Rašydamas komentarą savaitraščiui “15min” konstatavau, kad Konstitucinio Teismo paskutinis nutarimas dėl pensijų yra politika, kuri gali vesti į pražūtį. Ta prasme, kad KT imasi jam, mano supratimu, visai nepriklausančios funkcijos reguliuoti valstybės socialinę ir ekonominę politiką.

Vietos stoka tame komentare leido paminėti tik vieną, mano požiūriu, labai abejotiną KT išvadą: kad valstybinių pensijų maksimalios ribos mažinimas negali būti vertintinas kaip reforma, nes tai padaryta tuo pat metu kaip ir mažinant senatvės pensijas. Kurios, kaip žinia, pagal KT yra nuosavybė, tai reiškia neliečiama ir komensuotina.

Apie pastąrąją nesąmoningą išvadą jau daug kalbėta ir rašyta, tad prie šios temos nebgrįšiu, o štai apie valstybines pensijas ir apie tai, ar jų mažinimas yra reforma, ar ne, verta pakalbėti plačiau.

Viena vertus, KT savo nutarime nurodo, kad valstybinių pensijų skyrimas tiesiogiai neišplaukia iš Konstitucijos garantijų į socialinę apsaugą ir pripažįsta, kad jų reguliavimas gali būti kitoks nei senatvės pensijų. Kita vertus, nepaisant to, KT kažkodėl ir valstybines pensijas traktuoja kaip nuosavybę. Tiesa, šiek tiek kitokią, nes pasak KT, valstybines pensijas galima kompensuoti mažiau nei senatvės pensijas.

Man tai visiška abrakadabra teisiniu požiūriu. Juk jei valstybinės pensijos nėra konstitucinės, tai kaip jos gali būti nuosavybė? Be to, jei joms gali būti taikomas kitoks reguliavimas nei senatvės pensijoms, tai kodėl tada negalima jų sumažinus ir palikti sumažintas?

KT sako, kad bus pažeistas proporcingumo pirncipas buvęs iki krizės, tai yra iki tol laiko, kol valstybėje susidarė ypatingai sunki padėtis ir nebeliko piningų mokėti “konstitucines” senatvės pensijas. Bet – gal yra taip, kad ta labai sunki padėtis būtent ir susidarė, kad tas proporcingumo principas buvo pažeistas iki krizės, tai yra, kad senatvės pensijos jau tada iš esmės neužtikrino orios sentavės, kurią pasak KT garantuoja Konstitucija, o valstybinės pensijos dar iki krizės buvo nepagrįstai didelės?

KT, tiesa, dar kalba apie teisėtus lūkesčius ir siedamas juos su neva egzistuojančia nuosavybe ir, kaip jau minėta, ta aplinkybe, kad valstybinės pensijos buvo mažinamos kartu su senatvės pensijomis, konstatuoja: nekonstituciška.

Bet tada gal žiūrėkime plačiau ir klauskime, pavyzdžiui, ar žurnalistų honorarų teisinis reguliavimas iki krizės buvo proporcingas ir atitiko visuomenės interesus, ar ne? Pamenate, nuo 2009 honorarai buvo apmokestinti ir didesniu pajamų mokesčių ir “Sodros” mokesčiu? Ir tai buvo padaryta tuo pat metu, kai buvo mažinamos senatvės pensijos. Gal tada būtų galima konstatuoti, kad dabar, kai itin sunki ekonominė padėtis valstybėje baigėsi, būtina grąžinti ankstesnį honorarų apmokestinimą, nes juo mažinant buvo pažeisti teisėti honorarus gaunančių asmenų lūkesčiai.

