Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios
DISKUSIJOS

Pradžia > Visos diskusijos (LT) > Baudžiamoji teisė > LAT nutartis atmesti kasaci...


    


Virgis 2021-05-05 17:57
LAT nutartys nėra skundžiamos LR jurisdikcijos erdvėje. Koks tolimesnis kelias siekiant apginti savo teises? Ar galima šiame forume paviešinti LAT nutartį ir kasacinio skundo turinį?

1. Alda 2021-05-05 18:17
Galite, jei nuasmeninta.. būtų įdomu..., o šiaip-įprastas dalykas. Kai skaitai teismų praktiką, galvoji, va kiek palankių sprendimų.. O kai pats paduodi skundą, išvirsta akys nuo standartinio neigiamo atsakymo.
Tolimesni keliai būtų trys:
Konstitucinis teismas, bet tik jei norma, kuri buvo taikyta, prieštarauja K-jai;
EŽTT, irgi priimtinumo sąlygos, jei pažeista Konvencija;
Proceso atnaujinimas, jei teismai lb netinkamai taikė teisės normas arba paaiškėjo naujos aplinkybės ir t. t.
Aš dar bandyčiau ir

4. Virgis 2021-05-07 16:22
Kasacinio skundo Nr. DOK-2227/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35961-2019-9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininke), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V* kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M* baudžiamąja byla, nustatė Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V* prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalis, 281 straipsnio 1 dalis, 40 ir 54 straipsniai; pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 273 straipsnio 1 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatas; apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius netinkamą BK 40 straipsnio taikymą grindžia nesutikimu su įrodymų vertinimo pagrindu padarytomis teismų išvadomis (kad M* visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir nors jis pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, jo padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrove), pateikdamas savą įrodymų vertinimą ir įstatymo nuostatų interpretavimą. Kiti skunde nurodomi teiginiai dėl netinkamo BK 2 straipsnio 4 dalies, 281 straipsnio 1 dalies taikymo yra deklaratyvūs. Taigi kasaciniame skunde keliami ne teisės, bet fakto klausimai, o faktinių aplinkybių nustatymas ir bylos įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados. Skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo esą padarytų BPK 261 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrindžia esminių BPK pažeidimų buvimo. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, nurodančių, kad teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius Civilinio kodekso nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas.
Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tu klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 273 straipsnio 1 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatas, tačiau nukentėjusiojo apeliaciniame skunde šie pažeidimai nebuvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šie klausimai negali būti apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dali vienas iš reikalavimų kasacinio skundo turiniui yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau kasacinės instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 382 straipsnio 3 punktas). Kasaciniame skunde tokių aplinkybių nenurodyta, taigi kasatoriaus prašymas netinkamai suformuluotas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3.4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, nutaria:
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V* kasacinį skundą ir
grąžinti ji padavusiam asmeniui.
Teisėjai
Audronė Kartanienė
Gabrielė Juodkaite-Granskienė
Artūras Pažarskis

5. Virgis 2021-05-07 16:41
Kasatorius:
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas V*
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo:
M*
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys:
Civilinis atsakovas ADB "Compensa Vienna Insurance Group"
2021-04-15 Vilnius
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
KASACINIS SKUNDAS
Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (toliau nuosprendis) priimtas 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-956-957/2020. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35961-2019-9 ir Vilniaus apygardos teismo nutartis (toliau nutartis) paskelbta 2021 m. sausio 20 d., kurioje apeliacine tvarka išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis. Byla Nr. 1A-24-574/2021. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35961-2019-9.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu M* padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo P*, atsakomybei su 1 000 Eur užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Iš draudimo bendrovės ADB "Compensa Vienna Insurance Group" nukentėjusiajam V* priteista: 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš M* Lietuvos valstybei priteista 181,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajam V* teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies turinys
2021 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė nukentėjusiojo V* apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 276,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkinti.



Kasacijos pagrindai
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai nagrinėdamas bylą nesant visų būtinų straipsnyje nurodytų sąlygų taikė sutrumpintų įrodymų tyrimo normą.
2. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas (toliau TPP) surašytas pažeidžiant BPK 261 straipsnio 1 dalį. TPP tekste pakeistas nukentėjusiojo žodinių parodymų, aprašančių objektyvius nusikaltimo sudėties požymius, turinys.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso (toliau BK) 40 straipsnį, nes nesant visų normoje išvardintų būtinų sąlygų atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pirmos instancijos teismas nenurodo motyvų, kuriais vadovaudamasis jis atmetė nukentėjusiojo parodymus, prieštaraujančius kaltinamojo parodymams.
Nuosprendyje neaprašyti kaltinamojo parodymai duoti 2019.08.30 apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu. Taip teismas pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas.
5. Apylinkės teismas byloje surinktus duomenis vertino šališkai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
6. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 1 dalį, BK 54 straipsnį, todėl pažeisti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai BK 2 straipsnio 4 dalis.

7. Apeliacinės instancijos teisme TPP surašytas pažeidžiant BPK 261 straipsnio 1 dalį. Į 2020.11.19 teisiamojo posėdžio protokolą neįtraukta dalis bylai svarbių liudininko E* parodymų.
8. Apygardos teismas atsisakė patenkinti nukentėjusiojo prašymą apklausti liudytoją motyvuodamas tuo, kad byloje jau surinkta pakankamai duomenų tam, kad priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Taip teismas išreiškė savo išankstinį nusistatymą dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kurių vertinimas buvo skundžiamas apeliaciniame skunde, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
9. Apeliacinio teismo nutarties 23, 26 skyriuje, byloje surinktus duomenis teismas vertino šališkai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
10. Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje nėra motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų. Dėl to pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, o teismo nutartyje išdėstyti motyvai neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintais vertinimais, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos.
11. Apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausdamas liudininkus atliko įrodymų tyrimą. Atlikęs įrodymų tyrimo veiksmus, tų įrodymų tyrimo rezultatų niekaip neaptarė priimtoje nutartyje, o rėmėsi tik pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtais įrodymais. Dėl to pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
12. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 23 skyriuje nurodoma, kad „esant sąlygų visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.“ Byloje surinkti duomenys rodo, kad tokių sąlygų visumos nebuvo. Argumentai šiuo klausimu yra išdėstyti kasacinio skundo 1.1 skyriuje. Antros instancijos teismas nutartyje pateikęs tokį vertinimą ignoruoja procesiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, taip pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.


