Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galėsite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
El. paštas
Prenumeruoti
Dėkojame. Jūsų registracija išsaugota.
Nemokamas naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Kadangi prenumeratorių yra daug, jeigu naudojatės Gmail paštu, patikrinkite katalogą Šlamštas (Spam) ir paspauskite Pranešti, kad tai ne šlamštas. Taip įtrauksite Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą ir nepraleisite savaitinių teisės apžvalgų.
Ar tikrai norite pažymėti šį komentarą kaip netinkamą?
Pažymėkite patikrinimo varnelę:
i.a.
2013-04-04 14:45
Advokatas, atstovaujantis kaltinamąjį baudž. byloje, kreipėsi į vieną įstaigą, kurioje prašo pateikti tam tikrą, jo manymu bylai reikšmingą informaciją (iš esmės tai informacija apie nukentėjusįjį, bet ne jo klientą - kaltinamąjį). Iš pateiktų įstaigai dokumentų matyti, kad advokatas su prašymu išreikalauti informaciją iš įstaigos kreipėsi ir į teismą. Tačiau įstaiga iš teismo jokio įpareigojimo pateikti informaciją nėra gavusi.
Kaip turi elgtis įstaiga? Ar advokato prašymai yra privalomi? Įstaiga gali pateikti tą informaciją, tačiau ar būtina? Jei teismas netenkino jo prašymo išreikalauti informaciją, tai galbūt teismo manymu ji nereikalinga?
Įstaiga šioje byloje nėra proceso šalis, todėl visiškai nešališka.
1. Lex
2013-04-05 07:08
Privatus asmenys nera ipareigoti vykdyti advokato prasymu del informacijos pateikimo. Teismas isisreikalaus, jeigu reikes.
2. i.a. 1. Lex
2013-04-05 08:11
įstaiga ne privati, viešoji.
3. o
2013-04-05 09:52
Ne tik, kad neprivalot, bet ir negalit teikti informacijos apie asmenį, kuriam advokatas neatstovauja. Jei teismas manys, kad ši informacija reikalinga, arba pats pareikalaus tokios informacijos, arba advokatui duoti liudijimą apie teisę gauti šią informaciją.
4. nesvarbu
2013-04-05 11:18
44 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus
5. as 4. nesvarbu
2013-04-05 12:06
Advokatas turi teisę užklausti. O kas nustato institucijos pareigą atsakyti?
Kai kurie privačių bei gi kitu imonių, bei valstybės instituciju klerkai del savo teisines samones ypatumu pareiga supranta supaprastintai - pareiga - nevykdymas - 500lt bauda.
Jei akivaizdziai 500lt neirasyta, pastarieji mano, kad galima nevykdyti.
231 straipsnis. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai
1. Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Dabar i.a. - neduokite, bet jei tas nedavimas gynejui kliudys atlikti pareigas ir advokatas pasirodys principingas as jums i kalejima cigareciu ir zurnalu su plikomis moterimis arba vyrais nesiuntinesiu.
9. o 7. nesvarbu
2013-04-05 14:29
Institucija turi pareigą saugoti asmens duomenis, kuriuos ji tvarko pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Duomenys apie asmenį gali būti teikiami išimtinai tik šiame įstatyme nurodytais pagrindais. advokatas neturi teisės tvarkyti trečiojo asmens duomenų pagal šio įstatymo 5 str., todėl institucija neturi pagrindo tokios informacijos teikti. Tam ir išduoda teismas liudijimą, kad advokatas galėtų gauti tokius duomenis, o ne panoriu ir renku, nes man atrodo, kad tai svarbu bylai
10. Bite
2013-04-05 14:37
"Teisininkui" vln:
Na ir nusišnekėjot :-) Ir prie ko čia tas kalėjimas?
Manau, teisūs tie komentatoriai, kurie pakonsultavo, kad informacijos apie kitą asmenį (asmens duomenų subjektą) - ne tą kurį atstovauja advokatas, advokatui negali būti teikiami, nes tai būtų asmens duomenų pažeidimas pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą, tačiau teismas, priešingai nei advokatas, turi teisę paprašyti šių duomenų, jei jie reikalingi bylai ir tuomet privalu juos pateikti. Darbe ne kartą teko susidurti su šia problema.
Tai va, jei teismas išduos liudijimą ir pagal jį kas nors neduos reikalaujamų duomenų ir galės būti baudžiamas, bet nereikia nusišnekėti, kad advokatas atstovaudomas kokį "veikėją", turi teisę rinkti kitų asmenų duomenis savo nuožiūra.
