' INFOLEX.LT > Darbo teisė: LAT praktika civilinėse bylose (2009 m. balandis)
INFOLEX.LT
03:22 Trečiadienis, 2014 rugsėjo 24 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Teismų praktikos apžvalgos

    Darbo teisė: LAT praktika civilinėse bylose (2009 m. balandis)
    2009.05.15 , LAT
    Kiek įdomu:
    12345 


    DARBO TEISĖ

    Dėl darbdavio ir darbuotojo sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo

    Susitarimas dėl aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis nepateko į Darbo sutarties įstatymo reguliavimo dalyką, taigi negali būti kvalifikuotas kaip darbo teisiniai santykiai šio darbo teisės akto prasme. Susitarimas dėl aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis darbo teisiniuose santykiuose priskiriamas prie socialinio pobūdžio garantijų, kuri nėra papildoma darbo sutarties sąlyga. Papildomos darbo sutarties sąlygos, susijusios su darbo funkcijų vykdymu, yra lengvatinis darbo režimas, darbo laiko nustatymas, papildomi mokėjimai, išbandymo laikas ir kita. Tuo tarpu darbdavys, suteikdamas reikalingam darbuotojui gyvenamąją patalpą, galimai išsprendžia konkrečios kvalifikacijos darbuotojo įdarbinimą, tačiau tokie susitarimai, nors ir susiję su darbuotojo apsisprendimu sudaryti ar nesudaryti konkrečią darbo sutartį, nėra reguliuojami darbo teisės normų. Tokiu atveju sudaromi susitarimai kvalifikuojami pagal civilinės teisės normas, o susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra susijęs su darbo teisiniais santykiais.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. BAB „Ekranas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-169/2009.



    Dėl Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąvokos “darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais” aiškinimo ir taikymo

    Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl darbuotojo reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, kaip pirmąja eile tenkinamų kreditorinių reikalavimų, aiškintina sistemiškai su Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 7 dalis). Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kokios su darbo teisiniais santykiais susijusios ir neišmokėtos išlaidos gali būti atlyginamos iš šio Fondo lėšų, t. y. tenkinami pirmąja eile pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas.

    Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo panaudos sutarties pagrindu keliamas turtinis reikalavimas nepatenka į Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnyje išvardytų išmokų sąrašą (Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Taigi panaudos sutarties pagrindu atsiradęs darbuotojo reikalavimas bankrutuojančiam darbdaviui nepriskirtinas reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies prasme.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. BAB „Ekranas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-169/2009.



    Dėl viršvalandinių darbų kompensavimo tvarką nustatančių kolektyvinės sutarties ir DK nuostatų taikymo

    Kadangi atsakovas yra transporte veikiantis juridinis asmuo, tai jo darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimui reglamentuoti DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo gali būti netaikomos.

    Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad kolektyvinėje sutartyje nustatytos priemokos už viršvalandinį darbą mokėjimo sąlygos įtvirtino blogesnę darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad kolektyvinės sutarties 5.8 punkte nurodytas 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio priemokos už viršvalandžius dydis prieštaravo DK 193 straipsnyje įtvirtintam pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžiui. Tačiau vien šis prieštaravimas savaime nereiškia, kad kolektyvinėje sutartyje, įvertinus visas joje išdėstytas darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, nustatyta blogesnė darbuotojų padėtis, palyginus su ta padėtimi, kuri įtvirtinta Darbo kodekse ir kituose teisės norminiuose aktuose. Šiuo atveju nepakanka įvertinti vieną iš kolektyvinėje sutartyje nurodytų darbuotojo darbo sąlygų, nes išvadą dėl bloginančios darbuotojų padėtį kolektyvinės sutarties galima padaryti tik įvertinus tokios sutarties sąlygų visumą, t. y. pasvėrus, ar tam tikros darbuotojų padėtį gerinančios sąlygos kompensuoja kitas sąlygas, taip pat tas, kurios, darbuotojų teigimu, blogina jų padėtį. Be to, reikšminga įvertinti ir tai, kad derybose dėl kolektyvinės sutarties dalyvauja tiek darbdavio, tiek darbuotojų kolektyvo atstovai, be kurių abipusio pritarimo negalėtų būti priimamos kolektyvinė sutartis ir atskiros šios sutarties sąlygos. Be to, DK 4 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatytas draudimas bloginti darbuotojų padėtį kolektyvinėje sutartyje, nurodyta, kad kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. G. ir kt. v. VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, bylos Nr. 3K-3-150/2009.



    Dėl delspinigių už pavėluotai išmokėtą viršvalandinio darbo nepriemoką

    Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad darbdavys nėra kaltas dėl ieškovams pavėluotai išmokėtos nepriemokos už viršvalandinį darbą, nes kolektyvinės sutarties nuostatos visoms jos šalims, taigi ir darbdaviui, kol tos nuostatos nepakeistos ar nepapildytos nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią, dėl to atsakovas taikė kolektyvinės sutarties nuostatas.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. G. ir kt. v. VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, bylos Nr. 3K-3-150/2009.



    Dėl darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo, atlygintinos turtinės žalos dėl negautų pajamų

    Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pagal ieškovės teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakciją, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 29 d., sumos materialinei žalai atlyginti bei teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008, nurodė, kad žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymą būtų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieškovas. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, ieškovės naudai priteisdamas negautas pajamas už 2005-2006 m. laikotarpį neatskaičius mokesčių, apeliacinės instancijos teismas sudarė prielaidas ieškovei gauti daugiau, negu realiai padaryta žalos... Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamą laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tai fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo VDU, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai.

    Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009.



    Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo

    Teismų pareiga atsižvelgti į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio jokiu būdu nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei suformuotai praktikai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgimas ir (arba) rėmimasis suformuota teismų praktika nepaneigia ir neprieštarauja konkrečios bylos ginčo santykio bei žalą patyrusio (patiriančio) darbuotojo individualumui.

    Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš kasatoriaus priteistas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra išsamiai ir detaliai įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, teisėjų kolegijos nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovei iš kasatoriaus priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

    Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalys, kuriose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš kasatoriaus priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas „padidinamas“ ir „mažinamas“, yra suformuluotos ydingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007, nurodė, kad iki tol, kol teismas neturtinės žalos dydžio nenustatė, konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio nėra.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009.


    Dėl DK 235 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

    Nagrinėjamoje byloje darbdavys kasatoriaus smurtą prieš UAB „Rovasta“ direktorę kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Nors kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo neteisėtus veiksmus, ir kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokį teisės aktą ar darbo pareigas jis pažeidė, tačiau teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nustatytas teisinis reglamentavimas turi užtikrinti, kad darbo teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos sąžiningai, teisingai ir protingai. Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis).

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009.



    Dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties

    Kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir šios bylos aplinkybių kontekste pažymi, kad, net ir esant formaliam darbo tvarkos taisyklių įpareigojimui darbuotojui kasdien visą darbo dieną dirbti darbovietėje, tačiau atsakovui pripažinus, kad pagrindinė ieškovo darbo funkcija buvo tik naujų pacientų paieška, ieškovui ir atsakovo vadovui esant vieninteliais akcijų savininkais (lygiomis dalimis, po 50 proc.), taip pat ieškovo įsidarbinimo metu jiems buvus sutuoktiniais, lėmė ilgą laiką trukusią padėtį, kai ieškovui nebuvo taikomas reikalavimas kiekvieną darbo dieną atvykti į darbovietę ir joje dirbti nustatytą laiką, juolab kad ir ieškovo atliekamo darbo pobūdis nėra susijęs su būtinumu (poreikiu) darbą dirbti vien klinikos patalpose. Teismams nustačius, kad tomis dienomis, kurias atsakovas fiksavo ieškovui pravaikštas, ieškovas užsiėmė pacientų paieška bei atsakovui priklausančio automobilio remontu, konstatuotina, kad ieškovo elgesys, palyginus su prieš tai buvusiu, atsakovo atžvilgiu liko nepakitęs. Taigi, esant ilgą laiką trukusiam kitokiam, negu apibrėžta darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojo elgesiui, kuris nepaneigia pareigos dirbti darbdavio interesui, o darbdaviui (vadovui) tai žinant ir toleruojant (ilgą laiką mokant atlyginimą, skatinant, suteikiant naudotis klinikos automobilį), darytina išvada, kad, nors formaliai ir pažeidžiama darbovietėje nustatyta darbo tvarka, tačiau atitinkamas esamą padėtį žinančio atsakovo elgesys, trunkantis ilgą laiką, paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtą elgesį ir kaltę, t. y. nenustatyta tokių darbo drausmės pažeidimą sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimą sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas. Tik darbdaviui iš naujo informavus darbuotoją apie darbo tvarkos taisyklių tinkamą laikymąsi, ateityje už šios tvarkos pažeidimus būtų galima taikyti drausminio poveikio priemones (DK 35 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis).

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009.



    Dėl darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo

    Pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatyme nenustatyta papildomo pasiaiškinimo galimybės, tačiau jeigu darbuotojo pateiktas pasiaiškinimas tam tikrais aspektais yra neišsamus ir (ar) nepakankamas, kad darbdavys galėtų maksimaliai objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, tai darbdavys turėtų pareikalauti darbuotoją pateikti trūkstamą būtiną informaciją, aišku, jeigu taip darbdaviui leidžia elgtis DK 241 straipsnyje nustatyti drausminės nuobaudos skyrimo terminai.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009.


    Dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo

    Kasatoriaus nuomone, darbuotojo teisė į išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pačios priverstinės pravaikštos konstatavimas priklauso nuo aplinkybės, ar darbuotojas po neteisėto atleidimo dirba ir gauna darbo užmokestį kitoje darbovietėje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatyme, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009.



    Rašyti komentarą:
    Nėra komentarų
    Vardas (Nick): E-mail:
       Įrašykite saugos kodą, kurį matote piešinėlyje
    PASTABOS:
    1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;
    2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.
    3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.
    4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.
    5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.

    Pastaba:

    Teisės portalas INFOLEX Naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius, todėl INFOLEX Naujienose pateikiama informacija ir jos pobūdis nepriklauso nuo INFOLEX valios ir šiame skyriuje skelbiami straipsniai nebūtinai sutampa ar išreiškia mūsų poziciją.

    INFOLEX kūrybinė grupė
    Naujausios diskusijos
    01:09  Dėl pasiklausymo [Civilinė teisė]
    00:06  vaiko gyvenimas su abiem tevais pakaitomis [Šeimos teisė]
    22:04  išlaidų (kelionės) priteisimas [Civilinė teisė]
    21:11  Nepilnamečio skola. [Civilinė teisė]
    17:15  Atleidimas iš darbo [Darbo teisė]
    Naujausi darbo pasiūlymai
    Siūlo praktiką teisės studijų studentui(-ei) Vilniuje
    Ieško patyrusio teisininko (-ės) Vilniuje
    Ieško patyrusio teisininko (-ės) KLAIPĖDOJE
    Siūlo atlikti praktiką studentams (-ėms)
    Šiuo metu ieško Teisininko (- ės)
    rodyti viską
    Naujienos
  • Užsisakykite ir gausite el. paštu !
  •  
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt