Ketvirtadienį Seimui pagaliau pavyko priimti Teisėkūros pagrindų įstatymą, pagal kurį nuo kitų metų kovo nebereikėtų įstatymų ir kitų teisės aktų skelbti popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje.

Dėl šio įstatymo priėmimo Seime balsuota keletą kartų, tačiau daliai parlamentarų nesiregistruojant vis nebūdavo reikiamo 71 balso kvorumo. Ketvirtadienį įstatymas priimtas minimaliu kvorumu, dėl jo balsavo 72 parlamentarai - už buvo 66 Seimo nariai, prieš vienas, penki susilaikė.

Balsuojant nedalyvavo visa Socialdemokratų partijos frakciją, kurių atstovas eksparlamentaras Jonas Lionginas vadovauja Seimo leidyklai „Valstybės žinios“.

Pakeitimui dėl „Valstybės žinių“ besipriešinantys socialdemokratai anksčiau tvirtino, kad popierinis leidinys labai svarbus konstitucinei šalies sistemai, turi svarbią istorinę reikšmę, nors jų kritikai atremia, kad iš tiesų socialdemokratai rūpinasi savo bendražygio, vadovaujančio „Valstybės žinioms“, gerove.

Teisingumo ministerijos inicijuotos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos numato, kad „norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data“.

Projekte taip pat rašoma, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatytas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą tą informaciją skelbti atitinkamo subjekto interneto svetainėje, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip. <...>

Daugiau skaitykite "Lrytas.lt" 
R. Šimašiaus komentaras