INFOLEX.LT
23:01 Pirmadienis, 2015 kovo 30 d. English English Lietuviškai Lietuviškai
Pradžia Teisės aktai Teismų praktika Studentai Visuomenė Mano
Šiandien portale
  • Naujienos
  • Renginiai
  • Diskusijos
  • Kas ką veikia
  • Darbo birža
  • Infolex formos
  • WWW nuorodos
  • Apie mus
  • Teisės aktai
  • Kodeksai
  • Populiariausi įstatymai
  • Naujausi aktai
  • Savivaldybių dokumentai
  • Teismų praktika
  • Dažniausiai cituojamos bylos
  • Populiariausios bylos
  • Naujausios santraukos
  • Susipažinkite
    Teisės mokymai NTA Teismai Advokatų kontoros Antstolių kontoros Notarų biurai Policijos komisariatai Teismai ERPF
     

    Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
    Paieška:   
    Prisijunkite prie Infolex praktika
    » Dirbsite su teisininkams skirta profesionalia sistema.
    » Greitai suprasite bylos esmę, perskaitę Infolex autorių parengtas bylų santraukas.
    » Matysite bylos citavimo kontekstą ir pagal jį galėsite sužinoti teismų praktikos formavimosi tendencijas rūpimu klausimu.
    » Seksite bylos eigos istoriją per visas jos teisminio nagrinėjimo instancijas.

    1.
    3K-7-61-684/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    Siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo, LAT septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad, vertinant tokio sandorio atlygintinumą, svarbu nustatyti šio sandorio teisinę prigimtį ir atsižvelgti į jo specifiką, o būtent į tai, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole. Santykis tarp įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus nėra savarankiškas, o tik išvestinis, todėl sandorio atlygintinumas negali būti vertinamas atskirai nuo pagrindinės prievolės. Kadangi ginčijamu hipotekos sandoriu, kuriuo atsakovui buvo įkeistas ieškovo nekilnojamasis turtas, buvo užtikrintas skolininko (trečiojo asmens) prievolių pagal kredito sutartį, kurioje šalys turėjo priešpriešinių turtinių pareigų, įvykdymas, tai reiškia, jog šis sandoris yra atlygintinis, todėl siekiant jį nuginčyti actio Pauliana pagrindu, kaip vieną iš sąlygų būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą sudarant šį sandorį tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atžvilgiu.

    2.
    3K-3-33-695/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT konstatavo, kad projektavimo darbų sutarties vykdymo metu šalys sužinojo, jog projekto nebus įmanoma įgyvendinti neištaisius detaliajame plane padarytų klaidų, už ką buvo atsakingos ne šalys, o tretysis asmuo, tačiau to nepaisė ir abipusiu sutarimu toliau tęsė sutarties vykdymą, sudarė projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino pagal sutartį atliktų projektavimo darbų – daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, principinių vizualizacijų, planų, išklotinių, bendrą sumą, jai išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir ją apmokėjo. Kadangi jokių pretenzijų dėl projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktais perduotų darbų netinkamo atlikimo, darbų kokybės, darbų atlikimo ne laiku užsakovas projektuotojui pareiškęs nebuvo, už perduotus darbus su projektuotoju visiškai atsiskaitė, net ir žinodamas apie detaliajame plane padarytas klaidas, todėl prisiėmė riziką dėl tokių sprendimų galimų padarinių ir negali reikalauti už tinkamai atliktus darbus sumokėtų sumų priteisimo.

    3.
    3K-3-22-219/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT nurodė, kad tuo atveju, kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus ir nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. Kadangi nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pardavimo nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, ieškovas buvo sumokėjęs avansą, tačiau šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti avansą negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas, todėl teismai turėjo pagrindą šiuo atveju taikyti įskaitymą ir priteisti iš atsakovų tik jiems priklausančias netesybas viršijančią ieškovo sumokėto avanso dalį.

    4.
    3K-3-21-915/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT nurodė, kad pagal CPK 668 str. 3 d. išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu ES teisės aktuose ar LR tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, tačiau įstatyme nenustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas (kaip nagrinėjamu atveju), todėl pagrindo plečiamam CPK 668 str. 3 d. aiškinimui šiuo atveju nebuvo. Ginčo traktoriaus įsigijimas buvo finansuotas kelių kreditorių lėšomis: dalis lėšų skirta iš ES skirtų lėšų, kitą dalį suteikė privatus finansuotojas, kuriam vėliau šis turtas buvo įkeistas, užtikrinant skolininko prievolių įvykdymą, todėl kreditorius turėjo pagrindo tikėtis, kad jis, skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teisėmis. Priešingu atveju įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus.

    5.
    KT6-N2/2015 LRKT Konstitucinis Nutarimas
    Santrauka
    Teismas nutarime vertino ar tarp piliečių, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir piliečių, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Iš asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų kyla draudimas įstatymų leidėjui, įstatymu nustatant teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo įgyja tam tikras teises, nesant objektyvaus pateisinimo, įtvirtinti skirtingą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į tai, ar pilietis, įgyvendindamas konstitucinę kilnojimosi laisvę, savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra pasirinkęs Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybėje. Tiriamomis teisės normomis siekiama įgyvendinti viešąjį interesą – užtikrinti kelių eismo saugumą, taip sumažinant su motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, dalyvavimu eisme susijusį pavojų. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kelia didesnį pavojų, dalyvaudami viešajame eisme su minėtomis transporto priemonėmis, nei piliečiai, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Teismas nesurado teisinio pagrindo, kuriuo remiantis tarp Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, ir Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, kad jiems gali būti nustatytas skirtingas dalyvavimo viešajame eisme su užsienio valstybėje įregistruotomis motorinėmis transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, teisinis reguliavimas.

