Pokalbis su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininke Laura Nalivaikiene.

INFOLEX: Kaip Lietuvoje vykdoma statybų priežiūra?

L. Nalivaikienė: Statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijų padaliniai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija), kuri metodiškai vadovauja šiems padaliniams ir tikrina jų veiklą. Kad su esamais resursais galėtume efektyviau vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, reikėtų keisti patį valdymo modelį. Vyriausybės programoje numatyta ir šiuo metu jau rengiami atitinkamų teisės aktų pakeitimai, numatantys apskrities viršininkų administracijoms priskirtų statybos ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijų bei padalinių perdavimą Inspekcijai.

INFOLEX: Ar šių funkcijų perdavimą sąlygojo aplinkybė, kad ketinama naikinti apskritis?

L. Nalivaikienė: Centralizuoto valdymo modelio idėja nėra nauja: apie tai buvo galvojama daug anksčiau, tačiau imtis realių veiksmų buvo keblu, kadangi tai nederėjo su bendra Vyriausybės strategija. Sprendimas panaikinti apskritis sutapo ir su mūsų reformos tikslu. Decentralizuota valstybinės priežiūros sistema nepasiteisino, ypatingai statybų, teritorijų planavimo ir žemėtvarkos srityse. Nenuostabu, kad jose yra daugiausia problemų. Aplinkos ministerija pritaria Inspekcijai ir skatina procesus dėl kuo greitesnio decentralizacijos panaikinimo. Šiuo metu jau yra parengti Statybų, Teritorijų planavimo bei Apskričių valdymo įstatymų pakeitimų projektai. Jeigu Saulėlydžio komisija pritars pasiūlymams, teisės aktų projektai bus perduoti svarstyti Seimui.

INFOLEX: Užsiminėte, kad esamomis sąlygomis atlikti statybos valstybinę priežiūrą yra sudėtinga. Su kokiomis problemomis susiduriate?

L. Nalivaikienė: Pati Inspekcija yra pajėgi atlikti jai pavestas funkcijas, tačiau sunkumų kyla vėlgi teritoriniu lygiu. Apskričių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai tiesiogiai nėra pavaldūs Inspekcijai. Inspekcija jų atžvilgiu tik metodiškai vadovauja, tačiau jokios įtakos negali daryti. Jeigu nustatomi tam tikri pažeidimai, Inspekcija pasiūlo apskrities viršininkui atkreipti dėmesį, tačiau įtakoti atitinkamų veiksmų ėmimąsi galėtume nebent per aplinkos ministrą, kuris turėtų kreiptis į ministrą pirmininką. Kaip matome, toks valdymo modelis yra labai komplikuotas. Iš apskrities pakankamai sunku gauti informacijos, tačiau su šia problema susiduria ne tik Inspekcija, bet ir kitos valstybės institucijos. Visa tai tik dar labiau apsunkina statybų sektoriaus kontrolę, kurios metu nustatoma didelių pažeidimų: statiniai statomi neleistinose vietose, padidinamas aukštų skaičius, pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos nepakeitus projekto, naudojamos statybinės medžiagos, neturinčios atitikties dokumentų, netinkama darbų kokybė ir pan.

INFOLEX: Kaip manote, kodėl Lietuvoje klesti savavališkos statybos?

L. Nalivaikienė: Savavališkos statybos reiškia, kad statoma be statybos leidimo arba nukrypstant nuo statinio projekto. Tokia problema egzistavo maždaug prieš trejetą metų, tačiau teigti, kad dabar Lietuvoje klesti savavališkos statybos, negalima. Pavyzdžiui, 2008 m., palyginus su 2007 m., savavališkų statybų sumažėjo 6 procentais, o palyginus su 2006 m. – beveik dvigubai. Didžiąją savavališkų statybų dalį sudaro nesudėtingi statiniai: tvorelės, malkinės, lango padidinimas/sumažinimas, pastato apšiltinimo, stogo dangos keitimo darbai ir pan. Vienų statybai nereikia jokių statybos leidimų, tačiau kitiems reikia įsigyti supaprastintus statinio projektus, kuriems turi pritarti įgalioti valstybės tarnautojai. Ne visi statytojai žino šiuos reikalavimus, todėl statybos darbai pradedami neturint jokių dokumentų. Yra kilusi idėja informavimo tikslais išleisti nesudėtingų statinių katalogus, kuriuos būtų galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau iš esmės padėtį turėtų pataisyti Statybų įstatymo bei susijusių poįstatyminių aktų pataisos, kurių tikslas – dar šiais metais įvesti paprastesnę tvarką, norint pasistatyti nesudėtingus statinius. Kita savavališkų statybų priežastis yra ilgas procesas, prasidedantis nuo detaliųjų planų rengimo ir trunkantis iki statybos leidimo gavimo.

