Dokumentas atspausdintas iš INFOLEX teisės aktų sistemos www.teisesaktai.lt.
Infolex
Mano Infolex
Priminti slaptažodį
Infolex.PraktikaTeisės aktai
Įrankiai
Užsakyti INFOLEXNaujienlaiškio prenumerataD.U.K.
Į dokumento pabaigą

    

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

 

DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ

 

2008 m. balandžio 14 d. Nr. D1-199

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2007, Nr. 77-3044) 15 straipsniu:

1. Tvirtinu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1280);

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1-572 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-51);

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-317 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 80-2911);

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. D1-508 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 120-4572);

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. D1-603 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118-4851).

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199

 

MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos ir miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus.

2. Šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23, 24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.

3.

KEISTA:

1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

2. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

medynų ir krūmynų pertvarkymas – medynų ir krūmynų kirtimas ir želdinimas siekiant vertingesnių norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinių arba žėlinių;

miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo;

miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;

miško veisimas – miško želdinimas ir (arba) žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo;

miško želdiniai – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką;

miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis;

miško želdinių ir žėlinių atsodinimas – pakartotinis sodmenų sodinimas arba sėklų sėjimas žuvusių arba negyvybingų miško želdinių arba žėlinių vietoje;

miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones;

miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones;

miško žėliniai – miško medžiai ir krūmai, savaime sužėlę ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas prieš tai neaugo;

mišrusis miško atkūrimas arba įveisimas – miško želdinimas ir žėlimas ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką;

plantaciniai želdiniai – specialios paskirties (auginami prekinei medienai, energetinei žaliavai ir kt.) vienos medžių ar krūmų rūšies želdiniai;

tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas;

želdavietė – sklypas miškui želdinti;

želvietė – sklypas miškui želti.

4. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.

5. Rezervatiniai (I gr.) miškai atkuriami jiems natūraliai atželiant, ekosistemų apsaugos (II A gr.), rekreaciniai (II B gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai (IV gr.) – natūraliai atželiant ar želdinant.

6. Saugomose teritorijose, esančiose bet kurios funkcinės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis šių Nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimais.

7.

KEISTA:

2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

Vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams nepriskiriami. Plantaciniai miško želdiniai gali būti auginami tik tuose plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti.

 

II. ŽELDAVIETĖS, ŽELVIETĖS IR DIRVOS PARUOŠIMAS

 

8. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biologinei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams, sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).

9. Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais.

10.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.) arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, mikropakilimus ir kt.), atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. „L“ hidrotopo augavietėse želdiniai sodinami tik į mikropakilimus. Suplūktose žemės ūkiui naudotose žemėse dirva ruošiama ją ištisai suariant ne mažesniu kaip 35 cm gyliu. Dirva gali būti neruošiama, kai miško želdiniai sodinami:

10.1. užmirkusių, pelkinių nenusausintų augaviečių sklypuose;

10.2. 20° ir statesniuose šlaituose;

10.3. Na, Nb, Nc, Nd, Nf augaviečių ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse, kai buvusio medyno skalsumas buvo ne mažesnis kaip 0,7;

10.4. sodinant sodmenis su apribota šaknų sistema;

10.5. sodinant pušies želdinius Kuršių nerijos nacionalinio parko Na ir Ša augavietėse.

 

III. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS IR TANKIS

 

11.

KEISTA:

1. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

2. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis parenkama atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį, laikantis šių reikalavimų:

11.1. atkuriant mišką, želdinių ir (ar) žėlinių rūšinėje sudėtyje turi būti daugiau kaip 75 procentų medžių rūšių, atitinkančių Nuostatų 1–3 priedų reikalavimus, išskyrus atvejus, kai paliekami atželti baltalksnynai ir skroblynai valstybiniuose ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir visuose privačiuose miškuose, ir kai atkuriamas miškas buvusiuose šakninės pinties židiniuose visų nuosavybės formų II–IV gr. pušynuose. Plantaciniai miškai gali būti atkuriami tų pačių arba kitų medžių rūšių plantaciniais želdiniais;

11.2. įveisiant mišką tikslinės medžių rūšys miško želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti Nuostatų 10 priedo reikalavimus. Medžių rūšys, neatitinkančios šio priedo reikalavimų, rūšinėje sudėtyje gali sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus, krūmai į rūšinę sudėtį neįskaitomi. Plantaciniuose želdiniuose vegetatyviniu būdu padaugintų medžių rūšių klonų skaičius turi atitikti Nuostatų 11 priedo reikalavimus;

11.3. Nb augavietėse atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, turi būti grupėmis (ne mažiau kaip 1 procentas želdavietės ar želvietės ploto) veisiami nektaringi lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugoti jų savaiminukai;

11.4. buvę šakninės pinties židiniai II–IV gr. pušynuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, turi būti atkuriami lapuočių medžių rūšimis;

11.5. atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40 procentų ir daugiau, ir nuo grybinių ligų ar vabzdžių kenkėjų pažeidimų žuvusių spygliuočių kirtavietes, želdinių ir (ar) žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų lapuočių medžių rūšių.

12. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose, išskyrus juose esančias saugomas teritorijas, kirtavietės paliekamos atželti tomis pačiomis tikslinėmis medžių rūšimis tik tais atvejais, kai prieš tai augę ir šalia augantys tų pačių medžių rūšių medynai yra ne žemesnės kaip antros selekcinės grupės (jeigu selekcinė grupė nenustatyta – ne žemesnio kaip antro boniteto, pušies medynai Dzūkų ir Sūduvos aukštumos kilmės rajone (LT/P6) – ne žemesnio kaip trečio boniteto), išskyrus Nae, Ua, Ub, Uc, Pa, Pb, Pc, Pd ir nusausintas Pa ir Pb augavietes, kuriose medynų selekcinė grupė neribojama.

13.

KEISTA:

1. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

2. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Projektuojant želdinius ir (ar) žėlinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (IIA gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti Nuostatų 4 priedo reikalavimus. Jeigu želvietėje augančių tikslinių medžių rūšių žėlinių tankis mažesnis už nurodytą, jie auga netolygiai ir nėra galimybės jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti. Projektuojant želdinių ir (ar) žėlinių tankį ir rūšinę sudėtį, būtina atsižvelgti į želdavietėje ar želvietėje augančių tikslinių medžių rūšių gyvybingų žėlinių kiekį ir jų išsidėstymą. Vėjavartoms palankiose vietose ne didesniu kaip 25 m atstumu nuo palaukės gali būti veisiami 20 procentų retesni želdiniai iš vėjui atsparių medžių rūšių, tačiau bendras želdinių ir (ar) žėlinių tankis sklype turi atitikti 4 priedo reikalavimus.

14. NETEKO GALIOS:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

IV. MIŠKO SODINIMAS

 

15. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240), reikalavimus.

16. Miško sodmenų iškasimo, laikymo, pervežimo sąlygos ir jų kokybė turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292).

17. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais.

 

V. MEDYNŲ IR KRŪMYNŲ PERTVARKYMAS (REKONSTRUKCIJA)

 

NETEKO GALIOS:

2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

VI. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

 

20.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų):

20.1. atliekami priežiūros darbai – užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos nuplautos ar nupustytos, apnuogintos medelių šaknys, pataisomos šalčio iškilnotų medelių sodinimo vietos, atkasami žemėmis užnešti medeliai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai;

20.2. taikomos apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, įrengiamos ar atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos laikantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751), reikalavimų;

20.3. želdiniai ir (ar) žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 procentų ir daugiau ąžuolo, turi būti aptverti specialia, apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora, ne žemesne kaip 2 m;

20.4. individualios medelių apsaugos turi užtikrinti medelio kamieno iki lajos pradžios ir viršūninio pumpuro apsaugą, netrukdyti jam augti ir jo nežaloti.

21.

KEISTA:

1. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

2. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai jie sklype auga netolygiai ir (ar) juose augančių gyvybingų medžių ir krūmų rūšių tankis yra:

21.1. įveisiant ar atkuriant mišką želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), projektuotų medžių ir krūmų rūšių pirmaisiais metais po želdinių pasodinimo mažesnis kaip 85 procentų, trečiaisiais – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio;

21.2. kirtavietėje augančiuose žėliniuose tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 1–3 priedus) trečiaisiais metais po miško iškirtimo – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio;

21.3. įveisiant mišką žėliniuose trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 10 priedą) – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio.