Labiausiai atsilikusiems gyventoju ir biurokratijos sluoksniams paaiskintina, kad advokatas, tinkamai motyvaves prasyma turi teise gauti reikiama informacija ir apie kitus asmenis.
''Komisijos vertinimu, advokato prašyti duomenys, atsižvelgiant į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 d., nepatenka į ypatingų duomenų sąvoką, todėl atsisakymas pateikti informaciją, kaip ypatingus duomenis, nėra pagrįstas. Tačiau pažymėtina, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą Komisijai Departamentas remiasi Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p. numatyta sąlyga, nurodo, jog advokato prašyme pateiktas paaiškinimas, kad informacija reikalinga kaip V. Jankoit gynėjui veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti, neatskleidžia ryšio tarp prašomos informacijos apie trečiuosius asmenis bei atliekamo ikiteisminio tyrimo V. Jankoit byloje, todėl tokią argumentaciją vertina kaip nepakankamą.
Kaip minėta, Advokatūros 44 str. 1 p. įtvirtinta advokato teisė gauti informaciją, reikalingą veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad prašomos informacijos su teisinių paslaugų teikimu ryšiui įrodyti kartu su prašymu advokatas privalo pateikti duomenis, identifikuojančius asmenį, kurio interesais veikia advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, taip pat duomenis apie prašomų pateikti dokumentų nuorašų reikšmę advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-430/2005).
Kaip matyti, advokato prašymas Departamentui dėl informacijos (dokumentų) pateikimo yra gan abstraktaus pobūdžio ir reikalaujama pakankamai daug ir neapibrėžtos informacijos (dokumentų). Iš prašymo nėra pakankamai aišku, ar advokatas siekė gauti informaciją apie konkrečių pareigūnų asmens duomenis, ar apibendrintą (susistemintą) informaciją. Advokato prašomuose pateikti dokumentuose gali būti informacijos, neteiktinos pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus. Kreipdamasis į Departamentą, remiantis Advokatūros 44 str. ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str., pareiškėjas privalėjo nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, duomenis apie prašomų pateikti dokumentų nuorašų reikšmę advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms.
Byloje nustatyta, kad advokatas M. V. Departamentui pateikė advokato orderį, nurodė atstovaujamo kliento vardą ir pavardę, Teisinių paslaugų sutarties datą ir numerį, pažymėjo, kad advokato klientui ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. neteisėtai rinkus informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Pastaruosius faktus bei konkretų pavedimą advokatui tokiame ikiteisminiame tyrime įrodančio dokumento, tokio kaip teisinių paslaugų sutartis, nepateikė. Advokato orderyje nurodytas kliento pavedimas - rinkti įrodymus Departamente pagal Teisinių paslaugų sutartį, tačiau, kaip minėta, tokia sutartis nebuvo pateikta, taigi nėra įrodytas prašomos informacijos (dokumentų) ir advokato prašyme nurodyto ikiteisminio tyrimo ryšys. Nors pareiškėjas savo kreipimesi į Departamentą ir nurodė, kad prašoma informacija reikalinga veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti, tačiau koks siekiamos gauti informacijos apie trečiuosius asmenis ryšys su prašyme minimu ikiteisminiu tyrimu, kuriame gina V. Jankoit interesus, nedetalizavo, pateikdamas tik bendro pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į tai, Komisija daro išvadą, kad advokatas, siekdamas informacijos kvalifikuotai teisinei pagalbai teikti, paklausime nepateikė Advokatūros 44 str. ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str. nustatytų reikiamų duomenų, įrodančių jo prašomos informacijos ryšį su advokato atliekamu teisinių paslaugų teikimu. Taigi Departamentas neturėjo teisinio pagrindo suteikti advokato prašomą informaciją bei dokumentų kopijas. Nors skundžiama institucija ir rėmėsi ne tuo teisiniu pagrindu, t.y Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. (plečiamai aiškino ypatingų asmens duomenų sąrašą), tačiau iš esmės pagrįstai 2012 m. liepos 24 d. raštu atsisakė advokatui M. V. teikti jo prašomą informaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą įvykdyti 2012 m. liepos 11 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, Komisija neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 str. bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.1 p., Komisija n u s p r e n d ž i a:
M. V. skundą atmesti.
Administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 2 d., 19 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d.).
