Netylant kalboms, kad universitetai yra parengę užtektinai teisininkų ir daugiau valstybei jų nereikia, šiais metais ir vėl didelė dalis stojančiųjų į aukštąsias šalies mokyklas teisę rinkosi kaip prioritetines studijas. Studentų neatgraso net įspėjimai, kad galimybės susirasti išsilavinimą atitinkantį darbą – ganėtinai sumenkusios. Tad kur glūdi teisės populiarumo šaknys?
INFOLEX teiravosi būsimųjų teisininkų, kas nulėmė jų pasirinkimą studijuoti teisę ir ar pasirinkimas būtų toks pats, jei stotų šiandien. Taip pat klausta nuomonės dėl galimybių Lietuvoje susirasti teisinį darbą.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto III kurso studentė Edita Valatkaitė prisipažįsta, kad teisės studijas pasirinko likus sąlyginai mažai laiko iki prašymo padavimo. „Pasirinkimą nulėmė tai, jog teisės studijų metu įgytos žinios yra tikrai plačiai pritaikomos, tikiu perspektyvomis baigus šią studijų programą, o taip pat man visuomet patiko tikslumas, taisyklės ir tvarka, kuo ir pasižymi teisė”, - sako E. Valatkaitė, šiais metais tapusi Teisės fakulteto Studentų atstovybės pirmininke. Jei stoti reiktų dabar, šios studentės pasirinkimas nesikeistų, kadangi teisės studijomis VU Teisės fakultete nenusivylė ir džiaugiasi, kad prieš porą metų priimtas sprendimas buvo teisingas.
„Nors šiuo metu vis kalbama, kad visi studijuojantys teisę yra būsimi bedarbiai, tačiau žvelgiant į statistiką, kiek baigusiųjų VU TF įsidarbina pagal specialybę bei tai, kiek kurso draugų bei vyresnių studentų jau studijų metais pradeda dirbti, pasidaro ramiau. Tikrai tikiu, kad baigus Teisės fakultetą didelių problemų dėl darbo paieškų kilti neturėtų” – svarsto E. Valatkaitė.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Ieva Četrauskaitė, Mykolo Romerio universiteto trečiakursė. Studentė mano, kad susirasti teisinį darbą bus sunku, ir pritaria nuomonei, jog šiuo metu ruošiama išties per daug teisininkų. Vis dėlto teisės studijas ji rinkosi dėl specialybės universalumo, plataus žinių pritaikomumo.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto trečiakursė bei ELSA VDU prezidentė Dovilė Petkevičiūtė taip pat pritaria, kad Lietuvoje tarp teisininkų vyksta didelė konkurencija, o tą skatina kasmet vis augantis jaunųjų teisininkų skaičius. Tačiau D. Petkevičiūtė įsitikinusi, kad jeigu teisės studentas yra aktyvus ir išnaudoja kiekvieną jam suteikiamą šansą tokiu būti, nuolat siekia tobulėti, tai darbą jam neturėtų būti sunku susirasti. Pati studentė, teisę studijuojanti Kaune, sako, kad teisės studijos nebuvo atsitiktinumas ar paskutinės minutės sprendimas. Studijuoti teisę buvo apsisprendusi seniai ir tikslingai ėjo šia kryptimi. Savo sprendimo ji ir dabar nekeistų, nes yra patenkinta studijomis bei studijų kokybe. D. Petkevičiūtė tikina, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir jo valios pastangų tinkamai mokytis, įsisavinti žinias bei jas panaudoti ateityje.
Kitas studentas, VU Teisės fakulteto ketvirtakursis Audrius Slažinskas INFOLEX vaizdžiai pasakojo savuosius motyvus studijuoti teisę: „Pradinėse klasėse buvau labai guvus vaikas ir neretai pakliūdavau į kokią nors bėdą su peštukais. Pagal ūgį buvau vienas iš žemesnių klasės vaikų, tad vien fizine jėga problemų spręsti negalėjau. Štai tada atradau polinkį deryboms ir jas pamėgau. Baigdamas gimnaziją, kaip ir daugelis bendraamžių, svajojau įgyti tokią specialybę, kuri teiktų džiaugsmą ne tik man pačiam, bet ir leistų prisidėti prie „geresnio pasaulio“ kūrimo. Įvertinęs savo pomėgius ir tikslus gyvenime, nusprendžiau studijuoti teisę“.
Turintis platų interesų ratą, viskuo besidomintis A. Slažinskas nė nedvejodamas rinktųsi tas pačias aukštosios mokyklos duris. Studento nuomone, teisės studijos puikiai tinka tokiems žmonėms, kurie niekada neišaugo iš „smalsumo amžiaus“ ir visada turi dar 10 klausimų į kiekvieną atsakymą, nes teisė, skirtingai nei kiti mokslai, neturi ribų ir „kiša nosį“ į viską – pradedant šeimos santykiais ir baigiant tuo, kaip reikia rinkti grybus ir uogas.
„Mūsų fakulteto dekanas mėgsta sakyti, kad gerų teisininkų niekada nebuvo per daug ir jiems darbo visada atsiras. Tenka sutikti su dekano žodžiais, o iš savo patirties galiu pridurti, kad šiuo metu, dirbdamas verslo teisės advokatų kontoroje, matau, kad gabūs ir smalsūs teisininkai yra visada paklausūs ir jiems susirasti darbą nėra labai sunku. Tiesa, tai nereiškia, kad tokį darbą labai lengva dirbti. Kita vertus, kaip ir minėjau, teisės studijos suteikia labai platų išsilavinimą, kurį, nusprendus nedirbti pagal specialybę, galima puikiai pritaikyti versle, politikoje ar kitoje veikloje“ – pastebėjimais dalijosi jau praktikuojantis teisės studentas.
