Buvo užpultas ir sumuštas žmogus. Po šio įvykio jį ištiko koma, jis tapo neveiksniu. Nukentėjusiojo artimieji gavo tyrėjos pranešimą, kad policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kam reikėtų skųsti tyrėjos sprendimą dėl nusikaltimo perkvalifikavimo, kas gali pateikti prašymus susipažinti su tyrimu, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir pan.?

Atsako Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Mikalainienė

Pateiktą situaciją sudėtinga analizuoti, kadangi trūksta duomenų apie tai, kokioje stadijoje yra ikiteisminis tyrimas, ar yra nustatyti įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką, ar yra teismo sprendimas, kuriuo nukentėjęs asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Vertinant pateiktą informaciją reikia pastebėti, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamos veikos padarymą. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo vadovas tiek, kiek leidžia gauti duomenys, gali nustatyti pagal kokį Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, dalį ar punktą turi būti kvalifikuojama skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta nusikalstama veika, tačiau vėliau procese, įteikiant pranešimą apie įtarimą bei rašant kitus procesinius dokumentus, gali būti nurodoma patikslinta kvalifikacija.

Iš pateiktos situacijos akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) buvo pradėtas gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, bet negavus kitų ikiteisminio tyrimo duomenų, pvz., teismo medicinos specialisto išvados ir neturint duomenų, koks sveikatos sutrikdymo mąsto lygis padarytas nukentėjusiajam, nebuvo galima tinkamai kvalifikuoti nusikalstamos veikos pirminiame etape, tačiau gavus papildomų duomenų tolimesnio ikiteisminio tyrimo eigoje nusikalstamos veikos kvalifikacija bus patikslinta.

Pažymėtina, kad neveiksnumas yra teisinė sąvoka ir juo negalima „tapti“. Asmenį neveiksniu savo sprendimu gali pripažinti tik teismas. Jeigu toks teismo sprendimas yra, tada neveiksniam asmeniui ir jo interesams atstovauja globėjas, kuris taip pat yra paskiriamas teismo nutartimi.

Tačiau jeigu įstatymų nustatyta tvarka asmuo nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti šio asmens šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.

Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 54 str.).

Nukentėjusiojo ir jo atstovo teisės reglamentuotos BPK 28 str. – tai teisė teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą. <...>

Daugiau skaitykite "Delfi.lt"