Išsamūs argumentai dėl kasacijos pagrindų

1.1 BPK 273 straipsnio pirmoji dalis nurodo: „Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“ 2020.06.18 Pirmos instancijos teismas pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės išklausė prokuroro paskelbtą kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis, atsakydamas į teisėjo klausimus, pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę visiškai. Teismas išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos taikymo nutarė: „tirti įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka“ (Teisiamojo posėdžio protokolas, toliau TPP 2020.06.18 2psl.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė šias BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas:
1) priėmė nutarimą naudoti sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką neišklausęs kaltinamojo parodymų. 2) priėmė nutarimą naudoti sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką neįvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimų. 3) nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų duomenų, ypač parodymų (A.1) ir (B.1). Kaltinamajame akte aprašyta veika turinti nusikaltimo sudėties požymių (dėl Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101 punkto taisyklių pažeidimo) rėmėsi išskirtinai kaltinamojo parodymais, ignoruojant kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nagrinėdamas bylą privalėjo vadovautis BPK 7 ir BPK 242 straipsnių nuostatomis. Vilniaus apylinkės teismas iš esmės paskelbė nuosprendį nenagrinėjęs bylos: neištyrė ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų, ignoravo nukentėjusiojo parodymus, duotus teismo posėdžio metu (B.2); (B.3), neapklausė liudininkų, tiesiog į savo nuosprendį perrašė kaltinamojo akto turinį.
2.1 Apylinkės teismo posėdžio garso įraše (toliau TPGĮ) užfiksuota, kad apklausos metu nuketėjusysis nurodo tokias įvykio aplinkybes: (B.2). Tačiau teisiamojo posėdžio protokole (toliau TPP) pateikta kitokia nukentėjusiojo parodymų versija: „važiavau motociklu Nemenčinės plentu. Iššoko automobilis iš šalutinio, bandžiau sukti į kairę pusę, bet greitis buvo didelis<...>“. Tokiu būdu protokole pakeitus nukentėjusiojo žodžius „nesustodamas, gan dideliu greičiu“ į „iššoko<...> , bet greitis buvo didelis“ buvo pakeista parodymų prasmė. Aiškus nuketėjusio teiginys, kad kaltinamasis nebuvo sustojęs prie sankryžos ir išvažiavo į sankryžą dideliu greičiu, pakeista neapibrėžtumais. Taip surašius TPP pažeistas BPK 261 straipsnio 1 dalis. Šie parodymai yra svarbūs sprendžiant bylą, nes jie prieštarauja kaltinamojo ikiteisminio tyrimo (A.1), (A.3) ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje duotiems parodymams (A.7), (A.8). Nusikalstama veika, kuria teismas kaltino ir kurią pripažino M* (pažeisti kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimai) rėmėsi išskirtinai M* pateiktais liudijimais. Teismas prieš imdamasis vertinti ar kalinamasis pripažįsta kaltę (pripažįstą padaręs konkrečius veiksmus turinčius susikaltimo sudėties požymių) privalėjo nustatyti kokie veiksmai buvo padaryti. Kaltės pripažinimo fakto konstatavimas šioje byloje buvo lemiantis faktorius taikant BPK 273 straipsnio 1 dalies ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2) punkto nuostatas.
3.1 Pagal BK 40 straipsnį 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: <...>
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.1.1 <visiškai pripažino savo kaltę> Pirmos instancijos teismas vertindamas ar M* visiškai pripažino savo kaltę privalėjo įsitikinti, kad veika, kurią jis nurodė padaręs, nekelia abejonių nešališkai įvertinus kitus byloje surinktus duomenis. Veika, kuria pripažino padaręs M* aprašyta Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje: „<...> Sustojo prie sankryžos, pažiūrėjus į kairę, dešinę pravažiavo dar vienas automobilis. Kai dar kartą pažiūrėjo į dešinę automobilių nebuvo, todėl pradėjo važiuoti iš šalutinio kelio, ketino sukti į kairę - Vilniaus pusę. Staiga pažiūrėjus į kairę, prie bamperio atsidūrė motociklininkas. Kaltinamojo teigimu, nepastebėjo, nes sutapo žibintas su šviesomis.<...>“. Teismas nuosprendyje iš esmės ignoruoja nukentėjusiojo parodymus, nuosprendyje nurodydamas tik tą jų dalį, kuri sutampa su M* teiginiais: „Aplinkybe, jog jo vairuojamas motociklas susidūrė su iš šalutiniu keliu išsukusiu automobiliu, patvirtino ir nukentėjusysis V* apklausiamas teismo posėdžio metu, taip pat tokios aplinkybės nurodytos ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. 1.24-25), rašytiniame paaiškinime (1 t., b. 1. 26).“ Mano nuomone teismas, byloje spręsdamas dėl M* prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pažeidus KET 101 punktą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir be pagrindo laikė, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2) reikalavimą.
3.1.2 < gailisi padaręs nusikalstamą veiką> Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010,2K-511-693/2015).
M* pateikęs prašymą pirmos instancijos teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant BK 40 straipsnio nuostatas, ketino įrodyti, kad esama objektyvių aplinkybių įrodančių kaltinamojo atitikimą visoms BK 40 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvacinėje dalyje nepateikė argumentų, kuriais remdamasis nutarė, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio dalies reikalavimą dėl asmens gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo. Teismo nuosprendyje tiesiog deklaruojama, kad: „<...>Trečia, kaltinamasis M* tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso proceso metu.<...>“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paklaustas teismo, ar jis gailisi padaręs nusikaltimą atsakė teigiamai. Mano nuomone, būtų nelogiška, jei į teisėjo klausimą, ar kaltinamasis gailisi padaręs nusikaltimą, jis atsakytų neigiamai. Manau, toks teismo klausimas yra nelogiškas ir perteklinis. Siekį įrodyti teiginį apie gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir atitikimą kitiems BK 40 straipsnio reikalavimams kaltinamasis tiesiogiai arba per savo atstovą jau buvo išreiškęs pateikdamas teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas nenurodydamas savo motyvų ir argumentų, kuriais remdamasis nutarė, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano nuomone bylos medžiagoje duomenų patvirtinančių, kad M* gailisi padaręs nusikaltimą nebuvo, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2).
3.1.3 < bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta> Pirmos instancijos teismas nuosprendyje dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto taikymo nurodė: „<...>nors M* pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, todėl jis atitinka ir šią sąlygą <...>“. Iš BK 40 straipsnio konteksto matyti, kad įstatymų leidėjas spręsdamas galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, vertina jo savybes ir požiūrį į padarytą nusikaltimą. Tai yra nusikaltimo sudėties subjektyvūs požymiai. Taigi, motyvas taikant šią normą yra ne pats žalos atlyginimo nukentėjusiam faktas (prievolė atlyginti žalą finansiškai kyla iš kitų įstatymo normų), bet kaip ir kas tą žalą atlygina. Todėl normoje vienareikšmiškai nurodoma, kad žalą turi atlyginti būtent kaltinamasis taip parodydamas savo požiūrį į nusikalstamą veiką. Žalos atlyginimas šiuo atveju nebūtinai suprantama, kaip tik piniginė kompensacija. Dvasinė, moralinė kompensacija, noras sumažinti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra nemažiau svarbūs. Vertinant kaltinamojo atitikimą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimams, turi būti atsižvelgta į kaltininko dalyvavimą, pastangas žalos atlyginimo procese. Iš to seka, kad tais atvejais, kai žalą atlygina asmenys, kurių veiksmai nesusiję su kaltinamojo valia, negalima laikyti, kad šios normos reikalavimas yra patenkintas. Kaltinamojo požiūris į padaryta nusikalstamą veiką, jos pasekmes neturėjo įtakos draudimo bendrovės sprendimui dėl žalos kompensavimo. Teismo nuosprendyje nenurodomi kaltinamojo veiksmai, kurie galėtų būti apibūdinti kaip noras ar pastangos moraliai ar finansiškai kompensuoti padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas yra būtina sąlyga tam, kad transporto priemonė galėtų dalyvauti eisme ir privalomai apdraudžiama šios priemonės padaryta žala nepriklausomai nuo to, kas ją valdė žalos padarymo momentu. Taigi, draudiminio įvykio atveju privalomasis civilinės atsakomybės draudimas kompensuoja transporto priemonės padarytą žalą, kai dėl šio įvykio yra kaltas ją vairavęs asmuo, bet nesuteikia jam galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano nuomone ir imperatyvus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pobūdis šiuo atveju liudija, kad transporto priemonės apdraudimas negali būti laikomas palankia aplinkybe kaltinamajam, sprendžiant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymą. Teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, savo sprendimuose turi vadovautis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir taikyti ją gali tik kai patenkinamos normoje numatytos sąlygos. Šiuo atveju teismas neteisingai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