 

VII. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ DOKUMENTAI

 

22.

KEISTA:

1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas, įveisiamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Nuostatų 5 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina: valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams – valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Sklypui, kuriame numatomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo, sklypui, kuriame numatomas miško želdinimas, – iki miško želdinimo darbų pradžios.

Kertant mišką atvejiniais kirtimais, kai po paskutinio kirtimo atvejo tikslinių medžių rūšių žėlinių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 0,5 m ir jų tankis atitinka Nuostatų 38 punkte nustatytus reikalavimus, Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, surašomas laisvos formos miško atkūrimo aktas, kuriame turi būti nurodyta žėlinių vieta, plotas, augavietė, vidutinis aukštis, tankis, amžius ir rūšinė sudėtis. Šį aktą valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Kai taikant atvejinius kirtimus šių rodiklių pasiekti nepavyko arba taikomos žėlimą skatinančios priemonės, Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas prieš paskutinį kirtimo atvejį arba po jo, atsižvelgiant į susidariusias sąlygas miškui atkurti.

Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę, duomenys apie įvykdytus darbus jame įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo darbų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas ar miško atkūrimo aktas saugomas, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.

23.

KEISTA:

1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

3. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Privačioje žemėje miškas veisiamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi ir neteisėtai iškirstas miškas atkuriamas vadovaujantis Nuostatais ir jų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu (toliau  – Projektas). Veisiant mišką ir pertvarkant medynus ir (ar) krūmynus Projektą tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas arba jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas; kai miškas iškirstas neteisėtai, – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnas. Miškas atkuriamas vadovaujantis Nuostatais ir vidinės miškotvarkos projektu arba Nuostatų 6 priede nurodytu Projektu, kurį, savininko pageidavimu, rengia vidinės miškotvarkos projekto rengėjas arba biržės rėžėjas. Projektas nerengiamas, kai plote, kuriame veisiamas miškas, jau auga miško žėliniai, kurių vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai, jų rūšinė sudėtis ir tankis atitinka Nuostatų 38 punkto reikalavimus. Projektas dėl svarbių priežasčių (pasikeitus augavietės sąlygoms ir pan.) gali būti tikslinamas. Patikslintą Projektą tvirtina įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas.

24.

KEISTA:

1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krūmynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Įveisiant mišką, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima 0,5 ha ir didesnį plotą, šiam plotui gali būti rengiamas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas.

Valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas miško atkūrimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrus) užima 0,3 ha ir didesnį plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos atskirai ir jie pažymimi projekto brėžinyje numeruojant eilės tvarka. Neatkuriami ar nepertvarkomi plotai (0,1 ha ir didesni, išskyrus valksmus), skirti technologinėms, gamybinėms miškų ūkio ar kitoms reikmėms, pažymimi projekto brėžinyje ir įrašomi į projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma turi atitikti visą kirtavietės ar pertvarkomo miško plotą.

Valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažymėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvairūs intarpai (kai miškas veisiamas privačioje žemėje, projekto brėžinyje turi būti nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas).

Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti nurodyta ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.

25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.

 

VIII. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

 

26. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atlieka ir vertinimo apimtis nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Miško želdinimo darbų vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo, vadovaujantis šių Nuostatų 7 ir 8 priedais.

27.

KEISTA:

2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

 

Miško želdinimo darbų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: miško sodmenų kokybę, jų pasodinimo kokybę, želdinių tankį ir želdinių apsaugos kokybę. Bendra miško želdinimo darbų kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą. Įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų kokybė nevertinama.

 

IX. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA

 

28.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Valstybiniuose miškuose miško želdinių ir žėlinių apskaitą privalo atlikti visi jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai, jei ją būtina atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus arba pačiam savininkui pageidaujant. Apskaita atliekama rudenį:

28.1. įveisiant ir atkuriant mišką miško želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po miško želdinių pasodinimo, vadovaujantis miško želdinių apskaitos metodu;

28.2. atkuriant mišką miško žėlinių – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, vadovaujantis miško žėlinių apskaitos metodu;

28.3. įveisiant mišką miško žėlinių – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, vadovaujantis miško žėlinių apskaitos metodu.

29.

KEISTA:

1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)

(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

3. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Apskaitos metu, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu, želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, nustatomas augančių gyvybingų projektuotų, žėliniuose – tikslinių medžių ir krūmų rūšių tankio ir Nuostatų 4 priede nurodyto reikalingo jų tankio 1 ha santykis pagal medžių ir krūmų rūšis procentais, ir reikalingų atsodinti medžių ir krūmų kiekis visame plote pagal jų rūšis.

30. NETEKO GALIOS:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

31. NETEKO GALIOS:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

32. Sėjimo būdu įveistų želdinių apskaita atliekama kaip žėlinių.

33.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Atlikus apskaitą nustatoma, ar reikia papildomai želdinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones. Jeigu nustatoma, kad želdiniai ir (ar) žėliniai pagal Nuostatų 37 punktą žuvo, jie turi būti atkuriami iš naujo.

 

X. MIŠKO ATKŪRIMO, ĮVEISIMO, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

 

34.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško atkūrimą ir įveisimą, miško želdinių ir žėlinių kokybę vertina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus arba jo teritorinių poskyrių valstybiniai miškų pareigūnai, arba miško valdytojai (valstybiniuose miškuose), vadovaudamiesi Nuostatų 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais. Miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama rudenį: želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas) – septintaisiais želdinių augimo metais, žėlinių – septintaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo.

35.

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Miško želdinių ir (ar) žėlinių kokybė vertinama vadovaujantis šiame punkte ir Nuostatų 9 priede nustatytais reikalavimais. Jeigu vienas iš jų neatitinka nustatytų reikalavimų, kokybė vertinama nepatenkinamai. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, vertinami projektuotų, žėliniuose – tikslinių (pagal Nuostatų 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžiai pagal šiuos rodiklius:

35.1. projektuotų arba tikslinių rūšių medžių tankį 1 ha;

35.2. projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį (nevertinama Kuršių nerijos nacionaliniame parke);

35.3. nepageidaujamų (neprojektuotų arba netikslinių) rūšių medžių ir krūmų, stelbiančių projektuotas arba tikslines rūšis, vidutinį aukštį: geros kokybės želdiniuose ir (ar) žėliniuose nepageidaujamų rūšių medžiai ir krūmai neturi stelbti projektuotų arba tikslinių rūšių; patenkinamos kokybės – nepageidaujamų rūšių medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti 1,5 karto didesnis už projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti;

35.4. rūšinę sudėtį: geros kokybės želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas, rūšinėje sudėtyje pagrindinė tikslinė medžių rūšis turi atitikti projektuotą ir gali būti ne daugiau kaip 10 procentų neprojektuotų tikslinių (pagal 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžių; patenkinamos kokybės – rūšinėje sudėtyje neprojektuotų tikslinių rūšių medžių gali būti ne daugiau kaip 20 procentų; žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti 1–3 arba 10 priedų reikalavimus.

36. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.

37.

KEISTA:

1. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

2. 2011 12 29 įsakymu Nr. D1-1052 (nuo 2012 01 05)

(Žin., 2012, Nr. 1-38)

3. 2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

Želdiniai ir (ar) žėliniai laikomi žuvusiais, kai gyvybingų medelių skaičius atkuriamame arba įveisiamame plote ar jo dalyje, ne mažesnėje kaip 0,1 ha, yra mažesnis 75 procentais ir daugiau už Nuostatų 38 punkte nustatytus minimalius reikalavimus. Želdinių ar žėlinių žuvimo faktą valstybiniuose miškuose nustato valstybės įmonės miškų urėdijos urėdo arba kito miškų valdytojo įsakymu sudaryta komisija. Jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų, į komisijos sudėtį įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Privačiuose miškuose želdinių ar žėlinių žuvimo faktą nustato Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinis miškų pareigūnas; jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų – Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Nustačius miško želdinių ar žėlinių žuvimo faktą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas žuvusių želdinių ar žėlinių plotas, žuvusių medelių kiekis pagal medžių rūšis, žuvimo priežastys, rekomenduojamas miško atkūrimo būdas ir rūšinė sudėtis, gerinantys būsimų želdinių ar žėlinių atsparumą neigiamiems veiksniams.

38.

KEISTA:

2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.

39.

KEISTA:

2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra mažesnis nei nurodyta 38 punkte, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija.

