Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, 1 proc. mokesčio tarifu apmokestinamas gyventojams priklausantis ar jų įsigyjamas nekilnojamas turtas, kurio bendra vertė viršija 1 mln. litų. Pažymėtina, kad žemė nėra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio objektas, todėl jos vertė neįtraukiama į bendrą NT mokestinę vertę.

Apskaičiuojant mokesčio dydį, atsižvelgiama į vidutinę NT rinkos vertę, nustatytą valstybinės įmonės „Registrų centras“, taikant masinį vertinimo būdą, kuris galios dar 5 metus.

Taigi, gyventojams patartina pasidomėti, kokia verte yra įvertintas jų nekilnojamasis turtas. Nesiimant jokių veiksmų, ateinančius penkerius metus NT mokestis jiems bus skaičiuojamas nuo masinio vertinimo būdu 2011 metų sausio 1 dieną nustatytos NT mokestinės vertės.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog fizinių asmenų pageidavimu, NT registro išrašas, kuriame nurodoma nekilnojamo turto mokestinė vertė, vieną kartą per mokestinį laikotarpį yra parengiamas ir įteikiamas nemokamai.

Tuo pačiu reikėtų priminti, kad iki šių metų kovo 31 dienos galima apskųsti nustatytą NT vidutinės rinkos vertę. Iki šio termino neapskundus VĮ „Registro centras“ nustatytos NT mokestinės vertės, už 2012 metus NT mokestį teks susimokėti nuo masiniu vertinimu nustatytos vidutinės rinkos vertės.

Tik kitais metais per pirmus tris mėnesius (iki 2013 m. kovo 31 d.), NT savininkas galės kreiptis į įmonę „Registrų centras“ su prašymu jo NT mokestine verte laikyti turto vertę, nustatytą atlikus NT individualų vertinimą.

Tačiau, net jeigu individualiu NT vertinimu buvo nustatyta mažesnė vidutinė rinkos vertė, nei pagal atliktą masinį turto vertinimą, tai dar nereiškia, jog pavyks pasiekti, kad nekilnojamo turto mokestis būtų skaičiuojamas nuo individualiu vertinimu nustatytos mažesnės mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad NT mokestine verte gali būti laikoma individualiu nekilnojamo turto vertinimu nustatyta vertė, jeigu ši daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo „Registrų centras“ patvirtintos masiniu būdu nustatytos NT mokestinės vertės.

Taigi, netgi individualiu vertinimu nustačius, kad NT vertė nuo masinio vertinimo nustatytos vertės skiriasi mažiau nei 20 proc., bus atsisakyta NT mokestine verte laikyti individualiai nustatytą NT vertę.

Tokio kriterijaus įtvirtinimas, praktikoje neigiamai atsilieps savo turto vertę panorusiems sumažinti NT savininkams. Jie net ir turėdami individualų NT vertinimą, pagal kurį mokestis būtų žymiai mažesnis ar iš viso nebūtų mokamas, deja, negalės tokiu vertinimu pasinaudoti apskaičiuojant NT mokestį.

Pavyzdžiui, „Registrų centras“ patvirtino gyventojui priklausančio pastato vertę, kuri siekia 1 225 000 litų. Atlikus individualų NT vertinimą, pastato vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 980 000 litų.

Taigi, gyventojo turimas pastatas pagal individualų įvertinimą neturėtų būti apmokestintas, kadangi nesiekia 1 mln. litų vertės. Tačiau gyventojas už kalendorinius metus privalės mokėti 1 proc. NT mokestį nuo 225 000 litų, t. y. 2 250 litų, kadangi įmonės „Registrų centras“ vertinimas skiriasi lygiai 20 proc., bet ne daugiau.

Tokio kriterijaus (20 proc.) įtvirtinimas įstatyme kelia abejonių dėl suderinamumo su mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir protingumo principais. Pirma, ne visiems mokesčių mokėtojams yra užtikrinama galimybė, kad NT mokestis būtų apskaičiuojamas nuo individualiu vertinimu nustatytos vidutinės rinkos vertės.

Antra, manytina, kad 20 proc. vertės skirtumo kriterijaus taikymas abejotinas dar ir dėl to, kad nesutampant individualaus ir masinio vertinimo nustatytoms NT vertėms, prioritetas neturėtų būti teikiamas masiniam turto įvertinimui. Šis vertinimas yra ne toks tikslus, kaip individualus vertinimas, kurio metu NT vertė nustatoma apžiūrėjus konkretų turtą, įvertinus to turto nusidėvėjimą ir kitas ypatybes.

Problemų dėl turto vertės, konkrečiai dėl VĮ „Registrų centras“ patvirtintos NT vertės apskundimo ar prašymo NT mokestine verte laikyti individualaus vertinimu nustatytą turto rinkos kainą, gali kilti ir tais atvejais, kuomet NT nuosavybės teise priklauso keliems savininkams – bendraturčiams.

Kiekvieno bendraturčio viso turimo turto mokestinė vertė skaičiuojama atskirai, į kiekvieno turto masę įtraukiant tik proporcingą turimai daliai bendrojoje nuosavybėje turto vertės dalį. Tad galima situacija, kai vienas bendraturtis bus suinteresuotas sumažinti bendros nuosavybės teise priklausančio NT vertę, o kitas bendraturtis tam prieštaraus ar pateiks savo užsakytą individualų vertinimą, kuriuo NT įvertintas didesne nei masinio įvertinimo verte. <....>

Daugiau skaitykite "Delfi.lt"