Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galėsite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
El. paštas
Prenumeruoti
Dėkojame. Jūsų registracija išsaugota.
Nemokamas naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Kadangi prenumeratorių yra daug, jeigu naudojatės Gmail paštu, patikrinkite katalogą Šlamštas (Spam) ir paspauskite Pranešti, kad tai ne šlamštas. Taip įtrauksite Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą ir nepraleisite savaitinių teisės apžvalgų.
Ar tikrai norite pažymėti šį komentarą kaip netinkamą?
Pažymėkite patikrinimo varnelę:
MJT
2016-08-31 10:57
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje akivaizdžiai pasisakė fakto klausimu: vertino įrodymus, nustatinėjo šalių teises ir pareigas.
Ir grąžino nagrinėti bylą iš naujo į pirmąją instanciją.
Klausimas: ar pralaimėjusiai šaliai yra perspektyvų tęsti nagrinėjimą ir laikytis savo pozicijos, tikintis laimėti bylą?
Iš vienos pusės, mažai tikėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovaus LAT pozicija; iš kitos pusės LAT akivaizdžiai nagrinėjo ir pasisakė fakto klausimais, ko daryti negalėjo.
1. JK
2016-08-31 12:01
Neturint nutarties nelabai ką galima pakomentuoti.
Bet jei pasisakė fakto kausimu, tai kam tada grąžino nagrinėti į pirmą instanciją? Galėjo iškart ir išspręsti.
Beje, šalių teisės ir pareigos jau pagal patį apibrėžimą nėra fakto, o yra teisės klausimas.
2. MJT 1. JK
2016-08-31 17:21
Tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs ginčas, šalys buvo sudariusios paslaugų sutartį, ar ne.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pasakė - Ne.
LAT pasakė:
1) "esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalys buvo sudariusios paslaugų sutartį";
2) "konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, paslaugų teikėjas įgijo teisę reikalauti atlyginimo";
3) "konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, ir teismams atmetus ieškinį tuo pagrindu, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, ieškinys pareikštu pagrindu nebuvo nagrinėtas, t.y. nebuvo atskleista bylos esmė".
Klausimas: ar LAT galėjo konstatuoti (tas pabrėžta 3 kartus), kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir paslaugų teikėjas įgijo teisę reikalauti atlyginimo? Ar čia nėra fakto klausimas - buvo sudaryta sutartis, ar ne?
Mano nuomone, pagal tokią nutartį atsakovui bylinėjimasis tampa beprasmiškas: LAT konstatavo, kad sutartis buvo sudaryta ir kad paslaugų teikėjas įgijo teisę į atlyginimą.
3. Kolis 1. JK
2016-08-31 17:33
Dėl šalių teisių ir pareigų - Aukščiausiasis yra pasakęs, kad sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.
Šiuo atveju kaip ir susidaro įspūdis, kad Aukščiausiasis nustatė šalių teises ir pareigas, pažymėdamas, jog paslaugų teikėjas įgijo teisę į atlyginimą.
4. to MJT
2016-08-31 17:38
Tai nėra fakto klausimas. Tačiau vien sutarties sudarymo faktas nėra pagrindas ieškovui reikalauti atlyginimo. Tad būtina įvertinti visas kitas bylos aplinkybes ir tik tada spręsti apie bylinėjimosi perspektyvą.
5. Lokis 4. to MJT
2016-08-31 19:07
Ar sutartis buvo sudaryta - yra fakto klausimas.
LAT 3K-3-38/2005:
"Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas
sprendžia tik teisės klausimus. Tai, sutartis buvo sudaryta ar ne, yra fakto
klausimas. T-ėl į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, turi atsakyti pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinis teismas gali spręsti tik
klausimą, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas,
reglamentuojančias sutarties sudarymą"
Panašu, kad LAT tikrai galėjo pasisakyti fakto klausimu...
6. Kolis 2. MJT
2016-08-31 19:30
Ir įdomi yra Teismo išvada: LAT pažymėjo, ne kad žemesnių instancijų teismai pažeidė sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas ar pan., o taip gana kategoriškai - žemesnių instancijų teismai suklydo nuspręsdami kad paslaugų sutartis nebuvo sudaryta, todėl neatskleidė bylos esmės
7. Flokis
2016-08-31 19:43
Tikrai apylinkės teismas vadovausis LAT išaiškinimais, byla be perspektyvos.
8. to MJT
2016-09-01 02:04
Negaliu sutikti, kad iš čia pateiktos informacijos galima spręsti, perspektyvus atsakovui tolesnis bylinėjimasis ar tikslingiau būtų pripažinti ieškinį.
Kaip suprantu, ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo atlyginimą už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Atsakovas ginasi tvirtindamas, jog jokios paslaugų sutarties nebuvo. Tačiau ieškovui pavyko įrodyti, kad sutartis visgi buvo sudaryta.
Dėl fakto ir teisės klausimų. Fakto - kai teismas, be kita ko, vertina, ar aplinkybės, kuriomis remiasi šalis, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, ir tai atlieka žemesnių instancijų teismai. Nustačius visas aplinkybės, vadovaujantis atitinkamos sutarties sudarymą reglamentuojančiomis teisės normomis sprendžiamas teisės klausimas, ar šios aplinkybės leidžia spręsti, kas sutartis buvo sudaryta. Ši klausimą gali nagrinėti ir LAT.
Iš pateiktų LAT nutarties citatų atrodytų, kad žemesnių instancijų teismai, nusprendę, kad sutartis nebuvo sudaryta ir vien šiuo pagrindu atmetę ieškinį, kitų bylos aplinkybių nenagrinėjo. Todėl LAT, remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavęs, kad šalys buvo sudariusios sutartį, grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovas turi teisę į atlyginimą (ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ar atsakovui atsirado pareiga sumokėti už paslaugas ir pan.).
Todėl vien LAT išvada apie sutarties egzistavimą dar nereiškia atsakovo pozicijos neperspektyvumo, nors pirmosios instancijos teismas ir vadovausis tokia LAT išvada.
Taip pat pastebėtina, kad pagal kai kurių komentatorių pasisakymus išeitų, kad bylose, kuriose reikalaujama priteisti atlyginimą už parduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, nėra prasmės kreiptis su kasaciniu skundu, nes LAT neva vistiek neturi teisės konstatuoti, ar šalis įgijo teisę į atlyginimą.
9. JK 3. Kolis
2016-09-01 11:33
Tai ne visai taip.
Iš esmės viskas yra fakto klausimas: ir sutarties (ne)sudarymo klausimas, sutarties šalių teisės ir pareigos, dėl kurių tariamasi konkrečia sutartimi, kito sutarties turinio nustatymas ir aiškinimas ir t. t., ko kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Bet kita vertus, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (3K-3-107/2010).
O per tą sutarčių aiškinimo taisyklių laikymosi prizmę kasacinis teismas gali (netiesiogiai) aiškinti ir sutarties sudarymo faktą ir t. t. priklausomai nuo jo nuotaikos, kas turbūt šiuo atveju ir buvo.
Jūsų komentaras/atsakymas
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį ir svetainės funkcionalumą, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Prašome pasirinkti, kokius slapukus sutinkate priimti. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
1. JK
