Kvalifikuoti šias veikas pagal BK atitinkamus straipsnius yra itin sudėtinga, nes kyla klausimas, ar BK išvis reglamentuoja tokias veikas. Pažvelkime į BK 1471 str., reglamentuojantį išnaudojimą priverstiniam darbui, kuomet asmuo neteisėtai yra verčiamas dirbti tam tikrą darbą. Ši nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams žmogaus laisvei, tačiau galima būtų įžvelgti panašumų ekonominiam smurtui. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos atliekamas bendra tvarka, nes BK tam nereikalauja nukentėjusiųjų skundų ar pan.. Panašumų ekonominio smurto formai tam tikra apimtimi gali turėti ir BK 162 str., reglamentuojantis vaiko išnaudojimą pornografijai, kuomet vaikas yra įtraukiamas į pornografiją, išnaudojamas arba pelnomasi iš tokios vaiko veiklos. Ši nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams vaikui ir šeimai bei ikiteisminio tyrimo pradėjimui taip pat nereikalingi nukentėjusiųjų ar jų teisėtų atstovų skundai ar pareiškimai. Tuo tarpu, tokios veikos kaip galimybės tvarkyti bendrą biudžetą, turėti savo lėšų, leisti jas savo nuožiūra atėmimas ir pan. nėra reglamentuojamos BK. Be to, ekonominis smurtas gali pasireikšti kaip paskata ar motyvas įvykdyti smurtinę veiką, kuri įstatyme priskiriama fizinei smurto formai (pvz.: smurtautojas prieš auką panaudoją fizinę jėgą už tai, kad auka atsisakė duoti pinigų). Manome, kad išvardytiems veiksmams, kurie priskiriami ekonominiam smurtui artimoje aplinkoje, didesniu ar mažesniu laipsniu yra būdingas psichinis poveikis – psichinė prievarta (pvz.: kuomet reikalaujama pinigų, draudžiama dirbti arba atvirkščiai – prieš aukos valią verčiama dirbti kokį nors darbą smurtautojo naudai ir pan., visa tai daroma pasitelkus psichinę prievartą, darant tam tikrą psichinį poveikį, besistengiant išlaikyti auką baimėje bei priverstiniame paklusnume). Tyrimo ekspertai, sudarydami mokslinio tyrimo „Smurto prieš moteris šeimoje analizės ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimo“ ataskaitą, finansinę kontrolę taip pat priskyrė psichologiniam smurtui . Dėl šių priežasčių galime daryti išvadą, jog ekonominio smurto, kaip atskiros smurto artimoje aplinkoje rūšies, išskyrimas įstatyme turi tik teorinę reikšmę, nes praktikoje kvalifikuoti ekonominio smurto veikas pagal BK konkrečius straipsnius yra sudėtinga.

