' INFOLEX.LT > Darbo sutartis: kaip neapsigauti?
INFOLEX.LT
21:10 Šeštadienis, 2014 spalio 25 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Komentarai

    Darbo sutartis: kaip neapsigauti?
    2012.08.21 , Teisininkas Tomas Bagdanskis
    Įvertintas:
     55, vertino:1
    Kiek įdomu:
    12345 

    Sudarant darbo sutartį, darbuotojas ir darbdavys gali derėtis, sukurti savo sąlygas, kurios būtų priimtinos abiems pusėms. Šio straipsnio tikslas pateikti darbdaviui rekomendacijas, kokias sąlygas ir kaip nustatyti darbo sutartyje, kad jos užtikrintų darbdavio interesus, ir kartu, kilus ginčui, galiotų ir nebūtų pripažintos kaip prieštaraujančios imperatyvioms darbo įstatymų nuostatoms.

    Būtinosios darbo sutarties sąlygos

    Kiekvienoje darbo sutartyje privaloma sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojų darbovietės ir darbo funkcijų. Darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas.

    Terminas „darbo funkcijos“ reiškia tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba tam tikras konkrečias pareigas. Detalus sutarto atlikti darbo nereglamentavimas rašytiniuose dokumentuose gali sukurti tam tikrą neapibrėžtumą vykdant darbo sutartį ir neaiškumą sprendžiant ginčus, kylančius iš darbo sutarties.

    Drausminė nuobauda darbuotojui gali būti skiriama tik už darbo drausmės pažeidimą – pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalios pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, ar tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagrįstu.

    Tokiu atveju kalbant apie darbuotojų funkcijų aprašymą, rekomenduotina darbdaviui darbo sutartyje nurodyti darbuotojo pareigas, pagrindinį tikslą, kam organizacijai tokio darbuotojo reikia, o detaliai aprašyti visus darbuotojo įsipareigojimus pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojų funkcijų aprašymo pabaigoje rekomenduotina įtraukti abstrakčią, apibendrinančią formuluotę: „darbuotojas be konkrečiai išvardintų pareigų vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus“.

    DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva. Nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalių susitarimu. Tokiu atveju darbdaviui rekomenduotina darbo sutartyje nustatyti, kad darbuotojo darbovietė yra įmonė, o darbo funkcijos atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikį.

    Darbo užmokestis

    Darbo sutartyje taip pat privaloma aptarti darbo apmokėjimo sąlygą. Jeigu sąlygos yra įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, neatskiriama darbo sutarties dalimi tampa dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Jei darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl tai nėra neatskiriama darbo sutarties dalis.

    Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas gauti raštišką darbuotojo sutikimą netaikytinas. Tokiu atveju darbdaviui darbo apmokėjimą patartina organizuoti taip, kad fiksuotas darbo užmokesčio dydis nustatomas darbo sutartyje, o priedai, premijos nustatytini lokaliais teisės aktais, kuriuos darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti.

    Kitos darbo sutarties sąlygos

    Be būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos ir darbovietės), šalys gali susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu to nedraudžia darbo įstatymai. Šios sąlygos nėra privalomos, jos – papildomos, todėl dėl jų šalys gali tartis, bet gali ir nesitarti. Tačiau jei šalys darbo sutartyje numatė papildomas sąlygas, kurios neprieštarauja įstatymams, tai šios sąlygos yra privalomos abiem darbo sutarties šalims.

    Taigi visos darbo sutarties sąlygos, jeigu dėl jų susitarė sutarties šalys, tampa privalomos: susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį. Pavyzdžiui, darbo sutartyje nustačius įpareigojimą darbdaviui suteikti darbuotojui automobilį, darbdavys neturėtų teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti šį įsipareigojimą.

    Nesant darbuotojo sutikimo atsisakyti vykdyti šią sąlygą, darbdavys rizikuotų, kad darbuotojas išeis iš darbo savo noru dėl svarbių priežasčių (DK 127 str. 2 d.: įspėjęs prieš tris dienas ir gaudamas dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką) arba darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo kaltei (DK 129 str. įspėjęs darbuotoją prieš du ar keturis mėnesius ir išmokėdamas atitinkamo dydžio išmoką darbuotojui).

    Išbandymas

    DK 105 str. 1 d. yra nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam.

    Neįrašęs darbo sutartyje išbandymo tikslo, darbdavys neatlieka DK 99 str. 3 d. jam nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nes nenurodo visų esminių išbandymo susitarimo elementų. Tokiu atveju darbdavys gali remtis išbandymo sąlyga, tik jei jis įrodytų, kad jis siekė patikrinti darbuotoją. Siekiant išvengti ginčų, darbdaviui patartina tiksliai darbo sutartyje suformuluoti išbandymo tikslą, t.y. įtraukti formuluotę, kad išbandymo laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal darbo sutartį.

