Nors teisės studijos išlieka vienos populiariausių, specialistai jau seniai ragina studentus rinktis kitas profesijas. Be to, vis dažniau tenka išgirsti nuomonę, jog Lietuvoje teisininkų yra per daug.
Teisininko profesija jau nebėra minima tarp tų, kurių specialistų galimybės įsidarbinti būtų didelės.

Galimybės įsidarbinti	Didelės	Ribotos	Mažos
Apskritys	-*	8*	1*

Lentelėje pateikiama Lietuvos darbo biržos informacija apie teisininkų įsidarbinimo galimybes apskrityse. (Primename, kad Lietuvoje yra 10 apskričių).
*Apie įsidarbinimo galimybes Marijampolės apskrityje duomenų nėra.


Teisininko profesija – universali

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (toliau tekste – VU TF) dekano prof. Vytauto Nekrošiaus nuomone, geri teisininkai visada ras darbą, be to, gerų teisininkų niekada nebuvo, nėra ir nebus per daug. Pasak dekano, teisininko profesija yra gera tuo, kad ji yra universali, o jos pritaikomumas labai platus – pradedant verslu, baigiant valstybės tarnyba.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto (toliau tekste – VDU TF) dekanės doc. dr. Julijos Kiršienės, visuomenėje yra susiformavę neteisingi stereotipai, kad teisininkas gali dirbti tik teisėju, notaru, prokuroru ar antstoliu. Tokį darbą dirba tik apie 5 proc. paruoštų teisininkų, tuo tarpu visi kiti randa sau vietą pritaikydami savo žinias versle ar valstybės tarnyboje ar kitose srityse. Dekanės manymu, universitetai ruošia teisininkus ne konkrečiai profesijai, o suteikdami jiems žinias, kurios pasižymi universalumu ir gali būti pritaikomos įvairiose socialinėse situacijose. Doc. dr. J. Kiršienė pažymi, kad į Vytauto Didžiojo universitetą stoja žmonės, kurie dažnai turi ir kitos srities bakalauro išsilavinimą, o papildomai įgytas teisinis išsilavinimas praplečia jų galimybes rinkoje.
„Jei Lietuvą vertinam kaip atsilikusią šalį, kur teisiniai santykiai yra nevertinami bei užsikonservavę maždaug XX a. pirmoje pusėje, tada teisininkų Lietuvoje tikrai yra per daug. Tačiau jeigu mes save orientuojam į šiuolaikinę visuomenę, kur daugelis dalykų yra teisiškai reglamentuoti, tokiu atveju, pagal parametrus su išsivysčiusioms valstybėms, atsilikimas yra akivaizdus.“ – teigė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto (toliau tekste – MRU TF) dekanas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas. Pasak prof. dr. E. Jarašiūno, teisininko profesija yra universali. Daugelis įsivaizduoja, kad teisininkas yra tik advokatas, teisėjas ar prokuroras, tačiau teisinį darbą reikėtų suvokti daug plačiau. Tokiu atveju, teisės studijoms galimybės yra didelės ir jos vis dar neišnaudotos.
Vilniaus verslo ir teisės kolegijos Teisės fakulteto (toliau – VVTK TF) dekano doc. dr. Raimundo Kalesnyko, teisininkų skaičius yra didelis Vilniuje, tačiau Lietuvos regionuose vietos gyventojams tikrai jų trūksta, kadangi ten nėra pakankamai advokatų bei teisines paslaugas teikiančių įmonių. Toks vertinimas, kad teisininkų Lietuvoje yra per daug gali kilti susipažinus su Vilniaus rinka, kadangi čia įsikūrusios didžiausios teisininkų „kalvės“, tad natūralu, kad Vilniuje teisininkų pasiūla yra didelė.
Advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai Lawin advokatė Vilija Vaitkutė Pavan pasakojo, kad iš baigiančių studentų yra girdėjusi, kad jiems darbą susirasti yra nelengva, be to, turint omeny, kad šalyje bei visame pasaulyje ekonominė krizė – teisinio darbo paieškos turėtų būti ypatingai komplikuotos. Ypač sudėtingoj situacijoje atsiduria jauni, ką tik universitetus pabaigę specialistai, kadangi kiekvienas darbdavys nori darbuotojo su patirtimi. O jauno, ką tik mokslus pabaigusio absolvento niekas nenori priimti dėl patirties stokos. Deja, jos įgyti tokiam žmogui nėra galimybių, nes jo priimti niekas nenori, tad gaunasi uždaras ratas. Šiuo metu teisininkus Lietuvoje ruošia kelios aukštosios mokyklos, tad jų skaičius rinkoje yra daug didesnis nei prieš 15 ar 20 m. „Į klausimą, ar teisininkų nėra per daug, atsakyčiau, kad gerų teisininkų tikrai nėra per daug.“ – teigė advokatė.