Įdomią nuomonę pateikė Vytautas Sabalys, Mykolo Romerio universiteto trečiakursis. Jis įsitikinęs, kad jei teisės absolventas neranda darbo, tai viena iš priežasčių yra ta, kad apie savo ateitį jis pagalvojo tik baigęs studijas. „Niekas neateis ir nepasiūlys darbo geromis sąlygomis, jei pats nuo pradžių to atitinkamai nesieksi. Tokioje srityje kaip teisė reikia planuoti veiksmus, būti aktyviam ne tik paskaitų ar seminarų metu, bet ir visuomeninėje ar kitokioje veikloje nuo pat pirmųjų studijų dienų. (...) Juk darbdavys, rinkdamasis, kurį studentą priimti – aktyvų, daug veikusį ar tą, kuris atneša tuščią gyvenimo aprašymą, logiška, kad prioritetą teikia būtent pirmajam. Taigi viskas priklauso nuo paties žmogaus ir jo įdirbio“ – samprotauja studentas.
V. Sabalys nusprendė studijuoti teisę, pasekęs artimos giminaitės pavyzdžiu. Iki šiol studijomis yra patenkintas ir mano, kad ši sritis padeda kurti plačią pasaulėžiūrą, suformuoja asmenybę. „Norėčiau išbandyti daug sričių, tačiau tikiu, kad teisės studijos man visada liks pirmoje vietoje“ – prioritetų nekeičia teisės studentas.
Didesnių priekaištų teisės studijų kokybei Lietuvoje neturi ir Daiva Sindaravičiūtė, VU Teisės fakulteto II kurso studentė. „Buvau nuvykusi pasižiūrėti, kaip vysta paskaitos užsienio universitetuose. Jų mokymosi būdas nelabai patiko. Žinoma, per keletą dienų yra sunku susidaryti objektyvią nuomonę, bet ką pamačiau, manęs nesudomino, priešingai nei teisės studijos. Studijuodama teisę gaunu kokybišką aukštąjį išsilavinimą bei turiu galimybę mokytis iš pačių geriausių teisės specialistų, jų vedamos paskaitos motyvuoja siekti aukštumų“ – pasakoja emigracijos kelio nepasirinkusi būsimoji teisininkė.
Vis dėlto D. Sindaravičiūtės sprendimas studijuoti teisę buvo spontaniškas. „Dar būdama mokykloje tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti ekonomiką, todėl labai daug dėmesio skyriau užklasinei veiklai, kuri buvo susijusi būtent su šiuo mokslu. Viskas pasikeitė, kai gavau pakvietimus studijuoti užsienio universitetuose, ir supratau, kad nenoriu ilgam laikui palikti Lietuvos. Teisę pasirinkau, nes vienuoliktoje klasėje dalyvavau ELSA‘os organizuojamoje moksleivių teisinio švietimo programoje, kur susipažinau su pagrindinėmis teisės sritimis. Tai man paliko didelį įspūdį – supratau, kad teisės studijos siūlo visapusišką išsilavinimą bei plačias karjeros galimybes“ – savo pasirinkimą argumentuoja Teisės fakulteto antrakursė.
Tuo tarpu kitą antrakursę Mildą Žaliauskaitę sužavėjo Vytauto Didžiojo universitete siūlomų teisės studijų tarptautiškumas, kur svarbios teisinės anglų kalbos žinios, galimybė gilinti žinias tarptautinės teisės srityje bei Teisės fakulteto bendradarbiavimas su kitų šalių universitetais. „Sprendimą studijuoti teisę VDU sustiprino galimybė kartu su studijų baigimo diplomu gauti vieno iš prestižiškiausių JAV – Mičigano universiteto transnacionalinės teisės sertifikatą. Pasirinkimą studijuoti teisę nulėmė ir įgimtos charakterio savybės – atkaklumas, ryžtingumas bei iniciatyvumas. Baigusi pirmą kursą, tik dar labiau įsitikinau, kad mano sritis – teisė, o ateityje norėčiau dirbti tik su ja susijusį darbą“ – savo apsisprendimu džiaugiasi studentė.
Abi antrakursės sutinka, kad nors darbą pagal specialybę Lietuvoje susirasti sunku, tačiau nėra neįmanoma. Kruopštus darbas, iniciatyvumas, tinkamas savęs pristatymas ir didelis noras – tai raktas į sėkmę.
Apibendrinant tarp teisės studentų vyraujančias nuotaikas, nepanašu, kad būtų didelis nusivylimas teisės studijomis Lietuvoje: dauguma neslėpė optimizmo ir šviesių vilčių ateityje dirbti teisinį darbą. Nors studentai pripažįsta, kad egzistuoja didelė konkurencija tarp teisininkų, tačiau aktyvumas ir užsispyrimas siekti savo tikslų turėtų padėti įveikti visas kliūtis. Net jei nepavyktų susirasti pirminius lūkesčius pateisinančio darbo, studentų nuomone, teisės žinios pravers ir kitose srityse. Taigi universalumas ir praktiškumas – štai tas atsakymas, kodėl teisininko specialybė išlieka ir, didelė tikimybė, išliks populiari ateityje.
INFOLEX sveikina visus teisės studentus ir akademinę bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja.
