Konkurencijos taryba nusprendė atnaujinti tyrimą ir iš naujo vertinti, ar Panevėžio miesto savivaldybės sprendimai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymu, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Institucija tyrimą buvo pradėjusi 2023 m. gegužę, kai atkreipė dėmesį į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sudarytus vidaus sandorius su savivaldybei priklausančia akcine bendrove Panevėžio specialus autotransportas, kuriai buvo pavestos teikti komunalinių atliekų tvarkymo ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir jų vežimo paslaugos.
Konkurencijos taryba įtarė, kad savivaldybė sudarė vidaus sandorius su bendrove neatlikusi konkurencingos procedūros ir galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymą, nes galimai sukūrė nevienodas konkurencijos sąlygas savo bendrovei bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas potencialiai galintiems teikti ūkio subjektams.
Vis dėlto 2023 m. rugpjūtį institucija tyrimą nutraukė, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą įsigaliojus Seimo priimtoms Konkurencijos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, savivaldybės galėjo savo įmonėms pavesti teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, neatsižvelgdamos į Konkurencijos įstatyme numatytą draudimą priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie riboja konkurenciją.
Kadangi minėtas teisinis reguliavimas šių metų spalį buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, Konkurencijos taryba mano, kad yra pagrindas iš naujo vertinti aplinkybes dėl savivaldybės sprendimų, susijusių su komunalinių atliekų tvarkymu, atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Sprendimas pradėti tyrimą rodo, jog yra pagrindas įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tačiau vien pradėjimas nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja.
Konkurencijos įstatymas nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