Mokymo istaiga	Paruošiamu teisininku skaicius per metus
MRU	1000
VVTK	400-500
VU	250-300
VDU	30-60

Lentelėje pateikiamas įvairių mokymo įstaigų per metus paruošiamų teisininkų skaičius.

Ar teisininko profesija vis dar prestižinė?

„Teisininko profesija visada buvo ir bus prestižinė.“ – teigė VVTK TF dekanas doc. dr. R. Kalesnykas. Teisininkai vienokia ar kitokia prasme sprendžia žmonių likimus, kitu atveju, teikia pagalbą žmogui socialine prasme, o tai daro teisininko profesiją ypač gerbiama visuomenėje.
Pasak prof. dr. E. Jarašiūno, visos profesijos yra prestižinės, jeigu jos yra tinkamai dirbamos. Prof. dr. E. Jarašiūno nuomone, natūralu, kad žmogus, kuris turi reikalingų žinių, yra gerbiamas visuomenėje. O teisininkas yra tas žmogus, kuris įvairiose situacijose žino geriausius sprendimų būdus bei gali apginti savo bei kitų interesus. MRU TF dekano teigimu, teisinis kelias yra modernus, o teisės studijos padeda eiti šiuo keliu.
„Aš asmeniškai didžiuojuosi, kad esu teisininkė, kad esu advokatė. Mano kolegos, būdami teisininkais taip pat tuo didžiuojasi.“ – sakė Advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai Lawin advokatė Vilija Vaitkutė Pavan. Anot advokatės, jeigu žmonės vis dar gausiai stoja į teisės fakultetus, tai reiškia, kad teisininko profesija vis dar yra prestižinė.

Teisininkas – profesija, kuriai būtinas pašaukimas

Prof. Vytauto Nekrošiaus teigimu, teisininkas nėra ta profesija, kurią pabaigus iškart leidžiasi milijonai iš dangaus. Iš tikrųjų, norint tapti geru ir daug uždirbančiu teisininku, reikia nemažai įdirbio. Tad, profesoriaus nuomone, geras teisininkas yra žmogus, kuris turi tam pašaukimą, t.y., kuriam tas darbas patinka. VU TF dekanas neabejoja, kad jei žmogui darbas patinka, jei jis juo domisi, tai perspektyvoje, tapus geru teisininku, su pragyvenimu didesnių problemų nebus, tačiau kalbėti, kad teisininko profesija yra renkamasi tik dėl pinigų būtų pernelyg paprasta.
LAWIN advokatų kontoros advokatė Vilija Vaitkutė Pavan pastebi, kad ne visi suvokia, kad būti geru teisininku, visų pirma reiškia didelį ir sunkų darbą.
Pasak VDU TF dekanės, materialinis aspektas yra svarbus, tačiau ji nemano, kad teisininkai uždirba daugiau negu verslininkai ar kai kurių kitų profesijų atstovai. O teisinių studijų populiarumą lemia tai, kad visuomenėje pasireiškia žymūs, gerbiami teisininkai, kurie yra jauniems žmonėms sektinas pavyzdys. Visuomenė į teisininką žiūri, kaip į socialinių santykių specialistą, todėl ši profesija yra tokia gerbiama tarp jos narių.
Doc. dr. R. Kalesnyko nuomone, studentus labiausiai vilioja tai, kad teisininko darbas neatsiejamas nuo bendravimo su žmonėmis bei pagalba jiems, tuo tarpu materialinis aspektas tikrai nėra pagrindinis, dėl ko žmonės nori būti teisininkais.
„Viena vertus, teisininko profesijos populiarumą lemia šios profesijos poreikis dabartinei visuomenei. Kadangi daugelis klausimų yra sprendžiami laikantis teisinių taisyklių, natūralu, kad tokių santykių specialistai yra reikalingi. Antra, teisinį išsilavinimą galima panaudoti daugelyje sričių.“ – sakė MRU TF dekanas. Anot prof. dr. E. Jarašiūno, tai yra labai universali profesija, labai moderni profesija, profesija, kuri leidžia žmogui komfortiškai jaustis šiuolaikinėje visuomenėje, be to, įdomi, kadangi esi įvairių santykių kontekste. „Kadangi teisinė praktika nuolat keičiasi, tai gyva ir nuolat verčianti atnaujinti savo žinias profesija.“ – teisininko profesijos pliusus vardino dekanas.

Teisės studijos – vis dar vienos iš paklausiausių

Pasak MRU TF dekano prof. dr. E. Jarašiūno, pati tendencija išlieka nepakitusi – teisė yra viena iš populiariausių specialybių šalia finansų, ekonomikos studijų. Dekano nuomone, tas, kuris pasirenka teisės studijas, tikrai nesuklysta. Kadangi teisinės žinios pravers bet kuriam žmogui.
VU TF dekanas taip pat pritaria tai nuomonei, kad norinčių studijuoti Teisės studijas nemažėja. Pastebimas tik vienas pokytis, kad merginos šiais laikais mokosi geriau ir profesija aiškiai moteriškėja. Šiuo metu 2/3 dieninių studijų studentų sudaro merginos, tuo tarpu prieš 15 metų buvo atvirkščiai, 2/3 studentų sudarė vaikinai.

Pretendentai į teisininkus dažnai patys nežino, ko nori

Advokatės V. Vaitkutės Pavan teigimu, vykdant atrankas, kai darbui kontoroje priimamas teisininkas-absolventas, labiausiai žiūrima į pretendento atsakomybės jausmą, kadangi pasitikėjimas darbuotoju yra labai svarbus aspektas. Be atsakingumo labai svarbu ir tokios savybės kaip noras tobulėti, prioritetai gyvenime bei pasirengimas priimti iššūkius. Taip pat vertinamos teisinės, profesinės bei asmeninės savybės. Su pretendentu pasišnekama įvairiomis teisinėmis temomis, tikrinama logika ir minčių eiga. Advokatų kontoroje didelis dėmesys skiriamas antrai kalbai, kuria turi būti kalbama taip pat laisvai kaip ir lietuviškai.
„Žmogus, ateidamas į advokatų kontorą, turi suprasti, kodėl jis čia nori būti, kodėl jis nori dirbti advokatu.“ – pasakojo advokatų kontoros Lawin advokatė. Būtent suvokimo ir supratimo, ko žmogus nori gyvenime, anot advokatės, labiausiai pasigendama iš jaunų specialistų, pretenduojančių tapti teisininkais advokatų kontoroje. Be to, advokatė pastebi, kad dažnas pretendentas nemoka sklandžiai dėstyti savo minčių.

LDB: Paklausa 10 kartų mažesnė už pasiūlą

Lietuvos darbo biržos duomenimis per du šių metų mėnesius į darbo biržą kreipėsi 136 teisininkai, per 2008 m. sausio-vasario mėnesį – 85. Šių metų kovo mėnesio pradžioje darbo ieškojo 310 teisininkų. 2008 m. per mėnesį vidutiniškai buvo įregistruojama po 47 darbo ieškančius teisininkus, 2007 m. – po 36.
Teisininkų paklausa daugiau kaip 10 kartų mažesnė už pasiūlą. Per sausio-vasario mėnesį įregistruota tik 13 laisvų darbo vietų teisininkams, 2008 m. atitinkamu laikotarpiu – 10. Kovo pradžioje buvo įregistruotos 5 laisvos darbo vietos. Praėjusiais metais vidutiniškai per mėn. buvo įregistruojama po 8 laisvas darbo vietas, 2007 m. – po 10.

