|
|
| 1.
|
|
|
3K-3-229/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad pagal CK 6.193 str. 5 d. sutarties aiškinimui svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Nagrinėjamu atveju tiek šalių sudarytų sutarčių lingvistinė išraiška, tiek sutarties šalių elgesys patvirtina, kad buvo sudarytos dvi atskiros paslaugų teikimo sutartys, kurių sąlygos skiriasi, o vienoje sutarčių buvo aiškiai nustatyta, kad jeigu klientas ją nutraukia nesibaigus 12 mėnesių terminui, jis privalo sumokti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos, Kadangi atsakovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį, jis minėta sąlyga prisiėmė atitinkamą atsakomybę už sutarties sąlygų tinkamą vykdymą, šalių pasirašytos sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią, todėl sutartį nutraukus nesuėjus nustatytam terminui, ieškovas turi teisę reikalauti baudos priteisimo. |
|
|
| 2.
|
|
|
3K-3-224/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Šiuo atveju vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai. Nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu. Vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti: būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl asmens veiksnumo buvo atsižvelgta ne tik į medikų išvadas, bet ir į kitų subjektų (liudytojų) poziciją, atliktas buities vertinimas, atspindintį socialinius gebėjimus, tačiau teismai turėjo apsvarstyti galimybę ex officio spręsti dėl galimo asmens pripažinimo ribotai veiksniu, jei psichinis sutrikimas nėra pakankamas veiksnumui atkurti visa apimtimi, tiesiogiai taikant EŽTK, Neįgaliųjų teisių konvenciją ir nacionalinio įstatymo analogiją. |
|
|
| 3.
|
|
|
3K-3-223/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT nurodė, jog kilus ginčui dėl nuotekų rezervuaro, kaip daikto priklausinio, teisinės priklausomybės bylos šalims, nuosavybės teise valdančioms statinius (ieškovas - alinę, o atsakovas - konditerijos cechą) prie šio rezervuaro, esminę reikšmę turi būtent šio priklausinio funkcinio ryšio su statiniais nustatymas, nes tai nulemia nuosavybės teisių į priklausinį (antraeilį daiktą) susaistymą su statinių (pagrindinių daiktų) nuosavybės teisių turėtojais, o byloje esantys įrodymai, įskaitant techninės ekspertizės išvadą, patvirtina tokio funkcinio ryšio tarp ieškovo alinės ir nuotekų rezervuaro buvimą. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad nuotekų rezervuaras negali funkcionuoti pagal savo ūkinę paskirtį kaip savarankiškas pagrindinis daiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuotekų rezervuarą ieškovo nuosavybe ir darydamas išvadą dėl ieškovo teisių į rezervuarą kaip ieškovui nuosavybės teise turimo kito pastato priklausinį, neperžengė pareikštų ieškinio reikalavimų. |
|
|
| 4.
|
|
|
3K-3-227/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad pagal DK 141 str. 3 d. nustatytas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką mokamas tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kaltė nedaro įtakos šios nuostatos taikymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškovėmis jų atleidimo dieną dėl jų kaltės, todėl teismai turėjo pagrindą taikyti šią nuostatą. Kita vertus, DK 141 str. 3 d. nustatyta suma mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką, todėl nagrinėjamu atveju ieškovėms, kurioms buvo neišmokėta dalis atlyginimo, teismai nepagrįstai priteisė visą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką. |
|
|
| 5.
|
|
|
3K-3-228/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT nurodė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo patalpos būtų nesusietos su daugiabučiu namu pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga, todėl jis, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, yra šių bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis, kuriam pagal CK 4.82 str. 3 d. kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. |
|
|
| 6.
