Prokuroras, ginantis valstybės interesus, prašė teismo pripažinti negaliojančiu Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti (toliau – Fondas) tarybos 2004-06-07 posėdžio nutarimo punktą dėl sprendimo perduoti atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ nuosavybės teisę į Druskininkų sanatorijos „Nemunas“ ir Druskininkų gydomosios kūno kultūros ir ambulatorinio gydymo centro turtą, taikyti restituciją ir grąžinti valstybei ginčo turtą natūra. Teismai ieškinį tenkino.
LAT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ įgyvendinimo“, konstatavo, kad joks teisės aktas, kuriuo remiantis minėto Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio turto dalis būtų tapusi profesinių sąjungų nuosavybe, iki tol nebuvo priimtas, o Fondas jam perduotą buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų turtą tik laikinai valdo ir naudoja, bet nėra jam perduoto turto savininkas. Ginčo turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Taigi bylą nagrinėję teismai, tinkamai aiškindami ir taikydami profesinių sąjungų turtinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimą, pagrįstai pripažino, kad atsakovo nurodomų teisės aktų pagrindu jam nebuvo atsiradusi nuosavybės teisė į ginčo objektus. Šių objektų savininkas nebuvo ir Fondas, todėl jis negalėjo disponuoti ginčo objektais, t. y. sudaryti šio turto perdavimo atsakovui sandorių. Todėl šie sandoriai pagrįstai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str.).
LAT teismų sprendimą ir nutartį paliko nepakeistus.