
|
Pokalbis su Finansų ministerijos sekretoriumi, darbo grupės klausimams, susijusiems su daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo (šiltinimo) finansavimu, išnagrinėti pirmininku Aloyzu Vitkausku.
INFOLEX: Vyriausybė pritarė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos finansavimo modeliui valstybės finansinė parama sumažinta iki 15 proc. Ar šis sprendimas nesužlugdys renovacijos procesų?
A. Vitkauskas: Nustačius aiškias ir palankias sąlygas, daugiabučių renovacija, mano manymu, kaip tik turėtų įsibėgėti. Ankstesnis pasiūlymas, kai buvo teikiama 50 proc. valstybės parama, turėjo sudominti žmones ir išjudinti renovacijos procesą, tačiau niekas ir nesitikėjo, kad valstybė galės tokiu mastu paremti visų šalies daugiabučių apšiltinimą. Tokia našta valstybei būtų pernelyg didelė ne tik dabartiniu sunkmečiu, bet ir geresniais laikais. Žmonės patys turi rūpintis savo būstais juk tai jų turtas, o valstybė gyventojams padeda, kiek išgalėdama.
INFOLEX: Ar turės įtakos žmonių apsisprendimui renovuoti namus renovacijos išlaidų dengimo terminas (20 metų)?
A. Vitkauskas: Pasirinktas lengvatinių ilgalaikių paskolų su 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis terminas gana lankstus pasiūlymas. Gyventojai patys gali nuspręsti, ar imti paskolą penkiems, dešimčiai ar dvidešimčiai metų, ar kitam laikotarpiui, kuris jiems labiau priimtinas.
INFOLEX: Kuo naujasis finansavimo modelis geresnis už anksčiau galiojusį?
A. Vitkauskas: Dabartinis modelis užtikrina palankias sąlygas ilgam laikotarpiui. Tai reiškia, kad ateityje neišseks valstybės paramos lėšos, jos bus prieinamos ne ribotam skaičiui daugiabučių, o palaipsniui visiems modernizuoti būstą pasiryžusiems gyventojams. Planuojama įsteigti specialų atsinaujinantį fondą, kuriam lėšos bus skiriamos iš įvairių šaltinių, t.y. fondą sudarys ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, ir tarptautinių finansinių institucijų paskolos, ir valstybės biudžeto lėšos. Gyventojus ryžtis renovacijai valstybė skatins pigiais pinigais minėtomis ilgalaikėmis lengvatinėmis paskolomis su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Pagrindinis finansinis principas ženkliai mažesnės modernizuoto būsto savininko išlaidos, įskaitant ne tik sąskaitą už šildymą, bet ir paskolos bei palūkanų dalį.
INFOLEX: Ar valstybės finansinė parama bus skiriama visiems vienodai, ar ji bus diferencijuojama pagal kokias nors sąlygas?
A. Vitkauskas: Valstybės finansinė parama visiems sudarys iki 15 procentų. Tik socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė 100 proc. apmokės jų pradinį įnašą, paskolos grąžinimą ir palūkanas. Be to, visiems bus teikiama techninė pagalba, rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą.
INFOLEX: Koks likimas tų investicinių projektų, kurie buvo parengti anksčiau, iki priimant sprendimą dėl naujojo finansavimo modelio?
A. Vitkauskas: Daugiabučių namų savininkai, kurie buvo parengę investicinį projektą, taip pat galės pasinaudoti šia galimybe, ir tikėtina, kad valstybės finansine parama jie pasinaudos pirmesni, nes jau daug yra nuveikę.
INFOLEX: Vyriausybė ketina pereiti prie masinio namų renovavimo. Ar tokiu būdu neapribojamos privačios nuosavybės teisės, jeigu žmonės priima sprendimą nerenovuoti būsto? Ar socialiai teisinga žmones įpareigoti priverstinai renovuoti būstus, kai šalyje ekonominė krizė?
A. Vitkauskas: Šiemet planuojama modernizuoti apie 500 daugiabučių namų, o ateinančius trejus metus po 1000. Tačiau nebus taikoma jokia priverstinė renovacija, daugiabučių gyventojai turės patys apsispręsti, ar nori modernizuoti savo būstus, gyventi šilčiau ir už šildymą mokėti mažiau. Abejojantys galės kurį laiką stebėti procesą, kaupti lėšas ir vėliau nutarti, kaip jiems elgtis.
INFOLEX: Kai sovietmečiu buvo statomi daugiabučiai, jiems buvo suteikiamas maždaug 20 m. garantinis laikotarpis. Žmonės juose gyvena jau žymiai ilgiau. Ar verta tokius namus renovuoti? Užsienio valstybių patirtis rodo, kad pigiau yra pastatyti tokio paties ploto namus iš naujo.
A. Vitkauskas: Daugiabučių gyvenamųjų namų būklė yra labai skirtinga. Kai kurių gal ir neverta renovuoti, tačiau kad tai žinotume, reikalinga techninė ekspertizė. Sutinku, kad nerenovuotinų daugiabučių gyventojams būtų geriau pasiūlyti kitą būstą. Vis dėlto didesnę dalį namų reikėtų modernizuoti po atnaujinimo ir apšiltinimo jie dar galėtų ilgai tarnauti ir būtų ekonomiški. Naujų būstų statyba daugeliui gyventojų yra pernelyg brangi investicija, o vyresnio amžiaus žmonėms visiškai nepatraukli idėja. Valstybei tokia finansinė našta taip pat būtų per didelė. Apskritai, visuomenės lūkesčiai, kad valdžia turi viskuo pasirūpinti ir už viską sumokėti, matyt, yra likusi iš anų laikų, kai žmonės iš valstybės gaudavo butus. Dabar gyventojai patys turi prisiimti atsakomybę ir rūpintis savo turtu.
INFOLEX: Šiandien apie renovacijos privalumus ir trūkumus diskutuojama daug. Vis dėlto nepakanka konkrečios, aktualios informacijos butų savininkams, nusprendusiems pradėti renovacijos procesą. Tie, kurie skyrė dalį savo pajamų ir jau pradėjo konkrečius darbus, kaltina Vyriausybę dėl pažadų netesėjimo ir palikimo likimo valiai. Yra nemažai manančių, kad daugiabučių renovacija apskritai yra ne kas kita, kaip statybų verslo ir bankų gaivinimo planas. Panašu, kad Lietuvoje didesnio masto projektams lemta patirti didelius sunkumus. Kaip manote, kodėl taip atsitinka? Ar užsienio valstybių praktikos pavyzdžiai mums netinkami? Ar tiesiog trūksta dialogo tarp valdžios ir visuomenės?
A. Vitkauskas: Mes, žinoma, analizuojame užsienio patirtį ir ja naudojamės, tačiau įvairiose šalyse situacija yra labai skirtinga ir tos patirties neįmanoma automatiškai perkelti į Lietuvą. Mūsų valstybėje butai yra privatūs, todėl savo būstu pasirūpinti turi patys savininkai, o valstybė turi jiems tik padėti tai daryti. Todėl renkantis mums tinkamiausią modelį, būtinas dialogas su visuomene, ir jis vyksta. Tačiau tenka apgailestauti, kad nei užsienio valstybių pavyzdžiai, nei noras pateisinti visuomenės lūkesčius bei poreikius nepadidins mūsų realių finansinių galimybių, kurios didele dalimi lemia daugiabučių namų modernizacijos būdus ir tempus.
INFOLEX: Dėkojame Jums už pokalbį.

|