    Verta atkreipti dėmesį į ANSAAĮ 6 str. 1 d. įrašytus žodžius: „policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį“. Atvykusi į įvykio vietą, policija, remdamasi BPK 140 str., turi teisę laikinai sulaikyti smurtautoją ir uždaryti jį į areštinę iki 48 valandų. Jeigu dėl smurtautojo nusikalstamų veikų yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir esant pakankamai duomenų (įrodymų) kreipiamasi į teismą prokurorui palaikant valstybinį kaltinimą, tuomet nukentėjęs asmuo tokiu būdu gali būti apsaugotas nuo smurtautojo veiksmų nuo pat baudžiamojo sulaikymo momento. Kitaip tariant, įstatymas, be kita ko, atlieka ir nukentėjusiųjų interesų apsaugos funkciją. Įtvirtindamas pareigą apsaugoti smurto aukas, įstatymas numatė ir atitinkamas asmens apsaugos užtikrinimo priemones: įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu) bei įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo (ANSAAĮ 5 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Siekiant apsaugoti nukentėjusįjį nuo galimai pasikartosiančio smurto, pirmiausia skiriamos baudžiamojo proceso priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 1321 str.) arba suėmimas (BPK 122 str.), kaip tą numato ANSAAĮ 5 str. 2 d. Tam, kad būtų užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms, kuomet smurtautojas gyvena su smurto auka, bei siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, įtariamojo dalyvavimą procese, o kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl suėmimo nėra pagrindo, į teismą kreipiamasi dėl kitos kardomosios priemonės, t.y. įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paskyrimo. Jei teismas neskiria nė vienos iš tų kardomųjų priemonių, tuomet galima prašyti dėl ANSAAĮ 5 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytų apsaugos užtikrinimo priemonių paskyrimo. Kitas atvejis yra, kai smurtautojas negyvena su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas skirti suėmimą. Teismui neskyrus šios kardomosios priemonės, galima kreiptis dėl ANSAAĮ 5 str. 1 d. 2 p. numatytos asmens apsaugos užtikrinimo priemonės paskyrimo. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokiu būdu ANSAAĮ išplėtė galimybes apsaugoti smurtą patyrusį asmenį. Tačiau 2012 m. gruodžio 17 d. vykusioje konferencijoje buvo pabrėžta, kad ANSAAĮ įtvirtintos asmens apsaugos užtikrinimo priemonės dubliuojasi su BPK įtvirtintomis kardomosiomis priemonėmis. Be to, kaip paminėjo konferencijos dalyvis M. Taškūnas, tokių pačių tikslų galima pasiekti skiriant vien BPK įtvirtintas kardomąsias priemones . Dėl to nekeista, kad ANSAAĮ 5 str. 1 d. numatytos priemonės per metus buvo pritaikytos tik 14 proc. visų atvejų atžvilgiu . M. Taškūnas dar pastebėjo, kad kardomųjų priemonių skyrimas yra tinkamesnis tų priemonių siekiamų tikslų ir nukentėjusiųjų efektyvesnės apsaugos atžvilgiu, nes PBK už kardomosios priemonės nesilaikymą leidžia skirti griežtesnę kardomąją priemonę, tuo tarpu ANSAAĮ tokios galimybės nenumato . Dėl šios priežasties, jei smurtautojas nepaiso jam paskirtos priemonės (pavyzdžiui, įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos), tai nėra galimybės skirti griežtesnės priemonės. Taigi čia išryškėja ANSAAĮ ir BPK nesuderinamumo problema.

    Kaip jau minėta, visai suprantama, kad nukentėjusieji artimieji prieš įsigaliojant ANSAAĮ dėl įvairių priežasčių galėjo vengti teikti skundus ar pareiškimus dėl patiriamo smurto, kurį prieš nukentėjusiuosius galimai naudojo kiti artimos aplinkos nariai. Tokią situaciją taip pat galėtų patvirtinti prokuroro G. Malavecko pastebėjimas, kad smurtas šeimose specifinis tuo, jog po keleto dienų virš 90 proc. pareiškimų yra atsiimami . Šią problemą ANSAAĮ išsprendė tokiais būdais: smurtą artimoje aplinkoje pripažino visuomeninę reikšmę turinčia veika, tuo pačiu numatė pareigą, policijos pareigūnams nustačius smurto atvejį, pradėti ikiteisminį tyrimą, kas reiškia, kad „atsisakymas“ jau nebegalimas bei numatė atsakomybę už melagingą pranešimą (ANSAAĮ 13 str.), t.y. priemonę, užkertančią kelią nukentėjusiesiems piktnaudžiauti savo teisėmis. Įsigaliojus ANSAAĮ, išryškėjo dar viena problema, kad dauguma pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų dėl smurto įvykių artimoje aplinkoje pasibaigia nukentėjusiesiems ir kaltinamiesiems susitaikius, nutraukiant baudžiamąją bylą . K. Zaura pastebėjo , kad teismo posėdžiuose smurto aukos dažnai keičia parodymus kaltinamųjų naudai, pačios prašo neskirti bausmės, atleidžia savo kaltininkams. Šią problemą K. Zaura siūlo spręsti remiantis BPK 184 str. 1 d. 2 p., kuriame įtvirtintas prokuroro kreipimasis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos, jei yra manoma, kad liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Tą padaryti prokuroras turėtų per kuo trumpiausią laiko tarpą nuo užfiksuoto smurto įvykio, nes tokiu atveju yra žymiai didesnė tikimybė, kad nukentėjęs nuo smurto asmuo nepasinaudos teise neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, o ikiteisminio tyrimo teisėjo įvykdytos apklausos metu gauti parodymai galės būti panaudoti teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu. Tokia pozicija, mūsų nuomone, yra racionali, nes tokiu atveju būtų didesnė tikimybė, kad smurto bylos daugeliu atvejų nesibaigtų nutraukimu, o kaltininkai liktų nubausti, tuo pačiu galimai užkertant kelią smurtui ateityje. Tik šioje vietoje reikėtų pridurti, jog tokie veiksmai turėtų būti atliekami pagrįstai įsitikinus, kad nukentėjęs asmuo tikrai nori būti apsaugotas ir siekia smurtautojo nubaudimo, nes nereikia pamiršti, kad smurtiniai santykiai susiklosto ne tarp nepažįstamųjų, o tarp artimų žmonių.

