INFOLEX.LT
09:52 Šeštadienis, 2014 balandžio 19 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Interviu

    Europos Sąjungos paramos kelias iki privačių rankų
    2009.10.06 , INFOLEX
    Kiek įdomu:
    12345 

    Penkeri metai Europos Sąjungoje: atnaujintos mokyklos, padidėjęs verslo subjektų konkurencingumas, technologijų skatinimas, diskriminacijos darbo rinkoje mažinimas ir kt. – tai tik nedidelė dalis naudos, kurią mes, naudodamiesi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, gavome.
    Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas aiškindamas, kuo mums svarbi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, teigė, kad šios paramos pagalba siekiama panaikinti gyvenimo kokybės skirtumus tarp atskirų ES valstybių narių ir regionų, padėti silpnesnėms valstybėms narėms pasiekti ES vidurkį įvairiose gyvenimo srityse. „Tai galimybė modernizuoti ir išplėsti šalies ūkį, gerinti sąlygas investuotojams, kurti geresnes darbo vietas ir užtikrinti tvaresnę socialinę sanglaudą.“ – pasakojo A. Keraminas. Anot jo, Europos Sąjungos paramos svarba itin išryškėja sunkmečiu. Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas atkreipia dėmesį į tai, kad visos Lietuvos patirtos išlaidos kasmet deklaruojamos Europos Komisijai. „Yra nustatytas minimalus ir maksimalus deklaruotinų per metus išlaidų dydis. Jeigu deklaruojama mažiau nei nustatyta, skirtumą tarp deklaruojamų išlaidų ir nustatyto minimalaus deklaruotino dydžio Lietuva praranda. Be to, mažas paramos panaudojimo procentas turėtų įtakos paramos apimčiai atėjus kitam paramos skirstymo periodui, todėl tikrai svarbu laiku ir veiksmingai panaudoti skirtą paramą.“ – teigė Ūkio ministerijos atstovas. A. Keraminas priduria, kad greičiau panaudojus ES struktūrinės paramos lėšas, bus greičiau pasiektas numatomas poveikis ekonomikai, socialinei aplinkai ir naudą greičiau pajus visi Lietuvos gyventojai.
    Pasak A. Keramino, ES struktūrinė parama teikiama tik tuomet, kai ji neiškraipo rinkos santykių, todėl teikiant paramą įmonėms yra laikomasi ES nustatytų valstybės pagalbos teikimo taisyklių. Šios taisyklės nustato tam tikrus apribojimus, kurie neleidžia iškraipyti rinkos santykių. Kad nebūtų sukurta perteklinės produkcijos, parama yra teikiama tik tiek, kad turėtų tik skatinamąjį efektą – naudą įmonei ir šalies ekonomikai.

    Ekonominis sunkmetis paramos pareiškėjų neatbaido

    Lietuvos Verslo Paramos Agentūros (toliau – LVPA) atstovas spaudai Vidmantas Valiušaitis pastebi, kad ekonominės krizės metu pareiškėjai išlieka aktyvūs. V. Valiušaitis pateikia pavyzdžius: priemonėse „E-verslas“, „LyderisLT“ pareiškėjų aktyvumas didesnis negu 2004-2006 m. periodo vidurkis. „Anuomet į vieną paramos litą pretendavo vidutiniškai trys pareiškėjų litai, o „LyderisLT‘ atveju – net keturi. Nežinau ar iš to galima daryti platesnes išvadas apie „ekonominio sunkmečio“ situaciją, tačiau faktas yra tas, kad įmonės randa galimybių ir savo dalimi prisidėti prie numatomų įgyvendinti projektų, kadangi ES parama dažniausiai siekia 50-60 proc. bendros projekto vertės. Vadinasi, kitą įgyvendinamo projekto dalį – 40-50 proc. – savo arba skolintomis lėšomis dengia įmonės.“ – teigė V. Valiušaitis. Anot LVPA atstovo, tai rodo, kad ir „sunkmečio“ sąlygomis esama galimybių pasiskolinti arba randama kitų rezervų, įskaitant ir savo vidinius.
    Apie tai, kad pastaruoju metu jaučiamas pareiškėjų susidomėjimas paramos galimybėmis, užsimena ir Ūkio ministerijos atstovas A. Keraminas. Pasak jo, pagal gamybos modernizavimui skirtą remti priemonę „LyderisLT“ sulaukta rekordiškai didelio pareiškėjų susidomėjimo. „Didesnį pareiškėjų susidomėjimą šia priemone galėjo lemti tai, kad buvo padidintas paramos intensyvumas ir padidėjo poreikis pasaulinio ekonominio nuosmukio sąlygomis dar labiau sustiprinti įmonių konkurencingumą.“ – pasakojo A. Keraminas.
    Danguolės Ausiejienės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Produktų rizikos valdymo skyriaus draudimo projektų vadovės teigimu, draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ teikia laidavimo paslaugas įmonėms, kurios, pritrūkus savų lėšų iš ES struktūrinių fondų įgyvendinamiems projektams vykdyti, kreipiasi į bankus. Vadovė pastebi, kad jų bendrovėje besidraudžiančių Europos Sąjungos paramos gavėjų sumažėjo.