Galime kalbėti ir apie motinystės pašalpas. Juk tai socialinė išmoka, apie kurias KT savo nutarime taip pat pasisako. Ar jų mažinimas atėjus krizei buvo susijęs su pinigų trūkumu ar tai buvo reforma? O gal tai buvo ankstesnės reformos metu padarytų klaidų taisymas? Ir iš viso – ar motinystės pašalpų dydis yra teisė ar politika? Man lyg ir aišku – politika, rodanti valstybės ar tuo metu esančios valdžios požiūrį į šeimą, demografiją, motinystę. Lygiai tokia pati politika, mano požiūriu, yra valstybinės pensijos – jos rodo, kaip valstybė ar tuo metu valdžioje esančios partijos žiūri tam tikras gyventojų grupes ir jų nuopelnus valstybei. Juk ne Konstitucija, o politikų valia lėmė valstybinių pensijų gavėjus, ar ne? Politikai nusprendė, kad valstybines pensijas gali gauti buvę Seimo nariai, kariai, teisėjai. O juk esant kitam požiūriui į valstybę ir jos prioritetus, politikai galėjo nuspręsti, kad valstybines pensijas tuir gauti mokytojai, gydytojai, nes jų nuopelnai valstybei ir visuomenei yra didesni nei teisėjų? KT tokią teorinę galimybę savo nutarime pripažįsta (pripažindamas, kad valstybinių pensijų reguliavimas yra įstatymo leidėjo diskrecija), tačiau mažinti, to kas paskirta ne pagal Konstituciją, o politikų valia – neleidžia.

Šioje vietoje man beje, labai įdomu, kaip KT reaguotų, jei politikai sumanytų iš viso panaikinti valstybines pensijas kaip pensijų rūšį arba nuspręstų, kad vienas asmuo Lietuvos valstybėje gali gauti tik vienos rūšies pensiją? Irgi sakytų, kad kėsinamasi į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius?

Dar vienas dalykas, kuris man labai užkliūva KT nutarime, tai kalbėjimas apie sudėtingą ekonominę situaciją valstybėje, kai neįmanoma sukaupti lėšų pensijoms mokėti ir tą kitą situaciją, kai “nebelieka ypatingos situacijos”. Juk ekonominiu požiūriu, KT kalba visiškus vėjus: šiandien juk taip pat nėra galimybės “sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinės pensijoms mokėti”, ar ne? Juk “Sodros” biudžetas deficitinis ir dar kelerius metus bus toks.

Tad kuo tada iš esmės ta prieš porą metų buvusi ypatinga situacija, kai nėra galimybės sukaupti lėšų pensijoms, skiriasi nuo šiandienos, kai lygiai taip nėra galimybės sukaupti lėšų pensijoms. Galima įtarti, kad KT turi mintyse “Sodros” ir valstybės biudžetų deficitų dydį, ar ne? Bet ar žinoma, kokie tie dydžiai pagal KT turėtų būti, kad situacija jau nebūtų ypatinga?

Dar vienas natūraliai kylantis klausimas: kas prisiims atsakomybę, kai sumokėjus kompensacijas už tas dėl ypatingos situacijos valstybėje sumažintas senatvės ir valstybines pensijas, situacija taps dar labiau ypatinga nei buvo iki ypatingos? Juk kalbame ne apie dešimtis milijonų, o, berods, apie milijardines sumas.

Spėju, kad KT atsakomybės už pasekmes ekonomikai dėl šių kompensacijų nenorės prisiimti ir ta atsakomybė teks tai valdžiai, kuri nuspręs, kokiu mastu ir per kokį laiką pensijos turi būti kompensuotos. Tai teisė čia ar vis dėlto politika?

Pasikartosiu – man atrodo, kad politika ir man atrodo, kad KT lenda ten, kur jam visiškai nepriklauso lįsti. Mūsų visų nelaimei.

Nes G.Vagnorių ir E.Kunevičienę,kurie buvo sugalvoję kompensuoti rublinius indėlius mes galime įvertinti ir pasiųsti juos ten, kur jiems ir priklauso būti – į politinį sąvartyną. Ta prasme, jie prisiėmė bent tokią atsakomybę už savo sprendimus.

KT gi jokios atsakomybės už savo sprendimus neprisiima ir mes jų pasiųsti niekur negalime.