    6.
    3K-3-16-706/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT nurodė, kad hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 str. 6 d., turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, ir nors pagal CK 1.91 str. 7 d. dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, tačiau ši norma teismų buvo pagrįstai atsakovui (kreditoriui) netaikyta, kadangi: 1) nustatytas jo nesąžiningumas (kreditorius nesidomėjo skolininkės galimybėmis grąžinti paskolą, nevykdė kooperavimosi su pagrindinės ir šalutinės prievolės skolininkais pareigos ir pan.); 2) svetimo daikto hipotekos atveju (kaip yra šiuo atveju) kreditorius yra ginčijamo sandorio šalis, o ne trečiasis asmuo, todėl jam netaikytinos nei CK 1.91 str. 7 d., nei CK 4.179 str. 6 d. normos.

    7.
    3K-3-19-969/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT konstatavo, kad atsiskaitydamas su atsakovu po įrangos jam pardavimo, ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir buvo nemokumo situacijoje. Aplinkybė, kad visus už parduotą įrangą iš atsakovo gautus pinigus ieškovas nedelsdamas panaudojo atsiskaityti su atsakovu, sudaro pagrindą teigti, kad sandoris buvo sandorių grandinės, kuria nemokumo situacijoje esantis ieškovas atsiskaitė su atsakovu, taip sutrukdydamas kitiems įmonės kreditoriams gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus, sudėtine dalimi. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu (pvz., dėl sandorio keičiasi turto struktūra, kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo ir pan.).

    8.
    3K-3-24-421/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT išaiškino, kad vienu iš žalos apskaičiavimo kriterijų gali būti ieškovo negautos pajamos. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, kuris taip pat dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, kaip jos įrodymu rėmėsi ilgalaikių, neterminuotų sutarčių, kurios buvo nutrauktos su tais pačiais ieškovo klientais, verte, nors turėjo žalos dydį nustatyti vadovaudamasis būtent grynojo pelno kriterijumi, byla jam grąžintina nagrinėti iš naujo.

    9.
    3K-3-26-686/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT nurodė, kad šalių sudaryta sutartis dėl 100 procentų akcijų pirkimo - pardavimo turi įmonės pirkimo–pardavimo sutarties požymių, t.y. yra mišri sutartis, o šios sutarties dalyku esančios bendrovės akcijos lemia tai, kad dominuojantis sutarties elementas yra būtent akcijų perleidimas, todėl ginčams, kylantiems iš šios sutarties, taikytinos akcijų pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Šia sutartimi ieškovas perleido tik bendrovės akcijas ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl bendrovės tolimesnės veiklos, sutartyje nėra jo garantijų dėl verslo ateities, todėl akcijų pirkėjai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių išsaugoti bendrovės verslo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo vykdyta, bei nutraukti sutartį neišsipildžius šiam lūkesčiui. Byloje nenustatyta, jog pardavėjas būtų pažeidęs sutarties nuostatas, būtų nuslėpęs nuo pirkėjų informaciją, kuri turėtų esminės reikšmės sandoriui sudaryti, būtų kaip nors sukėlęs pirkėjams nepagrįstus lūkesčius, nesilaikytų duotų garantijų ir užtikrinimų, todėl atsakovų priešieškinis buvo pagrįstai atmestas.

    10.
    3K-3-23-248/2015 LAT Civilinė Nutartis
    Santrauka
    LAT nurodė, kad vertinant, ar buvo suklysta sudarant sandorį, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Nagrinėjamu atveju teismas be kita ko, vertino ieškovo sveikatos būklės ir asmeninių savybių įtaką galimybei suvokti sudaromo sandorio esmę bei pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti jį negaliojančiu, nes vekselį ieškovas pasirašė jiems esant dviese su atsakovu, vekselis buvo išduotas kaip suteiktą paskolą patvirtinantis dokumentas, ir ieškovas neįrodė, kad vekselio išdavimo pagrindas iš esmės neegzistuoja.



    Daugiau teismų sprendimų rasite INFOLEX.Praktikoje
    Naujausios diskusijos
    20:19  buves vyras nemoka alimentu ir nori juos sumazinti [Šeimos teisė]
    15:49  Dėl sunkaus kūno sužalojimo ir moralinės žalos [Baudžiamoji teisė]
    14:45  Laisves atemimo bausme [Baudžiamoji teisė]
    13:27  Dėl šiukšlių vamzdžio užvirinimo [Kiti klausimai]
    11:12  Kodel neleidžiama komentuoti? [Pageidavimai svetainei]
    Naujausi darbo pasiūlymai
    Siūlo darbą teisininkui (-ei)
    Siūlo prie komandos prisijungti advokatui, advokato padėjėjui
    Siūlo darbą teisininkui – bankroto administratoriaus padėjėjui Vilniuje
    Siūlo darbą TEISININKO ASISTENTUI (-EI)
    Ieško teisininko asistento
    rodyti viską
    Naujienos
  • Užsisakykite ir gausite el. paštu !
  •  
    © UAB Lexnet
    tel. (8-5) 277 9832, faks. (8-5) 277 9831
    el. paštas: portalas@lexnet.lt