2022 m. vasario 24-oji – diena, kai pasaulis, kokį žinojome, smarkiai pasikeitė. Iki tol tvyrojusias geopolitines įtampas pakeitė plataus masto karinė invazija, kurią Rusija įžūliai pradėjo visai šalia Europos Sąjungos ir NATO durų. Taikos metas buvo savotiškai užmigdęs Vakarus – gynybinių pajėgumų didinimas ir saugumo pramonė buvo nustumti į antrą planą. Tačiau karas vėl atvėrė akis europiečiams. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą valstybės ėmė labiau rūpintis gynybos finansavimu, atsigręžė į gynybos bei saugumo pramonę, o NATO partneriai užsimojo stiprinti tarpusavio ryšius. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvos ir Vokietijos gynybinis bendradarbiavimas, visai neseniai aptartas Vokietijos ir Baltijos šalių gynybos pramonės konferencijoje Vilniuje.

Lietuva vokiečių gamintojus domina dėl kelių priežasčių

Per Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų, su tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ pagalba, organizuotą gynybos konferenciją ekspertai, verslo lyderiai ir sprendimų priėmėjai atkreipė dėmesį į stiprėjančią mūsų regiono ir Vokietijos partnerystę.

„Gynybos ir saugumo pramonė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra sparčiausiai augantis ekonomikos sektorius šiuo metu. Nežinau, ar dėl to reikėtų džiaugtis, ar liūdėti, bet tai yra faktas. Panašiu greičiu vystosi Baltijos šalių bendradarbiavimas su Vokietija. Vokietijos ir Baltijos šalių įmonių bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus atliepiant naujus NATO iššūkius“, – pabrėžė Florianas Schröderis, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vykdantysis direktorius.

Vokietijos gynybos industrijos interesus Lietuvoje puikiai iliustruoja vokiečių gynybos milžinės „Rheinmetall“ atėjimas į mūsų šalį. Po užsitęsusių derybų, lapkričio pabaigoje pasirašytos dvi iš trijų reikalingų sutarčių, ir 2026 m. Lietuvoje jau turėtų pradėti veikti „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla.

„Sorainen“ partneris, advokatas Evaldas Dūdonis, atkreipia dėmesį, kad pritraukti investuotojus iš Vokietijos ar kitų šalių padeda palanki įstatyminė bazė. „Vasarą Seimas sudarė sąlygas be statybos leidimo pradėti svarbius su gynyba susijusius projektus, gamyklų statybas. Dideliems gynybos sektoriaus projektams buvo atvertas savotiškas „žaliasis koridorius“, kuriuo pirmoji pasinaudojo vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“. Tikėkimės, kad šis „žaliasis koridorius“ pritrauks ir daugiau didelių gynybos projektų į Lietuvą. Mes dirbame su klientais iš gynybos sektoriaus ir pastebime, kad palankesnis teisinis reguliavimas skatina didesnį susidomėjimą verslo plėtros galimybėmis. Žinome ne vieną tokias galimybes svarstantį didelį gynybos sektoriaus žaidėją“, – sako E. Dūdonis.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad vokiečius mūsų šalies rinka domina ir dėl kitų svarbių priežasčių. Pirma, Lietuva įsipareigojo iš „Rheinmetall“ bent 10 metų pirkti bendrovės pagaminamus sviedinius. Antra, prie gynybos milžinės atėjimo prisidėjo faktas, kad mūsų šalyje dislokuojama vokiečių brigada.

„Lietuva yra tikslinis pirkėjas – gaminamos produkcijos reikės daug, jos reikės ir kaimyninėms šalims. Tai yra vienas pagrindinių aspektų, kodėl vokiečiai čia ateina. Antras aspektas – vokiečių brigados buvimas Lietuvoje sukuria saugią aplinką „Rheinmetall“ investicijoms. Ta pati brigada sudarė prielaidas sudominti investuotojus“, – sako V. Sabaliauskas.

Pasikeitę įstatymai pasitarnauja ir Lietuvos, ir investuotojų interesams

Gegužę Seimas taip pat patvirtino gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, įteisinančias pramoninį bendradarbiavimą gynybos užsakymuose. Tai mechanizmas, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, pavyzdžiui, ginklų remontas ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones. „Šios pataisos turėtų padėti greičiau vystytis ir vietinei Lietuvos saugumo bei gynybos pramonei, o tai sustiprintų ir bendrąjį Lietuvos gynybos pajėgumą“, – sako E. Dūdonis. Pasak eksperto, panaši praktika įtvirtinta ir, pavyzdžiui, Danijos ar Lenkijos teisės aktuose. Jis priduria, kad Lietuvos verslui, turinčiam ambicijų gynybos srityje, patartina stebėti Lietuvos kariuomenės vykdomus pirkimus bei programas – ši informacija yra prieinama ir gali virsti realiais projektais.

