Mažametis vaikas seksualiai priekabiavo prie jaunesnio berniuko. Tai sužinoję nukentėjusio vaiko tėvai nori kreiptis į policiją. Ar dėl šio įvykio gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas? Kas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn - įvykio kaltininkas ar jo tėvai?

Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nustatyta bendroji šešiolikos metų amžiaus riba, nuo kada žmogus atsako už padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamuosius įstatymus. Tačiau už kai kurias nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė kyla ir nuo keturiolikos metų: tai nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė, plėšimas, turto prievartavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitokį neteisėtas užvaldymas, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Viena tokių aplinkybių yra amžius, t. y., jeigu asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Tuomet ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Atkreipiame dėmesį, jog apie tokį seksualinio priekabiavimo įvykį reikėtų pranešti policijai, kad laiku būtų suteikta socialinė pagalba tiek galimam nukentėjusiajam, tiek priekabiaujančiam asmeniui, net jei įstatymai galimai kaltą asmenį saugo dėl jo jauno amžiaus.

Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o tai reiškia, kad nei tėvai, nei globėjai, ar kiti asmenys, atsakingi už vaiką, negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už vaiko padarytus nusikalstamus veiksmus.

Dažniausiai už vaiko padarytus įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus tėvams taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) atitinkamus straipsnius. Šio kodekso 181 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, nes tėvai turi konstitucinę teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, jeigu gauta pakankamai duomenų, kad nusikalstamas vaiko elgesys tiesiogiai susijęs su tuo, kad tėvai savo vaikų tinkamai neauklėja ir neugdo, tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn, t. y. tėvų atžvilgiu surašomas administracinis protokolas. Taip pat prokuroras savo nutarimu gali iškelti administracinę bylą, kuri siunčiama teismui nagrinėti. Teismas, nustatęs, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 str., tėvams gali skirti įspėjimą arba baudą iki 400 Lt.
Pastebėtina, kad pagal BPK 44 str. 10 d., 109 straipsnio nuostatas nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę, kitaip vadinamą „moralinę“, žalą turi teisę į jos atlyginimą. Nutraukus ar atsisakius ikiteisminį tyrimą pradėti, turtinės ir neturtinės žalos klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį, pateiktą teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Nepilnametis – tai vaikas, nesulaukęs pilnametystės (18 metų). Mažamečiu laikomas asmuo, kuriam veikos darymo metu nebuvo suėję 14 metų. Pastebėtina, kad tarptautiniai dokumentai apibrėžia vaiko sąvoką. Pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją vaiku laikomas asmuo, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.