Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios
DISKUSIJOS

Pradžia > Visos diskusijos (LT) > Baudžiamoji teisė > Smurto tyrimas


    


Teoretikas 2017-10-15 17:49
Kaip paprastai elgsis prokuroras?
Tarkim, gavau skaudžiai į galvą (arba kepenis) nuo A ir B. Padaviau pareiškimą policijai dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Įvykį matė ir C - jis liudija mano naudai: tikrai A ir B atliko šiuos smurtinius veiksmus prieš mane.
A ir B sako, kad nieko nebuvo, nežino, iš kur ištraukiau tai (mes atseit bendravom tada be smurto). Smurto žymių buvimas šiuo metu ginčytinas: tarkime, žymių buvimu negalima remtis.
Ar A ir B bus perduoti teismui? Kaip argumentuos prokuroras savo sprendimą? Kas čia lems daugiausia?

1. M. 2017-10-16 21:08
Prokurorai ir tyrėjai turi neblogą uoslę, ilgai dirba. Bus apklausos, kalbėsis su žmonėm, pas kažką bus nenuoseklumų, nebūna taip, kad žmonės meluoja, bet parodymai idealiai nuoseklūs, o ypač smurtinėse bylose, nes čia žmonės nebūna patys protingiausi.

Faktas, kad kažkas šitoj situacijoj padarė nusikaltimą. Arba tie du padarė fizinio skausmo sukėlimą (ar viešos tvarkos sutrikdymą), arba Jūs ir liudytojas melagingai juos apkaltinote. Abu dalykai yra nusikaltimai, vienodo sunkumo, tad sakyčiau, kad labai tikėtina, kad prokuroras vienaip ar kitaip šitoj situacijoj eis iki teismo.

Turės reikšmės, kas tas liudytojas, ar jis yra pašalinis žmogus, ar draugas. Kokios yra dalyvaujančių žmonių asmenybės. Jei liudytojas yra iškalbingas, išsilavinęs, rimtas žmogus, prokuroras jausis stipriau nei turėdamas liudytoją girtuokliuką, kuris lyg ir prisimena, kad kažkas kažkam sudavė, bet nežino, kurią dieną.

Apskritai tai teisė yra tikslumo reikalaujantis dalykas, bet vis tik nuosprendžio priėmimas nėra matematika. Reikia, kad teisėjas patikėtų, jog žmogus yra kaltas. Teisėjas gali patikėt ir 1 liudytoju, nors 3 žmonės sako priešingai.
Situacija, kai yra tik nukentėjusysis ir kaltinamasis, ir daugiau įrodymų nelabai yra, nėra retai.

Ypač dažnai tai būna, kai pasipriešina žmogus pareigūnui. Nueina pora pareigūnų į iškvietimą, girtas vyras ir žmona, vienas pareigūnas bendrauja su žmona, kitas pareigūnas kitam kambary ar lauke su vyru, ir pareigūnas gauna nuo vyro. Niekas nematė. Vis tiek nuteisia. Teisėjai patiki, nes pareigūnas buvo blaivus, nuosekliai papasakoja ir neturi priežasties meluoti ir taip padaryti nusikaltimą.

2.  2017-10-17 22:54
Gerai. O dabar, tarkim, kad smurtavo visuomenėje autoritetą turintis žmogus, o nukentėjęs ir liudytojas tokio autoriteto neturi? Ką tada daro prokuroras?

3. M. 2017-10-18 19:01
Nėra atsakymo į tokius klausimus, čia įrodymų vertinimo dalykas. Tiesiog žmogiškai galvoja prokuroras "ar teisėjas patikės". Gali ir autoritetą turintis apsimeluoti, o ypač jei jis yra įtariamasis.

Kiekvienas žmogus sugeba pasiklausyti vieno žmogaus, kito žmogaus, ir susidaryti nuomonę. Jei pats prokuroras pažiūri į įrodymus ir įsitikina, susidaro tvirtą nuomonę, kad vienas ar kitas kaltas, tai greičiausiai ir teisėjas patikės. Jei prokuroras pažiūri ir galvoja "neaišku", "gal tas kaltas, bet gal ir ne", tai turbūt ir teisėjas taip pat pagalvos.

Būna tarkim situacijų, kai ant vaiko yra smurto žymių, ir vaikas kelis kartus keičia savo parodymus net tos pačios apklausos metu, vienu atveju sako, mamos draugas mušė, kitu - pats užsigavo, po to vėl apsiverčia, ir vėl, ir vėl. Mamos draugas sako, nemušiau, mama sako, jis nemušė. Kuo tikėt? Ar tėvai prirodė vaikui meluoti, kad nemušė, ar vaikas tiesiog išsigalvoja? Nėra atsakymo konkretaus, priklauso nuo to, ką, kaip vaikas pasakė. Būna tokių bylų, ir nuteisia.

Apskritai tai liudytojai ir nukentėjusieji gana retai tiesiai šviesiai meluoja. Dažniau būna, kad jei meluoja, tai taip nestipriai, ne viską pasako, sako, kad nelabai matė, bet galvoja, kad taip ir taip.
Manau, kad tiesiog kadangi melavimas prisiekus yra rimtas dalykas už kurį gali gauti iki 2 m., tai normalūs žmonės tiesiog prisibijo. O užkietėję kriminalai, kuriems nebaisu nusikaltimą daryt, paprastai arba nėra tokie gudrūs, kad melagingai ką nors įskųstų, arba jiems ne prestižas ką nors įskųsti policijai, jei kažkam nori keršyti, tai tokie už kampo su plyta palaukia, o ne policijai skundžia.

Todėl paprastai liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais tikima labiau, bet čia nėra kažkokia tvirta taisyklė.

Kaip sakiau, kiekvienas iš mūsų neblogai užuodžiam melą, o tyrėjai, prokurorai, teisėjai - juo labiau, nes jie iš to gyvena, kiekvieną mimiką pamato, kiekvieną nusuktą žvilgsnį, balso sudrebėjimą, susipainiojimą žodžiuos, kūno kalbą. Būna, vienoks ar kitoks sprendimas priimamas, nes teisėjas iš kūno kalbos susidarė tvirtą nuomonę, kas meluoja, nors sprendime tai neparašyta ir negali būti parašyta.

4. Teoretikas 2017-10-24 12:00
O, tarkime, kad žymių buvimu galima remtis. Kaip tada dėl profesionalaus mediko ekspertinės išvados?
Ar prokuroras savo nuožiūra gali kreiptis ekspertizės ir kokiais atvejais paprastai kreipsis? Ar visada privalo kreiptis?

5. . 2017-10-28 23:18
Pasakojat vejus!!! Girtas negirtas jeigu gali atpasakoti kaip kas vyko ir pagal suzalojimo pozymius ekspertas gali patvirtinti kad tai ka patyre nukentejusysis duodamas pirminius parodymus pareigunams girtumas neturi esmes, nes tiriamas nusikatimo faktas o ne blaivumo lygis ... nes kitaip gali uzmust bet kuri neblaivu asmeni ir isvengt atsakomybes nes ana ava buvo girtas teismo ir prokuraturos paskirtis ne aiskintis blaivuma

6. M. 5. . 2017-10-28 23:46
Klausime aiškiai parašyta, kad smurto žymių buvimas ginčytinas, t. y. apie ekspertus nėra ko kalbėti - kas, beje, yra dažnas atvejis praktikoje šiose bylose.

O kas dėl blaivumo, tai aš sakiau "liudytoją girtuokliuką, kuris lyg ir prisimena, kad kažkas kažkam sudavė, bet nežino, kurią dieną". Su skaitymu Jūs gal ir turite šiek tiek problemų, bet jei porą kartų įdėmiai paskaitysite šį sakinį, manau, įsitikinsite, kad aš tikrai neginčiju, kad jei žmogus gali nuosekliai papasakoti, kas kaip vyko, girtumas nebus svarbus. ;)

7. . 2017-10-29 00:57
Smuto zymes yra arba nera, jei nera tai lai sviasiai tiesiai sako nezinau ka daryt jei man sprigta dave ... lai dziaugiasi kad sprigta o ne 5 kartus is kojos i galva taip kad girdetum kaip skamba audiniu tampymaisi kurie kaulus risa tarpusavyje ...

8. M. 7. . 2017-10-31 18:57
Kad Jūs norit vis labai skambiai pasisakyti, bet praktikos neragavęs. Realybėje būna daug bylų, kur specialistas pasako, kad objektyvių duomenų apie sužalojimą nėra, nes arba pavėluotai žmogus nusiųstas / nuėjo pas ekspertą, arba būna, kad ir iš tiesų nėra tų žymių, nors visai ne sprigtas.

Buvo tarkim atvejis, kai pareigūnui įspyrė į vyrišką vietą. Nesprogo niekas, neištino, bet žmogus kelias savaites negalėjo dirbti. Apčiuopiant, labai skauda. Mėlynių kažkokių nėra. Specialistas tada surašė išvadą, kad objektyvių žymių nėra, bet yra nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teisme kilo didžiulis ginčas. Galų gale teismas pašalino tą aplinkybę iš kaltinimo, bet nuteisė žmogų, nes nusikaltimui (BK 286 str.) sveikatos sutrikdymas nebūtinas.

Bet dažniausiai tai tiesiog žmogus per vėlai patenka pas ekspertą, o ligoninių ir poliklinikų išrašai dažnai yra menkaverčiai, nes neteisminiai medikai siekia gydyti žmogų, o ne fiksuoti įrodymus, todėl dažnai susikoncentruoja į nusiskundimų aprašinėjimą ir pagal tai padaro diagnozę.

9. BK 286 str. 8. M. 2017-10-31 22:30
Nurodykit paskutinės instancijos jūsų aprašomos situacijos, kad visvien nuteisė pagal BK 286 str. bylos numerį, o jei įmanoma tiesiog įkelkite link'ą, labai ačiū.

10. M. 2017-11-05 12:34
Tas konkretus nuosprendis, kiek pamenu, nebuvo apskųstas. Jei ieškote LAT praktikos, kad BK 286 nebūtinas sveikatos sutrikdymas, tai pavyzdžiui 2K-495/2012.

11. BK 286 str. 10. M. 2017-11-05 22:58
Perskaičiau jūsų nurodytą bylą, tiksliau staigiai permečiau, nes ją jau buvau analizavęs prieš pusantro mėnesio, kai klientei rašiau 8 lapų kasaciją, kurią prieš 3 savaites atidavėm LAT'ui, nes byla, o tiksliau padaryti abu epizodai toje pačioje veikoje unikalūs ir ne tik LAT'o praktikoje, bet ir visoje LT teismų praktikoje dar neregėtos, nes nepavyko rasti bent panašios kazuistikos. Apygardoje pavyko laimėti 33% bylos, bet, kadangi klientės atlikti veiksmai neturi analogų visų LT teismų praktikoje, tai nusprendėme eiti va bank, jog teisėkūros mokslininkai ir penalistai pasakytų ar už kosmetinius veiksmus galima palikti asmenį nuteistą. Tačiau, nenoriu plėstis. Esmė tame, kad prie BK 286 str. sėdėjau 9 mėnesius ir dabar ore galėčiau VU studentams dėstyti visą tą straipsnį. O, esmė tame, kad jūs pateikėte kazuistinę bylą, kurioje ištisas vinegretas, tai yra 3 skirtingi besidubliuojantys su idealiosiomis sutaptimis baudžiakai ir plius nuo BK 286 str. "nelaimės" tais laikais dar vaduojantis ATPK 187 str., nes byla 2012 m. Va, jeigu jūs pateiktumėte 2 - 3 kazuistines LAT'o 16/17 m. bylutes, kuriose figūruoja vien tik BK 286 str. ir kasatorių advokatai jau nebesiūlo savo klientų gelbėti ATPK 187 str. ir ta / tos byla (-os) buvo laimėta(-os), va tuomet būtumėt teisės genijus ;)

12. M. 2017-11-06 10:47
2K-195-693/2017
2K-20-697/2017

2017 m. matau 4 LAT bylas dėl BK 286, 2 iš tų 4 yra su fiziniu skausmu.
2016 m. tingiu žiūrėt.

Šiaip pirmą kartą išgirdau, kad čia yra ginčytinas aspektas. Kiek žinau, LAT praktika yra aiški, kad BK 286 nebūtina nustatyti sveikatos sutrikdymą.

13. BK 286 str. 12. M. 2017-11-06 23:03
Deja, jūs ir vėl pateikėte du LAT'inius baudžiakus kur persipynusiai mixuojasi 2 skirtingi baudžiakai arba kasatoriai prašo gelbėtis pagal tuomet dar galiojusį ATPK 187.

Manytina, jog LAT istorijoje dar nebuvo tokios kazusinės bylos, kur asmuo būtų buvęs paliktas nuteistu nepritaikius: 1) ATPK 187 arba 2) Nagrinėjamoje byloje nesant smurto požymių.

Na, jei jums čia nėra ginčytinas aspektas, tuomet paaiškinkite šį Spec. dalies 17-oje normoje tų pačių LAT'o penalistų sugalvotą fenomeną iš unbelievable serijos, jog:

"Todėl pasyvus pasipriešinimas, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų, kuris paprastai suponuoja tam tikrų įpareigojimų ar draudimų nevykdymą, NESUDARO ŠIO NUSIKALTIMO SUDĖTIES"

Tie teisėkūros genijai iš VU TF & MRU, dirbantys LAT'e (vienas iš jų - Goda, ką tik išėjo į Konstitucinį) sugalvojo šią savo doktriną ir jos nenori taikyti arba netaiko išvis apskritai. Kokio velnio sugalvoti tokias paradigmas, kurių netaiko.

Panaikinus ATPK 187 str., šiuo metu BK 286 str. eina konvejeriu, nes užtenka angelui sargui įspirti į užpakalinę dalį ir welcome to 3 years teistumo šalį, nes veika nesunki. Priedo to, teisės genijai už joint'ą a.k.a gandžą nusprendė siųsti į zoną realiai.

O, mano, aukščiau paminėtoji Spec. dalies 17 norma yra - nonsensas, nes ji N E G A L I O J A, nei apylinkėj, nei apygardoj, nei LAT'o olimpe.


Jūsų komentaras/atsakymas

DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.