Pokalbis su Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininku nuo 1996 m. dr. J. Šatu.

INFOLEX: Kokius ginčus dažniausiai tenka nagrinėti Jūsų vadovaujamame arbitraže?

J. Šatas: Daugiausia per visą mano vadovavimo laikotarpį buvo nagrinėjami komerciniai ginčai dėl nesavalaikių atsiskaitymų ar vengimo atsiskaityti. Būna, kad šalis neatsiskaito dėl to, kad kita šalis pažeidė tiekimo sąlygas, pateikė nekokybišką produkciją, tačiau tai jau pereina į kitą plotmę – gavusi nekokybišką produkciją šalis turėjo šį faktą atitinkamai įforminti ir įrodyti, kad produkcija yra nekokybiška, iškviesti ekspertus arba tiekėjo atstovą, kurie tai patvirtintų. Bet kartais žmonės arba nežino, kad tai reikalinga, arba nenori žinoti - todėl kyla ginčai. Tokie ginčai sprendžiami, jeigu sutartyje įrašytas arbitražinis ginčų sprendimo būdas ir numatytas būtent mūsų arbitražas.

INFOLEX: Ar įmanoma laisvoji rinka be arbitražo? Ar jis yra būtinas laisvosios rinkos palydovas?

J. Šatas: Man atrodo, kad laisvoji rinka be arbitražo neįmanoma, ypač sprendžiant tarptautinius ginčus. Bendrai mūsų šalyje arbitražas dar nėra įgijęs plataus pripažinimo, šioje srityje dar teks daug padirbėti, kad verslo subjektai suprastų, jog arbitražas yra paprastesnis ir lengvesnis ginčų sprendimo būdas. Laisvojoje rinkoj, kai reikia, kad ginčas būtų išspręstas greitai, dinamiškai, efektyviai ir kokybiškai, arbitražas yra tinkamiausias pasirinkimas; jis tai daro greičiau, lengviau ir daugeliu atvejų - pigiau. Jei teismai mėnesių mėnesiais arba metais nagrinėja ginčus, kol juos galutinai išsprendžia, o paskui dar teismų sprendimai gali būti apskundžiami, tai arbitražas yra vienos instancijos procesas. Čia sprendimas gali būti pakeistas tik tuo atveju, jeigu pažeistos esminės procesinės taisyklės, pvz., ginčo šaliai nepranešta, kad bus sprendžiamas ginčas, nesuteikta galimybė pasirinkti arbitrą ir pan. Jei taisyklės nepažeistos, sprendimas laikomas galutiniu. Laisvosios rinkos sąlygomis matome, kad tradicinėse šalyse didžioji dauguma komercinių ginčų sprendžiami arbitražuose. Tik tokiose šalyse, kurios neseniai laisvos tapo, pvz., Lietuvoje, tik dabar pereinama prie tokio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo.

INFOLEX: Ar Lietuvoje pastaraisiais metais jaučiate pasikeitimų – ar arbitražas įgyja didesnę reikšmę?

J. Šatas: Nesmarkiai, bet jaučiamas didesnis susidomėjimas. Pvz., per praeitus metus išsprendėm tik 24 bylas. Tai nedidelis skaičius. Didžioji dauguma vis dar sprendžiami teismuose.

INFOLEX: Gal galite papasakoti apie naujai kuriamą specializuotą Elektronikos-informatikos arbitražą? Kokios buvo jo atsiradimo prielaidos, poreikis?

J. Šatas: Iki pastarųjų metų mes daugiausia veikėme kaip bendrosios kompetencijos arbitražas. Nagrinėjome ginčus dėl pirkimo-pardavimo, atsiskaitymų. Bet lankydamasis kitose šalyse sužinojau, kad ten dirba po keliasdešimt specializuotų arbitražų, pvz., grūdų importo-eksporto. Kadangi tuo metu gavome užklausimą, susijusį su ginču telekomunikacijų srityje, su klausimu, ar galėtume spręsti tokį ginčą, dar iškilo ir kitų klausimų dėl statybų, Lietuvos arbitražo asociacija nutarė, kad reikia pabandyti steigti specializuotus arbitražus. Ginčų sprendimo taisyklės visuose specializuotuose arbitražuose yra bendros, tik reikia rasti tinkamus arbitrus, kurie imtųsi nagrinėti tokio siauros srities ginčus. Naujame Elektronikos-informatikos arbitrų sąraše kol kas turime 4 arbitrus, norisi kad rekomenduojamuose arbitrų sąrašuose būtų iki 10 arbitrų. Tuomet laikytume, kad specializuotas arbitražas normaliai veikia, galėtume paskleisti informaciją įmonėms, kurios susiję su šios srities veikla. Mielai pakviestume visus asmenis, kurie galėtų tapti arbitrais šiame specializuotame naujajame arbitraže, kreiptis į mus savo iniciatyva. Šiuo metu dar veikia ir statybų, transporto, energetikos ir jūrinis arbitražai. Elektronikos-informatikos arbitražas nagrinėtų visus ginčus, kurie yra susiję su šia verslo sritimi – elektronika, informatika, netinkamo elektroninio parašo panaudojimo reikalai, elektronine bankininkyste, elektronine komercija ir pan. Yra gausybė įstatymų, reguliuojančių bet kurią komercijos sritį. Negana to, yra dar ir galybė poįstatyminių teisės aktų bei specialių taisyklių kiekvienai sričiai. Bendros kompetencijos arbitrai, norėdami kvalifikuotai spręsti ginčus, negali visko aprėpti. Tam yra kviečiami tos siauros srities specialistai. Teisėjai visi be išimties yra teisininkai, o arbitrai būna įvairių sričių specialistai, ne tik teoretikai, bet ir praktikai. Teisme nė vienas teisėjas nesugebėtų įsigilinti į visus klausimus, kuriuos gali tekti jam nagrinėti, o mes telkiam įvairių sričių specialistus. Be abejo, turime ir teisininkų. Kadangi ginčus nagrinėja trys arbitrai, idealu, jeigu du iš jų būtų teisininkai, o vienas - nagrinėjamos srities specialistas-praktikas. Manome, kad tokia sistema prisideda prie greito ir teisingo ginčo išsprendimo.