 

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

40. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

1 priedas

 

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (IIA GR.) IR APSAUGINIAMS (III GR.) MIŠKAMS ATKURTI

 

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis

P, B, Pk

Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Na, Nb – brukniašilis

P, B

 

Nb – žaliašilis

P, E, B

 

Lb – mėlynšilis

P, E, B

 

Nc – šilagiris

P, E, Ą, B, K, L

 

Lc – mėlyngiris

P, E, Ą, B, K, L, D, J

 

Nd – sausgiris

Ą, E, U, L, K, B

 

Ld – žaliagiris

Ą, E, U, B, L, K, J, D

 

Nf, Lf – baltmiškis

Ą, U, K, L, G, E, J, B, D

 

Lf, Uf – šlapgiris

U, Ą, J, B, D, E

 

Ub, Ua – balašilis

P, B, E, D, J

 

Uc – paraistis

J, P, E, B

 

Ud – palieknis; Uf – juodgiris

J, U, E, P, B

 

Pa – tyrašilis; Pb – raistašilis

P, B, E

 

Pc – raistas; Pd – lieknas

J, P, E, U, B

 

 

Pastabos:

1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.

2. Ekosistemų apsaugos miškuose vyraujančių medžių rūšių auginimo tikslingumas priklauso nuo saugomos teritorijos kategorijos ir konkretaus sklypo ekosistemų natūralios sukcesijos. Želdinant pirmenybė teikiama toms medžių rūšims, kurios labiausiai atitinka gamtinių procesų dėsningumus arba saugomo ekosistemos komponento išlikimą ir plėtrą.

3. Apsauginiuose miškuose vyraujančių medžių rūšių parinkimas priklauso nuo jų funkcijų. Vandens apsauginiuose želdiniuose pirmenybė teikiama medžių rūšims, kurios turi tankią mišrią šaknų sistemą ažūrines lajas, laukų apsauginiams želdiniams labiau tinka medžių rūšys su tankiomis lajomis ir t. t.

4. Medžių rūšių žymėj imas:

Ą – paprastasis ąžuolas

B – karpotasis arba plaukuotasis beržas

D – drebulė

E – paprastoji eglė

G – guobiniai

J – juodalksnis

K – paprastasis klevas

L – mažalapė liepa

P – paprastoji pušis

Pk – kalninė pušis

U – paprastasis uosis

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

2 priedas

 

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS REKREACINIAMS (II B GR.) MIŠKAMS ATKURTI

 

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis

P, B, Pj, Pk

Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Na, Nb – brukniašilis

P, B, Pj

 

Nb – žaliašilis

P, B, E, Ąr, M

 

Lb – mėlynšilis

P, B, E, Pj, Ąr, M

 

Nc – šilagiris

P, Ą K, L, E, B, Pj, Ąr, M

 

Lc – mėlyngiris

P, Ą K, L, B, E, Pj, Ąr, M

 

Nd – sausgiris

Ą K, L, B, E, U, B, M

 

Ld – žaliagiris

Ą K, L, B, E, U, J

 

Nf, Lf – baltmiškis

Ą K, L, U, B, E, G, M, Pc

 

Lf, Uf – šlapgiris

Ą U, B, E, J

 

Ub, Ua – balašilis, Pa – tyrašilis, Pb – raistašilis

P, B

 

Uc – paraistis; Pc – raistas

P, B, J, E

 

Ud – palieknis, Pd – lieknas, Uf – juodgiris

U, J, B, E, P

 

 

Pastabos:

1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.

2. Medžių rūšių žymėjimas:

Ą – paprastasis ąžuolas

Ąr – raudonasis ąžuolas

B – karpotasis arba plaukuotasis beržas

E – paprastoji eglė

G – guobiniai

J – juodalksnis

K – paprastasis klevas

L – mažalapė liepa

M – europinis maumedis

P – paprastoji pušis

Pc – pocūgė

Pj – juodoji pušis

Pk – kalninė pušis

U – paprastasis uosis

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

3 priedas

 

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS ŪKINIAMS (IV GR.) MIŠKAMS ATKURTI

 

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis; Na, Nb – brukniašilis

P

 

Nb – žaliašilis

P, E, M

 

Lb, La – mėlynšilis

P, E, B

 

Nc – šilagiris

E, P, M, Ą K, L, Bu, Ąb, B

Ąžuolynai daugiau veistini pietvakarių Lietuvoje priemolio, molio ar dvilyčiuose dirvožemiuose

Lc – mėlyngiris

E, P, B, K, L, Ą D, J

 

Nd – sausgiris

Ą E, M, U, K, L, Bu, Ąb, B

 

Ld – žaliagiris

E, B, U, Ą Ąb, J, K, L, D

Pietvakarių Lietuvoje daugiau veistini ąžuolynai, o šiaurinėje ir rytinėje jos dalyse – eglynai ir uosynai

Nf, Lf – baltmiškis

Ą U, L, K, G, E, Ąb, B, D, J

 

Lf, Uf – šlapgiris

B, U, J, Ą E, D

 

Ub, Ua – balašilis

P, E, B

 

Pa, Pb – tyrašilis, raistašilis

P, B

 

Uc – paraistis

J, B, P, E

 

Pc – raistas

B, J, P, E

 

Ud – palieknis

J, U, B, E

 

Pd – lieknas

J, B, U, E

 

Uf – juodgiris

J, U, B, E

 

 

Pastabos:

1. Paliekant sklypą atželti, būtina vadovautis šių Nuostatų 14 punktu.

2. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.

3. Medžių rūšių žymėjimas:

Ą – paprastasis ąžuolas

Ąb – bekotis ąžuolas

B – karpotasis arba plaukuotasis beržas

Bu – paprastasis bukas

D – drebulė

E – paprastoji eglė

G – guobiniai

J – juodalksnis

K – paprastasis klevas

L – mažalapė liepa

M – europinis maumedis

P – paprastoji pušis

U – paprastasis uosis

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

4 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2013 12 28

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

PROJEKTUOJAMAS ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ TANKIS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (IIA GR.), APSAUGINIUOSE (III GR.) IR ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE

 

Medžių rūšys

Želdinių tankis, tūkst. vnt./ha

Žėlinių tankis, tūkst. vnt./ha

iki 0,5 m (ąžuolo, beržo, buko, eglės, juodalksnio, baltalksnio, liepos, maumedžio, pušies, skroblo) ir iki 1,0 m (uosio, klevo, drebulės ir guobinių)

>0,5 m (ąžuolo, beržo, buko, eglės, juodalksnio, baltalksnio, liepos, maumedžio, pušies, skroblo) ir >1,0 m (uosio, klevo, drebulės ir guobinių)

Ąžuolas

≥ 4

5 ir >

4 ir >

Baltalksnis

>3

6 ir >

4 ir >

Beržas, skroblas

>3

6 ir >

4 ir >

Bukas

≥ 4

5 ir >

4 ir >

Drebulė

>1,5

6 ir >

4 ir >

Eglė

>3

4 ir >

3 ir >

Guobiniai

≥ 4

6 ir >

4 ir >

Juodalksnis

>3

6 ir >

4 ir >

Klevas

>4

6 ir >

4 ir >

Liepa

>3

4 ir >

3 ir >

Maumedis

≥ 2

Pušis

>5

Pa augavietėje – 1 ir >,

Pb augavietėje – 3 ir >,

kitose – 6 ir >

Pa augavietėje – 0,5,

Pb augavietėje – 2,

kitose – 4 ir >

Uosis

>4

6 ir >

4 ir >

Hibridinė drebulė

≥ 1,2

Krūmai

4–5

 

Pastabos:

1. Mišrių želdinių ir žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.

2. Įveisiant mišką žemėje, priskirtoje IIA, III ir IV gr. miškams, įveisiant ir atkuriant mišką Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, spygliuočių želdinių ir žėlinių tankis gali būti iki 20 procentų mažesnis.

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

5 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2013 12 28

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

(Miško želdinimo ir žėlimo projekto valstybinėje žemėje formos pavyzdys)

 

TVIRTINU

 

A. V. ________________________________

                   (Pareigų pavadinimas)

__________________________________

                       (Parašas)

__________________________________

                       (V., pavardė)

20 ___ m.__________________________d.

