Prieš nepilną mėnesį (birželio 13 d.) Vyriausybė galutinai palaimino visų informacijos laikmenų ir įrangos apmokestinimą Lietuvoje, iš esmės nesigilindama į šių sprendimų pasekmes. Laikmenų ir įrangos mokesčių rinkėjai suskubo žadėti kokybiškos kultūros proveržį Lietuvoje. Deja, kultūros kokybė ir jos finansavimas istoriškai yra nesusiję, o jei susiję, tai atvirkščiai proporcingai – t.y., kuo daugiau pinigų, tuo abejotinesnė kultūros kokybė. Nesenas pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs VEKSas.

Visgi noriu atkreipti dėmesį į didesnę laikmenų ir įrangos mokesčių problemą Lietuvoje. Priimti teisės aktai iš esmės atveria rinką šešėliui. Juose nėra saugiklių, kurie apsaugotų nuo mokesčių nedeklaravimo ir nemokėjimo. Be to, norime to ar ne, informacijos, jos laikmenų ir įrangos rinka yra globali.

Apmokestindama visas informacijos laikmenas ir įrangą Lietuva tapo regiono „lydere“. Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje ta pati įranga ir dalis laikmenų neapmokestinamos ar apmokestinamos mažiau, ir jau šiuo metu yra pigesnės. Tautiečių pamėgtose Anglijoje, Airijoje ir Norvegijoje jokie laikmenų ir įrangos mokesčiai yra išvis netaikomi, o nacionalinė kultūra kaip nebūtų keista nebankrutuoja. Nesunku nuspėti, jog dažnas pilietis rinksis pigesnę prekę iš užsienio, nei Lietuvoje. Net nebūtina keliauti – informacijos laikmenas ir įrangą galima lengviau ir pigiau iš užsienio įsigyti internetu, o jų transportavimas yra kur kas pigesnis nei, pavyzdžiui, sauskelnių, kurias mūsų tautiečiai sėkmingai gabena iš kitų ES šalių. Kiek dėl to prarasime mokesčių ir darbo vietų Lietuvoje, niekas neskaičiavo. O sąžiningam mokėtojui dar gresia ir penkiaženklė mokesčių administracinė našta, kurią paskaičiavo pati LR Kultūros ministerija.

Nei valstybė, nei autorių ir atlikėjų organizacijos neturi ir nenumatė jokių įrankių kovai su šešėliu – laikmenų ir įrangos pardavėjais, kurie pardavimų nedeklaruos ir mokesčių nemokės. Už tai net nėra numatyta jokių sankcijų! Tikėtina, nemokės ne tik įrangos ir laikmenų mokesčių, bet taip pat PVM ir kitų mokesčių.

Mokesčių tvarkose akis bado spragos – pvz., subjektas įsigijęs prekę Latvijoje ir atsivežęs ją naudoti į Lietuvą jokių mokesčių mokėti neprivalo, nes pardavimas teisiniu požiūriu įvyko ne Lietuvoje. Manau visi supranta, kad tai iš esmės yra sąskaitų apsikeitimo klausimas, o ne realaus pardavimo ir vežiojimo klausimas…

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad šešėlinė laikmenų ir įrangos prekyba auga dvigubai sparčiau lyginant su laikmenų ir įrangos mokesčių našta. Net tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija į kurias lygiuotasi nustatant mokesčių tarifus ir objektus, šešėlinė ir pilkoji (t.y., iš mokesčių netaikančių šalių, pvz., Liuksemburgo, vykdoma) prekyba sudaro apie 1/3 visų laikmenų ir įrangos pardavimų! Manau šia prasme tautiečiai tikrai ne kvailesni už vokiečius ar prancūzus.

* Dr. Mindaugas Kiškis yra Lietuvos Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros profesorius ir didžiausios Lietuvoje nepriklausomos advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ asocijuotasis partneris.