Seimo redakcinė komisija siūlė parlamentui nutarimo projektą, kuriuo būtų nepritarta Liberalų sąjūdžio deleguoto teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atsakymams į interpeliaciją ir juo pareikštas nepasitikėjimas.

Tokį sprendimą komisija priėmė antradienį, 6 balsais už, 6 prieš, tad lėmė komisijai pirmininkavusio opozicinio socialdemokrato Juozo Oleko balsas.

Tačiau per slaptą balsavimą paaiškėjo, kad interpeliacija žlugo - kad nutarimo projektas būtų priimtas, už jį slaptame balsavime turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. O į patį slaptą balsavimą po pietų susirinko tik kiek daugiau negu 60 parlamentarų.

Todėl iš karto paaiškėjo, kad nutarimo priimti nepavyks ir ministras neturės atsistatydinti.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus interpeliuojamas ministras pripažino, jog problemų jo kuruojama sritis turi, tačiau sakė - jei nebūtų problemų, nereikėtų nė ministerijos.

„Esminis klausimas yra, ką ministras R. Šimašius ir jo vadovaujama ministerija padarė, kad teisingumas grįžtų į mūsų valstybę. Atsakymų į šį pagrindinį klausimą mes ir tikimės išgirsti, ir žymiai gilesnių, žymiai išsamesnių, nei mes gavome (raštu - red.)“, - antradienį per Seimo posėdį svarstant interpeliaciją sakė ją inicijavusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Ministras į kritiką atsakė, jog problemų su teisingumu Lietuvoje esama, bet jei jų nebūtų, pats siūlytų naikinti Teisingumo ministeriją kaip nereikalingą.

„Kai prieš daugiau kaip tris metus gavau Seimo pasitikėjimą tapti teisingumo ministru, gavau pasitikėjimą daryti pertvarkas ir reformas, į ką visą laiką ir koncentravausi. Jei Lietuvoje viskas būtų gerai su teisingumu, būčiau pirmas, kuris pasiūlyčiau ministeriją panaikinti, lygiai kaip nėra Lietuvoje saulės ministerijos, ji pateka kiekvieną rytą, taip nereikėtų ir Teisingumo ministerijos, jei nebūtų problemų su teisingumu. Deja, taip nėra“, - sakė ministras.

Ministras R. Šimašius taip pat sakė suprantantis, jog daugiausiai jo atsakomybė keliama dėl įvykių Garliavoje, kur įsiplieskęs konfliktas dėl mažametės, teismo sprendimu turinčios būti perduotos mamai, bet teismo sprendimas neįvykdomas. R. Šimašius tvirtino, jog jis pats negalintis prisiimti atsakomybės dėl teismo sprendimo, jei jis kam ir nepatinka, ir tai sakė esant teisinės valstybės laimėjimu, o ne problema.

„Teisingumo ministras atsakingas už teisinės politikos formavimą. Kalbant apie sprendimų priėmimą ir vykdymą, pagal Konstituciją, sprendimus priima teismai, o telefoninės teisės laikai, kada teisingumo ministras, Seimo narys ar koks kitas pareigūnas nurodinėjo kitiems pareigūnams ką daryti, peržengdamas savo ribas, tikiuosi, kad tie laikai praėjo negrįžtamai“, - sakė ministras. <...>

Daugiau skaitykite "Lrytas.lt"