    Dar vienas svarbus klausimas, iškilęs įsigaliojus ANSAAĮ, yra jau minėtos asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimo smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu – taikymas. Teisėja L. Šeputienė iškėlė du esminius klausimus , susijusius su tinkamu ir teisėtu šios asmens apsaugos užtikrinimo priemonės pritaikymu. Vienas iš jų – ar smurtautojas gali būti iškeldintas iš jam asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise priklausančio būsto, kitas – kokiam terminui smurtautojas gali būti įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nes įstatymas neapibrėžia iškeldinimo termino ir nesieja jo su tam tikrų veiksmų atlikimu. Lietuvos atstovybė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo patvirtino, kad laikinas asmens iškeldinimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai (kuri be kitų teisių gina ir nuosavybės teisę), nes nuosavybė įstatymų nustatytais atvejais gali būti paimta visuomenės reikmėms, o kadangi smurtas šeimoje pripažintas viešu interesu, tai remiantis teismo sprendimu smurtautojas gali būti teisėtai iškeldintas . Teisininkas S. Aviža taip pat pabrėžia , kad šį klausimą reikėtų vertinti per viešo intereso prizmę, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintos nepilnamečių vaikų ir silpnesnio sutuoktinio teisės, ypatingai, jeigu jie kenčia nuo smurto, todėl ši priemonė yra pateisinama ir logiška. Tačiau S. Aviža atkreipia dėmesį, kad laikinas smurtautojo iškeldinimas iš jo asmeninės nuosavybės teise priklausančios būsto jo nuosavybės teisių nepažeidžia, kadangi tai yra laikina apsaugos priemonė, tačiau tokia priemonė negali tęstis metų metais. Kokiam laikotarpiui paskiriama ši priemonė, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Manytume, tokiu atveju nemažai įtakos turi ir proporcingumo principas, nes skiriant laikiną iškeldinimą iš gyvenamosios vietos, turėtų būti siekiama, kad paskirta priemonė būtų efektyvi ir pasiektų savo tikslus, bet tuo pačiu nebūtų šiurkščiai ir neproporcingai pažeistos asmens teisės į nuosavybę. Būtinybė riboti asmens – savininko nuosavybės teises, kaip išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, gali išplaukti ir iš paties asmens veiksmų, taip pat tokį apribojimą gali sąlygoti ir visuomenei svarbus interesas . Taigi įstatymu smurtą artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei, priskyrus prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų bei esant smurto naudojimo faktui, tam tikram laikotarpiui apriboti smurtautojo nuosavybės teises teisiniu požiūriu yra teisėta. Teisininkas K. Zaveckas taip pat teigia, kad gyvybė ir sveikata yra svarbesnės vertybės nei nuosavybė, todėl tam tikrais atvejais teisę į pastarąją vertybę galima įstatymų numatytais atvejais riboti gyvybės ir sveikatos atžvilgiu . Vis dėlto reikia pažymėti, kad jeigu asmens teisės yra ribojamos paskiriant atitinkamas priemones, turėtų būti numatyta ir teisę skųsti tokį sprendimą (kaip tą reglamentuoja BPK). Doc. dr. D. Urbonas įžvelgė ANSAAĮ spragą, kad įstatymas, įtvirtinęs asmens – smurtautojo teises ribojančią priemonę, t.y. laikiną iškeldinimą iš gyvenamosios vietos, nenumatė galimybės jos skųsti, o tokia teisė turi būti laiduojama įstatymų, bet ne kitų teisės aktų – ne poįstatyminiu lygmeniu . Taigi šioje vietoje ANSAAĮ teisėtai gindamas nukentėjusiųjų interesus, neužtikrino kitų baudžiamojo proceso dalyvių teisių, kas teisiniu požiūriu yra svarbu teisingam procesui.
    Apibendrinant galime teigti, kad ANSAAĮ kaip atskiras įstatymas buvo būtinas, ypatingai dėl reguliuojamų specifinių santykių – tarp artimųjų. Svarbi įstatymo naujovė, priskyrusi smurtą artimoje aplinkoje prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, suteikė galimybę valstybei teisinėmis priemonėmis reaguoti į konfliktus šeimose, kurie sprendžiami ne civilizuotai, o smurtu. Galbūt tas faktas, kad pastaraisiais mėnesiais pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gauta beveik 3 kartus mažiau nei pirmaisiais įstatymo galiojimo mėnesiais , galėtų reikšti, jog ANSAAĮ tikrai buvo būtinas ir veiksmingai realizuoja iškeltus tikslus. Žinoma, neatmetama pozicija, kad smurtas artimoje aplinkoje galėjo tapti labiau latentinis, tačiau galbūt apie tai daryti kategoriškas išvadas yra šiek tiek per anksti. Naujo įstatymo pasirodymas Lietuvos teisinėje sistemoje kartu sąlygojo ir to įstatymo įgyvendinimo problemas. Problemos susijusios tiek su abstrakčiu ir/ar nepilnu reglamentavimu, tiek su ANSAAĮ ir baudžiamųjų įstatymų nesuderinamumu kai kuriais aspektais, tiek su taikomomis priemonėmis, skirtomis reguliuoti ypatingus santykius, tiek su lėšų įgyvendinti įstatymą trūkumu. T. Babravičius savo pranešime teigė, kad pats Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog valstybei priėmus naują įstatymą, bet neskyrus jo įgyvendinimui pakankamai lėšų, susiduriama su tokio įstatymo pritaikymo praktikoje problemomis, kurios gali sąlygoti įstatymo neveiksmingumą ar net neveikimą . Pabaigai vertėtų dar kartą pabrėžti ANSAAĮ reglamentuojamos artimos aplinkos svarbą. Kaip pažymi D. Urbonas, tarp nukentėjusiųjų ir smurtautojų yra susiklostę specifiniai, artimi santykiai, todėl smurtinės situacijos turėtų būti sprendžiamos subtiliai, ne vien baudžiamosiomis priemonėmis, o pasitelkus kitas priemones, pvz.: mediaciją . Be to, smurtą lydi įvairios priežastys (alkoholis ar kt.), todėl nepakanka vien bausti smurtautojus. Minėtoje konferencijoje buvo siūloma rengti mokymus, programas, kurios padėtų keisti smurtinį elgesį . Juk kalbame ne apie bet kokį smurtą, o apie smurtą tarp artimųjų – šeimoje, kuri yra svarbiausia visuomenės dalis.


