Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) šiais metais vykdydama projektą „Žemės ūkis“ ypatingą dėmesį skiria ūkininkų, ypač stambiųjų, veiklai. Atlikta analizė parodė, kad mokesčiai galimai nesumokami ūkininkams nuomojantis žemę, pajamos slepiamos teikiant žemės ūkio paslaugas, ūkiuose įdarbinami nelegalūs darbuotojai, neteisėtai naudojami žymėti degalai. Didesnis dėmesys skirtas Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskričių ūkininkams, nes jie valdo trečdalį visos Lietuvos dirbamos ūkinės žemės, tačiau nebus užmiršti ir kitų apskričių ūkininkai.

„Maždaug 20 milijonų litų — tiek kasmet praranda valstybės biudžetas, kai nesumokami mokesčiai vien tik už ūkininkams išnuomojamą žemę. Pradiniais skaičiavimais, bendras ūkininkams išnuomotos žemės plotas šalyje sudaro apie 1 mln. hektarų. Manoma, kad gyventojai, išnuomodami šią žemę ūkininkams, kasmet gauna per 100 mln. litų pajamų, nuo kurių nesumokama apie 20 milijonų litų mokesčių. Be to, mokesčiai slepiami ir tuomet, kai ūkininkai neva veltui (panaudos pagrindais) naudojasi kitiems gyventojams priklausančia žeme, tačiau realiai šią žemę nuomojasi ir jos savininkams moka nuompinigius. Tokie sandoriai nuslepiami vengiant mokesčių, kuriuos privalu mokėti gavus pajamų už žemės nuomą“, — teigia projekto „Žemės ūkis“ vadovas, Panevėžio AVMI viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas, primindamas, kad žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų — šiuo metu ūkininkų ir ūkininkų partnerių priskaičiuojama 114,5 tūkst. - tačiau mokesčių ūkininkai pernai sumokėjo apie 65 mln. litų, o tai sudaro tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Atlikta ūkininkų 2006-2010 metų veiklos rodiklių analizė VMI specialistams leidžia manyti, kad pajamos gali būti slepiamos ir ūkininkams teikiant žemės ūkio paslaugas. Pagal Traktorių registro duomenis, tik apie 35 proc. stambiųjų ūkių (virš 30 ha) turi savo javų kombainus, o likusieji 65 proc. ūkių javų derliai nuo 585 tūkst. ha ploto nuimami skolinta ar išsinuomota technika. Bendra paslaugų vertė už javų derliaus nuėmimą metams yra apie 108 mln. litų. Manoma, kad gali būti apskaitomos ne visos pajamos už minėtas paslaugas, kurias galima priskirti prie „šešėlinių“ paslaugų žemės ūkio sektoriuje.

Ūkiuose dalis asmenų įdarbinama nelegaliai. Pavyzdžiui, nustatyti atvejai, kai 500 ha dydžio ūkyje, turinčiame ištisą žemės ūkio technikos parką, tedirba tik vienas darbuotojas – pats ūkio savininkas. Be to, pastebėta tendencija, kad net ir darbingiausiu rugsėjo mėn. laikotarpiu iš ūkininkų ūkiuose dirbančių asmenų net apie 10 proc. buvo neapmokamose atostogose, kai tuo tarpu žemės ūkio bendrovėse šis skaičius sudaro 3,6 proc. Tai leidžia manyti, kad iš tiesų darbuotojai dirba, tačiau įforminus nemokamas atostogas bandoma išvengti mokesčių.

Be to, ūkininkų ūkiuose galimi piktnaudžiavimo žymėtais degalais atvejai, kai šie degalai naudojami ne pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio reikmėms, tačiau degalais „atsiskaitoma“ su kitais asmenimis už nuomojamą žemę ar teikiamas paslaugas.

„Atsižvelgus į projekto metu atliktą ūkininkų veiklos analizę, galimai pasitaikančius pažeidimus ir jų tendencijas Mokesčių inspekcijos specialistai rugsėjo viduryje atrinks rizikingiausius ūkininkų ūkius, kurių atžvilgiu bus pradėti mokestiniai tyrimai. Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskričių ūkininkai valdo trečdalį visos šalies dirbamos ūkinės žemės, tad didesnis dėmesys bus skiriamas šių apskričių ūkiams, tačiau nebus užmiršti ir kitų apskričių ūkininkai. Kaip jau minėta, mūsų specialistai didžiausią dėmesį skiria stambiesiems ūkininkams, t.y. tokiems, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų*“, — projekto tikslus įvardijo V. Osipovas.

Marijampolės AVMI primena, kad žemės ūkio veiklą vykdantys, kaip ir visi kiti gyventojai ar įmonės, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais visą informaciją gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, apsilankę Mokesčių inspekcijos interneto puslapyje www.vmi.lt arba atvykę į savo gyvenamosios vietos Mokesčių inspekciją.

* — Europinio dydžio vienetas (EDV) – žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje. Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio, išreiškiamo Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521.

Skaičiuojant žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, atsižvelgiama į deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotus ir laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių standartinį gamybinį pelną (toliau – SGP), kuris nurodomas Metodikos 1 priede.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai norėdami sužinoti savo žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, arba į artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą, arba paskambinę į VMI prie FM Mokesčių informacijos skyrių telefonu 1882.