    Maksimalus paramos dydis projektui pagal priemonę, mln. Lt

    Lyderis LT 15
    Naujos galimybės 0,2
    Invest LT 40


    2004-2006 m. 2007-2013 m. ES paramos įsisavinimo apžvalga
    ES paramos laikotarpis Sutarčių skaičius Pagal sutartis išmokėtina parama (mln. Lt) Vidutiniškai vienam projektui tenkanti pinigų suma
    2004-2006 m. 331 1162,1 3,5 mln. Lt
    2007-2013 m. * 575 1232,82,1 mln. Lt
    *2009 10 02 duomenimis.

    Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas A. Keraminas apie paraiškų vertinimą:

    Paraiškų vertinimą atlieka įgyvendinančiosios institucijos. Visą paraiškų vertinimą sudaro administracinės atitikties, tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės vertinimo etapai.
    A. Keramino teigimu, vertinant administracinę atitiktį nustatoma, ar pateikti visi reikalaujami dokumentai. Jeigu paraiška atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, ji teikiama kitam (tinkamumo finansuoti) vertinimo etapui. Tinkamumo finansuoti vertinimo etape nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems (atitikties) atrankos kriterijams, t. y. vertinama, ar projektas atitinka planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, ar pareiškėjas ir jo partneriai, projekto tikslai, veiklos yra tinkami, ar finansavimo šaltiniai yra realūs, ar projekto išlaidos yra tinkamos. Taip pat nustatoma didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektui lėšų dydis.
    Anot Ūkio ministerijos vyriausiojo patarėjo, projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas tik tais atvejais, kai projektai atrenkami konkurso būdu. Šio vertinimo metu atrenkami projektai, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus, vertinama projekto svarba ūkio sektoriaus plėtrai, projekto indėlis į veiksmų programos kiekybinių tikslų ir uždavinių pasiekimą, ir kiti pagal kriterijus apibrėžti parametrai.
    Toliau Ūkio ministerijos atstovas pasakojo, kad naudos ir kokybės vertinimo metu projektai vertinami balais, didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. Paraiškų vertinimą atlieka mažiausiai 2 vertintojai, o projektui suteikiamas balas yra balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad trūksta dokumentų ar informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per nustatytą terminą, kuris paprastai yra nuo 5 iki 15 dienų, prašoma pareiškėjo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Jei paraiškoje yra vertinami sudėtingi ar specifiniai klausimai, tuomet dar samdomi atitinkamos srities nepriklausomi ekspertai.
    Kitas žingsnis link paramos skyrimo – paraiškų atrinkimas konkurso būdu. Paraiškas atrenka projektų atrankos komitetas. Jo nariai iš anksto gauna vertinimo ataskaitas ir komiteto posėdyje gali užduoti klausimų vertintojams, prašyti pagrįsti arba paaiškinti vertinimo rezultatus. Jei projektų atrankos komitetui kyla abejonių dėl įgyvendinančiosios institucijos pateiktų vertinimų, paraišką galima grąžinti pervertinti. Vertinimo balų savo nuožiūra atrankos komitetas pakeisti negali. Atsižvelgiant į projektų atrankos komiteto rekomendaciją, ūkio ministro įsakymu projektams skiriama parama.
    Anot A. Keramino, 2007–2013 m. laikotarpiu viešieji projektai yra atrenkami planavimo būdu, kai vadovaujantis strategijomis ir programomis sudaromi valstybės ir regionų planuojamų projektų sąrašai.


