Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

DISKUSIJOS

Pradžia > Visos diskusijos (LT) > Civilinė teisė > Policijos įstaigų atsakomyb...


    


osra 2022-02-04 12:22
Praeivis padarė pastabą policijos automobilyje buvusiems policininkams dėl KET jų pažeidimo ir siūlė išvažiuoti iš tos vietos. Policininkai nepripažino. Asmuo fotografavo pažeidimo situaciją telefonu. Policininkai iš principo (girdėti įraše) surašė jam (pėsčiajam) protokolą ir administracinį nurodymą už delsimą/stoviniavimą važ. dalyje (fotografuojant). Nesumokėjus, kita policijos įstaiga priėmė nutarimą skirti visą baudą. Teismas panaikino.
Protokolą surašė viena įstaiga, nutarimą - kita. Reikalavimas dėl neturtinės žalos - persekiojimo už kritiką. Ar policijos įstaigų atsakomybė solidari, t. y. žala padaryta bendrais veiksmais?

1. Alda 2022-02-05 14:51
Kadangi policija yra valstybės institucija,tai žalos atlyginimo atveju,atsakomybę už pažeidimus yra prisiėmusi valstybė,todėl tik valstybė galėtų būti pripažinta tinkamu atsakovu tokiose bylose.
Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą,turi būti vadovaujamasi CK 6.279 straipsniu bei Vyriausybės 2001 m.liepos 26 d. nutarimo Nr.932 nuostatomis dėl Lietuvos valstybės atstovavimo.
Dar papildomai-teismų praktika: LVAT nutartys Nr.A12-219-04 A5-264/2003.
Pagal ABTĮ 1 dalies 3 punktą,tokio pobūdžio bylos gali būti nagrinėjamos administraciniuose teismuose.

2. Alda 2022-02-05 15:36
Papildau paskutinę pastraipą:Pagal ABTĮ 17 str.1 dalies 3 punktą,tokio pobūdžio bylos...

3. osra 2022-02-09 12:00
Gerb. Alda, nereikia galvoti, kad jūs - teisės guru, o visi kiti - diletantai.
VAAT nepriima skundo, liepia šalinti trūkumą:
Pareiškėjas skundo įžanginėje dalyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovais nurodo Lietuvos kelių policijos tarnybą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, skunde toliau teigdamas, kad šių institucijų atsakomybė yra solidari ir, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalimi (teisė pasirinkti skolininką), reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreipdamas tik Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos.
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).
Iš skundo turinio negalima spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja solidarioji atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, t. y. atskirai nurodyti, kokio dydžio žalą iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo jis siekia prisiteisti.

Aš jau nekalbu apie tai, kad tai - ne skundo priėmimo stadijos klausimas ir ne teismo reikalas, iš ko ir kiek pareikalauti.


Jūsų komentaras/atsakymas

DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos. Užsiregistruoti galite nemokamai čia.