4.1 Vilniaus apylinkės teismas nuosprendyje analizuodamas priežastinį ryšį tarp M* veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių detaliai aprašė autoįvykio aplinkybes remdamasis kaltinamojo teiginiais pateiktais teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu: „<...> Nepaisant to, kad atvažiuojanti priemonė ketino sukti į tą pačią gatvę, kurioje stovėjo jis, M* neįsitikinęs, kad už kitos transporto priemonės nieko nėra, vis tik bandė atlikti manevrą į kairę.<...>“. Teismas nenurodo motyvų, kuriais vadovaudamasis jis atmetė nukentėjusiojo parodymus (B.1); (B.2), prieštaraujančius kaltinamojo parodymams ir įvykio aplinkybes vertino vadovaudamasis tik kalinamojo parodymais, taip pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas.
4.2 Pirmos instancijos teismas nuosprendžio antrame skyriuje „Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas“ išvardina surinktus įrodymus, tačiau nei šioje, nei kitose nuosprendžio dalyse nėra užuominų apie M* duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2019.08.30. Taip pažeidžiami BPK 305 straipsnio reikalavimai. Šiuose parodymuose M* tvirtino, kad po susidūrimo jis nepatraukė savo automobilio iš įvykio vietos(A.5). Teismas nuosprendyje, vertindamas įrodymus, ignoruoja tą aplinkybę, kad kaltinamasis proceso eigoje keitė savo parodymus ir po įvykio patraukdamas savo transporto priemonę pažeidė KET 219 punkto reikalavimus.

5.1 Pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kai nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino suinteresuoto bylos baigtimi kaltinamojo parodymus dėl KET 101 punkto pažeidimo, nors šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Vilniaus apylinkės teismas nuosprendį grindė ne visais įrodymais (4.2), nenurodė, kodėl kaltinamąjį teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančius ignoravo, vertino juos pasirinktinai, neanalizuodamas jų visumos (4.1). Iš to darytina išvada, kad teismas buvo šališkas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
6.1 Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pripažįsta M* kaltu pagal nusikalstamos veikos požymius, aprašytus BK 281 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į KET. Kaip vieną iš objektyvių nusikaltimo sudėties požymių pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodo KET 101 punkto pažeidimą, o tuo pačiu ir BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką: “<…> prieš Karačiūnų g.-Nemenčinės pI. sankryžą sustojo, prieš pradėdamas vėl judėti buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti jam saugu, įvažiuotinas į sankryžą, nedavė kelio jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pagrindiniu keliu - Nemenčinės plentu, kryptimi nuo Milašiaus gatvės pusės link Nemenčinės miestelio, važiuojančiam motociklui <...>“. KET 101 punktas nurodo: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“ Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas šiuos M* nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus vadovavosi kaltinamojo ir jo sugyventinės duotais parodymais. Teismas atmetė nukentėjusiojo parodymus, kuriuose teigiama, kad M* vairuojamas automobilis išvažiavo į sankryžą nestabdydamas. Pagal šiuos parodymus įvykio metu nebuvo KET 101 punkte aprašytų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp parodymų, nepalyginęs kitų byloje surinktų duomenų dėl minėtų aplinkybių buvimo, pritaikė BK 281 straipsnio 1 dalį. Taip išsprendęs bylą teismas pažeidė BK 54 straipsnį, pažeisti ir baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai - BK 2 straipsnio 4 dalis.

