Visai neseniai ir Premjeras Andrius Kubilius, ir kai kurie kiti politikai buvo pasimetę dėl to, kad garsios bylos (pvz., “pedofilijos”, Darbo partijos juodosios buhalterijos) ilgokai nagrinėjamas ir vasaros pradžioje iš karto teisėjų nukeliamas tolimenis jų nagrinėjimas rudeniui.

O manęs tai visai nestebina. Ir nestebina visų, kas bent kiek supranta ne tik teismo procesą, bet ir ypač gerai žino apylinkės teismų darbo ir jo organizavimo išskirtinumą.

O kadangi besistebinčių vis tiek netrūksta, tai labai nudžiugau šiandien radęs Vilniaus 2 apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino teisės proceso pradžiamokslį nesuprantantiems, kas vyksta teismuose ir kaip nagrinėjamos:

“Lietuvos įstatymai parašyti taip, kad neleidžia teisėjui atsidėti vienai konkrečiai bylai ir pabaigti ją vienu ypu. Lietuvos įstatymai yra tokie, kad teisėjas yra priverstas paraleliai STUMTI kelias dešimtis ar net šimtus baudžiamųjų, administracinių ir kitokių bylų. Kažkada, prieš 15 metų galiojo taip vadintas “koncentracijos” principas, kuris reikalavo koncentruotis į vieną bylą ir tik ją baigus imtis kitos. Dabar taip nėra. Iš čia ir tokios pasėkmės ir tokie tarpai. Tai susiję ir su pakankamai nemažais bylų, kuria stenka nagrinėti teisėjui kiekiais. Pavyzdžiui rugsėjo mėnesį be posėdžių A.Ūso byloje, pas mane jau paskirta dar apie 20 kitų baudžiamųjų bylų ir bus dar. Be to, vieną rugsėjo savaitę budėsiu administracinėse bylose, kas reiškia kad reiks išnagrinėti virš šimto administracinių bylų, kurių sudėtingumais (kai kurių) prilygsta baudžiamosioms.”

Politikams, žinoma, sunku tai suprasti. Juk jie gali įstatymus “paketais” per naktį priimti. Jei nori. Ir sujaukti gali daugybės žmonių gyvenimą. Ir po to gali dar sakyti, kad nespėjo paskaityti. Būna. Jie juk neatsako už tai. Ką čia ir bepridursi.

Nebent tai, kad Seimo nariams, čia dirbantiems ar tik besitrinantiems koriduoriuose, verta įsikalti į galvą, jog “įstatymai parašyti taip, kad neleidžia teisėjui atsidėti vienai konkrečiai bylai”. O įstatymus, kaip žinia, patys Seimo nariai ir priima. Dar ir Vyriausybė tame procese dalyvauja. O Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso kodeksus apskritai rengė teisininkų darbo grupės, priėmė Vyriausybė ir Seimas, pasirašė Prezidentas. Tad laikykime, kad teisės proceso pagridnai padės politikams realiau suvokti situaciją, o ne vien “stebėtis”.

Tiesa, neduokdie po tokių teisjo žodžių kas nors skubiai užsimanys “tobulinti” galiojančius įstatymus. Labai taikliai pastebėjo teisėjas, kad po kai kurių skubotų tobulinimų situacija tik blogėja – procesai ilgėja, bylų daugėja, o ką jau kalbėti apie teisingumą. Juk išes mės taip nutiko ir sudabar galiojančiais Baudžiamojo proceso kodeksu bei kitais kodeksasi. Tuomet kai jie buvo priimami, buvo giriamasi, kad viskas bus tik geriau. Kurgi ne…:

“Kiekvieną kartą, kai išgirstu iš aukštų tribūnų kalbant apie kokią nors įstatymų pataisą, kurios tikslas sutvarkyti teismo darbo krūvius- žinau, kad reikia laukti darbo pagausėjimo. Taip buvo su ATPK patobulinimais, kai apylinkės teismams iš administracinių teismų ir LVAT buvo primestas apeliacinis procesas administracinėse bylose.

Jūs man pasakykite, kokioje dar valstybėje be policijos dar dvi, o jei pasiseks net trys teisminės instancijos, įskaitant LAT aiškinsis, ką ten tūlas vairuotojas laikė rankoje- mobilų telefoną ar sumuštinį, buvo ar nebuvo prisisegęs saugos diržą ir panašius “svarbius” KET pažeidimus. Čia tik vienas pavyzdys O Jūs stebitės, kur sudega Lietuvos teisėjų laikas…”

P.S. Kol kas nutylėjau apie apylinkių teismuose nagrinėjimose bylose priimamų sprendimų kokybę. Bet atskirose kategorijose bylų tai yra tiesiog avarija. Štai kad ir politikieriaus A. Paleckio byla dėl vadinamos “žodžio laisvės” arba jo frazės “savi šaudė į savus”.