„Jeigu kokia nors bendrovė parduoda mums savo pagamintą įrangą, valstybė gali, pavyzdžiui, susitarti, kad mes perkame, tačiau tos įrangos aptarnavimas turi būti vykdomas čia, Lietuvoje. Iš pirmo žvilgsnio tai potencialiam pardavėjui gali atrodyti kaip minusas, tačiau iš tikrųjų šis mechanizmas leidžia žiūrėti kompleksiškai ir pirkimuose vertinti ne tik mažiausios kainos kriterijų“, – sako „Sorainen“ partneris.

Lietuvos įstatyminė bazė tuo pačiu smarkiai pasitarnauja ir pačios Lietuvos interesams.

„Didelių žaidėjų atėjimas į Lietuvą mums naudingas tuo, kad stipriname savo vaidmenį NATO gynybos infrastruktūroje, gamyklų steigimas siunčia atgrasymo signalą. Tuo pačiu mes mažiname priklausomybę nuo užsienio ginkluotės tiekimo. Lietuvos kariuomenė gali gauti modernią ginkluotę. Keliama ekonomika, sukuriamos naujos darbo vietos. Visas regionas tampa patrauklesnis ir kitoms investicijoms“, – pliusus vardina Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas V. Sabaliauskas.

Prisiminė laikus, kai gynyba nerūpėjo

Viešojoje erdvėje politikų ir ekspertų ne kartą diskutuota, kad dėl palankių sąlygų Lietuva netgi galėtų tapti regiono lydere gynybos ir saugumo pramonės srityje. Ankstesnė tvarka naujiems investuotojams duris buvo užrakinusi.

„Pernai metų pradžioje buvo pradėta kalbėtis su kita didele Vokietijos kompanija, bet tuo metu Lietuva jų nesudomino, nes nebuvo tinkamos aplinkos investavimui į gynybos pramonę. Neturėjome, ko pasiūlyti, ir tas žaidėjas neatėjo. Dabar gamintojai plečiasi į įvairias šalis, ypač ten, kur yra grėsmė dėl Rusijos. Visi dabar suinteresuoti turėti savo gamybą ir ją turėti vietoje“, – tvirtina V. Sabaliauskas.

Kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pakeitė Europos suvokimą apie gynybą, atskleidžia ir Vilniuje vykusios gynybos pramonės konferencijos metu išsakyti latvių politiko A. Pabrikso žodžiai. Buvęs Latvijos gynybos, taip pat užsienio reikalų ministras pateikė pavyzdį, kaip anksčiau politikos koridoriuose būdavo reaguojama į diskusijas apie gynybos investicijas.

„Kažkada bandžiau pasiūlyti tai, kad į Europos Sąjungos biudžetą įtrauktume finansavimą karinės pramonės sektoriui, bet man buvo aiškinama, kad mes esame „švelnioji galia“. Kai buvau Latvijos gynybos ministras, susitikau su trimis skirtingais Vokietijos gynybos ministrais. Sakiau jiems, kad ateinu su galimybėmis vykdyti pusės milijardo eurų vertės pirkimus. Sakiau, kad noriu duoti pinigų Vokietijos gynybos industrijai. Bandžiau paaiškinti, kad jų investicijos Latvijoje atsipirktų. Iš trijų ministrų negavau jokio atsakymo“, – senesnius laikus prisiminė latvių politikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad gynybos ir saugumo pramonė skirta užtikrinti taiką. „Mes matėme, kaip Europa nesiginklavo, pramonė ir kariuomenės buvo sunaikintos, galvojome, kad gyvename idealiame pasaulyje. Karinė industrija yra būtinybė, jeigu norime gyventi taikoje. Jeigu norime ginti savo vertybes ir demokratijas – mums reikia gynybos ir saugumo pramonės, karių ir ginklų“, – tvirtino A. Pabriks.

Pagalbos trūksta lietuviškiems verslams

Nors ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nebėra kliuvinių į mūsų šalį ateiti dideliems gynybos pramonės žaidėjams, tačiau taisytinų dalykų vis dar išlieka. Pavyzdžiui, pasak gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovo V. Sabaliausko, užsienio kapitalui Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos, tačiau lietuviškiems karybos verslams pradėti kelią nuo nulio yra be galo sudėtinga. Jau vien dėl to, kad neturint pajamų, reikia investuoti į infrastruktūrą ir kitų reikalavimų įvykdymą. Ekspertas tvirtina, kad esant sudėtingai geopolitinei situacijai, lietuviškiems verslams, norintiems vystyti gynybos pramonę, galėtų būti suteiktos palengvintos sąlygos.