 

MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS

 

0.1. Projekto Nr.*

0.2. Miškų urėdija*

0.3. Girininkija*

0.4. Kitas žemės valdytojas*

0.5. Kvartalo Nr*.

0.6. Sklypo (-ų) Nr. ir (ar) jų dalys*

0.7. Kadastrinio sklypo Nr. (pildoma, kai miškas įveisiamas)

0.8. Bendras atkuriamas ar veisiamas plotas* _____ ha, iš jo – želdinamas ir (ar) želiantis (nurodomas tik įveisiant) ha

0.9. Miškų funkcinė paskirtis ir grupė:* (specialiosios paskirties (2A, 2B), apsauginiai (3), ūkiniai (4))

0.10. Miškas:* atkuriamas (1), įveisiamas (2), pertvarkomas (3), polajiniai želdiniai (4), prieš kirtimą (5)

0.11. Želdiniai: plantaciniai (nurodoma rotacijos trukmė, m.) (1), bandomieji (2)

0.12. Buvusio medyno (-ų) rūšinė sudėtis ir selekcinė grupė ar bonitetas1:

0.13. Buvusio medyno ir (ar) krūmyno kirtimo ar pertvarkymo būdas, metai ir mėnuo:

0.14. Projekto vykdymo pradžia* m. ir želdinimo metai2 sezonas:* pavasario (1) rudens (2)

 

1 Įrašoma kiekvienam nukirstam medynui ar jo daliai.

2 Pildoma tik pasodinus mišką.

 

1. PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS

 

1.1. Želdiniai (sodinimas ir sėjimas)* (1)

 

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*

Dirvos ruošimo būdas

Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymo schemos), sodinimo atstumai, metrais tarp eilių ir eilėse pagal rūšis

Tankis, tūkst. vnt./ha pagal projektuotas medžių ir krūmų rūšis5*

Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*, tūkst. vnt. (kg)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

 

 

 

1.2. Mišrusis būdas* (2)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*

(įskaitant ir savaiminį žėlimą ar sodinimą)

Dirvos ruošimo būdas ar miško žėlimo skatinimo priemonės

Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymas), sodinimo atstumai, metrais tarp eilių ir eilėse pagal rūšis

Tankis, tūkst. vnt./ha pagal projektuotas medžių ir krūmų rūšis6*

Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*, tūkst. vnt. (kg)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

 

 

Sodmenų ir sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis visuose plotuose*, iš viso

 

 

 

1.3. Žėliniai* (3)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*

Tankis, tūkst. vnt./ha pagal projektuotas medžių ir krūmų rūšis7*

Žėlimą skatinančios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.4. Neatkuriamas ar neįveisiamas plotas*(4), ha (0,1 ha ir didesnis, išskyrus valksmus)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Nurodomos priežastys, kodėl miškas neatkuriamas ar neįveisiamas

 

 

 

 

 

 

 

3 Ploto dalis, kurioje projektuojamos skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas atkūrimo būdas, įrašoma iš eilės, neatsižvelgiant į buvusių sklypų ar jų dalių numeraciją, pvz., Nr. 1 (želdinimas – 10Ą), Nr. 2 (želdinimas – 8E2B), Nr. 3 (žėlimas – 10B) ir t. t.

4 Dirvožemio tipologinė grupė.

5 Sodinamų želdinių tankis.

6 Sodinamų želdinių tankis ir projektuojamas žėlinių pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 4 priedą tankis.

7 Žėlinių tankis pagal Nuostatų 4 priedą.

 

 

 

1.5. Priešgaisrinės apsaugos priemonės ……………………………………...........................

1.6. Želdinių ir (ar) žėlinių apsaugos priemonės..................................................................

....................................................................................................................................................

 

Projektą parengė...............................................................................................................

                                                                    (Pareigų pavadinimas, parašas, v., pavardė, data)

 

2. ATLIKTI MIŠKO ŽELDINIMO DARBAI

 

2.1. Panaudota miško dauginamoji medžiaga, iš viso:

 

Medžio rūšis*

Kiekis visame plote, tūkst. vnt*

Sodmenų amžius ir tipas*

Miško dauginamosios medžiagos kategorija*

Kilmės dokumento Nr./sėklinės bazės objekto kodas*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas:

 

Ploto dalies Nr. 

Sodmenų kokybė

Pasodinimo kokybė

Želdinių tankis

Želdinių apsauga

Bendras kokybės įvertinimas

Būtinos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Duomenis pateikė..............................................................................................................

                                                                (Pareigų pavadinimas, parašas, v., pavardė, data)

 

2.3. Atlikti želdavietės, želvietės, dirvos paruošimo, žėlimo skatinimo ir kiti darbai ..............

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

 

3. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ APSKAITA

 

Ploto dalies Nr.*

Projektuota rūšinė sudėtis

Augančių projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis, tūkst. vnt./ha

Reikalingas medžių ir krūmų rūšių tankis (pagal Nuostatų 4 priedą) pagal rūšis, tūkst. vnt./ha

Augančių projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankio ir reikalingo jų tankio (pagal Nuostatų 4 priedą) plote santykis pagal rūšis,* proc.

Reikalingų atsodinti medžių ir krūmų rūšių pagal jų rūšis kiekis plote, tūkst. vnt.

Apskaitą atlikusio pareigūno pareigos, v., pavardė ir apskaitos data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ ATSODINIMAS

 

Atsodinimo metai*

Sezonas

Medžio rūšis*

Kiekis visame plote, tūkst. vnt.*

Sodmenų amžius ir tipas*

Miško dauginamosios medžiagos kategorija*

Kilmės dokumento Nr./sėklinės bazės objekto kodas*

Duomenis pateikė (pareigos, v., pavardė, data)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Sezonas: pavasario (1), rudens (2)

 

5. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ NURAŠYMAS

 

Ploto dalies Nr.*

Plotas, ha*

Nurašymo metai*

Nurašymo priežastys*

Želdinių ar žėlinių nurašymo akto Nr. ir data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurašymo priežastys: gaisras (1), šalčio poveikis (2), sausra (3), mechaniniai pažeidimai (4), technologijos pažeidimai (5), oro užterštumas (6), rekreacinė perkrova (7), išmirkimas (8), lapuočių stelbimas (9), žvėrių pažeidimai (10), ganiava (11), šaknų kenkėjai (12), lajos kenkėjai (13), liemenų kenkėjai (14), šaknų ligos (15), lajų ligos (16), liemenų ligos (17), neatžėlė (18), kitos (19).

 

6. ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

 

Ploto dalies Nr.

Plotas, ha

Atliktos priemonės

Data

Pareigų pavadinimas, parašas,
v., pavardė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7. ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS 7 METAIS

 

Vertinimo metai*

Ploto dalies Nr.*

Plotas,* ha

Gyvybingų projektuotų (želdinių ir taikant mišrųjį būdą) ar tikslinių (žėlinių) rūšių medžių tankis pagal medžių rūšis, tūkst. vnt./ha

Rūšinė sudėtis vertinimo metu*

Projektuotų (želdinių ir taikant mišrųjį būdą) ar tikslinių (žėlinių) rūšių medžių vidutinis aukštis pagal medžių rūšis, m

Kokybė*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Duomenis pateikė............................................................................................................. .

                                                            (Pareigų pavadinimas, parašas, v., pavardė, data)

Būtinos ūkinės priemonės .................................................................................................

....................................................................................................................................................

 

Pastabos:

1. Projekto brėžinys rengiamas tokiu masteliu, kad jame būtų galima pažymėti neželdintinus plotus (išskyrus valksmus), skirtingų medžių rūšių grupes, skirtingą miško atkūrimo būdą (0,3 ha ar didesnio ploto ir pan.).

2. *pažymėti duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.

3. Bendras plotas nustatomas atliekant tikslius matavimus; 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės ar skirtingų miško atkūrimo būdų užimami plotai, neželdintini plotai (išskyrus valksmus) nustatomi apytikriai, tačiau jų plotų suma turi atitikti bendrą plotą, kuriam sudaromas projektas.

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

6 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2013 12 28

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

(Miško želdinimo ir žėlimo projekto privačioje žemėje forma ir šio projekto rengimo reikalavimai)

 

MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS

 

ŽELDAVIETĖS AR ŽELVIETĖS APRAŠYMAS

 

Žemės savininko ar valdytojo vardas, pavardė ar pavadinimas

 

Miško želdinimo ar žėlimo vieta

 

Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar želiantis* (ha)

 

Pertvarkomo medyno ar krūmyno amžius, rūšinė sudėtis, selekcinė grupė, bonitetas, skalsumas

 

Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas

 

Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas

 

Nurodyti, ar miškas sklype veisiamas pirmą kartą

 

PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS

Miško funkcinė paskirtis; nurodyti, ar veisiami plantaciniai želdiniai ir jų rotacijos trukmę metais

 

Projekto vykdymo pradžia**

 

Miško atkūrimo ar įveisimo būdas

 

Pertvarkymo būdas

 

Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis

 

Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)

 

Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai

 

Dirvos ruošimo būdas

 

Projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis 1 ha (tūkst. vnt.):

 

Medžių ir/ar krūmų rūšių sodinimo atstumai (m), jų išdėstymas ir mišrinimas (eilėmis, eilėse, juostomis, juostomis ir eilėmis, grupėmis), grupių plotas (ha), eilių skaičius juostose

 

Sodmenų tipas ir poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)

 

Kilmės rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal medžių rūšis

 

Apsaugos priemonės

 

Priežiūros priemonės

 

Kitos priemonės

 

 

Pasodinti sodmenys įveisiant, atkuriant ar atsodinant mišką***

 

Medžio rūšis

Kiekis visame plote, tūkst. vnt.

Kilmės dokumento Nr./sėklinės bazės objekto kodas

Pasodinimo data (metai, mėnuo)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1.* Į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įtraukiamas želdinamas arba želiantis miško plotas.

2.** Pildoma tik įveisiant mišką, pildo miško savininkas, pradėjęs miško įveisimo darbus.

3.*** Pildo miško savininkas, įveisęs, atkūręs arba atsodinęs mišką, miško želdinius ar žėlinius.

 

PRIDEDAMA:

1. Sklypo brėžinys M 1:10 000 arba 1:5 000.

2. Veisiamo miško ploto ir želdinamo arba želiančio ploto erdviniai vektoriniai duomenys.

 

 

Projektą parengė______________________________________________________________

                                                                      (Parašas, vardas, pavardė, parengimo data)

 

Su projektuojamomis priemonėmis susipažinau ir sutinku_____________________________

(Žemės (miško) savininko parašas, vardas, pavardė, data)

 

Projektą patvirtino (įveisiant ar pertvarkant mišką)

__________________________________________________________________________________

(institucijos, patvirtinusios projektą, antspaudas ir jos vadovo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno parašas, vardas, pavardė)

______________

 

MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTO PRIVAČIOJE ŽEMĖJE RENGIMO REIKALAVIMAI

 

1. Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (Žin., 2008, Nr. 45-1702), (toliau – Nuostatų) ir kitų teisės aktų reikalavimų.

2. Skiltyje „Miško želdinimo ar žėlimo vieta“ įveisiant mišką turi būti įrašytas tik sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), pertvarkant ar atkuriant mišką – sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), miškų urėdija, girininkija, kvartalo ir sklypo (-ų) numeris (-iai).

3. Skiltyje „Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar želiantis (ha)“ į veisiamo miško plotą įtraukiami suprojektuoti miško želdiniai ar žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ar žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas sąlygas), neapželdintos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų. Į želdinamą ar želiantį plotą įtraukiamas plotas, kuriame sodinami sodmenys, sėjamos sėklos ar želia miškas. Atkuriant ar pertvarkant mišką šių plotų išskirti nereikia.

4. Skiltyje „Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas“ turi būti nurodytos visos sklype esančios augavietės, ploto suvelėnėjimas, užmirkimas (jei reikia), reljefas, augantys savaiminiai (iš jų – ir nepageidaujami) medžiai ir krūmai. Veisiant mišką želdavietės ar želvietės dirvožemio tipai nustatomi pagal Žemės informacinės sistemos (www. geoportal. lt) duomenis. Dirvožemio tipai prilyginami miško augavietėms vadovaujantis leidiniu „Miško augaviečių tipai“ (Kaunas, „Lututė“, 2006). Dirvožemio tipai gali būti tikslinami, natūroje kasant dirvožemio profilius. Būtina nurodyti, ar miškas sodinamas išeksploatuotuose karjeruose ar durpynuose.

5. Skiltis „Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas“ pildoma, kai sklype yra savaiminių gyvybingų tikslinių medžių rūšių savaiminukų, kurie įtraukiami į projektuojamų želdinių ar žėlinių rūšinę sudėtį.

6. Skiltyje „Miško funkcinė paskirtis“ įveisiant mišką nurodoma miško funkcinė paskirtis (ūkinė, apsauginė, rekreacinė ir kt.), atkuriant ar pertvarkant – miškų grupė (IV gr. – ūkinis, III gr. – apsauginis ir kt.); jei veisiami plantaciniai želdiniai, nurodoma jų rotacijos trukmė metais. Miškų funkcinė paskirtis nustatoma atsižvelgiant į žemės savininko pageidavimus, jei tai neprieštarauja Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2931; 2008, Nr. 68-2588), ir kitų teisės aktų reikalavimams.

7. Skiltį „Projekto vykdymo pradžia“ pildo žemės savininkas, pasodinęs mišką ar pradėjęs kitus miško įveisimo darbus. Nurodoma patvirtinto Miško želdinimo ir žėlimo projekto vykdymo pradžia, t. y. metai ir sezonas (pvz., 2013 m. pavasaris).

8. Skiltyje „Miško atkūrimo ar įveisimo būdas“ nurodoma kaip bus įveisiamas ar atkuriamas miškas: sėjimu, sodinimu, žėlimu ar mišriai (sodinimu ar sėjimu ir žėlimu).

9. Skiltis „Pertvarkymo būdas“ pildoma, kai pertvarkomi medynai ar krūmynai. Nurodomas pertvarkymo būdas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 14-676), 88 punktu. Yra šie pertvarkymo būdai: ištisinis, koridoriais, grupėmis.

10. Skiltyje „Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis“ nurodoma želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis, išreikšta formule, kuri nustatoma apskaičiuojant kiekvienos rūšies medžių skaičiaus arba užimamo ploto (kai skirtingos medžių rūšys mišrinamos grupėmis ir jų tankis 1 ha skiriasi daugiau kaip 50 proc.) dalį procentais. Ji išreiškiama sveiku skaičiumi (koeficientu) nuo 1 iki 10. Pavyzdžiui, želdinių rūšinė sudėtis – 7E2B1K, tai reiškia, kad želdiniuose yra 66–75 proc. paprastosios eglės, 16–25 proc. beržo ir 6–15 proc. paprastojo klevo. Rūšinės sudėties formulė rašoma koeficientų mažėjimo tvarka. Krūmai rūšinės sudėties formulėje rašomi su „+“ ženklu.

11. Skiltis „Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)“ pildoma, kai atliekamas medyno ar krūmyno pertvarkymas, arba atkuriamas miškas. Nurodoma, ar buvęs medynas kirstas plynu, ar atvejiniu, ar kitu kirtimu, arba ištisai, koridoriais, grupėmis atliekamas buvusio medyno ar krūmyno pertvarkymas.

12. Skiltis „Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai“ pildoma, kai želdavietėje ar želvietėje reikia nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamus medžius ir krūmus, taikomos priemonės miško kenkėjų ir ligų židiniams surasti ar juos naikinti.

13. Skiltyje „Dirvos ruošimo būdas“ turi būti nurodyta, kaip turi būti ruošiama dirva (ištisai, vagomis, kauburėliais, aikštelėmis ir kt.), arba nurodyti priežastį, kodėl ji neruošiama pagal Nuostatų 10 punktą. Nurodomas dirvos ruošimo gylis, atstumai tarp vagų, juostų, kauburėlių ar aikštelių dydis. Jei miškas sodinamas užmirkstančiose augavietėse ar šlaituose, nurodoma vagų kryptis.

14. Skiltyje „Projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis 1 ha (tūkst. vnt.)“ nurodomas medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis 1 ha, projektuojamas vadovaujantis Nuostatų 4 priedo reikalavimais, įvertinus medžių rūšių procentinę dalį rūšinės sudėties formulėje.

15. Skiltyje „Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)“ sodmenų poreikis įveisiant ar atkuriant mišką apskaičiuojamas tik želdinamam ar želiančiam plotui atsižvelgiant į sodinimo atstumus ir (ar) medžių grupių užimamą plotą.

16. Skiltyje „Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal medžių rūšis“ nurodomi visi kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą medžių rūšių, nurodytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240), 1 priede.

17. Skiltyje „Apsaugos priemonės“ nurodomos apsaugos priemonės kiekvienai projektuojamai medžių rūšiai (jei kiekvienai iš jų taikomos skirtingos priemonės), išskyrus atvejus, kai visoms projektuojamoms medžių rūšims taikomos tos pačios apsaugos priemonės. Būtina nurodyti, nuo kokių kenkėjų želdiniai ar žėliniai turi būti saugomi (graužikų, kiškių, stirnų ir kt.). Jei tveriama tvora, nurodomas tvoros aukštis ir tankis, projektuojamų stovų plėšriesiems paukščiams aukštis, skaičius ir jų išdėstymas sklype, aprašomos naudotinos individualios medelių apsaugos priemonės, kaip jos tvirtinamos, jų aukštis. Jei projektuojama medelius apsaugoti repelentais, nurodoma kada, kaip dažnai, kokiomis oro sąlygomis ir koks minimalus medelių kiekis turi būti apsaugotas. Nurodoma, kada turi būti įrengtos mineralizuotos juostos, jų plotis, kada ir kaip dažnai jos turi būti atnaujinamos.

18. Skiltyje „Priežiūros priemonės“ nurodoma, kad įveisiant mišką būtina natūroje išsaugoti želdavietės ar želvietės kampų žymėjimą, nurodytos medelių priežiūros priemonės nuo stelbiančios žolinės augalijos ir nepageidaujamų medžių ir krūmų atsižvelgiant į medžių rūšių atsparumą stelbimui. Nurodomas jų taikymo periodiškumas (pagal stelbimo tikimybę atsižvelgiant į augavietės sąlygas), žuvusių medelių atsodinimo reikalavimai, kitos būtinos želdinių ir (ar) žėlinių priežiūros priemonės.

19. Skiltyje „Kitos priemonės“ nurodomos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai, nurodomas jų plotis ir (ar) užimamas plotas. Šioje grafoje gali būti nurodytos ir kitos specialiosios priemonės.

20. Sklypo brėžinys rengiamas 1:10 000 arba 1:5000 masteliu. Veisiant mišką, želdavietė ar želvietė apmatuojama ir kampuose pažymima stulpeliais. Brėžinyje atkuriant ar pertvarkant mišką turi būti nurodytas atkuriamo ar pertvarkomo miško plotas, įveisiant mišką – veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas. Brėžinyje nurodoma sklypo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, gretimi objektai, sujungimas su kvartaliniu tinklu (kai projektas sudaromas taksaciniam sklypui), pažymėtos visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai, išskyrus valksmus, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės. Rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai ir linijų ilgiai, arba posūkio taškų koordinatės turi būti pažymėti brėžinyje, kai miškas atkuriamas arba pertvarkomas.

21. Veisiamo miško ploto ir želdinamo arba želiančio ploto erdviniai vektoriniai duomenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

21.1. koordinačių sistema – Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (x, y koordinatės);

21.2. duomenų formatas – *. shp;

21.3. grafinė lauko išraiška – plotas (lauko išraiška negali būti linija, taškas, multipoligonas);

21.4. ploto atributinė informacija: ūkio subjekto vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas), plotas hektarais dviejų skaičių po kablelio tikslumu, kadastrinis žemės sklypo numeris;

21.5. plotų ribų duomenys turi būti nustatyti elektroniniais geodeziniais prietaisais.

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

7 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2013 12 28

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKA

 

1. Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.

2. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus sklypo ploto, kai 3,1–5 ha – 4 procentus, kai 5,1–10 ha – 3 procentus, kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 procentus sklypo ploto ir turi būti vienodo 100–400 m2 ploto.

3. Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 apskaitos aikštelės, didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.

4. Želdinimas arba žėlimas yra tolygus, kai projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių medelių pakankamas tankis (pagal Nuostatų 9 priedą) yra ne mažiau kaip 66 procentai visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai jų yra mažiau kaip 66 procentai visų apskaitos aikštelių.

5. Atliekant apskaitą ar vertinimą, vienodo dydžio apskaitos aikštelės arba juostos tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Į apskaitos aikštelę turi patekti visas mišrinimo ciklas, neįtraukiant neželdintinų plotų, pažymėtų Miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje, ir valksmų. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik gyvybingi projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai.

6. Sėjimo būdu įveistuose želdiniuose apskaitomas tik vienas iš kelių vienoje sėjimo vietoje išdygusių medelių.

7. Miško žėliniuose atskirai pagal aukščio grupes skaičiuojami 2 metų ir vyresni (išskyrus beržą), turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą, medeliai: ąžuolo, baltalksnio, beržo, buko, eglės, juodalksnio, liepos, maumedžio, pušies – iki 0,5 m ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių – iki 1,0 ir >1,0 m.

8. Į apskaitą įtraukiami tik gyvybingi medeliai, augantys vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu. Pušies, eglės ir ąžuolo želdiniuose ir (ar) žėliniuose į apskaitą gali būti įtraukiami tik ne mažesnėmis kaip 0,03 ha grupėmis augantys beržo ir drebulės žėliniai.“

9. Žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 97-4303; 2013, Nr. 105-5162), 2 priedą.

10. Medelių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinio aukščio projektuotų (želdiniuose ir taikant mišrųjį būdą) arba tikslinių (žėliniuose pagal Nuostatų 1–3 ir 10 priedus) medžių rūšių medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Nepageidaujamų (neprojektuotų arba netikslinių) medžių ir krūmų vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių nepageidaujamų medžių arba krūmų aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.

11. Skaičiuojant miško želdinių ir žėlinių tankį, aukštį ir rūšinę sudėtį, leidžiama 10 procentų Nuostatuose nurodytų dydžių paklaida.

 

Medelių gyvybingumo vertinimas

 

Medžių rūšis

Gyvybingas

Negyvybingas

Pušis

Menturės turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi, gerai išsivystęs viršūninis ūglis

Menturės turi mažai (1–3) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki

Eglė

Viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja smaili, kūgiška, spygliai tankūs

Viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja skėtiška, spygliai reti

Ąžuolas

Ryškus viršūninis ūglis, gana storas, pumpurai stambūs, normalaus dydžio (kaip stambių medžių)

Stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai ploni, reti

Uosis, klevas, liepa

Šakutės sudaro smailų kampą su liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja kūgiška, pumpurai stambūs, lapai tamsiai žali

Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži, blyškūs

Beržas, juodalksnis, baltalksnis, drebulė, guobiniai

Ryškus, storas viršūninis ūglis, pumpurai stambūs, laja kūgiška

Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška arba krūmiška

Kitos medžių rūšys

Medelis nepažeistas žvėrių, vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, nepalankių augimo sąlygų arba jų pažeidimai neturi neigiamos įtakos augimui

Medelis pažeistas žvėrių, vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, nepalankių augimo sąlygų, todėl skursta, nyksta, džiūsta

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

8 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2010 10 22

(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

 

MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

 

Vertinimo kriterijai

Gerai (3)

Patenkinamai (2)

Blogai (1)

Sodmenų kokybė (vertinama vadovaujantis Miško sodmenų kokybės reikalavimais (Žin., 2003, Nr. 71-3292; 2008, Nr. 68-2598)

mažiau kaip 10% sodmenų neatitinka reikalavimų

10–20% sodmenų neatitinka reikalavimų

daugiau kaip 20% sodmenų neatitinka reikalavimų

Pasodinimo kokybė (šaknys neužlenktos, prispaustos, pasodinta tinkamoje vietoje mikroreljefo atžvilgiu, vienmečiai pušies sėjinukai pasodinti iki pirmųjų spyglių)

pasodinta gerai (trūkumai pagal pateiktus kriterijus sudaro mažiau kaip 10%)

10–20% sodmenų pasodinta nekokybiškai

daugiau kaip 20% sodmenų pasodinta nekokybiškai

Želdinių tankis (vertinama vadovaujantis Nuostatų 13 punktu)

želdinių tankis mažesnis iki 5% už nurodytą Nuostatų 13 punkte

želdinių tankis mažesnis 6–20% už nurodytą Nuostatų 13 punkte

želdinių tankis mažesnis daugiau kaip 20% už nurodytą Nuostatų 13 punkte

Želdinių apsaugos kokybė (nuo entokenkėjų, ligų, jeigu projektuota – šaknų mirkymas, mineralizuotos juostos)

dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista mažiau kaip 10% pasodintų medelių

dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista 10–20% pasodintų medelių

dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista daugiau kaip 20% pasodintų medelių

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

9 priedas

 

NAUJA REDAKCIJA nuo 2013 12 28

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS 7 METAIS

 

Medžių rūšių pavadinimas

Augavietė

Vertinimas

1 metų

2 metų

3 metų

4 metų

Žėlinių tankis 1–4 metais, kai jų aukštis virš 0,5 m ar 1 m, tūkst. vnt./ha

Želdinių ir žėlinių tankis 7 metais, tūkst. vnt./ha

Vidutinis aukštis 7 metais, m

želdinių tankis, tūkst. vnt./ha

Pušis

Nae, Ua, Ub, Uc, Na, La, Nb, Lb, Nc, Lc

geri

≥4,5

≥4,3

≥4,1

≥4,0

≥4,0

≥4,0

≥1,0 – Nae, Ua, Ub, Uc

≥1,1 – Na, La

≥1,8 – Nb, Lb, Nc, Lc

patenkinami

≥2,9

≥2,7

≥2,6

≥2,5

≥2,5

≥2,5

≥0,7 – Nae, Ua, Ub, Uc

≥0,8 – Na, La

≥1,3 – Nb, Lb, Nc, Lc

Pa

geri

 

 –

 

 

 

 

≥1,0

 

≥1,0

 

 

patenkinami

≥0,5

≥0,5

Pb

geri

 

 

 

 

 

≥3,0

 

≥3,0

 

 

patenkinami

≥1,2

≥1,2

Eglė

Visų

geri

 

≥2,7

 

≥2,6

 

≥2,5

 

≥2,5

 

≥3,0

 

≥2,5

 

≥1,2

 

patenkinami

≥1,7

≥1,6

≥1,6

≥1,6

≥1,9

≥1,6

≥0,8

Ąžuolas, bukas,

guobiniai

Visų

geri

 

≥2,7

 

≥2,6

 

≥2,5

 

≥2,4

 

≥3,0

 

≥2,0

 

≥1,5

 

patenkinami

≥1,8

≥1,8

≥1,8

≥1,8

≥1,8

≥1,8

≥1,2

Uosis, klevas

Visų

geri

 

≥3,6

 

≥3,4

 

≥3,3

 

≥3,2

 

≥4,0

 

≥2,5

 

≥2,0

 

patenkinami

≥2,3

≥2,2

≥2,1

≥2,0

≥2,5

≥1,6

≥1,5

Liepa, skroblas, juodalksnis, beržas, baltalksnis

Visų

geri

 

≥2,7

 

≥2,6

 

≥2,5

 

≥2,4

 

≥3,0

 

≥2,4

 

 

patenkinami

≥1,7

≥1,6

≥1,5

≥1,5

≥1,9

≥1,5

Drebulė

Visų

geri

 

≥1,5

 

≥1,4

 

≥1,4

 

≥1,4

 

≥2,0

 

≥1,4

 

 

patenkinami

≥1,0

≥1,0

≥1,0

≥0,9

≥1,3

≥0,9

Maumedis

Visų

geri

 

≥1,8

 

≥1,7

 

≥1,6

 

≥1,6

 

≥2,0

 

≥1,5

 

2,5

 

patenkinami

 

≥1,2

 

≥1,1

 

≥1,0

 

≥1,0

 

≥1,3

 

≥0,9

 

2,0

 

Hibridinė drebulė

Visų

geri

 

≥1,2

 

≥1,2

 

≥1,2

 

≥1,1

 

 

≥1,1

 

 

patenkinami

≥1,1

≥1,0

≥1,0

≥1,0

≥0,9

 

Pastabos:

1. Mišrių želdinių ar žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais.

2. Spygliuočių želdinių ir žėlinių tankis įveisiant mišką, įveisiant ir atkuriant mišką Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje gali būti iki 20 proc. mažesnis už nurodytą šiame priede.

3. 1–4 metų, aukštesni kaip 0,5 m vertinami eglės, pušies, ąžuolo, skroblo, juodalksnio, baltalksnio, beržo, liepos, buko ir maumedžio žėliniai, aukštesni kaip 1 m – uosio, klevo, drebulės ir guobinių žėliniai. Kai žėliniai mažesni kaip 0,5 m ar 1 m, jų tankis sklype turi būti 20 proc. didesnis už nurodytą.

4. Jeigu bent vienas kokybės rodiklis neatitinka vertinimo „patenkinami“, želdinių ar žėlinių kokybė vertinama „blogi“.

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

10 priedas

 

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS MIŠKAMS ĮVEISTI

 

1 lentelė

Augavietė

Tikslinės medžių rūšys

Na – labai nederlinga, normalaus drėkinimo

P, B

Nb – nederlinga, normalaus drėkinimo

P, B, M, E, Bt

Lb – nederlinga, laikinai užmirkstanti

P, E, B, D, J, Bt*

Nc – vidutiniškai derlinga, normalaus drėkinimo

E, P, B, M, K, L, G, Ą**, Bu, J****D, Bt

Lc – vidutiniškai derlinga, laikinai užmirkstanti

P, E, J, B, Ą, G, L, D, Dh, Bt*

Nd – derlinga, normalaus drėkinimo

E, Ą, B, M, K, L, G, U, Bu, Sb, D, Dh, P****, J****, Bt

Ld – derlinga, laikinai užmirkstanti

Ą, E, U, B, J, G, K, L, Sb, D, Dh, P****, Bt*

Nf – labai derlinga, normalaus drėkinimo

E, Ą, B, M, K, L, G, U, Bu, Sb, J, D, Dh, Bt*

Lf – labai derlinga, laikinai užmirkstanti

Ą, E, U, B, J, G, K, L, Sb, D, Dh, Bt*

Ub – nederlinga, nuolat užmirkusi

P, B, J, E***

Uc – vidutiniškai derlinga, nuolat užmirkusi

J, B, Bt*, E***

Ud – derlinga, nuolat užmirkusi

J, B, U, Sb, D, Bt*, E***

Uf – labai derlinga, nuolat užmirkusi

J, B, U, D, Bt*, E***

Pan, Pbn, Pcn, Pdn – pelkinė durpinė nusausinta

Tikslinės medžių rūšys parenkamos pagal susiformavusias arba besiformuojančias augavietės sąlygas

 

Pastabos:

1. Savaime apželiant mišku ne miško žemei toleruotinos visos lentelėje nurodytos vietinės medžių rūšys, neatsižvelgiant į augavietę ar miško funkcinę paskirtį.

2. Ne miško žemės dirvožemių tipai prilyginami miško augavietėms vadovaujantis leidiniu „Miško augaviečių tipai“ (Kaunas, „Lututė“, 2006).

3. Hibridinė drebulė veisiama tik plantaciniuose želdiniuose.

4. Želdiniuose pamiškėms formuoti ir bioįvairovei palaikyti be tikslinių gali būti sodinamos ir kitos medžių rūšys – miškinė obelis, miškinė kriaušė, trešnė, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis ir kt., krūmai.

5. * tik žėliniuose ir plantaciniuose želdiniuose.

6. ** išskyrus Ncl (lengvi) ir Šc augavietes.

7. *** Toleruotina tik žėliniuose.

8. **** Toleruotina kaip nepagrindinė tikslinė medžių rūšis.

9. Medžių rūšių žymėjimas:

Ą – paprastasis ir bekotis ąžuolas

L – mažalapė liepa

 

B – karpotasis arba plaukuotasis beržas

M – europinis ir plačiažvynis maumedis

 

Bt – baltalksnis

O – miškinė obelis

 

Bu – paprastasis bukas

P – paprastoji pušis

 

D – drebulė

Pk – kalninė pušis

 

Dh – hibridinė drebulė

S – skirpstas

 

E – paprastoji eglė

Sb – skroblas

 

G – guobiniai

Šm – šermukšnis

 

J – juodalksnis

U – paprastasis uosis

 

K – paprastasis klevas

V – vinkšna

 

Kš – miškinė kriaušė

kr – vietinės kilmės krūmai

 

 

MIŠKO ŽELDINIŲ TIPAI (REKOMENDUOTINI)

 

2 lentelė

Augavietė

Želdinių rūšinė sudėtis

Pradinis tankis, tūkst. vnt./ha ir sodinimo vietų išdėstymas, m

Pastabos

Na

8P2B + kr

4000; 2,5x0,8

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės P, 1 eilė B arba B pavienėmis eilėmis. Mišrinant grupėmis, B grupių dydis – ne mažesnis kaip 0,03 ha. P eilėse ir pamiškėje gali būti sodinami vietinės kilmės krūmai

Nb

7–8P3–2Bt + kr

4000; 2,5x1

P su Bt mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės P, 1 eilė Bt. Pamiškėse sodinama O, Kš, Šm ir vietinės kilmės krūmai

5–6P3–2E2Bt + kr

4000; 2–2,5x1,2–1

Mišrinama juostomis ir eilėmis: juostose 4 eilės 2P1E eilėse, 1 eilė Bt arba grupėmis reljefo pažemėjimuose. Didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

8–10M2–0Bt

2500; 4x1

Mišrinama eilėse

5–8P5–2B

4000; 2–2,5x1,2–1

Mišrinama grupėmis, atstumas tarp P ir B grupių – ne mažesnis kaip 2,5 m

Lb

7–8P3–2J

4000; 2,5x1

P sodinama 3–4 eilių juostomis, J – eilėmis arba grupėmis reljefo pažemėjimuose

5P3E2J

4000; 2,5x1

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės 2P1E eilėse, 1 eilė J arba grupėmis reljefo pažemėjimuose

Nc

5E3P2L +kr

3300; 2–3x1,5–1

Mišrinama: 1 eilė E, 1 eilė PLPL arba 2 eilės E, 1 eilė P, 1 eilė L

O, Kš ir vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

6–10Ą4–0P, L, S +kr

4200; 3–4x0,8–0,6

Tik priemolio ar dvinariuose dirvožemiuose. Ą su P mišrinami eilėmis arba juostomis. Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis

10B+kr

3300; 3–4,0x1–0,8

7–8M3–2Bt +kr

2500; 2,5–4x1,6–1

M (europiniai) neveistini pajūryje ir vakariniuose Žemaitijos aukštumų šlaituose – čia veisiami M plačiažvyniai (hibridiniai). Mišrinama juostomis ir eilėmis: 2–4 eilės M, 1 eilė Bt(J) arba eilėse: 2–4M1Bt(J). Didžiausias atstumas tarp M ir Bt(J) eilių – 2,5 m

10Bu + kr

4000; 2,5x1,0

Bu želdiniai geriau auga Sb arealo ribose

8E2J+kr

3300; 2–2,5x1,5–1

Mišrinama: 4 eilės E, 1 eilė J. Didžiausias atstumas tarp E ir J eilių – 2,5 m

Lc

3–5E5–3P2J + kr

3300; 3–4x1–0,75

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės 2E1P eilėse, 1 eilė J. Grupėmis J sodinamas reljefo pažemėjimuose ir jeigu jie sudaro daugiau kaip 20 proc. ploto, J dalis rūšinėje sudėtyje gali didėti. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

7–8E3–2J + kr

3300; 3,0–4x1–0,75

3–4 eilės E, 1 eilė J. Jei yra reljefo pažemėjimų, J sodinamas juose grupėmis. Jeigu reljefo pažemėjimai užima daugiau kaip 20 proc. ploto, J dalis rūšinėje sudėtyje gali didėti. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

10–0B0–10J + kr

3300; 3–4x1–0,75

Mišrinama eilėmis, eilėse, grupėmis arba juostomis

Nd

6–10Ą4–0L, P, Sb + kr

4200; 3–4x0,8-0,6

Ą su P mišrinami eilėmis, juostomis grupėmis. Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

8–10M2–0J(Bt) + kr

2500; 2,5–4,0x1,6–1

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės M, 1 eilė J arba eilėse: 3–4M1J arba grupėmis reljefo pažemėjimuose. Didžiausias atstumas tarp M ir J eilių – 2,5 m

10B + kr

3300; 3–4,0x1–0,75

Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

10Bu + kr

4000; 2,5x1

Bu želdiniai geriau auga Sb arealo ribose

8E2J+kr

3300; 2–2,5x1,5–1,2

Mišrinama juostomis ir eilėmis:3–4 eilės E, 1 eilė J arba grupėmis

Ld

6–8E4–2J + kr

3300; 3x1

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės E, 1 eilė J arba J sodinamas grupėmis reljefo pažemėjimuose, vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

6–10Ą

4–0P, L, J, V, Sb

4200; 3–4,0x0,8–0,6

Ą su P mišrinamas eilėmis arba juostomis ir eilėmis. Ą su L galima mišrinti eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis. J ir V gali būti sodinami grupėmis reljefo pažemėjimuose

10–0B0–10J+ kr

3300; 3–4x1–0,75

Mišrinama eilėmis, eilėse arba J sodinamas reljefo pažemėjimuose grupėmis, vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

Nf

6–10Ą4–0L+K, V, Sb, kr

4200; 3–4x0,8–0,6

Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis. K, V, Sb galima sodinti mažomis grupėmis, o vietinės kilmės krūmus – pamiškėje

8–10M2–0J(Bt) + kr

2500; 2,5–4x1,6–1

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės M, 1 eilė J arba eilėse: 3–4M1J. Mišrinant juostomis ir eilėmis, didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m

8E2J + kr

3300; 2–4x1,5–0,75

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės E, 1 eilė J. Mišrinant didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m

10B+kr

3300; 3–4x1–0,75

7–8B3–2J

3300; 3–4x1–0,75

J ir B mišrinamas eilėse arba eilėmis

10K + kr

4000; 2–4x1,2–0,6

10L + kr

3000; 2–4x1,6–0,8

Lf

6–10Ą4–0J + kr

4200; 3–4x0,8–0,6

J sodinamas grupėmis reljefo pažemėjimuose arba mišrinama juostomis ir eilėmis: 4–9 eilės Ą, 1 eilė J. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje

8–10J2–0V

3300; 3–4x1–0,75

V sodinama apie 0,01 ha dydžio grupėmis

5–10B5–0J

3300; 3–4x1–0,75

Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis

10K + kr

4000; 2–4x1,2–0,6

10L + kr

3000; 2–4x1,6–0,8

5U5J + kr

3500; 2x1,2–1,5

Mišrinama eilėmis. U eilėse sodinamas 1,2 m, J – 1,5 m atstumais

Ub

8P2B, J

4000; 2–3x1,2–0,8

Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės P, 1 eilė B ar J, ar B su J. U hidrotopo sklypuose sodinamas B plaukuotasis

Uc, Ud

5–10J5–0B

3000; 2–4x1,6–0,8

Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis

Uf

5–10J5–0B

3000; 2–4x1,6–0,8

Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis

5U5J

3500; 2x1,2–1,5

Mišrinama grupėmis arba eilėmis. U eilėse sodinamas 1,2 m, J – 1,5 m atstumais

 

Pastabos:

1. Želdinių tipai netaikomi plantaciniams želdiniams.

2. Želdiniuose sodinamos vietinės krūmų rūšys.

3. Medžių rūšių mišrinimo būdai: juostomis, kurias sudaro ne mažiau kaip 2 eilės; nuo 0,03 ha iki 0,5 ha ploto grupėmis; eilėmis ir eilėse.

4. Ne miško žemės dirvožemių tipai prilyginami miško augavietėms vadovaujantis leidiniu „Miško augaviečių tipai“ (Kaunas, „Lututė“, 2006).

______________

 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

11 priedas

 

KEISTA:

2013 12 20 įsakymu Nr. D1-970 (nuo 2013 12 28)

(Žin., 2013, Nr. 135-6894)

 

MINIMALUS KLONŲ KIEKIS VEGETATYVIŠKAI PADAUGINTŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ PLANTACINIUOSE ŽELDINIUOSE*

 

Želdinių plotas, ha

Klonų kiekis, vnt.

1 ir mažesnis

1

>1–2

2

>2

3

 

* Sodinant minimalų klonų kiekį, vieno klono medeliai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visų sodinamų medelių kiekio.

______________

Į dokumento pradžią

Cituojami aktai
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymas Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 "Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo (neteko galios) Pažymėti
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 "Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo (neteko galios) Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 "Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo (neteko galios) Pažymėti
Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo Pažymėti
Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo (neteko galios) Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 337 „Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų“ pakeitimo Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 521 "Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo Pažymėti
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Pažymėti
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ pakeitimo ir papildymo Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (neteko galios) Pažymėti
Dėl miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų Pažymėti
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ pakeitimo Pažymėti
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Pažymėti
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ pakeitimo Pažymėti
Dėl aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ pakeitimo Pažymėti