Lietuvos geopolitinė padėtis atrodo labai dėkinga, nes nevyksta jokie politiniai karai, nėra pavojingų ugnikalnių ar baisių uraganų. Tačiau net ir retsykiais įvykstantys potvyniai pajūryje arba nenumatytos vėtros padaro nemažai nuostolių ne tik paprastiems gyventojams, tačiau ir įmonėms. Dar visai neseniai vienai Lietuvos įmonei teko patirti nemažų nuostolių, kuomet purvo nuošliauža nuniokojo dalį sandėlio, kuriame buvo laikoma bendrovės produkcija.

Žinoma, tokios nenumatytos aplinkybės nėra labai dažnos, tačiau kuomet jos atsitinka, vėlu galvoti, kaip galima buvo apsidrausti nuo patirtų nuostolių. Visos anksčiau minėtos nelaimės paprastai vadinamos nenugalima jėga. Tačiau sudarinėjant paskolos sutartis su bankais ar prekių tiekimo sutartis su verslo kompanijomis vis dažniau galima atkreipti dėmesį, kad atsiranda punktas, vadinamas "fors mažor". Pasak Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovo Vytauto Linarto, šiuo terminu apibrėžiamos įvairios aplinkybės, dėl kurių sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų neįvykdymą: "Tai yra stichinės nelaimės, audra, žemės drebėjimas, pilietinis karas, potvynis, terorizmas - įsipareigojimai tokiu atveju įvykdomi dėl įvairių priežasčių, kurių pasirašant sutartį tikrai nenumatysi."

Šiuos Vytauto Linarto žodžius papildo advokatas Gediminas Pranevičius, kuris įspėja, kad nenugalima jėga laikomos tik tos aplinkybės, kurios iš tiesų neleido įvykdyti sutarties įsipareigojimų. "Jeigu sutarties įvykdymas tiktai pasunkėjo dėl tokių aplinkybių, tačiau sutartį buvo įmanoma įvykdyti, tai tokios aplinkybės nebūtų laikomos nenugalima jėga."

Neturėdami laiko, o kartais tiesiog nepagalvodami, kai kurie verslininkai ar šiaip piliečiai sudarydami kokią nors sutartį paprastai numato tik kai kurias aplinkybes, dėl kurių jie atsako. Paprastai tai susiję su produkcijos patiekimu laiku bei atsiskaitymu už tokią produkciją. Tačiau atsitikus nenugalimai jėgai ir nesant galimybių vykdyti savo įsipareigojimus vis vien tenka atsakyti už savo prievoles. Pavyzdžiui, jei kompanija įsipareigoja saugiai atvežti kokią nors prekę iš Vokietijos, tačiau šioje šalyje netikėtai įvyksta potvynis ir prekė sugadinama.

Tokiu atveju, pasak Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovo Vytauto Linarto, geriau apsidrausti numatant nenugalimos jėgos poveikį sutartyje. "Ką norėčiau pabrėžti -jeigu į sutartį bus neįtraukta, kad tie reiškiniai laikomi nenugalimomis aplinkybėmis nebus pačio pirminio pagrindo sutarties nevykdymui. Verslininkai labai tankiai klysta sudarydami sutartį ir neįtraukdami fors mažor aplinkybių."

Specialistai taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad kartais klystama apibrėžiant, kas tai yra nenugalima jėga. Naujasis Civilinis kodeksas numato, kad nenugalima jėga nelaikoma tokia aplinkybė, jei rinkoje nėra prievolei vykdyti reikalingų prekių. Beje, jei įsipareigojimams įvykdyti trūksta pinigų, tai taip pat nelaikoma nenugalima jėga.
Pasak advokato Gedimino Pranevičiaus, anksčiau galiojusiame Civiliniame kodekse apskritai nebuvo apibrėžiama, kas tai yra nenugalimos aplinkybės, jas reglamentavo tik Vyriausybės nutarimas. Jo teigimų, šiuo metu ši sąvoka tiksliau apibrėžta ir ją lengviau taikyti sutartiniuose santykiuose.

Advokatas Gediminas Pranevičius taip pat pažymi, kad jei vykdant kokią nors sutartį įvyko nenumatyta gamtos ar kitokia stichinė nelaimė, apie ją būtina nedelsiant pranešti kitai sutarties šaliai. Uždelsus tai padaryti atleidimo nuo atsakomybės galima tikėtis tik nuo to momento, kuomet buvo pranešta apie nenugalimą jėgą.

Nors sudarinėjant sutartis numatyti atsakomybės apribojimus dėl nenugalimos jėgos poveikio nėra būtina, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas visgi siūlo tokią sąlygą numatyti kiekvienoje tipinėje sutartyje: "Aš manyčiau, kad būtinai reiktų įtraukti ir nepagailėti rašalo ar spausdintuvo. Nes čia kaip tuščio šautuvo principas - kai ko nors neįrašai į sutartį, tai ir įvyksta, ko nenumatei".

Tokie specialistų patarimai atrodo pakankamai įtikinami. Juolab, kad rugsėjo mėnesį įvykusi tragedija Jungtinėse Valstijose bei vėliau dėl to šios nelaimės sutrikusi daugybės kompanijų veikla yra vienas liūdniausių pavyzdžių.