    IŠVADOS
    1. ANSAAĮ skirtas reguliuoti tuos santykius, kurie atsiranda pasireiškus smurtui specifinėje aplinkoje – artimoje. Būtent tokį smurtą įstatymas priskyrė prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, tuo pačiu įtvirtindamas pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą net dėl tų veikų, kurioms nagrinėti iki įsigaliojant ANSAAĮ buvo būtinas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Taigi šioje vietoje valstybė išplėtė savo galimybes teisinėmis priemonėmis reguliuoti tuos šeiminius santykius, konfliktus, kuriuos artimieji sprendžia smurtu.

    2. ANSAAĮ išskyrė keturias smurto formas, tarp kurių paminėtas psichinis bei ekonominis smurtas. Asmenys gali patirti įvairaus pobūdžio poveikį, kurį galima priskirti prie psichinio ar ekonominio smurto. Vis dėlto ne bet kokio turinio psichinis poveikis yra nusikalstamas, nes baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už pavojingiausias psichinio poveikio (prievartos) rūšis (BK 145 str.), taip pat teisiniu požiūriu psichinis poveikis turi reikšmės tik kaip sudedamasis nusikalstamų veikų elementas. Ekonominio smurto artimoje aplinkoje formos išskyrimas įstatyme turi tik teorinę reikšmę, nes daugelis veikų, priskiriamų ekonominiam poveikiui, nėra kriminalizuoti.

    3. Įstatymas numatė naujas nukentėjusiųjų apsaugos galimybes, įtvirtindamas asmens apsaugos užtikrinimo priemones. Tačiau šios priemonės dubliuojasi su BPK įtvirtintomis kardomosiomis priemonėmis, kurių taikymas yra efektyvesnis bei įgyvendina tuos pačius tikslus, kokių siekiama ANSAAĮ asmens apsaugos užtikrinimo priemonėmis.

