Teisingumo ministerija informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apie Lietuvoje veikiančias politines partijas, kurios atitinka įstatymų reikalavimus ir gali siekti dalyvauti rudenį rengiamuose rinkimuose.

Seimo rinkimų įstatymas numato, kad prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną VRK reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

Teisingumo ministerijos rašte VRK pažymima, kad 34 politinės partijos yra įregistruotos Juridinių asmenų registre ir jų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus*.

Tikrinant naujai šiemet besisteigusių politinių partijų dokumentų atitikimą įstatymams, Teisingumo ministerija pastebėjo tendenciją, kad politinės partijos vis dažniau steigiamos suvažiavimuose didelei daliai būsimos partijos narių jame dalyvaujant ne asmeniškai, o perdavus įgaliojimus. Atstovavimas yra numatytas kaip teisė, tačiau kartais pasitaikė ir protingumo principą peržengiančių atvejų. Pavyzdžiui, kuomet vienas asmuo steigiant partiją turi daugiau nei pusę visos partijos narių įgaliojimų.

„Tokiu atveju priimant sprendimus dėl partijos steigimo realiai sprendžiamąją galią įgyja vienas žmogus, turintis daugumą įgaliojimų. Kadangi įstatyme iki šiol nebuvo numatyta, kiek daugiausia įgaliojimų leidžiama turėti steigiant politinę partiją, būtų tikslinga nustatyti apribojimus vieno asmens turimų įgaliojimų skaičiui bei įtvirtinti tiesiogiai steigiamajame susirinkime dalyvaujančių minimumą. Abiem atvejais tai galėtų būti ¼ steigėjų“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Šias nuostatas ministerija siūlys įtvirtinti Seime svarstant jos parengtas Politinių partijų įstatymo pataisas. Šiuo metu šiame įstatyme įtvirtinta, kad politinei partijai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 1000 steigėjų - pilnamečių Lietuvos piliečių.
________________________________________
*Partijų, atitinkančių Politinių partijų įstatymo reikalavimus, sąrašas:
1. Darbo partija.
2. Demokratinė darbo ir vienybės partija.
3. „Drąsos kelias“ politinė partija.
4. Emigrantų partija.
5. Kovotojų už Lietuvą sąjunga.
6. Krikščionių partija.
7. Leiboristų partija.
8. Liberalų ir centro sąjunga.
9. Lietuvos centro partija.
10. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.
11. Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
12. Lietuvos liaudies partija.
13. Lietuvos pensininkų partija.
14. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
15. Lietuvos rusų sąjunga.
16. Lietuvos socialdemokratų partija.
17. Lietuvos socialdemokratų sąjunga.
18. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
19. Lietuvos žmonių partija.
20. Partija „Jaunoji Lietuva“.
21. Partija Tvarka ir teisingumas.
22. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“.
23. Politinė partija „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“.
24. Politinė partija „Sąjunga Taip“.
25. Politinė partija Profesinių sąjungų centras.
26. Politinė partija Rusų aljansas.
27. Respublikonų partija.
28. Socialistinis liaudies frontas.
29. Tautinė partija Lietuvos kelias.
30. Tautininkų sąjunga.
31. Tautos vienybės sąjunga.
32. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
33. Žemaičių partija.
34. Žemaitijos partija.

Partijos, kurios yra įregistruotos Juridinių asmenų registre, tačiau Teisingumo ministerijai iki 2012 m. kovo 1 d. savo narių sąrašų neteikė, todėl Teisingumo ministerija negali patvirtinti jų narių skaičiaus atitikimo Politinių partijų įstatymo reikalavimams. Jos rudenį vyksiančiuose rinkimuose negalės dalyvauti:

1. Lietuvos humanistų partija.
2. Lietuvos reformų partija.
3. Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga.
4. Lietuvos žalioji partija.
5. Respublikonų lyga.
6. Smulkaus ir vidutinio verslo partija.
7. Tautos pažangos partija.

Partijos, kurios turi teisinį statusą likviduojamos:

1. Lietuvos nacionaldemokratų partija.
2. Lietuvos politinių kalinių partija.
3. Lietuvos ūkio partija.
4. Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“.