    Paraiškos netenkinamos dėl formalių bei kokybinių priežasčių

    Anot LVPA atstovo V. Valiušaičio, priežastys, dėl kurių paraiškos atmetamos gali būti tiek formalios, tiek kokybinės: tam tikrais atvejais projektai tiesiog neatitinka administracinių reikalavimų, o kartais pareiškėjai nepakankamai įsigilina į konkrečios priemonės reikalavimus ir parengia nekokybiškas paraiškas. „Projektų kokybė vertinama balais, kurie skiriami už įvairius projektų parametrus. Pavyzdžiui, projektams, įgyvendinamiems probleminiuose regionuose (kur aukšta bedarbystė, žemesnis ūkio aktyvumo lygmuo ir t.t.) skiriami papildomi balai. Vertinant vienodos kokybės projektus (surinkusius vienodą balų skaičių) įgyvendinamus, tarkime, Vilniuje ir Akmenėje, prioritetas atiduodamas bus, žinoma, Akmenės projektui. Kai pareiškėjų daug, o lėšų nepakanka, net geri, pakankamai kokybiškai parengti projektai kartais negauna paramos. Pavyzdžiui, priemonėje „LyderisLT“, jau dabar aišku, kad galės būti patenkintas vos ketvirtadalis lėšų poreikio. Tokiais atvejais parama skiriama tiems projektams, kurie susilaukia aukščiausių įvertinimų.“ – pasakojo LVPA atstovas.
    Tarp bendrųjų priežasčių, dėl kurių netenkinamas paraiškos Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas A. Keraminas mini tokias kaip: netinkamas nuosavų finansavimo šaltinių užtikrinimas, atsisakymas išbraukti netinkamas išlaidas, priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų rodiklių nepasiekimas. Taip pat atmetamos paraiškos naudos ir kokybės vertinimo metu nesurinkusios mažiausio reikalaujamo balų skaičiaus, t. y. ne tokios reikšmingos Lietuvos ekonomikai ir socialinei aplinkai, kad parama būtų naudojama pačiu efektyviausiu būdu.

    Atrenkami reikalingiausi Lietuvai projektai

    A. Keramino teigimu, paraiškų vertinimo prioritetai nustatomi bendradarbiaujant su verslo ir mokslo visuomene, su kitomis institucijomis. Jų projektai teikiami tvirtinti Stebėsenos komitetui, į kurį įeina praktiškai visų sričių socialiniai ir ekonominiai partneriai. Nustatant prioritetus svarbiausias dėmesys teikiamas atitikčiai nacionalinėms ilgalaikėms ūkio raidos, sektorių ir sričių strategijoms, programoms, t. y. iš anksto nustatoma, kad bus atrenkami tik tie projektai, kurie reikalingiausi Lietuvai. Pasak Ūkio ministerijos vyriausiojo patarėjo, bendruosius atrankos kriterijus nustato Stebėsenos komitetas, jie yra taikomi visiems projektams, finansuojamiems iš ES struktūrinės paramos, o dar dalis kriterijų yra privalomi pagal ES teisės aktus, pavyzdžiui, atitiktis lygių galimybių, darnios plėtros, konkurencijos, užimtumo ES horizontaliajai politikai.
    Ūkio ministerijos atstovas pabrėžė, jog yra dedamos visos pastangos, kad paraiškos būtų vertinamos sparčiai ir laiku. „Atsižvelgus į natūralų verslo ekonominį ciklą, t. y. kad verslo atstovai rengia ir teikia projektus tuomet, kai jiems kyla individualus poreikis, o veiklos atidėti ar vykdyti anksčiau negalima, buvo pradėta naudoti tęstinė paraiškų teikimo procedūra. Būtent todėl dabar verslo atstovams nebereikia laukti, kol bus įvertintos visos pagal atitinkamą priemonę pateiktos paraiškos ir projektus pasirengusios įgyvendinti įmonės tai gali daryti nebelaukdamos visų paraiškų vertinimų rezultatų“ – apie naująją paraiškų vertinimo procedūrą pasakojo A. Keraminas.
    „Paraiškų vertinimo trukmė priklauso nuo to, pagal kokią priemonę ji pateikta. Vertinimas gali trukti nuo 1 iki 4 mėnesių. Didelę įtaką projekto vertinimo trukmei daro pačių paraiškų kokybė ir pareiškėjų geranoriškumas, kuo skubiau pateikti papildomai prašomus dokumentus ir atsakyti į pateiktus vertintojų paklausimus. Kuo paraiška kokybiškesnė, tuo mažiau paklausimų.“ – teigė V. Valiušaitis.

