Konkurencija yra šiuolaikinės ekonomikos atributas, priverčiantis gamintojus, prekybininkus, paslaugų teikėjus varžytis dėl vartotojų lojalumo, todėl rinkoje ypatingai svarbu užtikrinti veiksmingą konkuravimą. Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad verslo subjektai Lietuvoje pozityviai vertina reikalavimą laikytis konkurencijos taisyklių, tačiau dažnas jų nežino, kaip tą įgyvendinti.

INFOLEX: Visuomenė sieja lūkesčius, kad Konkurencijos taryba gali priversti prekybininkus ar gamintojus sumažinti kainas. Kiek iš tiesų tokie lūkesčiai yra pagrįsti?

Š. Keserauskas: Viena iš pagrindinių Konkurencijos tarybos problemų yra tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius šios institucijos nepavyko iki galo atsieti nuo kainų reguliavimo. Tokia sąsaja iš dalies suprantama, kadangi Konkurencijos taryba buvo suformuota iš anksčiau funkcionavusio Ekonomikos ministerijos Kainų departamento, kuris atliko kainų reguliatoriaus funkcijas. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad konkurencija ir kainų reguliavimas yra du skirtingi dalykai. Kainos gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, pvz., didėjant tam tikrų prekių paklausai, esant monopolinei rinkai ir pan. Tik tuo atveju, jei kainų didėjimas susijęs su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, Konkurencijos taryba gali ir turi tirti tokius atvejus bei taikyti sankcijas pažeidėjams. Ryškiausias pavyzdys – kartelis – konkurentų susitarimas nustatant prekių ar paslaugų kainas, dėl ko galimas prekių ar paslaugų brangimas.

Konkurencijos taryba taip pat siekia skleisti konkurencijos kultūrą ir bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis, kad šios, vykdydamos joms suteiktus įgaliojimus, nekurtų palankių monopolijai plisti sąlygų. Visgi Konkurencijos tarybos galios yra ribotos, todėl labai sveikintina Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva keisti Konkurencijos įstatymą ir suteikti institucijai daugiau įgaliojimų, t.y. leisti prioriteto tvarka tirti didžiausią žalą vartotojams darančius neteisėtus susitarimus.

INFOLEX: Konkurencijos tarybos skiriamos sankcijos itin griežtos.

Š. Keserauskas: Sunkiausius konkurencijos pažeidimus galima prilyginti korupcijai. Tai latentiniai, sunkiai išaiškinami pažeidimai, darantys didžiulę žalą vartotojams, todėl skiriama bauda privalo turėti atgrasomąjį efektą. Konkurencijos taryba turi teisę skirti baudas iki 10 procentų nuo bendrovės metinės apyvartos. Tai yra didžiausia bauda, kokia tik gali būti paskirta Lietuvoje. Numatytas dydis veikia kaip saugiklis, kad bauda neviršytų nustatyto dydžio iš vienos pusės, ir įspėjimas, kokio dydžio bauda realiai gali būti paskirta iš kitos pusės. Nubausti Konkurencijos įstatymo pažeidėjai visada lieka nepatenkinti sprendimais, tačiau objektyviai vertinant iki šiol paskirtas baudas, jos nebuvo itin didelės, nes akiratin dažniau pakliūdavo įmonės, turinčios santykinai nedidelę apyvartą. Visgi situacija gali pasikeisti, jei Seimas priims Konkurencijos įstatymo pataisas ir Konkurencijos taryba galės prioritetizuoti savo tyrimus. Pradėjus tirti sunkiausius konkurencijos pažeidimus, tikėtinas ir paskirtų baudų augimas.

INFOLEX: Ar tai reikštų, kad smulkieji pažeidėjai turėtų vilties išvengti Konkurencijos tarybos dėmesio?

Š. Keserauskas: Ramybės nereikėtų tikėtis. Nustačiusi kartelinio susitarimo – sunkiausio konkurencijos pažeidimo – faktą, Konkurencijos taryba nedvejos taikyti sankcijas, nepaisydama kartelio dydžio. Karteliniai susitarimai negali būti toleruojami jokiais atvejais ir tai verslas turi suprasti. Be to manyčiau, kad sunkiausių didelio masto pažeidimų nustatymas ir įvertinimas turėtų veikti prevenciškai bei atgrasinti nuo smulkesnių kartelių: nebūtina bausti už visus pažeidimus, kad pažeidimų nebūtų daroma.

