Institucija savo iniciatyva įvertino Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma mokymo lėšas skirti tik viešosios įstaigos teisinę formą turinčioms nevalstybinėms mokykloms. Toks reglamentavimas, kaip tikisi siūlymo autoriai, turėtų, be kita ko, skatinti lėšų panaudojimo skaidrumą, užkertant kelią švietimo komercializacijai, o pokyčiai formuluotų principą, pagal kurį valstybinis švietimo biudžeto finansavimas skiriamas tik viešiesiems juridiniams asmenims, ribojant pelno siekimo motyvus.

Konkurencijos taryba atkreipė Seimo dėmesį, kad priėmus minėtą projektą, nevalstybinės mokyklos, kurios yra viešieji juridiniai asmenys, gautų lėšas ir būtų privilegijuojamos kitą teisinę formą turinčių nevalstybinių mokyklų atžvilgiu, nors ir vienos, ir kitos teikia mokamas ugdymo paslaugas.

Institucija savo rašte akcentavo, kad projekto rengėjai turi įvertinti siūlomų nuostatų poveikį konkurencijai – ar toks reglamentavimas yra būtinas bei proporcingas ir ar keliamų tikslų negalima pasiekti konkurencijos neribojančiomis ar mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos nuomone, tokių tikslų, kaip skaidrumas, galima pasiekti, nustačius pareigą mokykloms skelbti tam tikrus duomenis.

Nustačius, kad toks reglamentavimas nėra būtinas ir proporcingas reikšmingiems politiniams tikslams pasiekti, Konkurencijos taryba siūlytų minėtų nuostatų atsisakyti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat pateikė išvadą ir nurodė, kad siūlomas reglamentavimas gali kelti abejonių dėl atitikties kitoms Švietimo įstatymo nuostatoms bei Konstitucinio Teismo išaiškinimams.