INFOLEX:Ar jau būta ginčų, susijusių su elektroniniu parašu?

J. Šatas: Arbitraže dar ne, bet numatome, kad tokių bus. Ginčai dėl elektroninės komercijos teismuose tikrai yra nagrinėjami, tačiau iki mūsų tokie dar neatkeliavo, kadangi tik ką įsteigėme šiai sričiai skirtą arbitražą. Vasario mėn. tvirtinsime asmenų, pageidaujančių būti arbitrais Elektronikos-informatikos arbitraže, paraiškas, tada įrašysime juos į arbitrų sąrašus ir jau tada suinteresuoti asmenys galės į mus kreiptis. Dar nepradėjome veiklos šioje naujoje srityje, todėl kol kas negaliu konkrečiai nurodyti, kokio pobūdžio ginčai kils. Šios naujos srities arbitrai turėtų ypatingai atidžiai išsinagrinėti teismų praktiką ir savo praktikoje ja pasinaudoti, kadangi arbitražo sprendimas yra prilyginamas teismo sprendimui: jis toks pat privalomas, jį priėmus išduodamas vykdomasis raštas.

INFOLEX: Ekonominės krizės metu sunkumų sulaukė statybos įmonės. Gal jaučiate skundų pagausėjimą specializuotame Statybų arbitraže?

J. Šatas: Pas mus kol kas antplūdžio nėra, bet turėjom kelias bendros kompetencijos arbitražo bylas iki Statybų arbitražo įsteigimo. Reikia, kad sudarydamos sutartį šalys joje numatytų arbitražinį ginčų sprendimo būdą arba ir jį, ir kol kas labiau įprastą teisminį ginčų sprendimo būdą. Dabar pas mus kol kas statybinės organizacijos, sudarydamos sutartis, dažniausiai numato teisminį ginčų sprendimo būdą, o tokių ginčų mes nagrinėti negalime. Kai sudaromos tarptautinės sutartys, paprastai užsienio šalių partneriai nenori, kad ginčai būtų nagrinėjami teismuose, ir reikalauja sutartyje įrašyti arbitražą kaip ginčų nagrinėjimo būdą.

INFOLEX: Ar užsienio verslininkai pasitiki Lietuvos arbitražu? Kuo toks pasitikėjimas pasireiškia? Kuo patrauklus Lietuvos arbitražas – gal įkainiais?

J. Šatas: Užsienio stambios įmonės paprastai renkasi pagal savo tipinius kontraktus numatytus didžiuosius, klasikinius arbitražus – Stokholmo, Londono, Paryžiaus ir kt. arba savo šalių arbitražus. Bet mažos firmos, su kuriomis tariasi mūsų šalies verslo subjektai, sutinka spręsti ginčus ir Lietuvoje. Bet būna, kad netiksliai nurodo mūsų arbitražą, o Lietuvoje yra tik du arbitražai, tai viename iš jų ginčas ir bus sprendžiamas. Mūsų šalies arbitražas gali būti patrauklus savo įkainiais palyginus su žymiaisiais arbitražais. Esminio skirtumo tarp mūsų nėra, išskyrus mažesnį žinomumą. Štai neseniai buvo atvejis, kai sutartį sudarinėjo Latvijos ir JAV firmos, nesusitarė dėl ginčų sprendimo būdo savo šalyse, todėl pasirinko Lietuvos arbitražą. Kadangi mes nesame stipriai apkrauti bylomis, mūsų privalumas dar ir tame, kad ginčus išnagrinėjame greitai. Vykdymas toks pats, kaip ir vykdant teismo sprendimą. Neįvykdžius sprendimo geruoju, jis vykdomas priverstine tvarka. Mažiau ir oficialumo būna pačio proceso metu. Susėda arbitrai su šalimis ir ieškoma kompromiso.

INFOLEX: Ar sunku verslininkams susitarti dėl arbitražinės išlygos formulavimo ir kokie pavojai slypi šiame procese?

J. Šatas: Man atrodo, kad verslininkai nieko nepraranda, atvirkščiai – išlošia, jei įsirašo alternatyvų ginčų sprendimo būdą į sutartį. Tai didelis privalumas, jei reikia ginčą išspręsti skubiai ir kvalifikuotai. Kaip ir teismuose, arbitraže visos išlaidos, susijusios su nagrinėjimu, tenka pralaimėjusiai šaliai. Formuluojant patį arbitražinės išlygos tekstą, jokių sunkumų nekyla. Pvz., mes savo svetainėje netgi skelbiame pavyzdžius, kaip sutartyje galima tokį ginčų sprendimo būdą numatyti. Būna atvejų, kai ginčus tenka nagrinėti Lietuvoje dirbančiam arbitražui, tačiau ne pagal Lietuvos teisę. Tokiais atvejais turime susitarimus su užsienio arbitrais, kad jie padėtų kvalifikuotai išspręsti ginčą.

INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.