Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, atsakydamas į Seimo opozicijos jam užduotus klausimus, susijusius su situacija Garliavoje, pareiškė, kad Lietuvoje „telefoninės teisės amžius jau yra praėjęs“. „Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas“, – savo atsakyme parlamentarams teigia R. Šimašius.

Teisingumo ministras R. Šimašius, atsakydamas į interpeliacijoje suformuluotus klausimus, pabrėžė, jog atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos Garliavoje perkelti vien ant Teisingumo ministerijos (TM) pečių negalima. Ministras, pripažindamas, kad teismo sprendimas Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti biologinei motinai nėra įvykdytas, akcentavo, kad TM, įsikišdama į mažametės perdavimo jos motinai procesą, viršytų savo kompetencijos ribas.

„TM, kuriai šioje istorijoje norima perkelti atsakomybę už antstolio veiksmus, pagal savo kompetenciją negali kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, taip pat kontroliuoti policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo. Nepaisydama aktyvių kai kurių asmenų ir institucijų siūlymų tiek viešumoje, tiek atskirais raštais, TM tiesiogiai įsikišti ir sureguliuoti, ką, kada ir kaip turi padaryti antstolis, dar kartą noriu pabrėžti, kad tai gali atlikti tik teismas, todėl tai darydami viršytume savo kompetencijos ribas“, – atsakydamas į interpeliacijoje užduotą klausimą apie savo atsakomybę mažametės perdavimo motinai Garliavoje istoriją, aiškino R. Šimašius.

Grupė Seimo narių, inicijavusių teisingumo ministrui R. Šimašiui interpeliaciją, greta kitų klausimų jam uždavė ir šį: „Įvykiai Garliavoje (Kauno raj.), susiję su teismo sprendimo vykdymu, kelia didžiulį rezonansą visuomenėje, taip pat abejonių dėl teisėtvarką užtikrinančių ir teisingumą įgyvendinti padedančių institucijų (antstolių, policijos, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kt.) gebėjimo tinkamai įgyvendinti teisės aktus. Prašome Jūsų atsakyti, ar nematote savo, kaip Vyriausybės nario, atsakingo už teisingumo sritį, atsakomybės dėl susidariusios situacijos teisingumo vykdymo bei teisingumo aktų įgyvendinimo srityje?“

„Atsakydamas į šį klausimą, pirmiausia noriu pabrėžti, kad, kalbėdami apie atsakomybę, turėtume suvokti, koks pareigūnas ir už ką mūsų valstybėje yra atsakingas.

Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas.

Mano, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, kad gyvendami teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų. Telefoninės teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą.

Šioje istorijoje akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome. Tokia situacija iš tiesų nėra pateisinama. Apmaudu ir tai, kad net ir kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų. <...>

Daugiau skaitykite "Alfa.lt"