INFOLEX: Pastebėjus statybų ar teritorijų planavimo pažeidimus, tikimasi operatyvios reakcijos, tačiau tenka stebėti tik pasyvų atsakingų pareigūnų elgesį (pvz., savavališkos statybos Kuršių Nerijoje). Kodėl pritrūksta motyvacijos reaguoti į pažeidimus?

L. Nalivaikienė: Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad visuomenė yra klaidinama, kai sakoma, jog Kuršių Nerijoje vyksta savavališkos statybos. Statytojai turi patvirtintus detaliuosius planus, yra gavę statybos leidimus ir statoma nė kiek nenukrypstant nuo statinių projektų. Šiuo atveju aktualus kitas klausimas: kodėl reikalingi statybų dokumentai buvo patvirtinti, nors už tai atsakingi pareigūnai aiškiai žinojo, kad bus pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai, specialieji planai ir kt.. Atsakant į tiesioginį klausimą, pastebėjimas dėl reakcijos nebuvimo yra pagrįstas. Statybų apimtys yra žymiai išaugusios, todėl praktiškai neįmanoma nuvykti į kiekvieną statybvietę. Per mažas ir inspektorių skaičius. Šiandien yra susiklosčiusi tokia situacija, kad vienur savivaldybėse dirba po vieną inspektorių, o kitur vieno inspektoriaus etatas tenka dviems savivaldybėms. Papildomai padėtį sunkina silpna materialinė bazė. Ar galite įsivaizduoti, kaip vienas inspektorius, kurio kompetencijai patikėta dviejų savivaldybių teritorijų kontrolė, be tarnybinio automobilio turi apžiūrėti statybų objektus? Tenka važiuoti vietinio susisiekimo arba tarpmiestiniais autobusais. Taigi, kol kas statybų ir teritorijų planavimo valstybinė priežiūra vykdoma sėdint prie stalo. Tik iškilus skandalams dėl statybų pajūryje, buvo susirūpinta mūsų materialinėmis sąlygomis. Mano nuomone, kiekvienoje savivaldybėje turėtų dirbti po vieną arba po du inspektorius, turinčius tarnybinį automobilį ir galinčius patruliuoti. Valstybinė priežiūra neįmanoma neatliekant nuolatinių reidų, išvažiavimų pasižiūrėti, kas vyksta tam tikroje teritorijoje. Tačiau tikimasi, kad pertvarkius valstybinės priežiūros valdymo sistemą, situacija šiek tiek pagerės.

INFOLEX: Ar neteisėtų statybų atvejais vienintelis galimas sprendimas yra statinio nugriovimas? Ar gali būti priimami kitokie sprendimai?

L. Nalivaikienė: Remiantis galiojančiais teisės aktais, jokie kiti sprendimai negali būti priimami. Neturime teisės taikyti protingumo principo, todėl kartais statinių nugriovimas atrodo keistas sprendimas. Tiesa, Konstituciniam Teismui šiuo metu yra pateiktas prašymas ištirti, ar CK 4.103 str. nuostatos dėl neteisėtų statybų civilinių teisinių pasekmių neprieštarauja Konstitucijai. Šis išaiškinimas labai laukiamas, nes įdomu sužinoti, ar konstituciška nepalikti teisės teismui nuspręsti, ką daryti su neteisėtai pastatytu statiniu.

INFOLEX: Lietuvoje teritorijų planavimas yra tapęs labai painus. Kokie yra šios problemos sprendimo būdai?

L. Nalivaikienė: Teritorijų planavimas – sudėtingas procesas, apimantis visą „gyvenimo infrastruktūrą“. Jo dalyviai dažnai siekia skirtingų interesų. Valstybės, savivaldybių ir visuomenės interesai dėl teritorijų naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygų turi būti suderinti, pirmenybę suteikiant darnios teritorijų plėtros politikai. Šiuo atžvilgiu Inspekcija privalo pagal kompetenciją vykdyti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Įgyvendinant šią funkciją, tenka susidurti su problemomis dėl teisinio reglamentavimo neapibrėžtumo, dėl vieningos teritorijų planavimo dokumentų duomenų informacinės sistemos nebuvimo, dėl apskričių viršininkų administracijų vykdomos teritorijų planavimo priežiūros institucinių trūkumų. Opiausias yra teritorijų detaliojo planavimo lygmuo, mat čia aktyviausiai pasireiškia privatus interesas. Darnios teritorijų planavimo plėtros politika reikalauja suteikti savivaldybių teritorijų detaliesiems planams prioritetą prieš sklypo detalųjį planą, sukurti išsamią teritorijų planavimo normų sistemą, kurios šiuo metu, deja, nėra. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad mažiausias planavimo objektas yra žemės sklypas. Toks „taškinis“ teritorijų planavimas sukelia nemažai disharmonijos tiek urbanistinėje aplinkoje, tiek ir pačių teritorijų planavimo dokumentų visumoje. Planuojant „taškiniu“ būdu, planavimo iniciatorius, kuris dažnai būna ir planavimo organizatorius, yra suinteresuotas tik planuojamu sklypu ir neatsižvelgia į greta esančių teritorijų urbanistiką bei kraštovaizdžio formavimą. Mano nuomone, pamažu reikėtų atsisakyti teritorijų planavimo pavieniais žemės sklypais ir, kaip tai įprasta civilizuotose šalyse, pereiti prie planavimo didesniais teritoriniais dariniais – kvartalais, miestų dalimis ir pan. Taip pat pernelyg sudėtingos yra teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Detaliuosius planus reikia parengti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre iki statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Tam atlikti prireikia metų, o kartais ir daugiau laiko. Daugeliu atvejų detaliųjų planų būtų galima apskritai atsisakyti, kitais atvejais jų rengimo procedūras reiktų žymiai supaprastinti. Šias problemas išspręstume, jei, visų pirma, atsisakytumėme dvigubo teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo (valstybinės priežiūros institucijoje ir savivaldybių Nuolatinėje statybos komisijoje), antra, supaprastintume statybos leidimų išdavimo tvarką, atsisakydami statybos leidimų atskiriems statybos darbams (kapitalinio remonto, rekonstrukcijos atvejais, kai statinys nekeičiamas iš esmės). Pastaruoju atveju didesnė atsakomybė tektų statytojui, projektuotojui, rangovui. Padarytą žalą valstybei turėtų atlyginti statytojas, kuris vėliau regreso tvarka patirtas išlaidas galėtų išsiieškoti iš projektuotojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo, statybos darbų vadovo ar kito atsakingo asmens. Šiuo atžvilgiu yra rengiami Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų pakeitimai.

INFOLEX: Sodo bendrijos iki šiol nepriskirtos nei kaimo, nei miesto teritorijai...

L. Nalivaikienė: Tokia problema egzistuoja, tačiau ji išsprendžiama. Dabar traktuojama, kad apšvietimas, kelių asfaltavimas ir kt. yra sodų bendrijos privatus reikalas. Kalbant apskritai apie gyvenviečių kūrimąsi, užsienio valstybėse pirmiausia teritorija yra suplanuojama, sukuriama infrastruktūra, tik po to išduodami statybos leidimai. Lietuvoje susiduriame su mūsų visų bendra problema, kad pirmiausia, gavę sklypą, statome ir tik po to galvojame, kaip sukurti infrastruktūrą. Žinoma, tai parodo kontrolės mechanizmo netobulumą, tačiau naujojoje Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijoje numatyta kaip tik tokia vizija, kad gyvenvietės nesikurtų chaotiškai.

INFOLEX: Ar numatoma dar kokių nors naujovių?

L. Nalivaikienė: Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė dėl naujo kodekso rengimo. Šis kodeksas galėtų apimti tris dalis: teritorijų planavimą, statybas bei naudojimo priežiūrą. Būtina suformuoti naują požiūrį ir į šių sektorių valstybinę priežiūrą. Šiuo metu Inspekcijos prižiūrimos srities teisės normos yra įtvirtintos daugybėje įstatymų ir poįstatyminių aktų, pvz., specialiųjų planų institutą reglamentuoja ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų įstatymai, dalis statybų teisės normų išdėstyta Pajūrio juostos, Turizmo, Ūkininko ūkio, Saugomų teritorijų įstatymuose ir kt. teisės aktuose. Iškilus ginčui, tampa nebeaišku, kuris įstatymas laikomas bendruoju, kuris specialiuoju, įstatymų nuostatos viena kitai prieštarauja, todėl jų pritaikymas kartais net neįmanomas. Praktika formuojasi irgi skirtingai, dažniausiai pagal regionus. Taigi, vieningo teisės akto atsiradimas turėtų įnešti daugiau stabilumo, aiškumo ir panaikinti šiuo metu egzistuojančią painiavą. Kodekso parengimo darbai būtų tikrai sudėtingi, tačiau nekyla abejonių, ar verta to imtis.

INFOLEX: Dėkojame Jums už pokalbį.