|
|
|
3K-3-225/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad ieškovas nėra nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo ir ieškinį pareiškė ne deliktinės, o rangos sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, jo su kitais bylos dalyviais nesieja darbo ar draudimo sutartiniai teisiniai santykiai, jam neaktuali šių asmenų tarpusavio sutartinė civilinė atsakomybė, todėl teismai turėjo aiškinti rangos sutartinius teisinius santykius ir spręsti, kas su ieškovu sudarė automobilio remonto sutartį, kas privalo jam atlyginti automobilio remonto kainą, o ne aiškintis dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš darbo sutartinių teisinių santykių (CK 6.264 str.) ir draudimo sutartinių teisinių santykių (TPVCADĮ 20 str.), taikymo. Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, būtina nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti, t.y. vertinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. |
|
|
| 7.
|
|
|
8/2010-132/2010 |
LRKT |
Konstitucinis |
Nutarimas |
|
|
|
|
Santrauka
|
| Konstitucinis Teismas nustatė, kad transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltiniai, kurių valdytojams kyla atsakomybė už valdomos transporto priemonės padarytą žalą. Nuosavybės teisių įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, todėl įstatymų leidėjas turi prerogatyvą nustatyti specifines pareigas transporto priemonių savininkams (valdytojams). Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta norma, draudžianti versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, negali būti taikoma transporto priemonės savininko atsisakymo nurodyti savo šeimos narį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, pagrindimui. Tokių duomenų davimas policijos pareigūnui negali būti laikomas parodymų davimu prieš savo šeimos narį. Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str. 2 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, nes ginčijamas teisės aktas neturėtų būti taikomas pareiškėjo nagrinėjamoje byloje. |
|
|
| 8.
|
|
|
3K-3-211/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT nurodė, kad sistemiškai aiškinant Butų privatizavimo įstatymo, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo bei CK 4.69 str. 3 d. nuostatas konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Kadangi gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, buvo sukurtas ir išliko kaip valstybės nuosavybė, jis negali būti įgyjamas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
|
|
|
| 9.
|
|
|
3K-3-247/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl viešo pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo, atsižvelgtina į tokio sprendimo išimtinį pobūdį ir objektyvias priežastis, lėmusias VPĮ 7 str. 5 d. nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės ir kitų subjektų veiksmų visuma lėmė pirkimui skirto finansavimo praradimą, tai savaime nereiškia pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtumo, juo labiau, kad procedūrų tęsimas, neturint tam finansinių galimybių, objektyviai neįmanomas. Nepaisant to, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas atmetant ieškovo pasiūlymą buvo pripažintas LAT nutartimi kitoje byloje, tačiau toks atsakovo veiksmų teisinis vertinimas nepaneigia aplinkybės, jog dar pirmojo teismo proceso metu egzistavo reali grėsmė prarasti struktūrinių fondų finansavimą. |
|
|
| 10.
|
|
|
3K-3-216/2013 |
LAT |
Civilinė |
Nutartis |
|
|
|
|
Santrauka
|
| LAT pažymėjo, jog esminis reikalavimas, į kurį turi atsižvelgti asmenys, siekiantys prisijungti prie vykdomo išieškojimo, yra vykdomojo dokumento, kuriame nurodytas tas pats skolininkas, turėjimas. Reikalavimas turėti vykdomąjį dokumentą nėra tapatus reikalavimui jį pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, t. y. prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje.
Remiantis CPK 723 str. 3 d. draudimu negali būti pakartotinai pradedamas savarankiškas išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus į tą patį turtą nesuėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui, tačiau tai nereiškia, kad negali būti prisijungiama prie išieškojimo kitoje vykdomojoje byloje, kurioje atliekami vykdymo veiksmai. Būtent todėl šioje byloje antstolio iniciatyva atliktas prisijungimas prie išieškojimo, vykdyto kito antstolio, pripažintinas teisėtu, o pareiškėjui sutikus paimti iš varžytynių neparduotą turtą, antstolis pagrįstai pasiūlė šiam įmokėti į depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir pareiškėjo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą CPK 720 str. 1 d. pagrindu. |
|
|
|
|