7.1 Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio protokolas surašytas pažeidžiant BPK 261 straipsnio 1 dalį. Į 2020.11.19 į teisiamojo posėdžio protokolą neįtraukta dalis bylai teisingai išspręsti reikalingų liudininko E* parodymų (C.4). Šie parodymai prieštarauja M* (A.6) parodymams. Pašalinus prieštaravimą tarp šių parodymų būtų galima nustatyti, ar M* ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie savo veiksmus po autoįvykio, ar stengėsi sumenkinti savo kaltę, taip pat ar vykdė KET 219 punkto eismo įvykio dalyviams priskirtas pareigas. Kaltinamojo elgesys po autoįvykio yra nusikaltimo sudėties požymis, turintis lemiamos reikšmės byloje sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Pagal BK 54 straipsnio 5 dalį kaltinamojo asmeninės savybės yra ir vienas iš veiksnių skiriant bausmę. Taigi, nustatyti M* veiksmus, jų motyvus netrukus po autoįvykio ir vėlesnėse proceso stadijose buvo būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
8.1 Teisiamojo posėdžio metu apygardos teisme nukentėjusysis kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti ir apklausti įvykio liudininką (2020.12.22 TPP), kurio transporto priemonė, pagal kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (A.4) sutrukdė kaltinamajam pamatyti artėjantį prie sankryžos motociklą. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad šis asmuo tuoj po autoįvykio sustojo šalia susidūrimo vietos ir jam girdint skambino bendruoju pagalbos telefonu. Taigi, toks liudininkas, jei jis egzistavo, būtų galėjęs patvirtinti arba paneigti kaltinamojo parodymus dėl įvykio aplinkybių (tame tarpe dėl KET 101 punkte esančių reikalavimų pažeidimo), o tuo pačiu ir padėti nustatyti, ar kaltinamasis teisingai nurodė savo veiką, ar stengėsi sumenkinti savo kaltę duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Šių aplinkybių vertinimas yra svarbus priimant sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam. Teismas protokoline nutartimi atmetė nukentėjusiojo prašymą, motyvuodamas tuo, kad „byloje surinkta pakankamai duomenų ir pagal apeliacinio skundo argumentus pakanka jų priimti vienokį ar kitokį sprendimą.“ Atmesdamas prašymą, antrosios instancijos teismas parodė išankstinį nusistatymą šioje nutartyje iš anksto įvertindamas įrodymus. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
9.1 Apeliacinio teismo nutarties 23 skyriuje nurodoma: „<...>tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, M* visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad buvo neatidus ir dėl to sukėlė eismo įvykį, taip pat patraukė savo automobilį“. Toks teismo teiginys prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Įtariamasis tvirtino, kad automobilio nepatraukė (A.5). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M*, pateikus jam įrodymus (įvykio vietos schemą (C.5)) pakeitė savo parodymus. TPGĮ 2020.06.18 /20-21min/
Į nukentėjusiojo atstovės klausimą:
- įvykio schemą jūs policijos pareigūnų pasirašėt? Matėt kaip jūsų mašina stovi schemoj? Kaip galite paaiškinti, kad jūsų mašina stovi šalutiniame kely? Schemoje taip yra nurodyta, paaiškinkite prašau. Ar jūs patraukėte mašiną atgal į šalutinį kelią?
M*:
-oi kaip atsidūrė, nugriuvo, įjungiau bėgį, gal pasitraukiau pusę metro kokį.
Apeliacinio teismo posėdžio metu nukentėjusiojo paklaustas, ar patraukė automobilį iš įvykio vietos, M* atsakė (TPP 2020.12.22 2psl.):
-Pasirodė, kad automobilis pasistūmė atgal.
Tačiau 26 nutarties skyriuje teismas nurodo: „ M* neneigė, jog po įvykio automobilis buvo kelis metrus patrauktas nuo kelio ir ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos įvykio aplinkybių nustatymui, kadangi buvo žinoma.“ Teismas neištyręs kiek automobilis buvo patrauktas, kas ir kokiu tikslu jį patraukė, daro išvadą, kad tai neturėjo įtakos įvykio aplinkybių nustatymui. Apeliacinis teismas teigdamas, kad kaltinamasis nekeitė parodymų ignoruoja ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis. Antros instancijos teismas prieš spręsdamas, ar Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė M* padaryto nusikaltimo lengvinančią aplinkybę tai yra nuoširdų ir visišką kaltės (savo veiksmų) pripažinimą, neištyrė visų įvykio aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų duomenų gautų iš skirtingų šaltinių. Tai rodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