    4. Smurtautojo laikinas iškeldinimas iš gyvenamosios vietos, nors ir ribojantis tam tikras asmens teises, vis dėlto teisiniu požiūriu yra teisėta priemonė. Tačiau paskiriant tokią priemonę, asmeniui turi būti suteikta galimybė skųsti tokį sprendimą. ANSAAĮ šioje vietoje tokios galimybės nenumatė, kas rodo šio įstatymo aiškią spragą.

    LITERATŪRA

    VĮ Vaikų laikinosios globos namai “Atsigręžk į vaikus”. Smurtas šeimoje: prevencija, intervencija ir galima pagalba. Vilnius: 2008.
    Fedosiuk, O. Psichinės prievartos samprata baudžiamojoje teisėje. Jurisprudencija. 2001, 21(13).
    Babravičius, T. Smurto artimoje aplinkoje tendencijos ir naujojo įstatymo taikymo praktika. Konferencija „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: tendencijos ir įgyvendinimo problemos“. Vilnius, 2012.
    Dirsienė, N. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo metinės: iššūkiai ir atradimai. Konferencija „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: tendencijos ir įgyvendinimo problemos“. Vilnius, 2012.
    Taškūnas, M. Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje problemos. Konferencija „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: tendencijos ir įgyvendinimo problemos“. Vilnius, 2012.
    Urbonas, D. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo disfunkcijos. Konferencija „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: tendencijos ir įgyvendinimo problemos“. Vilnius, 2012.
    Juškaitė-Vizbarienė, J. Teisėja: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas taikomas, bet turi spragų. Kauno teismas [interaktyvus]. 2012-03-15 [žiūrėta 2012-10-20]. < http://www.kauno.teismas.lt/index.php/lt/78-naujienos/125-teiseja-apsaugos-nuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymas-taikomas-bet-turi-spragu>.
    Samoškaitė, E. Teisininkas: smurtautojo iškeldinimas iš nuosavo būsto negalėtų tęstis metų metais. DELFI [interaktyvus]. 2011-11-06 [žiūrėta 2012-11-03]. <http://www.delfi.lt/news/daily/law/teisininkas-smurtautojo-iskeldinimas-is-nuosavo-busto-negaletu-testis-metu-metais.d?id=51460001>.
    Sinkevičiūtė, R. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo galimybės. Birštonietis [interaktyvus]. 2012-01-02 [žiūrėta 2012-10-13]. <http://birstonietis.balsas.lt/naujienos_/naujienos/apsaugos-nuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymo-taikymo-galimybes/>.
    Valionienė, E. Naujas įstatymas nuo smurto neapsaugos. DELFI [interaktyvus]. 2011-11-05 [žiūrėta 2012-06-17]. <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujas-istatymas-nuo-smurto-neapsaugos.d?id=51411535>.
    Vasiliauskienė, L. H. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo istorija, 2000 – 2011 m. [interaktyvus]. Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės [žiūrėta 2012-06-17]. <http://www.vmotnam.lt/contents;436>.
    Duomenys, susiję su smurtu šeimoje (už 2011 m.) [interaktyvus]. Vilnius: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2012-01-26 [žiūrėta 2012-12-06]. <http://www.bukstipri.lt/uploads/Policijos%20statistika%202011.pdf>.
    Lyčių nelygybė Europos Sąjungoje [interaktyvus]. „Eurobarometer“ 2012 [žiūrėta 2012-06-17]. <http://www.europarl.lt/ressource/static/files/failai_internetui/fl341-women-lt--lt-.pdf>.
    „Smurto prieš moteris šeimoje analizės ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimo“ tyrimo ataskaita [interaktyvus]. Vilnius: UAB „BGI Consulting“, 2008 [žiūrėta 2012-12-06]. <http://www.bukstipri.lt/uploads/Tyrimas_Smurto_pries_moteris2008.pdf>.
    Straipsnio autorės interviu su Zaura, K. 2012.
    Straipsnio autorės interviu su Zavecku, K. 2012.
    Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Valstybės žinios. 2011, Nr. 72-3475.
    Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741.
    Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 37-1341.
    Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Valstybės žinios. 1997, Nr. 40-977.

    TRENDS OF DOMESTIC VIOLENCE AND PRACTICE OF THE LAW APPLICATION

    Justyna Gulbickaja
    Mykolas Romeris University, Lithuania

    Summary. A new Law on Protection against Domestic Violence came into force on 15 December 2011. A very important provision of the Law stated that domestic violence, due to damage caused to society, is attributable to the acts of public importance. This provision made some changes in the investigation procedure of particular criminal acts. In the article author analyses some concepts established in Law (for example domestic environment, violence, measures ensuring protection of a victim of violence). Domestic environment includes many people who are linked by various close relations, in consequence there could be problems attributing persons to domestic environment and applying the Law. Also author analyses the concepts of two kinds of violence in domestic environment. The author emphasizes that regulations in the Criminal Code of the Republic of Lithuania of those physical and economic influences are very limited, consequently not all actions, which could be attributed to the violence in domestic environment, can be punishable. Also attention is paid to the regulation and lawfulness of measures ensuring the protection of a victim of violence. These protection measures replicate the remand measures regulated by the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, because it is simply to get the same results just by imposing remand measures following Code of Criminal Procedure. Some authors pointed out that one of the protection measures – the obligation for the perpetrator of violence to temporarily move out of the place of residence – is not effective enough, because this measure is temporary. The practice showed that the aforementioned measure was imposed only in 14 percent of all cases. New Law also did not provide the possibility to appeal against imposed protection measures, accordingly it means the violation of suspect’s right to defence. Lawfulness of protection measures is considered through the prism of public interest. The new Law regulates very specific relations between individuals, so all problems concerning the implementation of the Law should be solved prudently and delicately.

    Keywords: domestic environment, perpetrator of violence, physical and economic violence, measures ensuring the protection of a victim of violence, eviction (the obligation for the perpetrator of violence to temporarily move out of the place of residence).

     * Šis straipsnis yra iš Mykolo Romerio universiteto Studentų mokslinės dragijos organizuotos mokslinės konferencijos "Mokslinės minties šventė 2013", buvo išrinktas vienas geriausių.


    Nuorodos:
    Mykolo Romerio Universitetas

    Aktualijos
    Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas kviečia į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją: „GLOBALIZACIJOS ĮTAKA TEISEI: SIENAS PERŽENGIANTI PROCESINĖ TEISĖ“
    2014.04.18, Vytauto Didžiojo universitetas
    Teisingumo ministerija formuos teisinio švietimo ir rinkimų politiką
    2014.04.18, Teisingumo ministerija
    G. Kocys sulaukė gerokai griežtesnės bausmės
    2014.04.18, Lietuvos apeliacinis teismas
    Dar vienas įstatymo projektas dėl asmenvardžių rašybos
    2014.04.18, Europos žmogaus teisių fondas

    Rašyti komentarą:
    Nėra komentarų
    Vardas (Nick): E-mail:
       Įrašykite saugos kodą, kurį matote piešinėlyje
    PASTABOS:
    1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;
    2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.
    3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.
    4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.
    5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.

    Pastaba:

    Teisės portalas INFOLEX Naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius, todėl INFOLEX Naujienose pateikiama informacija ir jos pobūdis nepriklauso nuo INFOLEX valios ir šiame skyriuje skelbiami straipsniai nebūtinai sutampa ar išreiškia mūsų poziciją.

    INFOLEX kūrybinė grupė
    Naujausios diskusijos
    09:33  skyrybos su užsieniečiu [Civilinė teisė]
    00:44  reikia pagalbos dėl paskolos sutarties [Civilinė teisė]
    22:57  mokestis uz siuksles [Civilinė teisė]
    20:20  problemos del dokumentu surinkimo pensijai!!!!! [Kolegoms]
    12:27  TV Pagalba [Civilinė teisė]
    Naujausi darbo pasiūlymai
    ieško 2-4 kurso teisės fakulteto studento (studentės) studijų praktikai atlikti
    ieško advokato arba advokato padėjėjo arba savarankiškai dirbančio teisininko
    Ieškome vyr. juristės (-o)
    ieško antstolio padėjėjo (-os)
    siūlo praktiką teisės studijų studentui(-ei) Vilniuje
    rodyti viską
    Reklama
    Naujienos
  • Užsisakykite ir gausite el. paštu !
  • Naujausi publikuoti teisės aktai
  • Interviu
  • „Karštos“ žinios
  • Teismų praktikos apžvalgos
  • Karjeros naujienos
  • Aktualijos
  • Komentarai
  • Teisininkai žiniasklaidoje
  • TV ir radijo laidos
  • LJAA naujienos
  • Žiniasklaidos apžvalga
  • Teismų informacija
  • Disertacijų gynimai
  • Teisės naujienų apžvalgos

  •  
       
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt