Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galėsite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
El. paštas
Prenumeruoti
Dėkojame. Jūsų registracija išsaugota.
Nemokamas naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Kadangi prenumeratorių yra daug, jeigu naudojatės Gmail paštu, patikrinkite katalogą Šlamštas (Spam) ir paspauskite Pranešti, kad tai ne šlamštas. Taip įtrauksite Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą ir nepraleisite savaitinių teisės apžvalgų.
Ar tikrai norite pažymėti šį komentarą kaip netinkamą?
Pažymėkite patikrinimo varnelę:
ruduoke
2010-09-07 15:18
Gal kas galite pakomentuoti šį uždavinį, kokiais tarptautiniais dokumentais reikėtų remtis norint jį išspręsti....? Kad Miuncheno konvencija dėl pavardėms ir vardams taikytinos teisės tai aišku, bet kokiais dar?
Įsiskaitykite į sąlygą ir raštu parenkite išsamius atsakymus į uždavinio pabaigoje pateiktus klausimus. Atsakymus būtina argumentuoti konkrečiomis tarptautinės teisės normomis ir šaltiniais, t.y. kokia konvencija ar kitas dokumentas kurioje vietoje numato tam tikrą reguliavimą:
1. Valstybė L yra daugelio plačiai pripažįstamų tarptautinių sutarčių dalyvė. Valstybės L pilietė, pavarde Dupre, sudarė santuoką su valstybėje L gyvenančiu kitataučiu, pavarde Voila. Valstybės L nacionaliniai teisės aktai suteikia galimybę susituokusioms poroms pasirinkti kaip šeimos pavardę vyro arba žmonos iki santuokos buvusią pavardę. Tuo atveju kai pora kaip šeimos pavardę pasirenka vyro pavardę, po santuokos moteriai nacionaliniai teisės aktais suteikia galimybę prieš šeimos pavardę pasilikti savo buvusią iki santuokos pavardę.
2. Po santuokos pora norėjo pasirinkti žmonos pavardę kaip šeimos pavardę, t.y. pavardę Dupre. Tačiau vyras taip pat norėjo prieš šeimos pavardę pasilikti savo iki santuokos buvusią pavardę ir būti registruotas pavarde Voila Dupre. Tačiau kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos atsisakė tai daryti nemotyvuodamos savo sprendimo ir kaip šeimos pavardę įregistravo žmonos pavardę Dupre bei po santuokos įregistravo vyro pavardę Dupre, nekreipdamos dėmesio į prašymą jo pavardę po santuokos įregistruoti kaip Voila Dupre.
3. Sutuoktiniai kreipėsi į visas ikiteismines valstybės L institucijas, siekdami pakeisti tokį sprendimą ir įregistruoti vyro pavardę po santuokos kaip Voila Dupre. Visgi nacionalinės institucijos atsisakė tai daryti. Nacionaliniai teismai taip pat paliko galioti nacionalinių institucijų sprendimus ir konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti poros prašymą po santuokos vyro pavardę įregistruoti kaip Voila Dupre, motyvuodami tuo, jog nacionaliniai teisės aktai tokią galimybę suteikia tik moterims. T.y. kaip minėta, pagal nacionalinius teisės aktus, jeigu po santuokos pora pasirenka vyro pavardę kaip šeimos pavardę, moteriai yra suteikiama galimybė prieš šeimos pavardę pasilikti savo iki santuokos buvusią pavardę. Tačiau nacionaliniai teisės aktai tokios galimybės nesuteikia vyrui. Todėl visų instancijų nacionaliniai teismai konstatavo, jog nacionalinių institucijų atsisakymas registruoti vyro pavardę kaip Voila Dupre yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Sutuoktiniai nutarė kreiptis į tarptautines institucijas, motyvuodami, jog šiuo atveju valstybė L neteisėtai kišasi į jų asmeninį gyvenimą, siekdama nepagrįstai apriboti asmens vyro galimybę pasilikti savo šeimos pavardę po santuokos, kaip savęs identifikavimo formą bei jungtį su šeima. Tačiau tokią galimybę suteikia moterims. Atsižvelgiant į tai, tokį nacionalinį teisinį reguliavimą sutuoktiniai laiko neatitinkančiu tarptautinės teisės normų reikalavimų.
Klausimai:
1. Kokie tarptautiniai dokumentai (tiek universalūs, tiek regioniniai) reguliuoja nagrinėjamą atvejį? Argumentuokite atitinkamų tarptautinių dokumentų konkrečiomis nuostatomis.
2. Kokių tarptautinių dokumentų pagrindu į kokias tarptautines institucijas dėl tariamai pažeistų teisių gali kreiptis sutuoktiniai?
3. Ar L valstybės nacionalinis teisinis reguliavimas atitinka tarptautinės teisės keliamus reikalvimus šiuo klausimu?
4. Ar sutuoktinų argumentas 4 pastraipoje pagrįstas tarptautinės teisės normų reikalavimais?
Na gurdus tie studentai, bet tai gal pakankamai akivaizdu kur ir ko ieskoti? Moteris gali tai daryti, Vyras ne? Uzuomina aiski? :)
3. as
2010-09-22 13:03
Uzuomina aiski, bet is teismu praktikos yra isaiskinimas priesingas jusu uzuominai, tik, deja, nepavyksta jo rasti.
4. andrius
2010-09-23 22:01
O jeigu su rimtesne pagalba tai gal kas tikrai esate girdeje apie tai ir kur butu galima ieskoti sitos medziagos?
5. jumaniusky10
2015-01-22 20:35
Sveiki, gal galite pakomentuoti si uzdavinuka, kokiais tarptautiniais aktais remtis reiktu? labai buciau dekinga....
Uždavinys Nr.3
Ponia A ir jos nepilnametis sūnus yra X valstybės piliečiai. Ji kartu su sūnumi prieš 6 metus pabėgo iš savo pilietybės valstybės, nes buvo persekiojama dėl priklausymo tautinei mažumai Z ir atvykus į valstybę Y kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Poniai A ir jos sūnui buvo suteiktas pabėgėlio statusas valstybėje Y. Po 4 mėnesių į valstybę Y atvyko ir ponios A sutuoktinis bei vaiko tėvas ponas B. Ponas B dėl prieglobsčio nesikreipė, kadangi nepriklausė tautinei mažumai Z ir jokios grėsmė nejautė, tačiau norėdamas gyventi kartu su savo šeima, jis gavo leidimą gyventi valstybėje Y šeimos susijungimo pagrindu.
Ponas B valstybėje Y gyveno beveik 5 metus vis prasitęsdamas leidimus gyventi. Per šiuos 5 metus ponas Y atsainiai žiūrėdamas į kelių eismo taisykles gavo apie 80 įvairių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Didelė dalis nuobaudų buvo už važiavimą neprisisegus saugos diržų, kita dalis už automobilio parkavimo pažeidimus, taip pat kelios nuobaudos buvo už greičio viršijimą. Galiausiai iš pono B buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Taip pat ponas B buvo sumokėjęs ne visas jam skirtas administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus.
Ponas B, kaip ir kasmet, nuvyko į imigracijos tarnybą prasitęsti turimo leidimo gyventi valstybėje Y. Tačiau šį kartą jam buvo atsisakyta pratęsti nurodytą leidimą. Leidimas buvo nepratęstas motyvuojant tuo, kad jis dėl padarytų teisės pažeidimų kelia grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui. Taip pat ponui B buvo nurodyta per 10 dienų išvykti iš valstybės Y.
Atsakymus būtina argumentuoti konkrečiomis tarptautinės teisės normomis ir šaltiniais, t.y. kokios konvencijos ar kito dokumento konkreti nuostata numato tam tikrą reguliavimą, taip pat pateikti teismų praktiką analizuojamu klausimu.
Klausimai:
1. Kokie tarptautinės teisės šaltiniai taikytini šiuo atveju?
2. Ar ponas B gali būti išsiųstas iš valstybės Y? Jei taip, nurodykite kodėl? Jei ne, nurodykite kodėl?
3. Jei ponas B manytų, kad jo teisės yra pažeistos, kur jis galėtų kreiptis siekdamas apginti savo teises?
Pirmiausia, tai uždavinyje yra grubi klaida: "Per šiuos 5 metus ponas Y atsainiai žiūrėdamas į kelių eismo taisykles" - matyt ne valstybė Y, o ponas B atsainiai žiūri į valstybėje Y galiojančius KET.
Priklausomai nuo to, apie kokią šalį mes kalbame - ES ar ne ES narę, gali skirtis taikomi teisės aktai.
Kadangi kalbame apie tarptautinius teisės šaltinius (aktus), mums nėra reikšmingas konkrečios valstybės teisės aktas, reguliuojantis užsieniečių teisinę padėtį. Pvz. šioje situacijoje ES valstybė narė galėtų pasiremti:
- 2001 m. gegužės 28 d. direktyvos 2001/40/EB Dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo 3 straipsniu;
- 2003 m. rugsėjo 22 d. direktyvos 2003/86/EB Dėl teisės į šeimos susijungimą preambulės 14 punktu;
- 2003 m. lapkričio 25 d. direktyvos 2003/109/EB Dėl trečiųjų valstybių piliečių kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso preambulės 8 punktu, 6 straipsnio 1 dalimi;
- 2004 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2004/114/EB Dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų mokinių mainų neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygųpreambulės 14 punktu.
Savo ruožtu, argumentuojant iš pareiškėjo pusės, sprendžiant jo prašymą dėl leidimo nuolatiniam gyvenimui, būtų galima pasiremti ir kitais tarptautinės teisės šaltiniais (jei valstybė Y yra juos ratifikavusi, žinoma), kaip turinčiais prioritetą: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija - juk pono B išsiuntimas iš valstybės Y šiurkščiai pažeistų jo ir ponios A vaiko teisę augti šeimoje.
Priimdama vienokį ar kitokį sprendimą, valstybė turi apsvarstyti suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį, arba tokio asmens keliamą pavojų, šiuo aspektu deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi.
Iš esmės, valstybė gali ir pati nusistatyti, ką laiko viešosios tvarkos ir pavojaus visuomenės saugomo sąvokomis.
Paprastai viešosios tvarkos ir visuomenės (ar nacionalinio) saugumo sąvoka apima atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso ar priklausė terorizmą remiančiam susivienijimui, remia ar rėmė tokį susivienijimą arba turi ar turėjo ekstremistinių siekių valstybės atžvilgiu, pavyzdžiui, siekė ar siekia pakeisti valstybės konstitucinę santvarką, daryti įtaką valstybėje vykstantiems politiniams procesams (žr. pvz. Borisovo bylą) - visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti įrodyta ir pats atsisakymas turi atitikti proporcingumo principą.
Tuo tarpu į viešosios tvarkos sąvoką gali įeiti teistumas už nusikaltimą (gali būti vertinama pagal sunkumą arba skiriamos bausmės pobūdį (pvz. sunkus nusikaltimas arba nusiklatimas, už kurį baudžiamą bent vienerių metų laisvės atėmimo bausme) arba esama rimtų priežasčių tikėti, kad trečiosios šalies pilietis padarė sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, arba esama svarių įrodymų, kad jis ketina tokius nusikaltimus daryti kurios nors valstybės teritorijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad KET pažeidimai vargu ar pagal savo pabūdį ir saugomas vertybes vargu ar kelia grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, kaip tos sąvokos yra apibrėžiamos aukščiau sprendžiant dėl atsisakymo pratęsti leidimą asmeniui gyventi valstybėje, toks atsisakymas pažeistų proporcingumo principą ir įvairias pono B teises, migracijos tarnybos atsisakymas turėtų būti skundžiamas administracine tvarka pagal tos valstybės teisės aktus.
Šiaip daugiau tarptautinės teisės šalintių galite pasižiūrėti tiek Europos, tiek UN migracijos/pabėgėlių teisės ginančių institucijų tinklalapiuose. Atsakymo sukramtyti, tikiuos, nereikia, bo diplomą tai ne aš gausiu. O ką aš gausiu, beje?
8. rim27 7. JK
2016-01-12 21:30
Sveiki,dekoju uz jusu pagalba,sis uzdvinys mums yra kaupiamajam balui :) .O ka noretumete gauti ?
9. KL 8. rim27
2016-02-08 20:25
Sveiki, ar galėtumėt pasidalinti uždavinio sprendimu, labai pagelbėtumėt. :)
10. PTS 2015
2016-05-22 23:52
Sveiki, gal galite pakomentuoti si uzdavinuka, kokiais tarptautiniais aktais remtis reiktu? labai buciau dekinga....
1999 metų pradžioje Jugoslavijos Federacinės Respublikos (toliau - JFR) reguliariųjų pajėgų kariai pradėjo Kosovo albanų etninį valymą. Buvo žudomi ištisi kaimai, civiliai žmonės laidojami masinėse kapavietėse. JAV Vyriausybė kartu su NATO valstybių narių vyriausybėmis, gavusi neginčijamų įrodymų dėl genocido vykdymo, pareikalavo nutraukti nusikalstamus veiksmus, tačiau į tai buvo atsakyta, jog tai JFR vidaus reikalai. JAV ir NATO valstybės, matydamos, kad nusikalstami veiksmai nesiliauja ir netgi plečiasi, nutarė dalyvauti veiksmuose, kurių metu buvo naudojama jėga prieš JFR, bombarduojami kariniai objektai Jugoslavijoje. Bombardavimo metu buvo taikomasi ir į kitokius strateginius objektus.
Bombardavimų metu žuvo nemažai JFR karių, taip pat kelios dešimtys civilių gyventojų. Atakose sugriauta keletas gyvenamųjų namų. Žala padaryta kai kurioms mokykloms, ligoninėms, radijo ir televizijos stotims, šventykloms. Dalis tiltų, kelių ir geležinkelių buvo sunaikinta. Atakos prieš naftos perdirbimo ir chemijos pramonės įmones sukėlė rimtus aplinkos pokyčius Jugoslavijos miestuose ir kaimuose. Ginklų, kuriuose yra urano, panaudojimas galėjo sukelti sunkias pasekmes žmogaus gyvybei. JFR atstovų teigimu, aukščiau paminėti veiksmai yra tyčia sukuriantys sąlygas, kurios įtakoja visišką ar dalinį fizinį etninės grupės naikinimą. Be to, anot JFR atstovų, JAV remia teroristines grupes ir separatistinius judėjimus Jugoslavijos teritorijoje (Kosovo išlaisvinimo armiją), tuo pažeisdama įsipareigojimą nesikišti į kitos valstybės vidaus reikalus.
JFR atstovai, remdamiesi tarptautinės teisės principais, 1949 m. Ženevos Konvencijos nuostatomis ir 1977 m. Papildomais Protokolais dėl civilių gyventojų ir civilinių objektų apsaugos karo metu, 1966 m. Tarptautiniu Pilietinių ir politinių teisių paktu, Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui už jį, Jungtinių Tautų Chartijos 53 straipsnio 1 dalimi pateikė ieškinį prieš JAV ir NATO nares į Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Laikoma, kad tiek JFR, tiek JAV ir NATO valstybės pripažįsta privalomąją TTT jurisdikciją.
Esate Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjas/a įvertinkite situaciją tarptautinės teisės požiūriu.
Jūsų komentaras/atsakymas
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį ir svetainės funkcionalumą, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Prašome pasirinkti, kokius slapukus sutinkate priimti. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
6. 
