LVAT, iš dalies tenkinęs Konkurencijos tarybos skundą, pirmiausia atkreipė dėmesį, kad šioje byloje aktualus notarų veiklos atitikties konkurencijos teisės normoms vertinimas yra unikalus Lietuvos teisės sistemai požiūris į konkurencijos ir notariato teisės sąveiką. Vis dėlto, nors Lietuvoje toks požiūris dar tik pradeda formuotis, Europos Komisija jau 2005 m. laikėsi pozicijos, kad notarai nėra atleisti nuo ES konkurencijos taisyklių laikymosi tiek, kiek jų veikla apima ekonominės veiklos vykdymą.

Tokios pozicijos laikėsi ir Konkurencijos taryba, kai 2018 m. balandį pripažino, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Minėtu susitarimu, be kita ko, buvo nustatytas toks notarų atlyginimo už atitinkamus notarinius veiksmus apskaičiavimo būdas, pagal kurį turėjo būti imamas didžiausias galimas atlyginimas už atitinkamus notarinius veiksmus. Už Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimus Lietuvos notarų rūmams skirta 88 400 Eur bauda, o aštuoniems prezidiumo nariams, įvertinus jų gautas pajamas, – nuo 100 iki 20 800 Eur baudos.

Nagrinėdamas Konkurencijos tarybos ir notarų ginčą, LVAT rėmėsi anksčiau šiais metais paskelbtu ESTT išaiškinimu, jog pagal SESV 101 straipsnį notarai turi būti laikomi „įmonėmis“ (ūkio subjektais), kai jie tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu. Be to, pagal SESV, sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti imamo atlyginimo dydį, yra draudžiami konkurencijos ribojimai.

LVAT taip pat konstatavo, jog „nėra pagrindo teigti, kad notarai negali konkuruoti notarinių paslaugų atlyginimo įkainiais tiek, kiek galiojantys teisės aktai jiems suteikia (ar palieka) nuožiūros laisvės šioje srityje.“ Teismas pažymėjo, kad Lietuvos notarų rūmai, veikdami per prezidiumą, neturėjo teisės savo priimamais nutarimais tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoti notarinių paslaugų kainodaros. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Lietuvos notarų rūmų sprendimai, kurie lėmė (ar turėjo lemti) vienodą atlyginimų už tam tikras notarines paslaugas apskaičiavimą visos šalies mastu, turi būti laikomi konkurencijos ribojimu, kaip ir nustatė Konkurencijos taryba, skyrusi rūmams pagrįsto dydžio baudą.

Atsižvelgęs į ESTT išaiškinimą, kad prezidiumas, kaip Lietuvos notarų rūmų valdymo organas, veikia ne atskirų narių, bet visų rūmų vardu, LVAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria prezidiumo nariams skirtos baudos buvo panaikintos.

Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pasidžiaugė, kad teismas patvirtino institucijos tyrimo išvadas, ir akcentavo, jog po šio sprendimo suformuotas aiškus požiūris apie konkurencijos užtikrinimo poreikį notarų paslaugų rinkoje.

„Akivaizdu, kad ateityje priimant įvairius sprendimus dėl notarų paslaugų turi būti atsižvelgiama į konkurencijos teisės reikalavimus. Užtikrinus notarų tarpusavio konkurenciją, bus atliepti ir vartotojų poreikiai gauti šias paslaugas naudingiausiomis sąlygomis“, – sakė J. Ivanauskienė.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.