Ačiū už sprendimą, buvo įdomu pasižiūrėti argumentus. Tačiau tai neįrodo, kad visais atvejais advokatas turi teisę į informaciją apie kitus asmenis, su kuriais nėra sudaręs atstovavimo sutarties, pgl. Advokatūros 44 str.1 punktą. Tokie atvejai, kai jis tą teisę turi yra greičiau ne taisyklė, o išimtis - pvz. informacija apie viešus asmenis. Naudodamasis šia teise advokatas taip pat turi laikytis įstatymų ir jų nepažeisti, turi turėti teisinį pagrindą informacijai gauti.
14. Bite
2013-04-05 15:44
Be to, Administracinių ginčų komisijos sprendimai nėra teismų praktika ir teismams nėra privalomi.
Komisijos sprendima pateikiau dar ir del to, kad besidomintiems o, a, ia, bitems butu lengviau skaityti. Is 9, 10, 11 komentaru isplauke, kad tekstai besidomintiems reikalingi paprastesni.
po 2006 KT nutarimo aukstesniu teismu praktika, kaip beje ir komisijos sprendimai teismams nera privalomi, bet mes kol kas kalbame ne apie teismini ginča, o abstrakciai apie teise gauti/pareiga teikti informacija.
Nesu tikras, kad atsilike gyventoju ir biurokratijos sluoksniai supras, bet pateikiu asmens teises i gynyba keleta konstituciniu strichu.
...'' 17. Minėta, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30
straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose
įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti
advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia
tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti
valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei
įgyvendinti būtiną informaciją.
Taip pat minėta, kad pagal konstitucinį proporcingumo
principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės
principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės
turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių
labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam,
konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
18. Pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį,
31 straipsnio 6 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą,
Įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnyje
įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti tokį teisinį reguliavimą,
pagal kurį advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turėtų teisę
gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną
asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti.
19. Konstatuotina, kad Įstatymo (2001 m. birželio 21 d.
redakcija) 42 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu
nenustačius, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą ir pagrindę
prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos
asmeniui teikimu, gali gauti Nekilnojamojo turto registre esančią
informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai
įgyvendinti, sudaromos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos,
inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies,
nuostatų kylančius reikalavimus užtikrinti veiksmingą asmens
teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimą, iš
konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį proporcingumo
imperatyvą, pagal kurį asmens teisės neturi būti ribojamos labiau
negu būtina konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis
tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą
prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią
informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai
įgyvendinti, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai,
31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui.''
Identifikuoti dokumenta ir issinagrineti pasistenkite patys, antraip rizikuojate visam laikui likti i. a.
Kalbeti apie privalomuma pateikti duomenis advokatui galima tik konkreciai, o ne abstrakciai. Institucijos ne visais atvejais privalo pateikti duomenis jau vien del to, kad advokatas privalo motyvuoti savo prašymą. Motyvai yra vertinimo dalykas, advokatui gali atrodyti pakankami, o institucijai - ne. Juolab advokatas negali pateikti institucijai visos reiksmingos ikiteisminima tyrimui informacijos ir del to uzklausimas gali pasirodyti tik kaip bendro pobudzio. Nei is Administraciniu gincu komisijos pateikti sprendimo, nei tuo labiau is KT nutarimo neisplaukia, kad institucijos turi abstrakcia pareiga pateikti duomenis. Beje, jos gali pateikti motyvuota atsisakyma pateikti duomenis, pvz. prasant papildomos informacijos.
Todel geriau likti i.a. ir klausti, negu svaistytis i kaire ir i desine informacija kaip nurodo teisininkas.
17. as
2013-04-07 19:05
LRKT pasisake apie Nekilnojamojo turto registra - jame esancia info dabar gali gauti kone visi panoreje ir advokatu net nereikia buti. Yra pakankamai duomenu ir instituciju/istaigu, kurios tikrai tam tikros info gali pagristai neteikti, pvz bankai tikrai neteiktu banko paslapti sudarancios informacijos (saskaitu numeriu ir pan.) apie asmeni, kurio advokatas net neatstovauja ir pabandykit jus banka uz tai pasodinti i kalejima :)
Pries svaistantis sapaliojimais apie kalejima, pasiskaitykite bent jau LAT konsultacija del 231 straipsnio:
BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui, Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui ar antstoliui atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį išvardytiems subjektams jas atlikti, išskyrus poveikį panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo bent vienam iš nurodytų subjektų atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminį tyrimą ar teisingai išnagrinėti bylą teisme.