Metai	2007	2008	2009*
Paklausa	10	8	6
Pasiūla	36	47	68

Remiantis Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis, lentelėje pateikta informacija apie darbo teisininkams pasiūlos ir paklausos santykį.
* 2009 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių informacija.

Nors teisininkų paruošiama daug, o darbo vietų teisės specialistams nedaugėja, esanti ekonominė situacija diktuoja laukinės gamtos dėsnius: „Išliks tik stipriausi“, statistika rodo, kad Lietuvoje teisininkų skaičius toli gražu nesiekia išsivysčiusių valstybių lygmens. Be to, civilizuotoje visuomenėje teisinių instrumentų reikšmė nemažėja, tad gerų specialistų per daug nėra – jų netgi trūksta.

Notarai

Valstybė	Notarų skaičius	Gyventojų skaičius	Notarų ir gyventojų skaičiaus santykis
Latvija	119	2,4 mln.	1/20000
Estija	100	1,4 mln.	1/14000
Lietuva	267	3,3 mln.	1/12000
Vokietija	9500	82 mln.	1/8600
Prancūzija	8021	60,7 mln.	1/7600

Pateiktoje lentelėje analizuojama, koks gyventojų skaičius tenka vienam notarui Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Tarp lentelėje paminėtų šalių Lietuva užima trečią vietą. Vienam notarui tenka 12 tūkst. gyventojų.

Antstoliai

Valstybė	Antstolių skaičius	Gyventojų skaičius	Antstolių ir gyventojų skaičiaus santykis
Lietuva	109	3,3 mln.	1/30000
Estija	52	1,4 mln.	1/27000
Latvija	115	2,4 mln.	1/21000
Prancūzija	3250	60,7 mln.	1/19000
Vokietija	4600	82 mln.	1/18000

Lentelė pateikia informaciją apie vienam antstoliui tenkančių gyventojų skaičių. Duomenys rodo, kad tarp minėtų valstybių Lietuvoje antstoliams tenka didžiausias skaičius gyventojų.

Advokatai

Valstybė	Advokatų skaičius	Gyventojų skaičius	Advokatų ir gyventojų skaičiaus santykis
Estija	500	1,4 mln.	1/2800
Latvija	900	2,4 mln.	1/2700
Švedija	4400	9,3 mln.	1/2100
Lietuva	1600	3,3 mln.	1/2000

Lentelėje pateikta informacija apie advokatų skaičių įvairiose Europos valstybėse. Iš pateiktų duomenų galime matyti, kad Lietuvoje advokatų skaičius yra vienas didžiausių tarp Baltijos šalių – 1 advokatui tenka 2 tūkst. gyventojų.
(Lietuvos Advokatūros pateikta informacija)

Profesionalūs teisėjai:

Valstybė	Teisėjų skaičius	Gyventojų skaičius	Teisėjų ir gyventojų skaičiaus santykis
Prancūzija*	7532	60,7 mln.	1/8000
Švedija*	1270	9,3 mln.	1/7300
Estija	239	1,4 mln	1/5900
Latvija	510	2,4 mln.	1/4700
Lietuva	732	3,3 mln.	1/4500
Vokietija*	20138	82 mln.	1/4000

Lentelėje pateikiama informacija apie teisėjų skaičių įvairiose Europos šalyse bei teisėjų ir gyventojų skaičiaus santykį. (Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) 2006 m . duomenys. Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija.)
*Šiose šalyse teisėjų funkcijas be profesionalių atlieka ir neprofesionalūs teisėjai (taikos teisėjai), kurių skaičius į lentelės duomenis neįtrauktas.