    Papildomas darbas

    Įstatymų leidėjas nevaržo galimybės susitarti dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo ar sudaryti keletą tokių susitarimų. Šalių susitarimu, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą nėra sudaroma nauja savarankiška darbo sutartis, o tik modifikuojama galiojanti darbo sutartis, t.y. susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, negu yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis.

    Susitarimo dėl papildomo darbo nereikėtų painioti su darbo masto padidinimu, kuris yra siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos atlikimo intensyvumu. Taigi, darbdaviui siekiant išplėsti darbuotojo pareigų apimtį, arba susitarti, kad kai nėra vieno darbo, darbuotojas vykdo kitą darbą, rekomenduotina darbo sutartį papildyti sąlyga dėl papildomo darbo.

    Susitarimas dėl išlaidų kvalifikacijos kėlimui, mokymams

    Išleidžiant darbuotoją stažuotis ar kitu būdu keliant jo kvalifikaciją, be abejo darbdavys tikisi, kad tokios investicijos jam bus naudingos, t.y. darbdavys nori būti užtikrintas, kad darbuotojas ir toliau liks įmonėje arba nusprendus jam išeiti iš darbo, bus atlygintos patirtos išlaidos dėl jo kvalifikacijos kėlimo.

    Darbo kodekse yra įtvirtinta nuostata (95 str. 5 d.), kad darbo šalys gali susitarti, jog nutraukus darbo sutartį, esant darbuotojo kaltei arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Tokį susitarimą rekomenduojama įtvirtinti darbo sutartyje. Taip pat siunčiant į konkrečius mokymus, patartina darbuotoją pasirašytinai supažindinti su mokymų kaina, kelionės kaina ir kitomis mokymų sąlygomis.

    Susitarimas dėl nemokamų atostogų

    DK 184 str. 1 d. yra pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kai nemokamos atostogos turi būti suteikiamos darbuotojo reikalavimu. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kyla klausimas, ar gali būti suteikiamos nemokamos atostogos darbuotojui kitais atvejais, kurie nėra numatyti darbo kodekse, jei įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis.

    Remiantis DK 185 str., darbo sutartyje gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos. Vadinasi, darbo santykių subjektams neatimama galimybė darbo sutartyje gera valia susitarti dėl tokios rūšies atostogų kaip nemokamų suteikimo, jų priežasties ar trukmės.

    Konfidencialumas ir nekonkuravimas

    Siekiant užtikrinti komercinės paslapties išsaugojimą būtina įmonėje sudaryti neatskleistinos informacijos sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Darbuotojas neturi teisės atskleisti informacijos, kurią darbdavys pripažino komercine paslaptimi. Tokia sąlyga užkerta kelią įmonės darbuotojams naudoti savo specialias žinias ar sukauptą patirtį kitoje konkuruojančioje įmonėje.

    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškia įmonės ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, tik suėjus įstatymo nustatytam terminui, buvęs darbuotojas turi teisę konkuruoti su buvusiu darbdaviu. Taigi konfidencialumo sutarčių su darbuotojais sudarymas yra svarbus ne tik tęsiantis darbo santykiams, bet ir jiems pasibaigus. Ši konfidencialumą užtikrinanti sąlyga gali būti derinama su nekonkuravimo reikalavimu. <...> 


    Daugiau skaitykite "Lrytas.lt"


    Rašyti komentarą:
    Nėra komentarų
    Vardas (Nick): E-mail:
       Įrašykite saugos kodą, kurį matote piešinėlyje
    PASTABOS:
    1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;
    2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.
    3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.
    4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.
    5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.

    Pastaba:

    Teisės portalas INFOLEX Naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius, todėl INFOLEX Naujienose pateikiama informacija ir jos pobūdis nepriklauso nuo INFOLEX valios ir šiame skyriuje skelbiami straipsniai nebūtinai sutampa ar išreiškia mūsų poziciją.

    INFOLEX kūrybinė grupė
    Naujausios diskusijos
    20:02  Bankas atidavė per daug pinigų [Baudžiamoji teisė]
    18:43  vaziavimas be bilieto [Administracinė teisė]
    16:51  Dėl nebegaliojančių administracinių nuobaudų [Administracinė teisė]
    16:10  Viesoji teise [Kiti klausimai]
    22:31  "Sutartis" Ką galima padaryti? [Civilinė teisė]
    Naujausi darbo pasiūlymai
    siūlo atlikti praktiką teisės studentui Vilniuje
    Ieško praktiką siekiančių atlikti jaunųjų teisininkų
    Ieško teisininkų (advokatų padėjėjų)
    Išnuomuoja 2 darbo vietas advokatams
    Reikalingas Skolų valdymo specialistas (puse etato)
    rodyti viską
    Naujienos
  • Užsisakykite ir gausite el. paštu !
  •  
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt