Seimo nariai, kaip ir kiti piliečiai, turėtų laikytis Susirinkimų įstatyme nustatytos taikių susirinkimų įgyvendinimo tvarkos – apie susirinkimo laiką ir vietą bei eitynių maršrutą jie turi pranešti savivaldybei iš anksto, o ne tuomet, kai renginys įvykęs, vyksta arba įvyks mažiau nei po penkių dienų.

Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Mizaras, komentuodamas gegužės 17 d. parlamentarų Naglio Puteikio ir Aurelijos Stancikienės kreipimąsi, pranešantį savivaldybei apie renginį prie Prezidentūros nuo gegužės 17 d. iki 27 d., kai toks mitingas jau vyko.

Maža to, pranešę vos gegužės 18 d. protestuotojai gegužės 19 d. surengė vaikštynes Gedimino prospektu, nors Susirinkimų įstatymas įpareigoja renginio organizatorius apie renginį pranešti prieš penkias dienas. Vaikštynėse dalyvavo ir Seimo nariai: konservatorius N. Puteikis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų viešai atsižadėjęs Saulius Stoma.

Teisininkas V. Mizaras sako, kad parlamento nariai yra įstatymo leidėjo – Seimo – atstovai, todėl savo elgesiu jie turėtų demonstruoti pagarbą galiojančiai teisei bei įstatymams.

„Neabejotina, kad pats įstatymų leidėjas, parlamento narys savo elgesiu turi rodyti pagarbą galiojančiai teisei ir įstatymams. Be abejo, konkretūs jo veiksmai negali pažeisti ar negali propaguoti elgesio, kuris prieštarauja galiojančiai teisei. Tai lyg ir natūralu, tai turėtų būti bendros politinės ir teisinės kultūros principas bei atskaitos taškas“, - DELFI sakė V. Mizaras.

Susirinkimų teisė: vieniems ribojama, kiti patys nepaiso tvarkos

Pasak teisininko, nereikėtų painioti Konstitucijoje įtvirtintos taikių susirinkimų teisės bei šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Anot jo, įstatymas detalizuoja, kaip konstitucinė teisė yra įgyvendinama, o ji negali būti įgyvendinama chaotiškai – vieną kartą vienaip, kitą kitaip.

„Susirinkimų įstatyme yra numatyta tvarka, kuri detalizuoja konstitucinės teisės įgyvendinimo tvarką ir taisykles. Jos turi būti vienodos, nesvarbu, kas tie konkretūs asmenys, kurie nori taikiai susirinkti ir išreikšti savo pozicijas ar pažiūras – ar tai būtų Seimo nariai, kitų valstybės institucijų atstovai, ar tiesiog eiliniai visuomenės nariai – piliečiai ir nepiliečiai“, - teigė mokslininkas.

„Taisyklės sugalvotos tam, kad būtų teisinis apibrėžtumas, aiškumas, kaip turėtų būti įgyvendinama konkreti teisė. Ji turi būti vienodai taikoma visiems. Tai jei įstatyme reikalaujama tam tikro leidimo arba kitų sąlygų įvykdymo, kad būtų galima organizuoti taikų susirinkimą, tai taip turėtų būti ir elgiamasi“, - pridūrė V. Mizaras.

Tačiau teisininkas vis tik teigia, kad Lietuvoje kai kurių socialinių grupių teisė rengti taikius susirinkimus yra ribojama, kai tuo tarpu kiti asmenys, remdamiesi savo statusu, nenori pripažinti teisės į takius susirinkimus įgyvendinimo tvarkos.

Tarp grupių, kurių teisė protestuoti ar streikuoti Lietuvoje yra ribojama, V. Mizaras minėjo profesines sąjungas.

„Tuo tarpu kai kurie asmenys, vadovaudamiesi savo statusu, neaišku dėl kokių priežasčių – sąmoningai ar per aplaidumą, neatsargumą – nenori pripažinti bei laikytis šios teisės įgyvendinimo tvarkos“, - teigė teisininkas, kalbėdamas apie N. Puteikio ir A. Stancikienės kreipimąsi, neįtilpusį į įstatymo nustatytus rėmus. <...>

Daugiau skaitykite "Delfi.lt"