Šių metų gruodžio 10 dieną įvyko išvažiuojamasis Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis, kurio metu pasiūlyta tobulinti miško sanitarinės apsaugos taisykles ir galiojančią stichinių nelaimių paskelbimo tvarką.

Posėdyje aptarta labiausiai Lietuvos miškus niokojančio kenkėjo – žievėgraužio tipografo per šiuos metus padaryta žala, jo populiacijos pokyčiai, diskutuota dėl stichinės nelaimės pradžios ir pabaigos paskelbimo tvarkos.

Posėdis vyko Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje. Jame šiais metais užfiksuota didžiausia žievėgraužio populiacijos gausa ir daugiausia pažeistų medynų. Šioje savivaldybėje paskelbta ir stichinė nelaimė. Koordinacinės tarybos nariai pirmiausia išvyko apžiūrėti 4 skirtingų nuosavybės formų bei apsaugos režimų miško objektų, kuriuose buvo fiksuoti žievėgraužio židiniai. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos specialistai parodė ir vietas, kuriose įrengė dendrometrus – eglių augimo stebėjimo prietaisus bei pristatė jų rodmenis.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Grigaliūnas pristatė žievėgraužio tipografo 2024 metų populiacijos stebėsenos rezultatus, kurie parodė, kad kenkėjas šiais metais pradėjo skraidyti gerokai anksčiau nei ankstesniais metais ir buvo aktyvus ilgiau nei pernai. Jo populiacija išliko beveik tame pačiame lygyje, kaip ir pernai, todėl prognozuotina, kad ir 2025 metais išliks didelė kenkėjo žalos grėsmė.

Itin gausi žievėgraužio populiacija stebima jau 3 metus iš eilės. Iki tol apie dešimtmetį ji buvo kelis kartus mažesnė ir tokios didelės grėsmės nekėlė. Pastaruosius 3 metus populiacijos gausa sparčiai augo, o padarytos žalos rodikliai jau antrus metus iš eilės keliose Lietuvos savivaldybėse viršija stichinės nelaimės ribą.

Vėliau Koordinacinė taryba aptarė žievėgraužio tipografo masinio plitimo židinių valdymo strategiją 2025 metams. Nutarė tikslinti miško pažeidimų, sukeltų abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų, apskaitos tikslumą bei keisti žievėgraužio tipografo pažeistų medynų skaičiavimo metodiką, tikintis anksčiau nustatyti potencialius žalos židinius ir savivaldybes, kur reikalinga skelbti stichinę nelaimę.

Siekiant efektyviau valdyti žievėgraužio tipografo židinius, taryba siūlo Aplinkos ministerijai mažinti minimalų pagrindinių kirtimų amžių ūkinių miškų eglynuose, stiprinti miškų apsaugos kontrolę ir griežtinti atsakomybę už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Taip pat, nuspręsta nuo šių metų gruodžio 31 d. siūlyti atšaukti miškų stichinės nelaimės būklę Kazlų Rūdos, Rokiškio r., Trakų r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybėse, nes  žievėgraužis tipografas nedaro žalos šaltuoju metų laiku ir dėl to neatsiranda naujų pažeidimo židinių, o nesutvarkytų stichinės nelaimės padarinių yra žymiai mažiau už ribinį kiekį.

Artimiausiu metu Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais pateikti siūlymai bus apsvarstyti Aplinkos ministerijoje.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet miškuose užfiksuota apie 700 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio pažeistų medynų, o 2022–2024 m. šis skaičius viršijo 2,5 mln. kubinių metrų. Palyginti su praėjusiais metais, šią vasarą šių kenkėjų populiacija išaugo 40 proc. Be to, daugybė žievėgraužių liko žiemoti po apniktų eglių žieve, kur jie išgyvens iki pavasario. Dėl šių priežasčių prognozuojama, kad 2025 m. žievėgraužio tipografo plitimas vėl pasieks kritinį lygį, todėl būtina aktyviai ruoštis prevencinėms priemonėms.

Pagrindinis Koordinacinės tarybos, kurią sudarė aplinkos ministras, tikslas – teikti rekomendacijas dėl Lietuvos miškų sanitarinės būklės gerinimo ir priemonių, skirtų kovai su miško ligomis ir kenkėjais, įgyvendinimo. Taryba kasmet rengia posėdžius, kuriuose aptariami aktualiausi miško sanitarinės apsaugos klausimai.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.