    Paraiškų rengimo procesas paprastėja

    V. Valiušaitis pastebi, kad tam tikri paraiškų rengimo elementai, lyginant su 2004-2006 m. laikotarpiu yra supaprastinti, procesas vyksta sparčiau. Paklaustas, ar dar labiau supaprastinus ES paramos teikimą, iškiltų papildomos rizikos, LVPA atstovas pabrėžia, kad jau dabar didelis administruojamų projektų skaičius, esant tiems patiems įstaigos žmogiškiesiems ir finansiniams resursams, didina klaidų tikimybę.
    „2007–2013 m. laikotarpiu buvo sukurta elektroninės paraiškos forma su klaidų patikros funkcija. Ją naudojantys pareiškėjai sutaupo laiko ir išvengia paraiškos pildymo klaidų. Taip pat veikia svetainė www.esparama.lt, kurioje pareiškėjas gali rasti visą jį dominančią informaciją apie paramos galimybes. Atlikti kai kurių teisės aktų pakeitimai, kurie sumažino administracinę naštą tiek projekto vykdytojams, tiek administruojančiosioms institucijoms. Perpus sutrumpintas mokėjimų prašymų vertinimo terminas, pradėta naudoti tęstinė paraiškų teikimo procedūra“. – pasakojo A. Keraminas.

    ES paramos įsipareigojimai proporcingi gaunamai naudai

    Anot V. Valiušaičio, negalima užmiršti, kad ES parama nėra „iš dangaus krentantys“ pinigai, bet solidarus Europos Sąjungos valstybių, įskaitant ir Lietuvos, mokesčių mokėtojų įnašas, finansinė paspirtis mūsų šalies ūkio konkurencingumui stiprinti ir visuomenės gerovei pakelti. „Ateis laikas, kai sustiprėjusios Lietuvos ekonomikai nebereikės paramos iš šalies, ji pati bus šalis-donorė. Tuomet ir mums rūpės, kad mūsų šalies mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami kokiose nors mažiau išsivysčiusiose valstybėse, būtų naudojami tikslingai, efektyviai ir skaidriai.“ – pasakojo V. Valiušaitis. Jo teigimu, iš projekto vykdytojų reikalaujama, kad jie vykdytų savo įsipareigojimus, numatytus paramos skyrimo sutartyse. LVPA atstovo nuomone, kiekvienas aukotojas yra suinteresuotas, kad pinigai būtų naudojami pagal paskirtį, todėl paramos gavėjas turi laikytis atitinkamų taisyklių. „Antra vertus, projektai rengiami ir sutartys sudaromos laisva valia, o tai, kad dėl jos konkuruojama, pakankamai iškalbingai liudija, jog paramos skyrimo sutartyse nustatyti įsipareigojimai potencialių pareiškėjų neatbaido.“ – teigė V. Valiušaitis. Pasak LVPA atstovo, jei įsipareigojimus pagal ES paramos sutartis lygintume su įsipareigojimais bankams, pastebėtume, kad pastarieji yra kur kas didesni. Tuo labiau, kad ES parama – negrąžintina.
    A. Keramino teigimu, paramos gavėjas pasirašo projekto ir administravimo sutartį, taip prisiimdamas tam tikrų įsipareigojimų: įgyvendinti projektą sutartyje numatytais terminais ir apimtimi, pasiekti projekte numatytus tikslus ir rodiklius, atlikti pirkimus pagal nustatytas taisykles, laiku teikti ataskaitas ir mokėjimo prašymus, sudaryti sąlygas tikrinti kontroliuojančiosioms institucijoms, saugoti su projekto vykdymu susijusius dokumentus 10 metų po projekto užbaigimo, užtikrinti projekto tęstinumą 3–5 metus po projekto užbaigimo, t. y. vykdyti veiklas, kurioms buvo skirtas projektas. Be to, paramos gavėjas įsipareigoja neperduoti iš paramos sukurto ar įsigyto turto, sutarties teisių ir pareigų kitam juridiniam asmeniui be rašytinio LVPA sutikimo, taip pat be tokio sutikimo neįkeisti turto. Įgyvendinant ir įgyvendinus projektą reikalaujama naudoti ES logotipą, viešinimo ženklus ir kitas nustatytas viešinimo priemones. Ūkio ministerijos vyriausiojo patarėjo teigimu, reikalavimai reikalingi tam, kad projektai būtų sėkmingai įgyvendinami ir parama būtų panaudojama efektyviai ir skaidriai. „Kaip didžiausią naštą potencialūs pareiškėjai vertina sudėtingas pirkimų procedūras ir kruopštų dokumentų tvarkymą, tačiau tokia paramos kaina“. – pabrėžė A. Keraminas.
    Danguolė Ausiejienė, paklausta, ar Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavėjai laiduojant yra laikomi mažesnės draudiminės rizikos subjektai, teigė, kad kiekvienas subjektas yra vertinamas individualiai: peržiūrimi finansiniai dokumentai, įmonės veiklos rodikliai. Šiems subjektams yra taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems, prašantiems laidavimo.



