Praėjusių metų gruodį buvo patvirtinti Kauno pilies sutvarkymo konkurso rezultatai, paskelbti nugalėtojai. Tačiau į Pilių mokslinę tarybą susibūrusių žymiausių Lietuvos pilių tyrėjų, restauratorių nuomone, nugalėtoju pripažintas projektas tėra tik eksperimentas, trumpalaikės mados atspindys, kuriuo bus naikinamas visas Kauno senamiesčio savitumas, daroma žala visam miestui. Jie kritiškai įvertino ir konkursą organizavusios Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) veiklą, jos nesėkmę aiškindami tuo, kad sudarytoje vertinimo komisijoje beveik nebuvo šios srities mokslininkų (pilių tyrėjų, restauratorių), o daugumą joje sudarė postmodernistinės architektūros krypties atstovai.

Lietuvos Konstitucija, Orhuso konvencija, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo, vietos savivaldos ir kiti įstatymai reikalauja, kad priimant sprendimus dalyvautų suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai, kad būtų deramai atsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Tačiau Kauno savivaldybės valdininkų kėdėse sėdintys architektai ir KAUET neleido suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovams būti šio proceso dalyviais, pakviesdami juos dalyvauti tik kai kuriuose posėdžiuose ir tai tik svečio teisėmis. KAUET iš anksto paskelbus, jog geriau bus vertinami originalesni, naujoviškesni projektai, tikrovišką pilies atkūrimą siūlantys projektai buvo eliminuoti iš konkurso jam dar neprasidėjus.

Visuose septyniuose 2006 – 2011 metais valdininkų surengtuose visuomenės nuomonės tyrimuose 69 - 97 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad pilis būtų atstatoma atkuriant jos tikrovišką vaizdą, panaudojant tradicines medžiagas, kiek galima panašesnes į anuometines. Taip parašyta ir Kauno mero Andriaus Kupčinsko patvirtintame ketinimų protokole. Tačiau Kauno savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas architektas Rimgaudas Miliukštis, urbanistikos skyriaus vedėjas architektas Nerijus Valatkevičius ir KAUET direktorė architektė Jūratė Merkevičienė ignoruoja mero pasirašytus dokumentus.

Į KAUET sudarytą Kauno pilies sutvarkymo konkurso vertinimo komisiją atstovauti visuomeninėms organizacijoms buvo įrašytas kažkoks apskritai pilies reikalais nesidomintis žmogus, buvo prirašyta postmoderniųjų architektų, kurie netgi nesuvokia, jog visi Kauno pilies bokštai, kaip ir Trakų salos pilies, buvo apvalūs, nes kvadratiniai buvo tik jų cokoliai. Tai liudija ir XIX a. Ordos litografija bei 1827 metų piešinys ir užrašas jame apie išlikusius pilies griuvėsius „su dviem apvaliais bokštais kampuose“. Kiekvienas iš tų „specialistų“ juk galėjo nueiti prie vakarinio Kauno pilies bokšto ir savo akimis įsitikinti, kad kvadratinis yra tik jo cokolis, nes aukščiau matomi nusklembti kampai jau liudija apie kvadratinio cokolio perėjimą į apvalų bokštą. Bet daugelyje konkursui pateiktų projektų vakarinis bokštas vis dar teberodomas kvadratiniu. Toks tad šiuos projektus rengusių architektų ir jų darbų vertinimo komisijos narių lygis. Tad ko gi buvo galima tikėtis iš tokių „specialistų“ komisijos ir iš tokio „konkurso“?

Tik tik išleistos knygos „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ autoriai V. Baltrūnas, T. Baranauskas, V. Rakutis ir G. Zabiela taip pat pasisako prieš KAUET proteguojamus Kauno pilies sumoderninimo projektus, reikalaudami ją atkurti tikroviškai. Šioje knygoje aprašyta beveik pusšimtis LDK pilių, pateiktos jų iliustracijos. Jos visos atkurtos ar atkuriamos tikroviškai su derama pagarba Lietuvos praeičiai. Liūdna išimtis – Kaunas. Tik mums, kauniečiams, vieninteliams, nereikia tikroviškos istorinės pilies, nes KAUET architektams gražesnis yra užgožiantis Senamiestį postmodernistinis svetimkūnis iš gelžbetonio, plieno ir stiklo.

Tikroviškai visas savo pilis atstatinėja lenkai. Rusai šalia Peterburgo atkūrė Gintaro kambarį. Vokiečiai jau du dešimtmečius tikroviškai atstato ištisą Drezdeno senamiestį. Ispanai iš griuvėsių prikėlė savo šedevrą Alhambrą, kurią kasmet aplanko milijonai turistų, o prieš kelis dešimtmečius ji buvo apgriuvusi panašiai, kaip ir Trakų pilis Maironio laikais. Visa Europa tikroviškai atstatė savo pilis. Bet mūsų valdininkai ir postmodernusis architektų sparnas mulkina žmones, sakydami jog europiečiai tikroviškai atkuria todėl, kad jie neva turi brėžinius, fotografijas, o mes - ne. Bet tai netiesa. Britai Londone prieš penkioliką metų atkūrė Šekspyro teatrą apvalų, o tik vėliau, kasinėjimų metu atsitiktinai aptikus tikrojo teatro liekanas, paaiškėjo, kad jis buvo aštuoniolikakampis ir kad atkurtasis pastatytas už 205 metrų toliau nuo tikrosios istorinio teatro vietos. Jokių fotografijų neturi ir italai, atstatinėjantys prieš porą tūkstantmečių Vezuvijaus užpiltus Pompėjos namus. Norėčiau mūsų melagėlių paklausti, ar daug brėžinių galėjo išlikti Drezdene, kuris degė dar tris dienas po 1945 metų bombardavimo? <...>

Daugiau skaitykite "Bernardinai.lt"