10.1 <...> nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) Kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93/2010
10.2 Apygardos teismo nutarties 4 ir 5 skyriuje nurodyta apelianto skundo dalis dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmos instancijos teismo nuosprendyje: nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo, liudininko E* ir M* duotų parodymų. Apklausus liudininką E* apeliacinės instancijos posėdžio metu buvo gauti parodymai, kurie prieštarauja ir kaltinamojo parodymams ir pirmos instancijos teismo nustatytiems nusikaltimo sudėties požymiams dėl KET 101 punkto pažeidimo. Apeliacinio teismo nutartyje šie skundo argumentai nebuvo išnagrinėti.
10.3 Apygardos teismo nutarties 8 skyriuje nurodytas apelianto skundas dėl netinkamo aplinkybių vertinimo pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatant M* gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiklą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2) punktas). Apeliacinės instancijos teismas 26 nutarties skyriuje patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nukentėjusio įvardintų aplinkybių, kurios patvirtintų M* gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos: „Vien tai , kad iškart po įvykio M* nepriėjo prie nukentėjusiojo, nepasidomėjo jo sveikatos būkle, asmeniškai nepaskambino nukentėjusiajam, nereiškia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Iš bylos aplinkybių matyti, kad iš karto po susidūrimo, įvykio liudytojas E* iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Kolegija neabejoja, kad nutikus tokiam įvykiui, kurio metu sužalojami kiti asmenys, asmuo, ne tik nukentėjęs gali patirti šoką, neadekvačiai sureaguoti, bet tai savaime nereiškia, jog asmuo dėl savo neteisėtų veiksmų neišgyvena.“ Savo vertinimą dėl M* galėjimosi padarius nusikalstamą veiką Kolegija grindžia prielaidomis, taip pažeisdama BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
10.4 Nukentėjusio apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad Vilniaus apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam, neatsižvelgė į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus įrodymus, kurie liudijo, kad patirtų sužalojimų gydymas nėra baigtas, reikalingos medicininės procedūros, kurios tik iš dalies kompensuojamos: „2.Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančio ligonio procedūrų lapas“. Dėl reikalingų procedūrų nukentėjusiojo patiriami nepatogumai, fizinis skausmas ir laiko sąnaudos, todėl tai yra neturtinės žalos sudedamoji dalis ir turi būti kompensuota. Apeliacinės instancijos teismas šios skundo dalies, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nutartyje neaptarė.

11.1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs apeliacinės instancijos teismų dėmesį į tai, kad, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, atliktų veiksmų rezultatus reikia vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. To neatlikus, pažeidžiami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Antros instancijos teismo nutarties 24 skyriuje nurodoma, kad „siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl tinkamo faktinių bylos aplinkybių, susijusių su M* atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus E* ir T*.“ Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas apie įvykio aplinkybes E* paliudijo, kad, M* automobilis prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią nebuvo sustojęs prie sankryžos, taip pat, kad M*, priešingai nei jis pats teigė, tuoj po autoįvykio neišlipo iš automobilio, nesistengė padėti sužalotam nukentėjusiajam. T* apklausiama teisiamojo posėdžio metu buvo nenuosekli, keitė duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (C.6).