Gal teisininkas sugebes irodyti TYCIA, kuria veike institucijos darbuotojai ir kaip jie SAMONINGAI trukde atlikti advokatui savo pareigas. O paskui jau apie kalejima padiskutuosim. Paprasciausias informacijos nepateikimas arba motyvuotas atsisakymas pateikti informacija negali ir nebutu traktuojamas kaip tycinis trukdymas advokatui. Persistenget.
...advokatas motyvuotu prasymu, pridedamas visus reikiamus dokumentus kreipiesi i institucija. Koks nors atsilikes institucijos klerkas, atsisako tenkinti prasyma motyvuodamas, kad Advokatas turi teisę užklausti. O kas nustato institucijos pareigą atsakyti? Niekas. Todel nieko advokatui nepateikia. Puikus tycios arba kvailumo irodymas.
Aisku, klerko i kalejima uz tai niekas nepasodintu, bet uz kvailuma is darbo ismestu.
19. as
2013-04-07 21:04
Tycia turi irodyti, kas taip teigia, o ne pats klerkas turi gintis ir irodineti savo nekaltuma. Pamirstot ko gero nekaltumo prezumpcija, bet nieko - niekada nevelu prisiminti. Neveikimas deja nera prilyginamas tyciai.
Tycia apibreziama kaip: darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas baudžiamosios teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir jų norėjo (tiesiogine tycia) arba kaip darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesiogine tycia).
Sakot, padejus uzklausima is stalciu ir i ji neatsakius jau butu tycia? Nesant subjektyviosios nusikalstamos veikos pozymio tokia byla ir baigtu savo dienas stalciuose.
Apie tai. kad ''''Advokatas turi teisę užklausti. O kas nustato institucijos pareigą atsakyti?'''' jau kaip ir viska issiaikinome
Baudziamosios teises diskusijos ''''Neveikimas deja nera prilyginamas tyciai'''' testi del suprantamu priezasciu negalesiu.
21. i.a.
2013-04-08 08:41
Informacija, kurios prašo advokatas, nėra ypatingi asmens duomenys. Iš esmės, pats advokatas su savo prašymu atskleidė nemažai nukentėjusiosios asmens duomenų, beje, dalį reikšmingų baudž. bylos duomenų.
Kodėl man kilo klausimas, teikti ar ne? Todėl, kad yra toks pat prašymas teismui, bet iš teismo jokio nurodymo negavome. Suabejojau, ar yra tikslas teikti, jei teismas nemano, jog tai būtina.
22. MA
2013-04-10 12:47
Perskaiciau astrias diskusijas.
Faktas tas, kad BK 231 str. realiai neigyvendinamas, kol trukdymas nepasireiskia itin drastiskomis priemonemis, sudaranciomis savarakiskas sudetis. Advokaturos istatymas Marijos zemeje nieko nereiskia. Praktiskai bandziau pradeti ikiteismini del trukdymo advokato darbui del to, kad institucija atsisake pateikti duomenis. Visos ikiteisminio tyrimo instancijos ir veliau teismai atisake pradeti ikiteismini. Kasacinio skundo LAT neprieme. Tuo viskas pasakyta.
Labai juokinga būna, gauti advokato raštą, kur va taip draskosi, kaip teisininkas is vln ir gąsdina viskuo kuo įmanoma, bet kai parašai raštą ir kaip vaikui paaiškini įstatymą, visi kažkaip užtyla. Nes labai gudrus parėkt, bet net nepasivargina pasigilinti į įstatymą ir ko prašo. Advokatai ne visa galiai ir ne visa žiniai absoliučiai kiekvieną kartą įsitikinu :) Bet rėkiam oi klerkai. Brangieji prieš suregzdami "tobula"raštą institucijai įstatymus persiskaitykit. Ne taip kaip norit kad būtų, o taip kaip parašyta. Nes jau atsibodo aiškint nuolat išsižiojusiems teisininkams. Aš suprantu, kad Jūs negalit visko žinoti, bet jei paėmėte pinigus iš žmogaus tai ir tą įstatymą kurio reikia būtent tam atvejui išsianalizuokite, o ne akim permeskit.
Jūsų komentaras/atsakymas
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį ir svetainės funkcionalumą, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Prašome pasirinkti, kokius slapukus sutinkate priimti. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
1. Lex
