|
|
| 1.
|
|
|
3K-3-229/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad pagal CK 6.193 str. 5 d. sutarties aiškinimui svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Nagrinėjamu atveju tiek šalių sudarytų sutarčių lingvistinė išraiška, tiek sutarties šalių elgesys patvirtina, kad buvo sudarytos dvi atskiros paslaugų teikimo sutartys, kurių sąlygos skiriasi, o vienoje sutarčių buvo aiškiai nustatyta, kad jeigu klientas ją nutraukia nesibaigus 12 mėnesių terminui, jis privalo sumokti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos, Kadangi atsakovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį, jis minėta sąlyga prisiėmė atitinkamą atsakomybę už sutarties sąlygų tinkamą vykdymą, šalių pasirašytos sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią, todėl sutartį nutraukus nesuėjus nustatytam terminui, ieškovas turi teisę reikalauti baudos priteisimo. |
|
|
| 2.
|
|
|
3K-3-224/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Šiuo atveju vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai. Nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu. Vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti: būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl asmens veiksnumo buvo atsižvelgta ne tik į medikų išvadas, bet ir į kitų subjektų (liudytojų) poziciją, atliktas buities vertinimas, atspindintį socialinius gebėjimus, tačiau teismai turėjo apsvarstyti galimybę ex officio spręsti dėl galimo asmens pripažinimo ribotai veiksniu, jei psichinis sutrikimas nėra pakankamas veiksnumui atkurti visa apimtimi, tiesiogiai taikant EŽTK, Neįgaliųjų teisių konvenciją ir nacionalinio įstatymo analogiją. |
|
|
| 3.
|
|
|
3K-3-227/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad pagal DK 141 str. 3 d. nustatytas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką mokamas tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kaltė nedaro įtakos šios nuostatos taikymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškovėmis jų atleidimo dieną dėl jų kaltės, todėl teismai turėjo pagrindą taikyti šią nuostatą. Kita vertus, DK 141 str. 3 d. nustatyta suma mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką, todėl nagrinėjamu atveju ieškovėms, kurioms buvo neišmokėta dalis atlyginimo, teismai nepagrįstai priteisė visą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką. |
|
|
| 4.
|
|
|
3K-3-228/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT nurodė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo patalpos būtų nesusietos su daugiabučiu namu pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga, todėl jis, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, yra šių bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis, kuriam pagal CK 4.82 str. 3 d. kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. |
|
|
| 5.
|
|
|
3K-3-225/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad ieškovas nėra nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo ir ieškinį pareiškė ne deliktinės, o rangos sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, jo su kitais bylos dalyviais nesieja darbo ar draudimo sutartiniai teisiniai santykiai, jam neaktuali šių asmenų tarpusavio sutartinė civilinė atsakomybė, todėl teismai turėjo aiškinti rangos sutartinius teisinius santykius ir spręsti, kas su ieškovu sudarė automobilio remonto sutartį, kas privalo jam atlyginti automobilio remonto kainą, o ne aiškintis dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš darbo sutartinių teisinių santykių (CK 6.264 str.) ir draudimo sutartinių teisinių santykių (TPVCADĮ 20 str.), taikymo. Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, būtina nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti, t.y. vertinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. |
|
|
|