    Pateikta straipsnio medžiaga yra UAB „Lexnet“ nuosavybė. Autorių teisės yra saugomos LR įstatymų. Straipsnio arba jo dalių negalima dauginti, atgaminti, perspausdinti ir platinti jokiomis formomis (taip pat ir elektroninėmis) be raštiško UAB „Lexnet“ įgaliotų darbuotojų leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai nedidelė publikuojamo kūrinio dalis yra cituojama arba pateikiama nurodant jo šaltinį ir autorių. (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21 straipsnis)


    Rašyti komentarą:
    Nėra komentarų
    Vardas (Nick): E-mail:
       Įrašykite saugos kodą, kurį matote piešinėlyje
    PASTABOS:
    1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;
    2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.
    3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.
    4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.
    5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.

    Pastaba:

    Teisės portalas INFOLEX Naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius, todėl INFOLEX Naujienose pateikiama informacija ir jos pobūdis nepriklauso nuo INFOLEX valios ir šiame skyriuje skelbiami straipsniai nebūtinai sutampa ar išreiškia mūsų poziciją.

    INFOLEX kūrybinė grupė
    Naujausios diskusijos
    09:40  problemos del dokumentu surinkimo pensijai!!!!! [Kolegoms]
    23:12  mokesčiai [Kiti klausimai]
    20:29  Kiek laiko po autoįvykio reikia saugoti nukentėjusįjį? [Civilinė teisė]
    18:08  iskirto miska be sutikimo [Civilinė teisė]
    16:21  Prokuroro apskundimas [Baudžiamoji teisė]
    Naujausi darbo pasiūlymai
    ieško 2-4 kurso teisės fakulteto studento (studentės) studijų praktikai atlikti
    ieško advokato arba advokato padėjėjo arba savarankiškai dirbančio teisininko
    Ieškome vyr. juristės (-o)
    ieško antstolio padėjėjo (-os)
    siūlo praktiką teisės studijų studentui(-ei) Vilniuje
    rodyti viską
    Reklama
    Naujienos
  • Užsisakykite ir gausite el. paštu !
  • Naujausi publikuoti teisės aktai
  • Interviu
  • „Karštos“ žinios
  • Teismų praktikos apžvalgos
  • Karjeros naujienos
  • Aktualijos
  • Komentarai
  • Teisininkai žiniasklaidoje
  • TV ir radijo laidos
  • LJAA naujienos
  • Žiniasklaidos apžvalga
  • Teismų informacija
  • Disertacijų gynimai
  • Teisės naujienų apžvalgos

  •  
       
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt