Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galėsite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
El. paštas
Prenumeruoti
Dėkojame. Jūsų registracija išsaugota.
Nemokamas naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Kadangi prenumeratorių yra daug, jeigu naudojatės Gmail paštu, patikrinkite katalogą Šlamštas (Spam) ir paspauskite Pranešti, kad tai ne šlamštas. Taip įtrauksite Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą ir nepraleisite savaitinių teisės apžvalgų.
Ar tikrai norite pažymėti šį komentarą kaip netinkamą?
Pažymėkite patikrinimo varnelę:
War
2005-10-25 14:49
2005 m. spalio 19 dieną su bendradarbiais A.A.ir A. B. važiavau iš darbo, dirbu VĮ IAE. Išvažiavęs iš VĮ IAE teritorijos 177 kelyje priekyje pamačiau lėtai judantį autobusą, vežantį darbuotojus namo. Šiame kelio ruože galioja kelio ženklas lenkti draudžiama bei kelias paženklintas ištisine kelio ženklinimo linija. Bet prisiminęs KET kelio ženklo lenkti draudžiama reikalavimus, nuspendžiau autobusą aplenkti. Aplenkęs autobusą kažkur už 600 m mane sustabdė Policijos pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus. Apžiūrėjęs dokumentus, pasiūlė eiti i tarnybinę mašiną išsiaiškinti eismo įvykį, kuriame aš, pareigūno manymu, pažeidžiau KET reikalavimą, kirtau ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Nutarimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, bei spendimas skirti baudą priimtas nepagrįstai, nes nutarime rašoma kad kirtau ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET 52 staipsnį, bei 2 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1d. bei 124(1) str 2d. skyrė vieno šimto litų piniginę baudą, tačiau pareigūnas neįvertino šiame kelio ruože galiojančio ženklo lenkti draudžiama(KET 1 preido 325 punktas), kurio reikalavimas: Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Atsižvelgiant į KET 52 straipsnio nuostatą (...)Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Kadangi lenkiau pavienę transporto piemonę, važiuojančią mažesniu kaip 30 km/h greičiu (autobusą), kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją galėjau nepažeizdamas administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) str. 2d. Tai pareigūnui bandžiau įrodyti, bet jis manęs nesiklausė ir sakė, jei protokole nepasirašysiu, kad gailiuosi ir įrodinėsiu savo, tai skirs maksimalią galimą, jo manymu, baudą. Todėl protokole pasirašiau, kad sutinku ir gailiuosi. Tokiu būdu manau kad pareigūnas pažeidė kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principą.
Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad byloje nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, taip pažeidžiant minėtas proceso teisės normas, o šios pažaidos pasėkoje byla išspręsta neteisingai.
Vadovaudamasis tuo, kas buvo išdėstyta, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo
p r a š a u:
panaikinti nutarimu paskirtą nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti.
Jūsų komentarai :
ar galiu laimėti bylą?
Pasiūlymai.
Atsižvelgiant į KET 52 straipsnio nuostatą (...)Jeigu kelio ženklo ir kelių ŽENKLINIMO reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Tavo aprašytu atveju ženklinimo reikalavimai nesiskyrė, nes tik vienas iš ženklų buvo kelių ženklinimo. Vadinasi negalėjai lenkti autobuso, net jei jis važiavo mažesniu nei 30 km/h, nes buvo ištisinė linija.
Kelio ženklo " lenkti draužiama" ir kelio ženklinimo (ištisine linija) reikalavimai skiriasi:
vienas leidžia lenkti tp važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu(kelio ženklas "lenkti draudžiama"), o kitas draudžia kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją.
taigi ištisinės linijos kirsti negalėjau o lenkti kelio ženklo "lenkti draudžiama" galiojimo zonoje tp važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu galėjau.
tai vadinasi pagal 52 str. man reikėjo vadovautis kelio ženklo "lenkti draudžiama" reikalavimais, o ne kelio ženklinimo reikalavimas.
Lenkti nurodytu atveju turėjote teisę, bet tik tokiu būdu, kad nekirsti ištisinės, nes ištisinė draudžia išvažiuoti į kitą kelio juostą. Jeigu nėra galimybės aplenkti nekertant ištisinės - negalite lenkti. Nepriklausomai nuo to, ar yra papildomas ženklas "lenkti draudžiama" ar jo nėra.
Ir nubaudė Jus ne už tai, kad lenkėt galiojant ženklui "lenkti draudžiama", o už tai, kad kirtote ištisinę ženklinimo liniją. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kodėl Jūs kirtote liniją.
Tai jei tokiame kelyje masina uzgestu ir sustotu o tu negaletum jos aplenkti nekertant istisines linijos tai ir tu privaletum sustoti ir laukti kol jis tau duos kelia?
7. war 6. war
2005-10-25 23:12
ir kodėl praktškai visur kur yra kelio ženklas lenkti draudžiama ten yra ištisinė linija ar neužtektųvien tik ištisinės linijos, kad tokie kaip aš nesipainiotų ir nekirstų tos linijos vadovaudamiesi kelio ženklo lenkti draudžiama reikalavimais?
Formaliai - taip. :)
Kita vertus, sugedusio automobilio savininkas privalo pasirūpinti, kad automobilis netrukdytų eismui.
Žymėjimas ir ženklas kartu naudojami tokiuose ruožose, kur negalima keisti juostos (išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą) ir ten pat - negalima manevruoti lenkiant tarp juostos atžymų. Yra ruožų, kur draudžiama tik lenkti arba tik išvažiuoti į kitą juostą.
Kiekvienas draudžiantis ženklas ar žymėjimas turi savo paskirtį ir kaip taisyklė jie derinami tarpusavyje, bet ne dubliuojami.
[quote user="baristeris"]Lenkti nurodytu atveju turėjote teisę, bet tik tokiu būdu, kad nekirsti ištisinės, nes ištisinė draudžia išvažiuoti į kitą kelio juostą. Jeigu nėra galimybės aplenkti nekertant ištisinės - negalite lenkti. Nepriklausomai nuo to, ar yra papildomas ženklas "lenkti draudžiama" ar jo nėra. Ir nubaudė Jus ne už tai, kad lenkėt galiojant ženklui "lenkti draudžiama", o už tai, kad kirtote ištisinę ženklinimo liniją. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kodėl Jūs kirtote liniją.[/quote]
pagal KET 20.Lenkimas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant įpriešpriešinio eismo juostą.
tai vadinasi pagal KET 1 preido 325 punktą, kurio reikalavimas: Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu lenkti autobusą galiu, vadinasi galiu įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o "ištisinė linija " tai daryti draudžia, bet atsižvelgiant į KET 52 straipsnio nuostatą (...)Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Reiškia kad KET aš nepažeidžiau.
8. laurix 7. war
2005-11-03 21:48
Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Apie kokius zenklo "lenkti draudziama" reikalavimus kalbame? Jis tik
duoda leidima, o ne reikalavima lenkti. Tavo pamineta taisykle reikia
taikyti tuo atveju, kada pvz sankryzoje is antros juostos pagal
zenkla tik tiesiai, o pagal rodykles ant asfalto tik i kaire. Tik tada
taikom 52 punkta, nes kelio zenklas kazko reikalauja ir kelio
zenklinimas kazko reikalauja ir turim vadovautis zenklu nes ji lengviau
pastatyt negu linijas ar rodykles perbraizyt.
9. war 8. laurix
2005-11-03 22:58
Tavo paminetu atveju:
sankryzoje is antros juostos pagal zenkla tik tiesiai, o pagal rodykles ant asfalto tik i kaire.
taigi ir šiuo atveju irgine reikalavimai skiriasi o leidimai.
Ženklas;Nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės juostos leidžiama ir apsisukti
Ženklinimas:1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Ženklinimas naudojamas vienas arba kartu su ženklais Eismo kryptys sankryžoje, Eismo kryptis sankryžoje; aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.
tai tada 52 punktas ir čia negalioja nes apie reikalavimą nekalbama
10. laurix 9. war
2005-11-04 12:38
Nezinau tu teisus ar ne, bet gal pasikonsultuok su vairavimo
instruktoriais, savo kolegomis ir paklausk ju nuomones. Kazkodel
neatsirado nei vieno kuris siame forume palaikytu tave. Apskritai,
eismo taisykles yra imperatyvaus pobudzio, kad ir paimkim leidziama
vaziuot TIK tiesiai. Is pirmo zvilgsnio susidaro ispudis jog tau
leidziama rinktis, bet apskritai, tai turi tik viena iseiti, todel tai
galima laikyti daugiau reikalavimu nei leidimu. Ženklas;507Nurodo
juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena
juosta. Tau nesuteikiama galimybe paciam pasirinkti kaip vaziuoti is
kiekvienos juostos, nes zenklas nurodo, t.y paskelbia reikalavima, o ne
leidima.
11. war 10. laurix
2005-11-04 13:52
Tai aš ir bandau paklausti visų Jūsų nuomonės.
Tik deja ji skiriasi su manąja.
Lauksiu teismo sprendimo ir būtinai jį čia parašysiu.
Gal yra čia tokių kurie sutinka su mano nuomone?:)
12. Miska
2005-11-05 09:59
Ka jus cia aplamai gincyjates as nelabai suprantu. Jei sutikote su pazeidimu, pasirasete kad sutinkate ir gailites, tai niekas jusu skundo nepatenkins ir tiek. Kaip sakoma saukstai po pietu.
1. wariuga
2005-12-06 00:25
NUT AR IMAS
2004 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Gintaro Godos ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Liudgardo Skruodenio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus 2004 m. liepos 19 d. nutarimu Liudgardas Skruodenis nubaustas 125 litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124 1 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 p., 2004 m. balandžio 30 d. apie 8 val. ryto, Vilniuje, Savanorių prospekto sankryžoje, automobiliu pervažiavo ištisinę ašinę ženklinimo liniją.
Liudgardas Skruodenis, nesutikęs su jo nubaudimu, kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir skunde prašė panaikinti policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Liudgardo Skruodenio skundo argumentus, pripažino, kad skundas netenkintinas.
Liudgardo Skruodenio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jo skunde buvusį prašymą ir taip pat panaikinti Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus nutarimą dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, kad apygardos administracinis teismas neteisingai įvertino jo ir kito eismo incidento dalyvio parodymus, nevertino autoįvykio schemos. Jo kaltė grindžiama vien J. Kuklio parodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Šios bylos svarstymo dalykas - ar Liudgardo Skruodenio veikoje yra Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 1 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis, t. y. ar jis padarė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidimą.
ATPK 124 1 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ženklinimo nesilaikymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad Liudgardas Skrodenis, padarydamas šios teisės normos dispozicijoje numatytą veiką, neįvykdė KET 52 p. ir taisyklių 2 priedo 1.1 p. reikalavimus.Taisyklių III skirsnyje, reguliuojančiame Bendrąsias eismo dalyvių pareigas, 52 p. sakoma, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Taigi, kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos fabulos, Liudgardas Skruodenis turėjo pažeisti KET XIV skirsnio, reguliuojančio Transporto priemonių išsidėstymo kelyje 161 p., kuriame nurodyta, kad jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Taisyklių 2 priedo 1.1 p. nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Iš pateiktųjų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytųjų KET punktų, matyti kad Liudgardui Skruodeniui pareikštasis kaltinimas turitrūkumų.
Be to, institucija, pareiškusi kaltinimą, turi įrodyti pažeidimo padarymą. Tarnybiniame pranešime kalbama apie automobilio važiavimo kelią pagal purvo žymes ir manoma, kad buvo kirsta ištisinė linija. Kitas incidento dalyvis J. Kuklys teigė, kad Liudgardas Skruodenis pakeitė važiavimo juostą, o patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo tai kategoriškai neigė. Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo esančioje Eismo įvykio vietos schemoje nepažymėta, kad Liudgardas Skrodenis būtų pervažiavęs iš vienos eismo juostos, kurią skiria ištisinė linija, į kitą eismo juostą. Apygardos administracinio teismo nutartyje nėra įrodymų vertinimo, o remiamasi nukentėjusiojo asmens paaiškinimu. Kadangi, patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo kategoriškai neigia kito incidento dalyvio aiškinimus, o schemoje neužfiksuoti materialūs duomenys, tai, esant tokiai situacijai, kada yra prieštaringi teiginiai, ir kada visi neaiškumai traktuojami apkaltintojo asmens naudai, nėra teisinio pagrindo Liudgardą Skruodenį pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 2 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 16 d nutartį ir Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus 2004 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir Liudgardo Skruodenio administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
2. laurix 1. wariuga
2005-12-06 12:13
Ir ką tai turėtų reikšti? Kad esat nekaltas?
3. wariuga 2. laurix
2005-12-06 16:28
Aš tukiu kad esu nekaltas tik laukiu teismo patvirtinimo arba naneigimo.
O teismo praktikoje panašūs atvejai jau buvo nagrinėti ir palankūs būtent man.
nebūtinai yra pavyzdžių teismo praktikoje kai ir pasirašė:
"Apygardos administracinis teismas, atmesdamas Jono Palioko skundą, nutartyje sprendė policijos nutarimopagrįstumo klausimą.
Tačiau Patrulių rinktinės nutarimas neatitinka šiam dokumentui keliamų teisėtumo reikalavimų. Sutinkamai su ATPK 262 str. 2 d., tuo atveju, kada asmuo neginčija padarytojo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda už atskirus ATPK numatytus pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Tačiau šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir prie jo esančiame tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad Jonas Paliokas, skirtingai nuo kito stovėjusio automobilio vairuotojo, su pažeidimu nesutiko. Tokią situaciją patvirtina ir tolesni patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos 14.7 p. nurodyta, kad tokiu atveju nerekomenduojama pažeidimo vietoje priimti nutarimą. Taigi, kada surašomas administracinis teisės pažeidimo protokolas, turi būti paisoma administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens teisų, numatytų ATPK 272 str., t. y. teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus ir pan. Todėl bylos svarstymas turėtų būti paskirtas vėliau, kad patrauktajam administracinėn atsakomybėn asmeniui būtų užtikrinta teisė, kaip reikalauja įstatymas, pasiruošti bylai. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Esant tokioms aplinkybėms, priimtieji byloje dokumentai naikintini, nes patrauktojo administracinėn atsakomybėn Jono Palioko administracinio teisės pažeidimo bylos išsprendimo procedūra turi būti atlikta pagal teisės principus ir norminių aktų reikalavimus. Administracinė byla grąžintina svarstyti policijos padaliniui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. "
taigi aš ir prašau pakomentuoti ar teisus aš buvau šitoje situacijoje.:)
jei teisus tai gražinimas svarstyti lygus nebausti.:))
17.
2018-02-06 12:57
 
Jūsų komentaras/atsakymas
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį ir svetainės funkcionalumą, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Prašome pasirinkti, kokius slapukus sutinkate priimti. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.