Kasaciniame skunde įvardintų bylos duomenų sąrašas
A.1 2019.08.30 Įtariamojo apklausos protokolas (toliau ĮAP) įtariamasis nurodo: „Privažiavęs prie Karačiūnų g. - Nemenčinės pl. sankryžos, aš sustabdžiau vairuojamą automobilį“.
A.2 2019.08.30 ĮAP įtariamasis nurodo: „Aš pasižiūrėjau į kairę. Pamačiau man iš kairės Nemenčinės plentu prie sankryžos su Karačiūnų gatve privažiuojantį lengvąjį automobilį tamsios spalvos, kurio dešinio posūkio signalas buvo įjungtas. Supratau, kad automobilis suks sankryžoje į dešinę“
A.3 2019.08.30 ĮAP įtariamasis nurodo: „Būdamas tikras, kad važiuoti man saugu, aš pradėjau lėtai judėti. Patikslinu, kad mano automobilyje automatinė pavarų dėžė, todėl aš tiesiog atleidau stabdžio paminą ir automobilis lėtai pajudėjo iš vietos. Pravažiavau gal kokį pusę metro, kai, staiga, iš kairės, apie 2 m atstumu nuo savo automobilio priekinės dalies aš pamačiau Nemenčinės plentu nuo Vilniaus pusės prie manęs privažiuojantį motociklą. Motociklas važiavo labai arti savo važiavimo juostos dešinio krašto. Tik pamatęs motociklą, aš iš karto spaudžiau stabdžio paminą ir sustojau. “
A.4 2019.08.30 ĮAP įtariamasis nurodo: „Prie mūsų priėjo automobilio, kurį aš anksčiau pastebėjau ir kuris įsukinėjo į Karačiūnų g. iš Nemenčinės pl., vairuotojas. Jis skambino į BPC, pranešinėjo apie įvykį.”
A.5 2019.08.30 ĮAP įtariamasis nurodo: „Noriu pažymėti, kad mano automobilis po susidūrimo su motociklu nebuvo patrauktas iš savo vietos, kur sustojo po susidūrimo, ten ir stovėjo. “
A.6 2019.08.30 ĮAP įtariamasis nurodo: „Po smūgio motociklas griuvo ant kelio ant kairiojo šono ir kažkiek ant šono pračiuožė į priekį. Aš iššokau į savo automobilio ir nuskubėjau prie motociklo vairuotojo. Jis buvo sąmoningas, skundėsi kojos skausmais. “
A.7 2020.06.18 TPP „į teisėjo klausimus kaltinamasis: ...Sustojau prie sankryžos.“
A.8 2020.12.22 TPP „į nukentėjusiojo klausimus asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla: Taip, buvau sustojęs prie sankryžos. “
A.9 2020.12.22 TPP į nukentėjusiojo klausimą ar po autoįvykio jis (asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla) patraukė automobilį iš įvykio vietos? Atsako: “Po susidūrimo pasirodė, kad automobilis pasistūmė atgal.”
B.1 Liudytojo (V*) apklausos protokolas (toliau LAP) 2019-09-02: „Kai aš buvau maždaug 8-10 m atstumu iki sankryžos, netikėtai, pamačiau kitą lengvąjį automobilį, atvažiuojantį Karačiūnų gatve prie sankryžos su Nemenčinės pl. Šitas automobilis, nesustodamas prieš sankryžą, įvažiavo į sankryžą“
B.2 2020.06.18 /39min/ Teisiamojo posėdžio garso įrašas (toliau TPGĮ) nukentėjusysis duoda parodymus: „važiavau Nemenčinės pl. motociklu ir automobilis iš šalutinio kelio nesustodamas, gan dideliu greičiu išvažiavo į mano važiuojamąją dalį, bandžiau daryti kairį posūkį, bet smūgis buvo didelis <...>“
B.3 2020.06.01 TPP 3psl. Nukentėjusysis V*: „Noriu paprieštarauti sutrumpintam, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie prieštarauja faktinėms aplinkybėms“
B.4 2020.12.22 TPP Nukentėjusysis V*: “Kaltinamąjį pirmą kartą pamačiau ir išgirdau teismo posėdžio metu.”
C.1 2019.09.09 Liudytojo apklausos protokolas E*: „ Bevažiuojant Nemenčinės pl. ties Karačiūnų g. sankryža iš Karačiūnų g. išvažinėjęs automobilis Lexus galimai nepastebėjo motociklininko, kuriam visą laiką važiavau iš paskos ir staigiai iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį Nemenčinės pl. kelią“
C.2 2019.09.09 Liudytojo apklausos protokolas E*: „Atsitrenkus motociklininkui ir persivertus per visureigį, minėto automobilio vairuotojas iki atvykstant pareigūnams, pavarė visureigį atbuline eiga atgal link Karačiūnų g. pusės“
C.3 2020.11.19 TPP Liudininkas E* duoda parodymus: „Sankryžoje prietemoje stovėjo šviesus automobilis ko gero su galingu varikliu, kadangi labai greitai startavo ir prašoko prieš motociklininką, o iš paskos važiavęs visureigis irgi tarytum bandė prašokti, išvažiavo į pagrindinį kelią ir kirto ant stabdžių“
C.4 2020.11.19 /28min/ Teisiamojo posėdžio garso įrašas (toliau TPGĮ) liudininkas E* duoda parodymus.
Nukentėjusiojo atstovė: sakykite prašau, automobilio Lexus vairuotojas, kokią pagalbą suteikė nukentėjusiajam?
-Atvirai sakant, tai beveik visa laiką mašinoj sėdėjo.
-Nu šiaip, tokios, kad jis iššoktų ir padėtų tikrai nebuvo priėjęs.
Nukentėjusiojo atstovė: Tą laiką, kai jūs ten dėjot pagalvėlę ar vaistinėlę, kalbinote, kad neprarastų sąmonės, jis nedalyvavo šitame?
-Ne, ne, ne, ne, ne, ne, nedalyvavo.

C.5 2019.05.12 Kelių policijos eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad atstumas nuo šalutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu iki artimiausiu susidūrimo nuolaužų yra 2,8m, taip pat, kad kaltinamojo automobilis stovi šalutiniame kelyje už pagrindinio kelio ribos.
C.6 TPGĮ 2020.11.19 apklausiama liudytoja T*.
-Tai Jūs žiūrėjote į tą pusę?
-Žiūrėjau, bet aš nemačiau, kažkaip nebuvo.
-Tai išvis nieko nebuvo?
-Išvis, aš nieko nemačiau.

-Jūs nepraleidinėjot automobilio kuris važiavo?
-Ne, mes nepraleidinėjom, todėl, kad mes galvojom, kad mes spėsim išvažiuoti į savo pusę.
-Tai automobilis buvo pakankamai toli?
-Pakankamai toli.

-Motociklininkas bandė išmanevruoti, kai mus pamatė.

-Aš mačiau tik žibintus ir aš niekada nežiūrių į pusę kitą.


Kasatoriaus prašymas

Kadangi nagrinėjant bylas pirmos ir antros instancijos teismuose buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, prašau panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatorius

6. Virgis 2021-05-15 12:51
Šik tiek vėliau pakomentuosiu LAT nutartį. Pradžiai nusikaltimo aplinkybės ir teisinio ginčo esmė mano subjektyvia nuomone.
Automobilis iš šalutinio kelio nepristabdęs išvažiavo į pagrindinį ir partrenkė juo važiavusį motociklininką. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iškelta baudžiamoji byla, kaltu pripažintas šalutiniu keliu važiavęs vairuotojas. Kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu bandė sušvelninti savo kaltę, duodamas parodymus sukūrė detalią istoriją, kurią patvirtino kartu važiavusi sugyventinė. Kaltininko įvykio versija skiriasi nuo nukentėjusiojo, liudininko parodymų ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.
Kaltinamasis aktas pateiktas pirmos instancijos teismui remiasi išskirtinai kaltinamojo parodymams, prokuroras dėl to mato esant kaltę lengvinančių aplinkybių.
Pirmos instancijos teismas ignoruodamas prieštaravimus, neatlikęs kitų būtinų veiksmų taiko sutrumpintą įrodymų taikymo normą (BPK 273 straipsnis), ko pasekoje kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis apskundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apklausia liudininkus. Apklausiama kaltinamojo sugyventinė teisme atsisako savo parodymų, kitas liudininkas patvirtina nukentėjusiojo parodymuose pateiktus duomenis ir paneigia kaltininko įvykio versija. Apeliacinis teismas skundą atmeta, surinktų įrodymų nevertina.
Pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai apskundžiami kasacine tvarka. LAT skunda atmeta ignoruodamas jo turinį.

7. Alda 2021-05-16 18:29
Kiek supratau,jūs esate šitoje byloje nukentėjusysis.Kokia bebūtų jūsų bylos baigtis,jūs visada galite atskirai dar civilinio proceso tvarka prisiteisti iš kaltininko žalą (turtinę ir neturtinę) ir už tai jums nereikia mokėti žyminio mokesčio.
Kaip supratau,trokštate,kad kaltininkas būtų nubaustas realiu laisvės atėmimu.Bet sakykite,kas jum nuo to geriau?
Dabar mano moralas tuo klausimu,į kurį jūs galite nusispjauti,bet patikėkit,tai pasiteisins jum ateičiai,nes tai-tiesiog
krikščioniška...
Net jei jums tai nepriimtina,tai galioja visiems...Pirmiausia,kodėl aš tą teigiu jums,nukentėjusiam avarijoje?
Visų pirma,ar manote,kad tai jūsų žmogžudys,žalotojas ar dar kai kas? Tai atsitiktinė nelaimė jums abiems,todėl čia būtinas atlaidumas.Ar esate apsidraudę jūs nuo avarijų ateityje?Ar esate tikras,kad niekada nesukelsite niekam avarijos nei jūs,nei jūs vaikai?Ar jum patiktų,kad niekas jum neatleistų ir reikalautų kalėjimo?Juk nepamirškit,kad kalėjimas tik gadina žmogų.
Aš ir mano šeima esame buvę ir nukentėjusiųjų ir atsitiktinai sužalojusiųjų pozicijose.Patikėkit-vienodai sunku abiem atvejais..
O kad žmogus vaduojasi nuo kalėjimo,ar tai smerktina?Noriu paklausti,ar jūs lengva ranka išleistumėte savo sūnų,padariusį avariją,į kalėjimą?

8. osra 2021-05-18 11:20
Automobilio vairuotojas pripažintas kaltu.
Nesupratau, ko norėtumėt dar
realaus laisvės atėmimo?
didesnio neturtinės žalos atlyginimo?

9. Alda 2021-05-18 14:34
Nesistebėkim po to ,kad grynai ,keršto ištroškusiam žmogui jo veiksmų sėkmė nelydi.Nes jūsų motyvas-kerštas.Neeikvokit tokiam negatyviam jausmui savo energijos ir laiko...

Jūsų komentaras/atsakymas

DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.