INFOLEX: Savo pirmininkavimo pradžioje esate minėjęs, kad sieksite atviriau bendrauti su verslu, tačiau dabar pabrėžiate, kad konkurencijos taisykles pažeidinėjančioms įmonėms neketinate nuolaidžiauti. Kaip šiuos tikslus derinsite?

Š. Keserauskas: Šiuo atveju reikia suprasti, kad atviresnis bendravimas su verslu nereiškia nuolaidžiavimo pažeidėjams. Bendraudami sieksime, kad įmonės žinotų apie Konkurencijos įstatymą, žinotų, kaip jo laikytis, kaip išvengti konkurencijos teisės pažeidimo, jei turima duomenų apie tokį pažeidimą, kad informuotų Konkurencijos tarybą. Atviresnio bendravimo dėka turime išvengti tos stadijos, kai pažeidimas jau yra padarytas ir Konkurencijos tarybai reikia pradėti tyrimą.

Tiesa ir tai, kad valstybės institucijų bendravimas su verslu nėra pavyzdinis. Konkurencijos taryboje ieškome būdų, kaip gerinti ryšius su verslu. Pavasarį dalyvavome Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ rengtoje konferencijoje, kur buvo skaitomi Konkurencijos tarybos pranešimai, apsikeista nuomonėmis su verslininkais, iš pirmų lūpų sužinota, kuo verslas gyvena šiandien. Tai laikyčiau gero bendravimo su verslu pavyzdžiu.

Taip pat siekiame tobulinti savo bendravimą su ūkio subjektais tyrimų metu. Pavyzdžiui, mūsų tyrėjai organizuoja susitikimus su ūkio subjektų atstovais, kuriuose aiškinasi tyrimo eigoje kylančius klausimus. Tokie susitikimai naudingi ir ūkio subjektams, kadangi juos tyrėjai informuoja – tiek, kiek reikia, kad nebūtų pakenkta tyrimui – apie tai, kas vyksta ir ko galima tikėtis. Lietuvoje dar nenusistovėjusi valstybės institucijų ir verslo struktūrų bendravimo praktika, tačiau dėl to neverta nuleisti rankų.

INFOLEX: Kokiu pagrindu dažniausiai pradedami tyrimai: Konkurencijos tarybos iniciatyva ar gavus skundą?

Š. Keserauskas: Šiek tiek daugiau tyrimų pradedama pagal gautus skundus.

INFOLEX: Kaip apskritai vertintumėte Konkurencijos tarybos padėtį Lietuvoje?

Š. Keserauskas: Man porą metų teko dirbti Jungtinės Karalystės tokioje pačioje institucijoje, kaip Konkurencijos taryba Lietuvoje. Tai buvo institucija, turinti didžiulį autoritetą, tačiau autoritetas yra įgyjamas ir tai pasiekiama rodant kompetenciją bei priimant teisingus sprendimus. Konkurencijos tarybai tą autoritetą dar reikia užsitarnauti, tačiau judame teisinga linkme. Šiais metais aukštos reputacijos tarptautinis leidinys „Global Competition Review“ antrus metus Konkurencijos tarybą įvertino dviem žvaigždutėm iš penkių. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad mažokai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad daugybė konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų iš viso nepateko į sąrašą.

Minėtas leidinys nurodė, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos konkurencijos tarybos trūkumų – išteklių stygius. Esame institucija, gaunanti vieną iš mažiausių finansavimų Europos Sąjungoje, todėl tenka susidoroti su kur kas didesniais iššūkiais. Nepaisant to, veiklos rezultatai yra geri ir tą leidinys pastebėjo bei įvertino. Mano manymu, dar yra erdvės tobulėti, todėl sieksime po kelerių metų gauti tris žvaigždutes.

INFOLEX: Artėja 8-oji regioninė konkurencijos konferencija, įvyksianti rugsėjo 29 d. Apie ką bus kalbama renginyje?

Š. Keserauskas: Vienas iš svarbiausių dalykų šiuo metu yra Konkurencijos tarybos veiklos prioritetizavimas. Kitos temos – asmeninė vadovų atsakomybė, konkurencijos kultūros sklaida, konkurencijos taisyklių laikymasis. Patirtimi dalinsis konkurencijos priežiūrą atliekančių institucijų atstovai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos.

Ši konferencija svarbi ne tik iš dalykinės pusės, ne tik kuriant artimesnį bendradarbiavimą su užsienio kolegomis, bet ir viešumo prasme. Konkurencijos tarybos vaidmuo ir konkurencijos nauda Lietuvoje nėra gerai žinomi dalykai, todėl viešumas ir visuomenės galimybė dalyvauti šioje konferencijoje, be abejonės, ypač reikalingi.

INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.