Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinio teismo inicijuotoje apskrito stalo diskusijoje teisėjai, mokslininkai ir politikai aptarė teisinio personalo vietą teismų darbe ir tai, ar tikslinga teisėjų padėjėjams suteikti procesinius įgaliojimus.

Renginio pradžioje tyrimą apie iškeltą problematiką pristatęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas dr. Rimvydas Norkus teigė, kad procesinių įgaliojimų suteikimą teisėjų padėjėjams galima svarstyti, jeigu teisingumo vykdymas suprantamas siaurąja prasme. Tuomet teisėjų padėjėjams galėtų būti suteikiamos funkcijos, nesukeliančios savarankiškų materialinių teisinių padarinių. Tačiau tai nepaspartintų proceso, be to, reikėtų išsamiai atsakyti į klausimą, ar toks naujas institutas derėtų Lietuvos teisinėje sistemoje ir kokio tiksliai efekto juo būtų siekiama.

Nors visi diskusijos dalyviai sutiko, kad teisėjų padėjėjams tenka ypatingas vaidmuo padedant teisėjams susidoroti su dideliais krūviais, tačiau Seimo nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas bei kai kurie teisėjai mano, kad būtina yra ne suteikti teisėjų padėjėjams papildomus procesinius įgaliojimus, o visų pirma užtikrinti, kad kiekvienam teisėjui padėtų bent po vieną padėjėją; tuomet ir teismo procesas bus greitesnis.

Buvo aptarta kai kuriose kitose Europos valstybėse taikoma praktika, kai „tikrieji“ teisėjai sprendžia apie 5 proc. bylų, kurios yra pačios sudėtingiausios, o lengvesnius, tipinius atvejus išnagrinėja vadinamieji teisėjo „kabineto“ nariai – teisėjo padėjėjas ir sekretorius. Tokiai nuomonei pritarė ir diskusijoje dalyvavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Anot jo, jei tipinius, lengvus atvejus nagrinėtų teisėjų padėjėjai, tad teisėjams netektų dirbti vadinamojo techninio darbo ir jie galėtų susikoncentruoti ties pačiomis svarbiausiomis, sudėtingiausiomis bylomis, rezonansiniais atvejais. Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius priminė, kad yra dedamos pastangos, idant būtų maksimaliai sumažintos teismų funkcijos, kurios iš tiesų nebūdingos teismams. Tuomet galbūt nebereikėtų aptarinėjamų pokyčių.

Skeptiškiausi aptariamų galimybių suteikti teisėjų padėjėjams procesinius įgaliojimus atžvilgiu buvo nusiteikę akademinės bendruomenės atstovai. Pvz., Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius mano, kad bylų Lietuvoje nagrinėjimo terminai bendrame europiniame kontekste yra visiškai normalūs. Jo nuomone, procesinių įgaliojimų suteikimas teisėjų padėjėjams niekaip nepaveiktų proceso trukmės. Prof. Egidijus Kūris siūlo pirma atsakyti į klausimą, ar yra aiškus siekiamas tikslas, o tuomet spręsti, ar reikėtų keisti Konstituciją ir kaip gerai, greitai ir, jei įmanoma, pigiai pertvarkyti teismų darbą. Beje, jis kritikavo ir galiojantį Teismų įstatymą, išreiškė nuomonę, kad jį reikia keisti. Diskusijoje dalyvavusi M. Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė prof. Rima Ažubalytė teigė baudžiamajame procese vargiai įsivaizduojanti tokius įgaliojimus teisėjų padėjėjams. Ji priminė, kad jei žmonės linkę visus ginčus spręsti teisme, jie turi susitaikyti su ilgais bylų nagrinėjimo terminais. Profesorė skeptiškai vertino papildomas funkcijas teisėjų padėjėjams ir revoliucijų šioje srityje nesiūlė.

Visi diskusijoje dalyvavę asmenys vieningai sutarė, kad kiekvienam teisėjui visų pirma turi padėti vienas arba keli padėjėjai, tuomet šis „tandemas“ efektyviai dirbs ir, kaip pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas dr. Ernestas Rimšelis, organizacinių priemonių pagalba efektyviau susidoros su dideliais krūviais.